Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. sausio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-5756445-14 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2014 m. sausio 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-5756445-14, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, buvo nubaustas 110 Lt bauda, už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 19 d., 17.50 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „RENAULT 19“.

Teismo posėdyje S. V. palaikė savo skundą ir nurodė, jog tą dieną apie 18.00 val. važiavo į Tilžės gatvę. Privažiavęs sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui sustojo viduryje sankryžos praleisti automobilio. Pradėjo mirksėti šviesoforo signalas. Užsidegė oranžinis šviesoforo signalas, pravažiavo vienas, ar du automobiliai. Jis sukosi, tuomet į jį trenkėsi kitas automobilis. Jis matė, kad tas kitas automobilis atvažiuoja, bet jis buvo toli. Po smūgio jis išlipo iš automobilio. Kito automobilio vairuotojas jam sakė nekviesti policijos ir sakė, kad gali susitarti vietoje, jei jis tam vairuotojui duotų 2000 Lt. Jis vairuotojui pasakė, kad pasikvies tėtį. Atvykęs tėtis iškvietė policiją. Kai jis darė manevrą užsidegė geltonas šviesoforo signalas, pradėjo važiuoti per geltoną. Per patį smūgį buvo raudonas šviesoforo signalas. Smūgis buvo jam po truputį važiuojant. Kai į jį trenkėsi, jis jau buvo pasukęs į Tilžės gatvę. Jo automobilis stovėjo tiesiai į Tilžės gatvę. „Reno“ automobilis atsitrenkė tiesiai į jo automobilio vidurį. Po smūgio jo mašina šiek tiek pajudėjo. Po to sustojo. Kai jis išlipo iš automobilio ir kalbėjosi su kito automobilio vairuotoju M., prie buvo priėję du liudytojai, kurie pasakė, kad jų nuomone ji yra nekaltas, sakė, kad palauks kol atvažiuos policija ir duos parodymus. Jis girdėjo stabdymo garsą. Ant asfalto buvo paliktos „Reno“ automobilio stabdymo žymės, jis jas matė. Policija tas žymes matavo, tik kažkodėl neužrašė. Stabdė „Reno“ automobilis, jis nestabdė. Jis nebeturėjo galimybės išvengti smūgio. M. turėjo galimybę jį apvažiuoti iš kairės pusės, nes buvo tuščia sankryža. Jo automobiliui buvo sudaužyta posūkio lemputė ant dešinio sparno, automobilis buvo perlenktas per pusę. Kito automobilio dužo visos priekinės lempos. Liudytojo A. nepažysta, o liudytoja V. mokosi toje pačioje mokykloje kaip ir jis. Policija buvo užsirašiusi jų duomenis, tačiau kuomet jis nuvyko į policiją, jie duomenų neberado. Jei jis nebūtų turėjęs tų duomenų, nebūtų ir liudytojų. Jis buvo su liudytojais pas advokatą. Nežino kokiu greičiu jis važiavo kairio posūkio kreive. Prieš tai buvo viduryje sustojęs ir pradėjo važiuoti. Ant kelio buvo šukių, jis dar su koja bandė patraukti šukes, nes automobiliai negalėjo pravažiuoti. Jis suko į pirmą T. g. eismo juostą žiūrint link centro. Kai jis pajudėjo, jam degė geltonas šviesoforo signalas. Susidūrimo momentu jo greitis galėjo būti 5 km/h. „Reno“ automobilis į sankryžą įvažiavo pirma eismo juosta. Antroje juostoje prie „Stop“ linijos stovėjo automobilis, kuris suko į kairę.

