Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2014 m. gegužės 20 d. apie 13.30 val. Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (2,13 prom.) girtumo laipsnis, kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta. Asmeniui už tos pačios rūšies pažeidimą yra paskirta administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. pagal jam inkriminuojamą kaltinimą teisme kaltu nepripažino ir parodė, kad nevažiavo, su kaimynu ryte susitikę sutarė, kad automobilį nuveš pas meistrą. Brolis atidavė automobilį, nes jis nebuvo tvarkingas, o brolis pirkosi naują automobilį. Pats buvo išgėręs, todėl kaimynui sakė „pašildyk automobilį“. Kaimynas sako „einu pavalgyti“. Tada pats pasakė, kad patikrins tepalus. Vaikinas (S. V.) buvo pripažintas kaltas, galutinis sprendimas - nutraukta byla. Tuomet važiavo išgėręs, be vairuotojo pažymėjimo. Mano, kad S. V. keršija. Dėl įrašo „aš gailiuosi“, taip parašė, nes pareigūno paklausė ką rašyti, jis sakė „rašyk, gailiuosi“. Pareigūnams gal ne taip pasakė, sakė „važiuosiu“.

Transporto priemonės savininkė N. M. teisme parodė, kad tą dieną nieko nematė, nieko nežino. Apie 13.00 val. vyras buvo namie, jį namuose rado grįžusi iš darbo. Pati vairuotojo pažymėjimo neturi. Automobilis stovėjo kieme, nes vyras neturi teisės vairuoti. Automobilį įsigijo šiais metais balandžio mėnesį. Vyras nevažiavo, nes jam iki 2015 m. sausio mėnesio yra atimta teisė vairuoti. Automobilį atidavė brolis, nes sau pirkosi naują. Automobilio raktai buvo pas ją, juos laiko rankinėje. Vyras nežino kur laikomi raktai. Atėjo draugės ir sutarė, kad per išeigines važiuos su automobiliu, nes draugės turi vairuotojo pažymėjimą. Tą dieną vyrui automobilio raktus davė, kad patikrintų automobilio stovį. Vyras sakė, kad susitarė su kaimynu.

Liudytojas S. V. teisme parodė, kad V. M. matytas. Lapkričio mėnesį yra buvusi avarija, kurios metu V. M. vairavo girtas ir be vairuotojo pažymėjimo. Pats tuo metu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, bet vėliau pripažintas nekaltu. V. M. sakė, kad būtent jis yra kaltas. Su draugu ėjo G. gatve į degalinę, nes pasibaigė kuras ir pamatė kaip į kiemą su žaliu automobiliu „Audi“, kurio numerius įsidėmėjo, įsuko važiuojantis V. M.. Tada atėjo į kiemą ir neleido jam išeiti bei iškvietė policijos pareigūnus. Policija atvyko už 10 minučių. Asmuo pareigūnams sakė „koks man skirtumas, atsėdėsiu 20 parų, kaip praeitą kartą ir viskas, ar tau geriau bus“. Iš pradžių V. M. pripažino, po to neigė vairavęs. Pats matė kaip V. M. atvažiavo ir išlipo iš automobilio. Atstumas nuo jo ir V. M. buvo apie 10 m. V. M. buvo vienas. Įvykio metu lauke buvo saulėta ir buvo pietų metas. V. M. važiavo iš Gegužių gatvės nuo „Akropolio“ ir įsuko į kiemą.

