Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. E. S. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-09-03 sprendimo Nr. 2-2731-(2.20) panaikinimo ir atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-23 sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-08--03 sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiomis LR statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, kuriose buvo numatyta, kad apskrities viršininko administracija, išnagrinėjusi savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos, priima sprendimą pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad teisinis reguliavimas, kai nustačius savavališkos statybos faktą ir surašius savavališkos statybos aktą, statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija privalo pareikalauti nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, nėra pripažintas antikonstituciniu. Skundžiamo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo panaikinimo pagrindu negali tapti pirmosios instancijos teismo konstatuotas siekis suteikti galimybę ieškovei įteisinti savavališką statybą, nes ir esant surašytam sprendimui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, šis sprendimas pats savaime nėra kliūtis gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti statybą. Kai įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo surašytas pagrįstai ir teisėtai, tai toks įpareigojimas galėtų būti panaikintas tik LR statybos įstatymo 28 str. 5 d. numatytu atveju. Teigia, kad iškeltos bylos nagrinėjimo dalykas neapėmė sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymo pasekmių taikymo klausimo, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti LR statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-09-03 sprendimo Nr.2-2731-(2.20) dėl savavališkos statybos, adresu (duomenys neskelbtini), padarinių pašalinimo ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-08-05 savavališkos statybos akto Nr.49 ( t.1, b.l.11, 14) teisėtumo. Šiuose aktuose buvo įvertintas ieškovės trijų poilsio namelių jos sklype statyba įvykdyta iki

2007-05-15. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu, todėl siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, turi būti nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. šio statinio statymo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. E. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-616/2012). Byloje nustatyta, kad šie statiniai yra pagal jų statybos metu galiojusį statybos techninį reglamentą STR1.01.07 : 2002 II grupės nesudėtingi statiniai. Paminėto reglamento 12.4.2 p. nustatyta, kad tokiems statiniams yra rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Byloje įrodyta, kad tokio projekto ieškovė ginčo aktų priėmimo metu nepateikė, nes dėl tokio projekto ji kreipėsi tik 2009-03-28 ir jai buvo nurodyta pateikti sklypo bendraturčio sutikimą (t.1, b.l.80). Tokio sutikimo klausimas buvo išspręstas tik 2012-09-04 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-399-890/2012, o tik 2010-11-30 ieškovė kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl detalaus planavimo procedūrų (t.1, b.l.72), o 2012-11-05 dėl specialių architektūrinių reikalavimų nustatymo (t.1, b.l. 140). Todėl šiais įrodymais įrodyta, kad ieškovės statyba 2009-08-05 buvo teisėtai užfiksuota kaip savavališka.

Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 4.103 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2006 m. spalio 17 d.) buvo nurodyti atvejai, kada asmenys neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti: kai statyba vykdoma be leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013, 2013-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013). Vėlesnėse CK 4.103 straipsnio redakcijos nuostatose akcentuojama, kad civilinius teisinius padarinius sukelia savavališka ar nesavavališka, bet kitaip neteisėta statinio statyba. Taip įstatymų leidėjas atskyrė savavališką statybą, kuri vykdoma be leidimo, neteisėtai išduoto ar teismo panaikinto leidimo pagrindu, nuo neteisėtos statybos, kuri vykdoma turint leidimą, bet nukrypstant nuo projektinių sprendinių esminių parametrų, t. y. keičiant statinio vietą, aukštį, užstatymo tankį ir kita. Toks skirstymas reikšmingas statytojui nustatant teisinius padarinius, kylančius už statybos procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų nesilaikymą. Kokie statiniai laikomi pastatytais ar statomais savavališkai, nustatyta įstatyme. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. liepos 1 d.) statinio (jo dalies) statyba laikoma savavališka: be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; kai statybos leidimas jau netekęs galios; kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projektinius sprendinius; kai nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Teismai, vertindami statinio (jo dalies) statybos proceso teisėtumą, pagal surinktus faktus kvalifikuoja konkretų neteisėtos statybos atvejį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo statiniai pastatyti be privalomos projektinės dokumentacijos, kurios būtinumas nustatytas aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu dėl statybos techninių reglamentų „Ypatingi statiniai‘ ir „Nesudėtingi statiniai“. Tais atvejais, kai nereikalingas leidimas, bet turi būti atliktas supaprastintas statinio projektavimas, nesudėtingų statinių statyba be šių dokumentų pripažįstama savavališka ir statytojui kyla tie patys teisiniai padariniai kaip statant be leidimo. Ieškovės savavališka statyba užfiksuota 2009-08-05 ir įpareigojimas dėl statybos padarinių šalinimo duotas 2009-09-03, todėl vadovaujantis CK 1.7 str. ir Statybos įstatymo 23, 28, 35 str., savavališkų statybų padarinių šalinimui taikomi savavališkos statybos akto surašymo metu galiojantys teisės aktų reikalavimai, kurie nebuvo pažeisti, nes bylos įrodymai įrodo, jog ieškovė būtinus statytojos veiksmus pradėjo atlikinėti po ginčo aktų surašymo.

Iš esmės šias aplinkybes konstatavo pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 9 mėnesių terminą pašalinti trūkumus, susijusius su statinių įforminimu, todėl akivaizdu šioje byloje, kad naikinti ginčo aktų nebuvo teisinio pagrindo, nes teismas pripažino, jog ieškovės statyba yra su trūkumais, nes panaikinus savavališkos statybos aktą teismas privalėjo konstatuoti, kad ieškovės statyba nebuvo savavališka, ir nustatyti jos trūkumų šalinimo nebuvo teisinio pagrindo.

Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Šioje byloje teisiškai reikšminga, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl administracinių aktų teisėtumo, tačiau jai nebuvo pareikštas ieškinys teisme dėl savavališkai pastatytų pastatų nugriovimo, t. y. dėl 2009-09-03 įpareigojimo nevykdymo ( t.1, b.l.11). Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, kai savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas yra sprendžiamas teisme pagal įgaliotos valstybės institucijos ieškinį nugriauti savavališkai pastatytus pastatus. Tačiau nesant ieškinio dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo teismas neturi teisės taikyti šios teisės normos.

2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimai, reglamentuojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras, numatantys galimybę statytojui kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją jis pateikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri ne vėliau kaip per 3 darbo dienas panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl savavališkos statybos įteisinimo, todėl apeliacinio skundo motyvai, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas neapėmė sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymo pasekmių taikymo, yra pagrįsti.

Remiantis paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino materialines teisės normas, neteisingai pritaikė procesines Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 2p., 330, 329 str.1d.).

Rezoliucinė dalis

n u sprendži a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-23 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.