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad kitoje administracinėje byloje jis yra nubaustas už vairavimą esant neblaiviam. 2013.11.19 jis po darbo važiavo kartu su savo žmona G. gatve. Buvo vakaras, tamsu, apie 17.50 val. tikslaus laiko nepamena. Važiavo savo automobiliu „Reno 19“, valstybinio numerio nepamena. Įvykio metu buvo neblaivus. Kai jis važiavo, jam mirksėjo žalias šviesoforo signalas. Jis važiavo tiesiai. Buvo tamsu, kelias buvo šlapias, jis negalėjo stabdyti. S. V. turėjo jį praleisti. Jis automobilio dešine puse trenkėsi į S. V. mašinos keleivio pusės vidurį. Jam buvo mirksintis žalias šviesoforo signalas, tamsu, kelio danga šlapia, jis negalėjo stabdyti. Po eismo įvykio jis įpūtė 1,95 promiles. Gerai atsimena, kad jam mirksėjo žalias šviesoforo signalas. Policija jam nerodė filmuotos medžiagos. Jo žmona paliudijo, kad jis važiavo per žalią šviesoforo signalą. Kitą automobilį jis pastebėjo kai kitas automobilis jau buvo labai arti jo automobilio. Atstumas tarp jų buvo apie penkis metrus. To automobilio vairuotojas sakė, kad jis kaltas ir siūlė tartis taikiai. Jis atsitrenkė į važiuojantį automobilį. Kai jis važiavo, tas kitas vairuotojas pradėjo važiuoti. Susidūrimas buvo kelio viduryje. Jis jau buvo pravažiavęs pusę sankryžos. Jis važiavo 50 km/h greičiu. Per miestą greičiau nevažinėja. Ankščiau buvo baustas už tai, kad važiavo be vairuotojo pažymėjimo. Nebuvo baustas už greičio viršijimą. Jis negalėjo kliūties apvažiuoti iš kairės pusės, nes tuo metu pasimetė. Jei būtų buvęs toliau, teoriškai būtų spėjęs apvažiuoti iš kairės pusės. Policijos pareigūnai ir filmavo, ir matavo, ir fotografavo. Jis nematė, ar pareigūnai matavo stabdymo kelią. Nematė, kad po įvykio būtų priėję liudytojai. Jis neprašė, kad S. V. nekviestų policijos. Apžiūrėjęs kaip sugadinta jo mašina, jam pasiūlė susitarti geruoju, pasakė, kad sumokėtų 2000 Lt žalos atlyginimo. Pamatęs mirksintį žalią šviesoforo signalą jis važiavimo greičio nedidino. Jis važiavo pirma juosta. Neatkreipė dėmesio, ar tas sukantis į kairę automobilis buvo sustojęs sankryžoje. Jis išlindo prieš pat jo automobilio priekį. Po susidūrimo jo automobilis truputį atšoko atgal, kitas automobilis iš inercijos truputį pavažiavo toliau. Tam automobiliui buvo sugadintos dešinės pusės priekinės durelės, vidurinė „stojkė“ ir užpakalinės durelės. Susidūrimas įvyko ant posūkio. Jam buvo pradėjęs mirksėti žalias šviesoforo signalas kai jis susilygino su šviesoforu. Po smūgio jau degė geltonas šviesoforo signalas. Į S. V. automobilį jis atsitrenkė jam pradedant suktis. Jis jau buvo truputį pasisukęs į kairę.

Liudytoja B. V. teisme parodė, kad tą dieną jis su draugu E. A. ėjo per perėją T. gatvėje nuo PC Akropolis pusės link G. gatvės. Jau baigiant pereiti gatvę, jiems padėjus koją ant šaligatvio užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Dar žengė žingsnį kai išgirdo mašinos stabdžių signalą. Atsisuko ir pamatė smūgį. Atsisukusi pamatė, kad automobilį vairavo S. V.. Žalias šviesoforo signalas pradėjo mirksėti jiems būnant ant salelės. Avarija įvyko jiems už nugaros. Jie ėjo link autobusų stotelės. S. V. vairavo tamsiai mėlyną, ar juodą mašiną. Jo mašina susidūrė su RENO automobiliu. Jai susidarė įspūdis, kad S. V. baiginėjo manevrą, nuo Gegužių gatvės sukosi link Tilžės gatvės. Kitas automobilis važiavo tiesiai nuo G. kaimo. Ji nematė koks šviesoforo signalas buvo sukančiai į kairę pusę mašinai. Mano, kad turėjo degti geltonas signalas. S. V. automobilis jau buvo pasukęs į T. gatvę, kai į jį trenkėsi. Atsitrenkė į S. V. automobilio šoną ties keleivio durelių viduriu. Jie laukė policijos pareigūnų. Patys pareigūnai prie jų priėjo. Tą pačią dieną pareigūnai jų neapklausė, po eismo įvykio schema nesiūlė pasirašyti. Ji su S. V. mokosi toje pačioje mokykloje.

