Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2228-1034/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-23
Bylos Nr.
1-2228-1034/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14341-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
T. Š.
Nukentėjusysis
I. Š., L. K.
Advokatai
Stasys Survila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2228-1034/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14341-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.1.6.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, Gretai Krukauskaiteidalyvaujant prokurorams Šarūnui Šimoniui, Ritai Sabaitei,kaltinamajai T. Š., jo gynėjui advokato padėjėjui Stasiui Survilai,nukentėjusiosioms I. Š., L. K.,laiduotojui P. B. (P. B.),vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariams, o būtent: 2020 m. balandžio 12 d., apie 18.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu trenkė į veido sritį ir sudavė du smūgius koja į dešinę koją savo motinai I. Š., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, taip pat ne mažiau kaip 5 kartus ranka smūgiavo į veidą ir į kitas kūno vietas savo sugyventinei L. K., taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinio antakio srityje, dešinio momens srityje, pakaušio srityje, viršugalvio dešinėje ir kairėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais T. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo fizinis kontaktas, tačiau smūgiai buvo ne kumščiu, o delnu. Ką padarė su tuo sutinka, savo kaltę pripažįsta. Pripažįsta visus inkriminuojamus veiksmus. Neprisimena, dėl ko įvyko konfliktas, dėl netvarkos namuose, žodis po žodžio ir prasidėjo konfliktas. Atsimena, kad buvo išgėręs alaus ir šiek tiek stipresnio, bet šiaip alkoholio nevartoja, sportuodavo, dirbo atsakingą darbą. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Iki konflikto motina ir sugyventinė sužalotos nebuvo. Abiejų nukentėjusiųjų atsiprašė, pretenzijų jos neturi, tebegyvena kartu su L. K. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti. Nuo mažens bendrauja su P. B., jo butas šalia, galima sakyti, jis yra kaip tėvas, įtakos turėjo nuo mažens, reikalui esant prižiūrėdavo, bendrauja kiekvieną dieną. P. B. jam yra autoritetas, turi suaugusius vaikus, anūkus, turi jam didelę įtaką. Pats savo noru išėjo iš darbo. Žino, kad darbe yra atliekamas patikrinimas dėl pareigūno vardo pažeminimo, jeigu bus nuspręsta, kad pažemino pareigūno vardą, tai negalės sugrįžti į tarnybą.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas P. B. parodė, kad su T. Š. gyvena viename name, gerai pažįsta jį, draugiški santykiai su jo tėvu. Kaltinamasis kartu su jo vaikais augo, gerai pažįsta jų šeimą. Požiūris į nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas T. Š., neigiamas. Jie yra kaimynai, gali tik vizualiai kontroliuoti, duoti pastabas esant reikalui. Duoda T. Š. patarimų, jis dažnai ateina į garažą, bendrauja jis ir jo vaikai su T. Š.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. balandžio 12 d., 18.07 val. į (duomenys neskelbtini) paskambinusi moteris pasakė tik adresą ir padėjo ragelį nebaigus pokalbio. Girdėjosi, kaip priėjo vyriškis ir pradėjo grasinti pareiškėjai, po grasinimų buvo girdėti pora smūgių tekusių pranešėjai ir jos klyksmas. Skambinta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