Liudytojas V. K. teisme parodė, kad V. M. yra kaimynas. Su V. M. susitiko ryte, jis paprašė, kad nuvarytų automobilį iki remonto. Sakė, jei galės grįžęs per pietus galės nuvaryti. Grįžo apie 13.30-14.00 val. ir užėjo pas V. M.. Paėmė automobilio raktus, pašildė automobilį, po to atidavė raktus V. M., o pats nuėjo į parduotuvę. Vėliau parduotuvėje priėjo vaikinas su pareigūnu ir paėmė automobilio raktelius. Su automobiliu pats nevažiavo ir nematė, kad kas važiuotų. Automobilis buvo pastatytas kitoje namo pusėje. Pats automobilio nevairavo, o tik šildė variklį, nes nedirbo dujos ir automobilį paliko. V. M. padavus raktus, po kurio laiko einant į parduotuvę padavė jam raktus, pasakė „kai baigsi pietauti, pasakyk, važiuosim“. Nežino, ar V. M. pats šildė automobilį. Logiškai galvojant, jei V. M. būtų vairavęs, jis nebūtų prašęs nuvaryti. Nematė, kad V. M. vairuotų automobilį. Pats automobilio raktelius turėjo du kartus, t. y. kai pašildęs automobilį apie 13.00 val. nuėjo namo, ir kai po to išėjo į kiemą, tai V. M. padavė raktus dar kartą. Juos stebėjo vaikinas. Pats nežino, ar pareigūnai matė kaip V. M. vairavo. Kuomet atvyko pareigūnai, automobilis stovėjo, o automobilio raktai buvo pas jį.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad V. M. pažįsta, ankščiau dirbo vienoje įmonėje. Matė incidentą kieme, nes apie valandą stovėjo ir laukė draugo. V. M. priėjo prie automobilio ir pakėlęs kapotą kažką krapštė, bet automobilis nedirbo. Po to, praėjus 10-15 minučių, atvyko pareigūnai, buvo moteris ir du vyrai. Iš karto nesuprato, po to išvykus pareigūnams priėjo prie V. M. ir paklausė kas nutiko. Ankščiau matydavo, kad V. M. važinėja su automobiliu „Renault“. Kad vairuotų automobilį „Audi“, nematė. Į kiemą atvažiavo po 12.00 val. ir laukė. Nematė kaip V. M. vairavo. Jis negalėjo vairuoti, nes sakė „buvau su kvapu, įpūčiau“. V. M. pats pasakė, kad „mačiau, jog automobilis nedirbo“, tada jis paklausė „ar gali paliudyti“. Vaikinai jį (A. P.) stovintį ir laukiantį turėjo matyti.

Liudytojas M. K. teisme parodė, kad V. M. matytas tarnybos metu. Gavo pranešimą, jaunuolis teigė, kad į kiemą G. gatvėje automobiliu atvyko neblaivus pilietis ir neturintis vairuotojo pažymėjimo. Jaunuolis sakė, kad vyras nuėjo į parduotuvę ir automobilio raktelius perdavė su juo buvusiam draugui. Rakteliai buvo pas jo draugą kišenėje. Abu jaunuoliai nurodė, kad asmuo vairavo, paėmė paaiškinimus. Asmuo teigė, kad nevairavo sakė, kad jaunuoliai kerštauja. V. M. pasakė, kad jaunuoliai laiko pyktį ir tyčia pranešė pareigūnams. Rašant protokolą prasitarė „taip, aš vairavau“, „aš vairavau, pamatė, kad atvažiuoju į kiemą ir paskambino policijai, nori mane daugiau sužlugdyti“. Paties vairavimo fakto nematė. Asmeniui neblaivumas buvo nustatytas, jis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 20 minučių. Automobilį nufotografavo iš vidaus ir išorės, transportavo į automobilių saugojimo aikštelę.

Liudytojas M. Š. teisme parodė, kad V. M. matytas tarnybos metu. Gautas pranešimas, kad reikia vykti į Gegužių gatvę, kad yra vairuotojas, kuris vairuoja automobilį išgėręs. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko du jaunuoliai. Jaunuoliai nurodė, kad asmuo vairavo automobilį būdamas neblaivus. Nustatė, kad asmuo yra neblaivus. Paėmė iš jaunuolių paaiškinimus. Vienas jaunuolis pasakė, kad vyras raktelius perdavė draugui. Raktelius iš jo paėmė kolega. Asmuo aiškino, kad buvo ankščiau konfliktas. Dėl vairavimo ką minėjo, nepamena. Tarnybiniame pranešime teiginiai teisingi, įvykių daug, asmens tikslių žodžių. Asmuo buvo prie automobilio, kolegė nuėjo fotografuoti automobilio. Asmuo nuėjo pasiimti daiktų iš automobilio. Automobilio kapotas buvo šiltas. Kolegė surašė automobilio apgadinimus, daiktus.