Liudytojas E. A. teisme parodė, kad jam su B. V. einant nuo PC Akropolis pusės, per gatvę, per pėsčiųjų perėją salelėje užsidegė žalias šviesoforo signalas. Jiems jau baigiant pereiti gatvę užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Tuomet išgirdo padangų cypimą ir trenksmą. Atsisuko pažiūrėti kas atsitiko. Priėjo prie S. V. automobilio. Pamatė, kad iš kito automobilio išlipo senyvo amžiaus žmogus, kuris buvo neblaivus. S. V. jau baigė manevrą. S. V. atsitrenkė į jo automobilio vidurį. Jiems dedant žingsnį ant šaligatvio, užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Jiems būnant salelėje, užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Lipant ant šaligatvio, išgirdo cypimą ir trenksmą. S. V. buvo beveik baigęs manevrą. Jis liko eismo įvykio vietoje iki tol kol atvažiavo policija. Tas pagyvenęs žmogus dar bandė užvesti savo automobilį. Jaunesnis vairuotojas jų paprašė papasakoti įvykio aplinkybes jo advokatui. Jis su B. V. buvo pas dabar teismo salėje esantį advokatą ir papasakojo įvykio aplinkybes.

Liudytojas V. B. teisme parodė, kad tą dieną buvo prie AB „Š. e.“, kai gavo pranešimą apie dar vieną eismo įvykį prie G.-K. gatvės. Kiek pamena, ten jau buvo nuvykęs ekipažas. Jis pildė eismo įvykio schemą, joje vizualiai parodyta nuo kur ir kokia trajektorija judėjo automobiliai. Nepamena į kurią automobilio vietą buvo smūgis. Lyg ir į dešinį priekinį kampą ir užpakalines dureles. Tik ekspertas gali pasakyti, kur buvo automobilis smūgio metu. Užpakalinės durelės galėjo susigadinti inertiškai automobiliui judant po smūgio. Įvykio vietoje dar buvo vienas patrulių rinktinės ekipažas. Pagal tai ką jie matė ir iš filmuotos medžiagos, tiesiai važiavusiam automobiliui degė žalias šviesoforo signalas. Byloje yra pateikta tikra eismo įvykio schema, ne juodraštis. Liudytojų vietoje neapklausė, nes eismo įvykio vietoje rūpinosi kitais dalykais - ar nėra sužeistų asmenų, ar nėra nukentėjusių, reikėjo apsaugoti eismo įvykio vietą. Tuo metu buvo piko metas, reikėjo patraukti susidūrusius automobilius. Įvykio vietoje buvo ir kiti pareigūnai. Į įvykio vietą buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri išsivežė vieną asmenį. Nukentėjęs asmuo S. V. planą pasirašė po medikų apžiūros. Jis atvyko į Purienų gatvę po medikų apžiūros. Jei įvykio vietoje būna stabdymo žymės, jie jas nurodo. Jei šiuo atveju jų nenurodė, reiškia jų ir nebuvo.