2020 m. balandžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių butas. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 11-13).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. Š. parodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau parodymų metu ji jau yra išblaivėjusi ir gali papasakoti apie įvykį. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi T. Š. ir jo sugyventine L. K. 2020 m. balandžio 12 d. visi kartu namuose šventė Šv. Velykas. Šventės metu jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18.00 val. jos sūnus pradėjo konfliktuoti, iš pradžių sūnus pradėjo smurtauti prieš savo sugyventinę L., mušė ją į įvairias kūno vietas, kada išgeria sūnus būna labai agresyvus. Sugyventinę jis mušė jų bendrame kambaryje, ji girdėjo, kaip verkė sūnaus sugyventinė, užėjus į kambarį pradėjo raminti savo sūnų, tačiau jis vis tiek tęsė konfliktą. Jai nuėjus į virtuvę jis ją pasivijo ir pradėjo mušti. Jis trenkė jai ne mažiau 3 kartų į veido sritį, vėliau du kartus koja spyrė jai į koją, ant dešinės kojos šiuo metu yra mėlynė. Ji tuo metu pajuto fizinį skausmą. Neiškentusi tokio sūnaus elgesio ji paskambino (duomenys neskelbtini) ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai sulaikė jos sūnų, vėliau atvykę medikai išsivežė L. apžiūrai į ligoninę. Tokio pobūdžio įvykis jau nebe pirmą kartą. Ji labai pergyvena dėl sūnaus, bet jau nebe iškentėjo ir pranešė apie jo veiksmus jų atžvilgiu. Prašo apklausą baigti, kadangi daugiau neturi ką pasakyti, yra labai susijaudinusi (b. l. 16). Papildomos apklausos metu I. Š. nurodė, kad 2020 m. balandžio 12 d., kelintą valandą, nepamena, bet buvo jau po pietų, būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sūnaus įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko vyko konfliktas, ji jau nepamena. Jie su sūnumi buvo tik dviese virtuvėje. Dar namuose buvo jos sūnaus sugyventinė, bet ji buvo kitame kambaryje. Konfliktuojant su sūnumi, gal po maždaug 15 minučių nuo konflikto pradžios, ji jo išsigando ir todėl iškvietė policiją. Prieš ją jos sūnus fizinio smurto nenaudojo, buvo tik žodinis konfliktas. Jis buvo vieną kartą tik ją pastūmęs, tačiau nuo jo pastūmimo fizinio skausmo ji nejautė. Ar konfliktą girdėjo sūnaus sugyventinė, ji nežino. Po to ji išėjo į kitą kambarį, o jis taip pat išėjo iš virtuvės. Kur jis nuėjo, ar į vonią, ar pas savo sugyventinę į kambarį, ji nematė. Kai kvietė policiją, jos sūnus negirdėjo, nes ji jau buvo išėjusi į kitą kambarį. Kai atvyko policijos pareigūnai, su jais kartu atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo sūnaus sugyventinę, nes ji turi problemų su spaudimu, tačiau ar ją vežė apžiūrai į ligoninę, ji jau neatsimena. Ar prieš savo sugyventinę sūnus naudojo fizinį smurtą, ji nematė. Dėl šio įvykio į teismo medicinos ekspertizę ji nesikreipė ir nesikreips, nes jai jokie sužalojimai padaryti nebuvo. Civilinio ieškinio neteiks. Po konflikto su sūnumi susitaikė (b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. K. parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu T. Š. ir jo mama I. gyvena jo mamos bute (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 12 d. jų namuose buvo Šv. Velykų šventė, buvo jos sugyventinis, jo mama, ir jos mama A. Kartu vartojo alkoholinius gėrimus, jos mama pradėjo sakyti, kad T. blogas, kad jam šalia jos ne vieta. Jie susikivirčijo, konfliktas aprimo, po šventinės vakarienės jos mama, nežino kokia tiksliai valanda, išvažiavo namo, o jie trise liko bute. Apie 18.00 val. jiems būnant kartu su T. kambaryje, jis prisiminė jos mamos pasakytus žodžius ir piktas pradėjo jai priekaištauti, kilo konfliktas. Konflikto metu jis pradėjo ją mušti. Į veidą ranka trenkė ne mažiau penkių smūgių, taip pat smūgiavo į kitas kūno vietas. Ji pajuto fizinį skausmą. Iš jos nosies bėgo kraujas, tada į kambarį atėjo jo mama ir pradėjo jį raminti. Vėliau jie abudu išėjo į virtuvę, ji nematė kaip T. mušė mamą, tik girdėjo grumtynes. Mama iškvietė policiją. T. prieš ją smurtauja pirmą kartą. Ji savo sugyventiniui pretenzijų dėl sumušimų neturi. Kartu gyvena 3 metus. Po įvykio ją išvežė į ligoninę, kur jai diagnozavo įvairius veido ir kūno sumušimus (b. l. 27).