Nors V. M. ir neprisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį pažeidimą, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą byloje, sprendžia, kad V. M. kaltė padarius pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu (2014-05-20, 14.07 val. V. M. nustatytas 2,13 prom. girtumas), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, S. V. paaiškinimu, policijos pareigūnų M. K. ir M. Š. tarnybiniais pranešimais bei S. V., M. K. ir M. Š. teisme duotais parodymais.

Teisme V. M. neprisipažino padaręs teisės pažeidimą ir teigė, kad jis automobilio nevairavo ir mano, kad S. V. keršija. Liudytojas S. V. tiek teisme, tiek tuoj po įvykio duodamas rašytinius paaiškinimus, parodė, kad pastebėjo, kad iš matymo matytas vyriškis važiavo automobiliu „Audi“, kuris, kaip jis žino, kad jis neturi teisės vairuoti ir, kad jam išlipus iš automobilio matėsi, kad jis neblaivus. Kad A. M. vairavo automobilį neblaivus, savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė ir policijos pareigūnai M. K. ir M. Š., kurie atvyko tuoj po įvykio. Be to, teisme liudytojas M. K. parodė, kad rašant protokolą prasitarė „taip, aš vairavau“, „aš vairavau, pamatė, kad atvažiuoju į kiemą ir paskambino policijai, nori mane daugiau sužlugdyti“. Be to, pastebėtina, kad protokole pats V. M. savo ranka parašė, kad „gailius, pažeidimi neginčius“. Dėl šio įrašo V. M. teisme teigė, kad taip parašė, nes pareigūno paklausė ką rašyti, jis sakė „rašyk, gailiuosi“. Teismas nenustatė, kad V. M. turėtų kokių nors sutrikimų, dėl kurių negalėtų suprasti savo rašomų žodžių prasmės, todėl mano, kad V. M. iš tikro automobilį vairavo ir tuoj po įvykio pripažino savo padarytą pažeidimą, o teisme iškelta versija, kad automobilio nevairavo, yra tik jo gynybinė pozicija, kuria siekia išvengti atitinkamos atsakomybės. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų M. K. ir M. Š. teisme duotais parodymais, nes nenustatė, jog minėti liudytojai iki šio įvykio būtų turėję kokių nors priešiškumų ir dėl to turėtų pagrindo apkalbėti V. M.. Nors V. M. teigė, kad S. V. keršija ir duoda suprasti, kad jis jį apkalba ir sako netiesą, tačiau teismas neįžvelgia objektyvių priežasčių, dėl ko S. V. turėtų pagrindą apkalbėti V. M., nes prieš tai buvęs judviejų konfliktas yra išspręstas, t. y. V. M. nubaustas už vairavimą būnant neblaiviam, o Šiaulių apylinkės teismas 2014-05-12 nutartimi panaikino Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato nutarimą, priimtą S. V. atžvilgiu, ir administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta. Be to, S. V. teisme parodė, kokiomis aplinkybėmis pamatė važiuojantį V. M., t. y. su draugu ėjo Gegužių gatve į degalinę, nes pasibaigė kuras. Tokios aplinkybės įrodo, kad S. V. ne specialiai ar kaip kitaip persekioja V. M., siekdamas su juo visomis priemonėmis susidoroti ar pan. Esant tokioms aplinkybėmis, liudytojo S. V. duotais parodymais, teismas remiasi visa apimtimi. Tuo tarpu liudytojas V. K. yra V. M. kaimynas, liudytojas A. P. su V. M. ankščiau dirbo vienoje įmonėje, jie su V. M. yra susiję draugiškais santykiais, todėl, duodami atitinkamus parodymus, šie liudytojai gali siekti palankaus sprendimo V. M. atžvilgiu, todėl jų parodymus teismas vertina kritiškai ir jais nesiremia. Be to, pastebėtina, kad nė vienas iš jų tuoj po įvykio neteikė paaiškinimų apie matytas aplinkybes, tik teisme paprašyti V. M. davė parodymus apie įvykio aplinkybes. Be to, teismas nesiremia ir N. M. duotais parodymais, kadangi ji yra V. M. žmona, juos sieja šeiminiai santykiais bei yra automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir ji yra informuota, kad galima jos nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskacija, todėl siekiant palankaus sprendimo tiek V. M. atžvilgiu, tiek siekiant išvengti automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacijos, jos parodymai, vertinant juos visų įrodymų kontekste, iš esmės yra nepatikimi.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad tikrai V. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės ją vairuoti, kadangi V. M. 2013 m. sausio 31 d. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Be to, 2014 m. sausio 15 d. paskirta nuobauda pagal ATPK 130² straipsnį. Todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes V. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas V. M. nuobaudą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, V. M. asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ATPK 31 str.) nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas: 2013 m. gegužės 20 d. baustas pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, skirta 1 500 Lt bauda sumokėta tik 2014 m. gegužės 3 d. (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgus į tai, kad V. M. teisės pažeidimus daro sistemingai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtinas administracinis areštas, šiek tiek didesnis nei sankcijoje numatytas arešto vidurkis.

