Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria panaikintas 2014 m. sausio 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimas Nr. 40N-5756445-14 ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2013 m. gruodžio 20 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 40P-5181827-13 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., o 2014 m. sausio 7 d. Institucijos nutarimu Nr. 40N-5756445-14 S. V. buvo nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 19 d., 17.50 val., Šiauliuose, Gegužių–Tilžės g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „RENAULT 19“ ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės ir nežymiai sutrikdyta paties S. V. sveikata.

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, S. V. pastarąjį apskundė apylinkės teismui ir Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi nutraukė S. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, nes nesurinkta pakankamai S. V. kaltę pažeidimo padaryme patvirtinančių duomenų.

Skunde pažymima, kad liudytoja B. V. mokosi kartu su S. V. vienoje mokykloje, o E. A. yra B. V. draugas, šie asmenys prieš bylos nagrinėjimą bendravo su S. V. advokatu.

Be to, Institucija nurodo, kad policijos pareigūnas protokole įrašė laiką (17.50 val.), kada Šiaulių aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, o policijos pareigūnus apie eismo įvykį informavo S. V. tėvas, t. y. eismo įvykis įvyko 17.33 val., o policijai apie eismo įvykį pranešta 17.50 val. Teigia, kad pateiktoje filmuotoje medžiagoje akivaizdžiai matosi, kad Tilžės g. tiesiai centro link važiuojantis automobilis įvažiuoja į sankryža tik pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui. Pažymi, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 78.3 punkte nustatyta, kad „žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas", t. y. važiuoti nedraudžiama. Šiuo atveju, sukančiojo į kairę automobilio vairuotojas pažeidė KET 162 punkto reikalavimus „Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. <...>", t. y. eismo įvykis įvyko dėl į kairę sukančio automobilio vairuotojo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla ir skundžiama teismo nutartis visete patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė surinktais ir aptartais įrodymais. Skundžiamoje nutartyje, kurios turinys Institucijai aiškiai žinomas, yra išdėstyti teismo posėdyje ištirti įrodymai, Institucija apeliaciniame skunde nenurodė jokių kitų įrodymų, kurių būtų netyręs apylinkės teismas. Todėl aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamos nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Taigi, apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo iš tikrųjų padarė veiką, kuri jam inkriminuojama ir už kurią turi būti skiriama nuobauda. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apylinkės teismas teismo posėdyje apklausė S. V., liudytojus V. M., B. V., E. A., V. B., Ž. S., R. V., ekspertą E. G., ištyrė kitus rašytinius įrodymus, tarp jų ir vaizdo kameromis užfiksuotą vaizdą (41 b. l.), ir padarė teisingą išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų duomenų, jog S. V. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., už kurį jam Institucija paskyrė administracinę nuobaudą. Tokią išvadą teismas padarė po to, kai nepavyko vienareikšmiškai nustatyti, degant kokiam šviesoforo signalui į sankryžą įvažiavo V. M. vairuojamas automobilis ir atsitrenkė į S. V. vairuojamą automobilį, kuris darė sukimo manevrą į kairę. Apylinkės teismas taip pat teisingai vertino liudytojų B. V. ir E. A. parodymus. Vien tai, kad liudytoja B. V. mokėsi vienoje mokykloje su S. V., o liudytojai E. A. ir B. V. prieš bylos nagrinėjimą bendravo su S. V. advokatu nereiškia, kad jų parodymus teismas turėjo laikyti melagingais, kad liudytojai apie įvykį nurodo tendencingas aplinkybes. Administracinėje byloje ne galimas pažeidėjas turi įrodyti savo nekaltumą, o jo kaltę privalo įrodyti institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. In dubio pro reo principas įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, draudžiama procesinį sprendimą grįsti prielaidomis (Lietuvos A. T. 2009 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177/2009).

Priešingai nei teigiama Institucijos skunde, iš filmuotos medžiagos negalima daryti vienareikšmiškų išvadų nei dėl eismo įvykio mechanizmo, nei dėl to, kokia transporto priemonė, degant kokiam šviesoforo signalui, įvažiavo į Gegužių–Tilžės gatvių sankryžą. Vaizdo įrašas yra nekokybiškas, mažai informatyvus, filmuota tamsiu paros metu. Taigi, byloje surinkti ir ištirti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad S. V. į minėtą sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui ir kad liudytojas V. M., kuriam, be kita ko, po eismo įvykio buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,95 promilės (24 b. l.), į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui. Institucijos skunde deklaruojama kritika dėl skundžiamos nutarties yra subjektyvaus pobūdžio, nepaneigianti nei S. V. versijos, kad V. M. į sankryžą įvažiavo ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį degant draudžiamam šviesoforo signalui, nepatvirtina nei V. M. parodymų, kad jis į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į dar vieną svarbią faktinę aplinkybę, o būtent į tai, kad administraciniame teisės pažeidimo protokole, surašytame S. V., nurodytas jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo laikas – 17.50 val. (3–4 b. l.), o vaizdo įrašas yra iki 17.33 val. Institucija skunde aiškina, kad 17.50 val. buvo pranešta policijai apie eismo įvykį, o realiai įvykis buvo 17.30 val. Tačiau teismo posėdyje apklausti S. V. ir V. M. teigė, kad įvykis buvo apie 17.50 val.–18 val., Institucijos siųstuose raštuose taip pat nurodoma, kad eismo įvykis buvo apie 17.40 val., 17.50 val. (13–16 b. l.). Tokių esminių netikslumų laikyti tik technine klaida, kaip siūlo Institucija, nėra jokio teisinio pagrindo, nes jų nepaaiškina nei policijos pareigūnų parodymai, nei jų tarnybiniai pranešimai, nei asmens, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pozicija dėl jo atžvilgiu pradėtos administracinės teisenos ir inkriminuojamo pažeidimo.

Remiantis tuo, kas paminėta, teismas daro išvadą, jog byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad S. V. 2013-11-19 apie 17.50 val. sukėlė eismo įvykį. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, priimant nutarimą jo atžvilgiu, reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl sukelto eismo įvykio (5 b. l.) neleidžia neabejotinai spręsti, kad S. V. yra kaltas dėl eismo įvykio ir kilusių padarinių. Esamoje situacijoje šių abejonių nėra galimybės pašalinti.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų nepakanka pagrįsti S. V. kaltei, padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad rinkti naujus įrodymus nėra jokios protingos galimybės, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo byla S. V. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro skundo netenkinti, o Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.