2020 m. birželio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 1468/2020 (01) L. K. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinio antakio srityje, dešinio momens srityje, pakaušio srityje, viršugalvio dešinėje ir kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietais-bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu ir būdu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Poodinės kraujosruvos veide ir galvoje padarytos 5 trauminiais poveikiais. Į klausimą, ar nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti pats sau nukentėjęs, tame tarpe ir pats suduodant smūgius, atsakyta, kad nustatytų sužalojimų lokalizacijos nėra būdingos smūgių sudavimui. Medicinos dokumentuose nėra aprašytų požymių, kuriais remiantis galima būtų nustatyti žalojusį objektą (b. l. 36-38).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. K. apklausta nuotoliniu būdu parodė, kad papildant savo pirminę apklausą gali patikslinti, jog 2020 m. balandžio 12 d., dienos metu, valandos tiksliai nepamena, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis T. susiginčijo su savo mama, ji pati buvo kambaryje, o jie buvo virtuvėje. Ji girdėjo tik žodinį konfliktą, pati jų konflikto nematė, negirdėjo, kad būtų smurtaujama. Tada jis atėjo pas ją į kambarį. Jis buvo šiek tiek įsiaudrinęs dėl konflikto su mama, todėl gal šiek tiek jis ją pastūmė, tačiau ji fizinio skausmo nejautė. Ji po to su juo dar kalbėjo, tačiau jokio konflikto tarp jos ir T. nebuvo. Tada po kiek laiko, būnant jiems kartu kambaryje, atvyko policijos pareigūnai. Viskas labai greitai įvyko, todėl ji net nesuprato, kas įvyko. Kai atvyko policijos pareigūnai jį išsivežė. Greitoji pagalba atvykusi nebuvo, medikų niekam neprireikė. Kaip ir minėjo, ji pati jų konflikto nematė, kiek žino, T. prieš savo mamą nesmurtavo, kodėl ji iškvietė policijos pareigūnus ji nežino. Ji po įvykio į teismo medicinos ekspertizę nesikreipė, nes jai sužalojimai nebuvo jokie padaryti. Dėl įvykio jokių pretenzijų T. neturi (b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. M. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad buvo gautas pranešimas, kada, datos neprisimena, kad (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena, kad yra sumušta moteris ir kita mergina. Jiems atvykus, jau įvykio vietoje buvo GMP. GMP darbuotojai pasakė, kad yra agresyviai nusiteikęs vyras, kad viena nukentėjusioji sumušta. Vyras medikus išvarė. Jie išsikvietė papildomą Mobilios kuopos ekipažą. Mobilios kuopos pareigūnai įėjo pirmi į butą, jie įėjo antri. Lovoje gulėjo nukentėjusioji, ant kurios buvo daugybiniai kūno sužalojimai. Ant rankų galimai gesinamos buvo cigaretės, pakaušis išskustas. Medikai apžiūrėję nukentėjusiąją sugyventinę išsivežė į ligoninę. Nukentėjusioji sakė, kad skauda šonkaulius. Kitame kambaryje ant lovos verkė smurtautojo motina. Ji sakė, kad sūnus agresyviai nusiteikęs, yra ne kartą ir ankščiau mušęs, smurtauja ne pirmą kartą. Smurtautojo draugę GMP darbuotojai išsivežė į (duomenys neskelbtini). Jie liko su smurtautojo mama. Mobilios kuopos pareigūnai išsivežė smurtautoją. Jie liko su mama, ji paaiškino kaip viskas vyko. Motinai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Užpildė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Smurtautojo sugyventinė nesakė, kiek gavo smūgių, o motina teigė, kad buvo smūgiai į veidą, ji dengėsi veidą rankomis. Su smurtautoju nekalbėjo, kalbėjo Mobilios kuopos pareigūnai. Sugyventinės galva ne pagal stilių išskusta, ten lyg išrauta, išskusta. Kaip ji matė, jai buvo tampoma už plaukų ir išrauta plaukų. Ne kartą prieš ją buvo smurtaujama. Smurtautojo sugyventinė visą laiką praverkė, buvo smarkiai neblaivi, tik sakė, kad skauda. Ji klausė, ar ją sumušė sugyventinis, ji tik linksėjo galva. Sugyventinę išsivežė GMP darbuotojai į (duomenys neskelbtini). Mama patvirtino, kad mušė sūnus. Visos aplinkybės yra vaizdo įraše. Ar matėsi ant jaunesnės moters kraujas, negali pasakyti. Viską užfiksuoja tarnybiniame pranešime, taip pat ir įdrėskimus (b. l. 43-44).