Spręstinas klausimas dėl automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Asmenims, padariusiems ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą ( žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-4264/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010, Nr. N261-4264/2011, Nr. N261-4604/2011).

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, rodančių, kad automobilio savininkė N. M. būtų ėmusi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo ar automobilis būtų buvęs paimtas prieš savininkės valią ir juo būtų buvę disponuojama neteisėtai. Kaip pripažino teisme N. M., ji tą dieną pati davė vyrui automobilio raktus, nors žinojo, kad jam yra atimta teisė vairuoti. Iš to sprendžiama, kad automobilio savininkė tinkamai neįgyvendino Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis jai priklausančia transporto priemone. Akivaizdu, kad N. M. nesiėmė jokių priemonių, kad jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, kas patvirtina, kad N. M., kaip transporto priemonės savininkė, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai. Būtent savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. M., vairuodamas N. M. priklausantį automobilį, padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. M. praeityje buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam –2002, 2005, 2012, 2013 metais. Taip pat yra padaręs ir kitų grubių pažeidimų – pvz., 2013 m. gegužės mėn. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti yra atimta. Tai labai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Todėl N. M., kurios automobilis kartą jau buvo konfiskuotas dėl V. M. neleistino elgesio (2014 m. sausio 15 d. nutarimas), turėjo imtis visų priemonių tam, kad jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu – kaip padidinto pavojaus šaltiniu – nesinaudotų V. M., kuriam teisė vairuoti yra atimta. Reikiamų veiksmų nesiėmus, t. y. nevykdydamas pareigų, asmuo neįgyja ir teisių – t. y. teisės, kad savininkui būtų grąžintas automobilis.

Teismas pabrėžia, jog ATPK 130² straipsnis kodekse įtvirtintas kaip atsakas į didėjantį kelių eismo įvykiuose žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių bei siekiant sudaryti sąlygas diferencijuoti administracinę atsakomybę už pažeidimus, turinčius tiesioginę įtaką avaringumui, efektyviau pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Galiojantis teisinis reglamentavimas parodo griežtos valstybės politikos administracinių teisės pažeidimų srityje kryptingumą, ką patvirtina ir atitinkamai konstruojamos administracinės teisės normos sankcijos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N-444-7275/2009).

Nutarimas dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo pavestinas vykdyti antstoliams (ATPK 319-320 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 291-293 straipsniais, teisėjas

nutarė:

V. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, padarymą paskirti 27 (dvidešimt septynių) parų administracinį areštą su automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Paskirtą areštą atlikti areštinėje nutarimui įsiteisėjus.

Nutarimą dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo pavesti vykdyti antstoliams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.