Liudytojas Ž. S. teisme parodė, kad gavo pranešimą, jog ties G. gatvės sankryža yra eismo įvykis, kuriame vienas iš vairuotojų yra neblaivus. Šiandien salėje to žmogaus nėra. Vairuotojo S. V. girtumą tikrino kitas ekipažas, kuris nėra atsakingas už eismo įvykio įforminimą. Išklausę vairuotojų paaiškinimu, nustatė eismo įvykio kaltininką ir pasiūlėme medicinos pagalbą vairuotojui. Į įvykio vietą atvyko kartu su kolega V. B.. Prieš tai į įvykio vietą buvo atvykęs kitas ekipažas. Tiksliai nepamena, ką įvykio vietoje aiškino vairuotojai. Vairuotojas, kuris buvo neblaivus, važiavo G. gatve nuo Šiaulių aplinkelio, o S. V. G. gatve suko į kairę pusę, į T. gatvę. Yra nusistovėjusi praktika, kad nesant papildomiems duomenims apie priešprieša važiuojantį automobilį, sukdamas į kairę vairuotojas, privalo besąlygiškai visiems duoti kelią. Ten yra sankryža reguliuojama šviesoforo. Negali atsakyti, koks šviesoforo signalas degė iš priekio pagrindine gatve atvažiuojančiai mašinai. PC Akropolis pateiktame vaizdo įraše matosi susidūrimas neįvardinant konkrečių automobilių. Vaizdo įraše matosi kokie buvo šviesoforo signalai. Neblaivus vairuotojas pravažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui. Nepamena kur buvo pagrindinis smūgis. Atvykus į įvykio vietą, automobiliai nebuvo sulipę, tarp jų buvo atstumas. Jei pateiktoje eismo įvykio vietos schemoje nėra nurodyta stabdymo žymių, reiškia jų nebuvo. Įvykio vietoje jis klausė ten buvusių žmonių, ar kas nors matė eismo įvykį. Tokių neatsirado. Gali būti, kad su liudytojais bendravo kitas ekipažas. Sekančią dieną į kabinetą atvyko S. V. tėvas ir sakė, kad buvo liudytojų prie sankryžos.

Liudytojas R. V. teisme parodė, kad tą dieną iš karto po eismo įvykio, jis buvo toje vietoje. Kai atvyko, policijos dar nebuvo. Jis pats iškvietė policiją. Įvykio metu buvo sužalotas sūnus. Vėliau atvyko greitoji medicinos pagalba ir jį išsivežė. Buvo sugadintos sūnaus automobilio dešinės pusės priekinės durelės. Mašina buvo perlinkusi per pusę. Sūnus jam sakė, kad jam baigiant manevrą trenkėsi į jo automobilio šoną kitas automobilis. Su kito automobilio vairuotoju jis nesikalbėjo, nes jis buvo girtas. Sūnus eismo įvykio schemą pasirašė prieš jį išvežant į ligoninę. Po ligoninės jį dar kartą iškvietė į policiją.

Teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertas E. G. teisme parodė, kad dėl šviesoforo signalų degimo ir jo ryšio su eismo įvykiu, ar automobilių padėtimi, jie tų klausimų nesprendžia, nes automobilių judėjimas ir šviesoforo signalų degimas neturi matematinio funkcinio tarpusavio ryšio. Kokiam šviesoforo signalui degant kokia transporto priemonė kaip važiavo yra nustatoma kitomis priemonėmis – pagal liudytojų parodymus. Kelių eismo taisyklėse yra reglamentuojama, kad jei yra žalias mirksintis šviesoforo signalas, tuomet tai leidžia eismą ir įspėja, kad laikas baigiasi kuomet bus įjungtas draudžiantis signalas. Jei transporto priemonė važiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui, tai yra nedraudžiama važiuoti. Sankryžoje, sukantis kairėn, turi duoti kelią tiesiai važiuojančiam. Jei nevertinti šviesoforo signalų, tai sukantis į kairę nedavė priešpriešine eismo juosta tiesiai važiuojančiam automobiliui kelio. Jei vertinti šviesoforo signalus, reikėtų nustatyti, kokiam šviesoforo signalui degant automobilis „Reno 19“ įvažiavo į sankryžą. ekspertai nenustato, kokiam šviesoforo signalui degant, automobiliai įvažiavo į sankryžą. Jie taip pat nesprendžia, ar buvo įjungti automobilių posūkio signalai. Pateiktoje bylos medžiagoje nėra fiksuota jokių stabdymo pėdsakų. Vien tik pažiūrėjus į dokumentus, be jų analizės jis negali pasakyti koks buvo smūgio kampas. Reikėtų žiūrėti kurioje vietoje buvo šukės. Įvykis buvo tamsiu paros metu. Byloje pateiktos nuotraukos yra nekokybiškos. Byloje pateikti duomenys duoda bendrą informaciją apie automobilių apgadinimus. Norint konkrečiai nustatyti, kokias buvo tikslios transporto priemonių tarpusavio padėtys, pagal pateiktus duomenis negalima. Jei automobilis buvo sustojęs sankryžoje ir kažko laukė, reiškia jis jau buvo sankryžoje. Faktas, kad „Reno“ automobilis į sankryžą įvažiavo vėliau. Esmė tame, kad jei „Reno“ važiavo per žalią mirksintį signalą, tai yra nedraudžiama įvažiuoti į sankryžą. Tokiu atveju sukantysis turėjo duoti kelią, įsitikinti, kad iš priekio neatvažiuoja kita transporto priemonė. Praktiniais sumetimais tokiu atveju reikia laukti raudono šviesoforo signalo ir tik po to išvažiuoti iš sankryžos, kai yra šimtaprocentinė garantija, kad nebuvo iš priekio tiesiai atvažiuojančio automobilio. Kelių eismo taisyklių 170 punktas reglamentuoja vairuotojų elgesį užsidegus geltonam šviesoforo signalui. Posūkį geriausia baigti tuomet, kai užsidega raudonas šviesoforo signalas, tik tuomet išvažiuoti iš sankryžos. S. V. judėjo kairio posūkio kreive. Jei yra skersai judanti kliūtis, reikia stabdyti vairuojamą automobilį. Jei skersai kelio važiuojamosios dalies juda kliūtis, eismo požiūriu apvažiavimo manevras yra nepriimtinas. Reikia įrodyti, kad kelio pusė buvo laisva. Pagal schemą, apvažiavimas iš kairės būtų įvažiavimas į priešingą eismo juostą. Stabdymo žymės padėtų nustatyti tikslų greitį buvusį iki eismo įvykio. Schemoje turėjo būti nurodyti visi išsibarstę daiktai, šukės, nuolaužos, jų dislokacija. Ne policijos pareigūnų kompetencija schemos braižymo metu tiksliai konstatuoti susidūrimo vietą. Pareigūnai, braižydami eismo įvykio planą, turi fiksuoti tuos daiktus, kuriuos randa eismo įvykio metu. Susidūrimo vieta yra nustatoma vėliau. Ji nustatoma atliekant analizę kas yra užfiksuojama eismo įvykio vietos plane, lyginant transporto priemonių sugadinimo pobūdžiu, kaip transporto priemonės judėjo. Tai užima laiko atliekant tyrimą ir nustatoma ne braižant planą. Pagal pateiktas nuotraukas matosi, kad yra daugiau šukių nei fiksuota eismo įvykio vietos schemoje. Pagal vairuotojų nurodytą susidūrimo vietą, ten šukių ir įbrėžimų nėra. Tokiu atveju yra apsunkinta tikslios susidūrimo vietos koordinatės nustatymas. Vien tik pagal automobilių sugadinimus nėra įmanoma nustatyti automobilių greičio. Greitis nustatomas nustačius susidūrimo vietą, įvertinus tai, kiek automobiliai nuo susidūrimo vietos pasislenka iki fiksuotų padėčių, sumuojant transporto priemonių sugadinimus. Šiuo atveju būtų galima nustatyti tik greitį susidūrimo momentu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V., skundu ginčija pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo faktą ir teismo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių,

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/2011).

Tiek skundžiamame nutarime, tiek 2013 m. gruodžio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad S. V. 2013-11-19, apie 17.50 val., Šiauliuose, G. – T. gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“ šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Renault 19“ ir su juo susidūrė. Automobilis „Renault 19“ į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam (žalias mirksintis signalas).

Kelių eismo taisyklių 162 p. numato, jog sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies eismo juostą. Tų pačių taisyklių 165 punkte nurodyta, jog įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius. Taisyklių 172 punkte nurodyta, jog kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai.

Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje – eismo įvykio vietos schemoje – užfiksuota eismo įvykio vieta ir transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio, transporto priemonių techninių apžiūrų aktuose užfiksuoti automobilių apgadinimai, likę po eismo įvykio, įvykio dieną rašytame pirminiame S. V. paaiškinime nurodytos iš esmės analogiškos eismo įvykio aplinkybės kaip ir teismo posėdžio metu (10 b.l.), V. M. pirminiame rašytame paaiškinime, rašytame sekančią dieną po eismo įvykio nurodyta, jog jis važiavo per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, posėdžio metu V. M. nurodė, jog per sankryžą važiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui bei žmona jam po to sakė, kad jis važiavo per žalią. Tai yra, iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės daryti neabejotinos išvados, jog dėl S. V. kaltų veiksmų šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, įvyko eismo įvykis. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas E. G. patvirtino, jog įprastiniu atveju, vairuotojas, sukdamas sankryžoje į kairę, privalo duoti kelią atvažiuojančiai priešais transporto priemonei, tačiau jei sankryža yra reguliuojama šviesoforo, būtina nustatyti, kokiam šviesoforo signalui degant įvažiavo į sankryžą kiekviena iš transporto priemonių, ekspertai to nustatyti negali, tai nustatoma remiantis kitomis priemonėmis – liudytojų parodymais. Tai yra, būtina nustatyti, kuri transporto priemonė nesilaikė šviesoforo signalų. Posėdžio metu apklausti liudytojai B. V. ir E. A. patvirtino, jog jiems būnant gatvėje esančioje salelėje mirksėjo žalias šviesoforo signalas ir jiems baigiant pereiti gatvę užlipus ant šaligatvio užsidegė raudonas bei tuo metu jie išgirdo trenksmą. Posėdžio metu apklaustas S. V. teigė, jog jis pradėjo sukti kai užsidegė geltonas šviesoforo signalas ir jam baigiant manevrą priešais atvažiuojantis automobilis trenkėsi į jo automobilio keleivio pusės dureles, į automobilio vidurį. Tai yra, tarpusavyje sugretinus B. V., E. A. ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. parodymus, būtų galima daryti prielaidą, jog S. V. baigiant manevrą turėjo degti geltonas arba raudonas šviesoforo signalas, o V. M. į sankryžą įvažiavo degant geltonam ar net raudonam signalui, t.y. jis galimai nesilaikė KET 165 punkto reikalavimų ir neleido S. V. sankryžoje baigti manevro. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog minėti liudytojai B. V. ir E. A. prieš bylos nagrinėjimą bendravo su S. V. advokatu ir pačiu S. V., tačiau nenustatyta, jog S. V. ar advokatas, būtų prašę ar darę įtaką minėtiems liudytojams nurodyti vienokias ar kitokias aplinkybes, be to liudytojai posėdžio metu teigė nematę, kokiam šviesoforo signalui degant į sankryžą įvažiavo S. V. automobilis. Posėdžio metu apklausti pareigūnai Ž. S. ir V. B. paties automobilių susidūrimo nematė, tik fiksavo eismo įvykio aplinkybes, taip pat automobilio susidūrimo momento nematė ir S. V. tėvas R. V., kuris į įvykio vietą atėjo pakviestas sūnaus. Tai, kokiam šviesoforo signalui degant į sankryžą įvažiavo S. V. ir V. M. vairuojami automobiliai, nėra galimybės nustatyti ir iš pateiktos filmuotos medžiagos, iš kurios nesimato nei paties įvykio, nei transporto priemonių, be to, vaizdo medžiagos laikas vieno iš įrašo yra 2013-11-19, 17.33 val., kai tuo tarpu protokole nurodyta, jog eismo įvykis įvyko 17.50 val., kitas vaizdo įrašas pateiktas 2013-11-24 ir nesusijęs su byla. Esant tokioms aplinkybėms kyla pagrįstų abejonių dėl S. V. inkriminuoto pažeidimo. Todėl teismas daro išvadą, jog vien tik kitos transporto priemonės vairuotojo A. M. parodymai, kuris transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.95 promilės girtumas ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, ir kuris suinteresuotas išvengti griežtos atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą esant neblaiviam, nėra pakankami S. V., kuris transporto priemonę vairavo būdamas blaivus ir turėdamas vairuotojo pažymėjimą, kaltei pagrįsti dėl eismo įvykio sukėlimo.

Esant šioms aplinkybėms ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, jog S. V. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, dėl to 2014 m. sausio 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato nutarimas Nr.40N-5756445-14 naikintinas, kaip nepagrįstas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas parašyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 6 dalimi, 302² straipsniu, teismas

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti 2014 m. sausio 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato nutarimą Nr.40N-5756445-14 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.