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad buvo įvykis. Gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko GMP brigada. Iš jų paaiškėjo, kad moteris turi sužalojimų, kad yra agresyviai nusiteikęs vyras. Išsikvietė papildomą Mobiliosios kuopos ekipažą. Bute aptiko vyrą ir dvi moteris. Iš karto pastebėjo, kaip paaiškėjo, to vyro sugyventinė. Matėsi, kad sugyventinė sumušta, prie jos daugiau laiko praleido jo kolegė. GMP brigados darbuotojai užėjo kartu su jais. Vyras buvo sulaikytas Mobilios kuopos pareigūnų. Mobilios kuopos pareigūnai pristatė j OVS. Bute buvo vyriškio motina, kuri akivaizdžiai bijojo ką sakyti. Motina pasakė, kad bijo ką sakyti. Bendraujant su motina, matėsi, kad pasireiškė smurtas prieš ją. Sužalojimų detaliai nepasakys. Tarnybiniame pranešime viskas parašyta. Tarnybiniame pranešime fiksuoja matomus ir nurodytus sužalojimus. Motina minėjo, kad buvo mušama rankomis ir kojomis (b. l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. parodė, kad yra greitosios medicinos pagalbos skubiosios pagalbos specialistė ir 2020 m. balandžio 12 d., dirbant gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra mušama moteris, kuri padėjo telefono ragelį, aplinkybės neaiškios. Atvyko nurodytu adresu vakare, tiksliai kelintą valandą nepamena, bet maždaug apie 19.00-20.00 val. Atvyko pirmi, policijos pareigūnų dar nebuvo. Ji su savo padėjėju užėjo į namus, jiems duris atidarė vyras, ji į namus įėjo paskutinė ir neuždarė durų, tada vyras ją pastūmė ir paklausė, ar ji nemoka uždaryti durų. Tada tik įėjus pamatė vyresnio amžiaus moterį, kuri verkė ir iš karto išėjo į kitą kambarį. Ji nematė, bet jos padėjėjas sakė, kad matė ant jos veido mėlynes. Tada jie iš karto užėjo į kambarį, kuriame buvo mergina. Kur merginos kambarys yra žinojo iš anksčiau, nes jau yra 4 kartas, kai buvo šiuo adresu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo. Kai užėjo į kambarį, pamatė merginą, kuri gulėjo ant lovos. Tuo metu mergina miegojo, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Tuo metu vyras buvo balkone, jis rūkė, keikėsi. Jie ją apžiūrėjo, o jis pradėjo juos plūsti necenzūriniais žodžiais ir klausti, ko jie čia atvažiavo, kas juos kvietė ir panašiai. Jie ją pažadino amoniako pagalba, paklausė, ar jai ką nors skauda, ji pasakė, kad skauda šoną, bet nepamena kurį, ar dešinį ar kairį. Ji tada pradėjo rėkti, sakė, kad nenori važiuoti į ligoninę. Ant merginos matėsi mėlynės ant rankos, matėsi, kad suimta su pirštais, taip pat buvo hematomos ant veido, galvos, kojų, tačiau ant jos šono, kurį jai skauda, hematomų nesimatė. Tada jie išėjo į lauką, suprato, kad reikalinga policijos pagalba. Kol laukė lauke, atvyko du policijos ekipažai, su kuriais išsiaiškino, kad taip pat jie šiuo adresu atvyksta nebe pirmą kartą ir situaciją žino. Tada jie kartu su pareigūnais vėl užėjo į vidų, kai vyriškis pamatė pareigūnus, iškart tapo labai ramus. Iš karto ji vėl priėjo prie merginos ir nusprendė ją vežti į (duomenys neskelbtini) apžiūrai. Pamena, dar kad jos padėjėjas švietė, o policijos pareigūnė filmavo jos kūną, nes ant jos kūno buvo daug mėlynių. Po to jie ją išvežė į ligoninę. Kol vežė, ji visą laiką gulėjo ant šono ir klykė iš skausmo, taip pat rėkė ir jau atvežta į ligoninę. Moters, kuri dar buvo namuose, taip ir neapžiūrėjo, nes ji kaip ir minėjo, iš karto juos pamačiusi užsidarė kambaryje (b. l. 51).

2020 m. gegužės 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas objektas yra garso įrašas iš BPC, kurio trukmė yra 00:47 min. Garso įraše girdimas pokalbis tarp pranešėjos ir BPC darbuotojo. Moteris pasako adresą (duomenys neskelbtini), prašo atvažiuoti, dūsauja. Vyro balsas fone: atvažiuoja? Girdisi garsas panašus į trenksmą. (b. l. 56).

2020 m. birželio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti 6 vaizdo įrašai, filmuoti įvykio vietoje. Apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, pavadinimu „2020_0412_183955_010“, kurio trukmė yra 05:02 min. Matomas vaizdas kambaryje. Ant lovos guli mergina, į kambarį įeina policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotoja. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja padeda merginai atsisėsti, o mergina tuo tarpu rėkia. Koridoriuje stovi policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojas ir vyras, kuris atsukus kamerą į jį, pasisuka ir nueina į koridorių, kur jo nesimato. Vėliau matosi, kaip įeinama į kitą kambarį, kuriame ant lovos sėdi moteris. Tarp policijos pareigūnės ir moters girdimas pokalbis. Moteris tyli, verkia, nenori nieko sakyti, nurodo, kad blogai bus sūnui. Pareigūnei paklausus, ar prieš jas abi smurtavo, linksi galva. Ranka parodo, kad mušė į veidą ir koją. Nurodo, kad sūnus smurtauja be priežasties, nes užeina jam, jo toks darbas. Nurodo, kad sūnus buvo pargriovęs ją ant žemės. Apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, pavadinimu „2020_0412_184614_012“, kurio trukmė yra 05:14 min. Matomas vaizdas kambaryje. Ant lovos sėdi moteris ir bendrauja su policijos pareigūne. Moteris nurodo, kad ją mušė ir lovoj ir virtuvėj. Mušė ir rankomis ir kojomis. Nenori pasakoti, nes sūnui bus labai blogai. Nurodo, kad dengėsi galvą rankomis, bėgo kraujas iš nosies, paraudimai. Apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, pavadinimu „2020_0412_191539_015“, kurio trukmė yra 00:57 min. Vaizdo įraše policijos pareigūnai apžiūri moterį ir su ja bendrauja. Vaizdo įraše matosi, kaip moteris atsuka dešinę ausį, kuri yra mėlynos spalvos, galimai ant jos yra kraujosruvos. Moteris verkia (b. l. 59-61, 63).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 12 d., 18.19 val. atvyko GMP suteikti pagalbos L. K. L. K. nurodė, kad mušė sugyventinis, skundžiasi stipriais šono skausmais, nuo jos sklinda stiprus alkoholio kvapas. Ant dešinio antakio stebima hematoma. Preliminari diagnozė: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas (b. l. 65).

2020 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 12 d., (duomenys neskelbtini), smurtą patyręs asmuo yra L. K.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: žaizda, patinimas, įdrėskimas, nubrozdinimas, kraujosruva (mėlynė), išrauti plaukai. Dėl neblaivumo L. K. apie įvykio aplinkybes paaiškinti negalėjo, tik teigė, kad ją sumušė sugyventinis. GMP 0830 išsivežė L. K. į (duomenys neskelbtini) (b. l. 81-82).

2020 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 12 d., (duomenys neskelbtini), smurtą patyręs asmuo yra I. Š. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: patinimas, kraujosruva (mėlynė) veide. Smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, vengimas bendrauti su pareigūnais, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Prieš nukentėjusiąją smurtavo sūnus. Nukentėjusioji vengė bendrauti su pareigūnais, nurodė, kad ją spardė sūnus. Dėl ko sūnus ją sumušė, nežino (b. l. 83-84).

2020 m. balandžio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. Š. parodymus duoti atsisakė, juos duos vėliau (b l. 96). 2020 m. gegužės 29 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. Š. neprisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir parodė, kad 2020 m. balandžio 12 d., maždaug apie 17.00-18.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo motinos įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko, tiksliai dabar nepamena, bet mano, kad jis pareiškė pastabą dėl netvarkos namuose. Tada tarp jų su mama kilo konfliktas, tiek ji tiek jis vartojo necenzūrinius žodžius vienas kito atžvilgiu, tačiau konfliktas buvo tik žodinis, jokio smurto jis prieš ją nenaudojo. Po to, jis ją pastūmė į jos kambarį ir pasakė, kad eitų daryti tvarkos. Kiek jis matė, kad nuo jo pastūmimo ji nenugriuvo. Tada jis po to nuėjo į vonią, iš jos išeidamas koridoriuje pradėjo rengtis, norėjo apsiraminti, todėl ėjo parūkyti, tačiau koridoriuje jis sutiko sugyventinę, tarp jų jokio konflikto nebuvo, jis tik nežino kodėl, galbūt apimtas emocijų, ją taip pat su ranka pastūmė. Jis tada išėjo į lauką parūkyti, todėl ar ji po jo pastūmimo buvo nugriuvusi, ar kažkur atsitrenkusi, jis nematė. Kai grįžo namo, maždaug po 15-20 min., nuėjo pas motiną pasikalbėti, nes jau buvo apsiraminęs ir tada jis sužinojo, kad motina jau iškvietė policiją. Tarp jų jau nebekilo jokio konflikto. Po kelių minučių, po kiek laiko jis nepamena, bet labai greitai, pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai. Kaip ir minėjo, jokio smurto jis nei prieš savo mamą, nei prieš sugyventinę nenaudojo, tik vieną kartą motiną ir vieną kartą sugyventinę pastūmė. Tarp jo ir motinos buvo tik žodinis konfliktas, o tarp jo ir sugyventinės nebuvo iš vis jokio konflikto. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 102). 2020 m. liepos 9 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. Š. iš dalies pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2020 m. balandžio 12 d., viskas prasidėjo nuo žodinio konflikto su mama. Tą dieną jie buvome namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Žodinio konflikto metu buvo paėmęs mamą už alkūnių ir ją stumtelėjo į kambarį. Tuo metu jį buvo užvaldžiusios emocijos, norėjo apsirengti ir išeiti iš namų pasivaikščioti. Kai rengėsi koridoriuje, prie jo priėjo jo draugė, ir jis nepamena kaip, gal iš alkūnės netyčia jai trenkė į veido sritį. Specialiai jai trenkti nenorėjo, galėjo būti, kad ji norėjo jį apraminti, o jis muistydamasis galėjo jai netyčia trenkti. Po to matė, kaip ji išėjo į savo kambarį. Jis tada išėjo į lauką, nusiramino, kai grįžo, pamatė, kad pas jo sugyventinę ant veido jau darosi mėlynė. Jam mama pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Iš pradžių atvyko vienas policijos ekipažas, jis paaiškino situaciją, bet nežino dėl ko, po gal 10 minučių atvyko kitas ekipažas. Jau visko tiksliai nepamena, bet kiek pamena iš įvykio, papasakojo, daugiau papildyti neturi ką. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 107).

Alkotesterio kvitu 2020 m. balandžio 12 d., 19.24 val. T. Š. nustatytas 2,11 prom. girtumas (b. l. 124).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad T. Š. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariams, o būtent: 2020 m. balandžio 12 d., apie 18.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu trenkė į veido sritį ir sudavė du smūgius koja į dešinę koją savo motinai I. Š., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, taip pat ne mažiau kaip 5 kartus ranka smūgiavo į veidą ir į kitas kūno vietas savo sugyventinei L. K., taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinio antakio srityje, dešinio momens srityje, pakaušio srityje, viršugalvio dešinėje ir kairėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad buvo fizinis kontaktas, tačiau smūgiai buvo ne kumščiu, o delnu. Ką padarė su tuo sutinka, savo kaltę pripažįsta. Pripažįsta visus inkriminuojamus veiksmus. Neprisimena, dėl ko įvyko konfliktas, dėl netvarkos namuose, žodis po žodžio ir prasidėjo konfliktas. Atsimena, kad buvo išgėręs alaus ir šiek tiek stipresnio, bet šiaip alkoholio nevartoja, sportuodavo, dirbo atsakingą darbą. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Iki konflikto motina ir sugyventinė sužalotos nebuvo. Abiejų nukentėjusiųjų atsiprašė, pretenzijų jos neturi, tebegyvena kartu su L. K.

Kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: nukentėjusiųjų I. Š., L. K., liudytojų A. S., E. M., S. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, policijos registro išrašas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados, kitų objektų apžiūros protokolai.

Kaltinamojo veika pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje laiduotoju apklausta kaltinamojo T. Š. kaimynas P. B. prašė atleisti T. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl T. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. T. Š. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu P. B. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą. T. Š. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už nešiurkščius nusižengimus, teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio. T. Š. charakterizuojamas teigiamai, savo elgesį teismo posėdžio metu vertino kritiškai, savanoriškai atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios L. K. gydymo išlaidų, susitaikė su nukentėjusiomis (b. l. 171-175). Teismo nuomone, pirmiau aptartos aplinkybės, be kita ko, sudaro pagrindą manyti, kad T. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju T. Š. laiduotoju sutinka būti kaimynas P. B. Teismui pateiktame prašyme P. B. nurodė, kad su T. Š. nuolat bendrauja, šis jam yra kaip sūnus. Jo manymu, įtemptas darbas ir stresas darbe nesuderinami su alkoholio vartojimju. Pasižada daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Supranta ir prisiima atsakomybę už T. Š. Teisiamajame posėdyje P. B. paaiškino, kad su T. Š. gyvena viename name, gerai pažįsta jį, draugiški santykiai su jo tėvu. Kaltinamasis kartu su jo vaikais augo, gerai pažįsta jų šeimą. Požiūris į nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas T. Š., neigiamas. Jie yra kaimynai, gali tik vizualiai kontroliuoti, duoti pastabas esant reikalui. Duoda T. Š. patarimų, jis dažnai ateina į garažą, bendrauja jis ir jo vaikai su T. Š.

Byloje esantys duomenys apie P. B. teistumą ir baustumą administracine tvarka patvirtina, kad įstatymų reikalavimų jis šiurkščiai nėra pažeidęs. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad laiduotojas P. B. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė yra veikiau teigiama, jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, todėl atitinkamai spręstina, kad jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, juos sieja pakankamai glaudūs ryšiai, be to, tarp laiduotojo ir kaltinamojo yra ženklus amžiaus skirtumas. Nustačius visas įstatymų leidėjo numatytas ir aptartas sąlygas, T. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą.

Kaltinamajam T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 270,84 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios L. K. gydymo išlaidų (b. l. 74-80). Kaltinamasis T. Š. teisminio nagrinėjimo metu pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad minėta žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginta (b. l. 171), todėl, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl 270,84 Eur priteisimo iš kaltinamojo nutrauktinas, nes nusikalstama veika padaryta žala atlyginta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo P. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

T. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dalyje dėl AB „Lietuvos draudimas“ civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti P. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti T. Š., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas