- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-03
- Bylos Nr.
- e2-15884-1077/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11315-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Jonas Bložė, Jurij Binevič
dalyvaujant ieškovės atstovui įmonės direktoriui A. T. ir atstovui advokatui Jonui Bložei,
atsakovės atstovui įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. M. ir atstovui advokatui Jurijui Binevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl įsigytos transporto priemonės defektų šalinimo išlaidų ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2 420 Eur paslėptų automobilio automatinės pavadų dėžės (toliau – APD) defektų šalinimo kaštus, 544,50 Eur nuostolius, patirtus sumokėjus UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas teikiant atsakovei pretenzijas ir ieškinį, bei sumokėtą žyminį mokestį – 67 Eur.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2022 m. sausio 27 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį už 12 000 Eur (duomenys neskelbtini), 2012 m. birželio 29 d. gamybos. Pardavėja deklaravo automobilių pardavimo portalo www.autoplius.lt skelbime Nr. (duomenys neskelbtini), kad parduodamas automobilis yra be defektų. Pardavėja šį automobilį pardavinėjo Gariūnų automobilių turguje. Pirmą kartą atvykus iki automobilio, pastarasis buvo apsnigtas ir sunkiai pasileido (užsikūrė) variklis. Apie sunkiai pasileidžiantį variklį, pardavėjos paminėjo: „kad akumuliatorius pasėdęs dėl ilgo stovėjimo“. Su atstovu, ieškovės atstovas A. T. susitarė, kad automobilio techninės būklės patikrinimas būtų atliktas (duomenys neskelbtini), kur bus galima atlikti automobilio kompiuterinę diagnostiką ir apžiūrėti bendrą automobilio būklę. Apžiūrint automobilį, jo pardavimo vietoje ieškovės atstovas atkreipė dėmesį, kad iš išmetimo sistemos nesimatė sklindančių netipinės spalvos dūmų, iš variklio skyriaus nesklido jokių pašalinių garsų. Šviesos prietaisai atrodė tvarkingi. Mechanizmai (durys, variklio dangtis, bagažinės dangtis) darinėjosi tvarkingai, nestrigo. Prietaisų skydelyje nešvietė įspėjantys indikatoriai. Pavaros jungėsi, stovint vietoje, be jokių netipinių, paprastam naudotojui, pojūčių. Automobiliu ieškovės atstovas pavažiavo kelis šimtus metrų aikštelės teritorijoje, kur nebuvo įmanoma objektyviai patikrinti jo būklės ar pasiekti įprastinio greičio. Pavarų dėžė neskleidė jokių pašalinių garsų ir tiek, kiek pavarų persijungė važiuojant iki 30km/h greičiu, automobilių prekybos aikštelėje, pašalinių netipinių pojūčių ieškovės atstovas nepajuto. Pažymėtina, kad automobilis buvo su vasarinėmis padangomis ir stovėjęs lauke, kur taip pat buvo labai gausiai prisnigta, todėl nebuvo galima patikrinti automobilio optimalios veikimo būklės. Apžiūrėjus automobilį ir vidaus saloną ir kiek buvo įmanoma iš išorės lauke (apsnigtą kėbulą), tokia jo būklė tenkino ieškovės atstovą ir su atstovu buvo susitarta, kad automobilis būtų registruojamas (duomenys neskelbtini) patikrai.
3. Nurodė, kad maždaug po 2-3 dienų (duomenys neskelbtini) patvirtino apie galimybę atvežti automobilį apžiūrai. Pakartotinai automobilis pirkėjo nebuvo apžiūrėtas, bet buvo paliktas (duomenys neskelbtini) apžiūrai 2022 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad reikia keisti stabdžių trinkeles, priekinės pakabos sailenblokus ir padangas. Daugiau jokių trūkumų ar defektų (duomenys neskelbtini) neįvardino. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) patikra kelia abejonių, nes 2022 m. vasario 11 d. pateiktame automobilio būklės nustatymo akte ūžiančio guolio jie neįrašė. Taip pat (duomenys neskelbtini) nepastebėjo, arba sąmoningai neįrašė, vėliau pastebėtų, dažytų kėbulo vietų. Kadangi apie ūžiantį guolį su atstovu ieškovės atstovas buvo aptaręs, buvo suderėta automobilio pirkimo kaina ir buvo susitarta, kada bus galima atvažiuoti atsiimti automobilį. Grįžęs į biurą, ieškovės atstovas susisiekė su atstovu, paprašė, kad atstovas atsiųstų sąskaitą avansiniam mokėjimui, kaip patvirtinimą, sutarties sudarymui. Gavęs atstovo dokumentą avansiniam mokėjimui, ieškovės atstovas sumokėjo avansą, kaip rezervaciją, o likusius pinigus sutarė sumokėti atsiimant automobilį.
4. Nurodė, jog 2022 m. sausio 29 d. ieškovės atstovas trečią kartą nuvažiavo iki automobilio. sumokėjo likusius pinigus atstovui pasiėmęs automobilį, su juo nuvažiavo iš Gariūnų automobilių turgaus į VĮ „Regitra“ automobilio perregistravimui. Išvažiavus iš Gariūnų ieškovės atstovas girdėjo ir jautė, kad ūžiantis rato guolis skleidė žymų garsą ir vibraciją. Kadangi iki automobilio pirkimo kainos sumokėjimo, su atstovu buvo susitarta dėl rato guolio, dėl to pretenzijų ir ieškinio nereiškiama. Pažymėtina, kad atstovas pasiūlė automobilio kainą įrašyti 200 Eur mažiau nei buvo realiai sumokėta t. y. įrašyti į sutartį 10 200 Eur pavedimu, o 1 600 Eur grynais, bendrai 11 800 Eur, tačiau su tokiu atstovo pasiūlymu ieškovės atstovas nesutiko. 2022 m. sausio 31 d. automobilis buvo pristatytas į remonto dirbtuves, kur jam buvo atlikti visi būtini aptarnavimai, būtini įsigijus naudotą automobilį. Tuo pačiu buvo pakeistas ir ūžiantis rato guolis bei (duomenys neskelbtini) nurodyti trūkumai, kurie buvo aptarti su atstovu. Taip pat automobiliui buvo sumontuotos tinkamos šiam sezono metui padangos.
5. Atsiėmus automobilį iš remonto dirbtuvių ir pravažiavus tiek, kol sušilo variklis ir pavarų dėžė pasijuto pavarų dėžės veikimo sutrikimai. Nors važiuojant į priekį pavarų dėžė pavaras jungė sklandžiai, sankryžose sustojus ir nuspaudus stabdžio pedalą automobilis „verždavosi“ į priekį, o perjungiant D ir R pavaras iš pradžių užlaikydavo automobilį, o po to kartais be smūgio, kartais su smūgiu pajudėdavo iš vietos. Dėl pastebėtų APD sutrikimų, automobilis buvo pristatytas į automatinių pavarų dėžių remonto dirbtuves, kur specialistai prisijungę su kompiuteriu prie automobilio elektronikos sistemų nustatė, kad matomas pavarų dėžės defektas ir tiksliam defekto nustatymui reikalingas jos ardymas. Pažymėtina, kad dar 2022 m. vasario 8 d. pajungus automobilį prie kompiuterio, buvo nustatytos/rastos 34 klaidos su kodu: 18011 – Gear Selector 2, P187B 00 (032). Pirkimo metu klaidos galimai buvo ištrintos, nes (duomenys neskelbtini) centre jų nematė, kai antrą kartą automobilis buvo apžiūrimas (duomenys neskelbtini). Apie nustatytus defektus, kad automobilis 2022 m. vasario 8 d. sugedo, pardavėjas buvo informuotas. Apie pastebėtą paslėptą automobilio defektą ieškovės atstovas informavo atstovą 2022 m. vasario 8 d. ir pakartotinai 2022 m. vasario 9 d., prieš automobilio patikrą ir kad automobilis bus gabenamas 2022 m. vasario 11 d. 9.30 val. į UAB „Auto-Matas“ defektacijai. Atstovas nepareiškė jokio noro/ketinimo dalyvauti automobilio apžiūroje ar jo defektacijoje, tokiu būdu atsisakydamas galimybės kvestionuoti patį defektinį aktą ir defektaciją. Tokiu būdu pasirinko pasyvią poziciją, ir laiku nesiėmė veiksmų pasidomėti ir įsitikinti, ar ieškovės atstovo pretenzijos pagrįstos, t. y. nepakankamai bendradarbiavo. Taip pat pabrėžtina ir tai, kad atstovas skelbime nurodė, kad nei viena automobilio detalė nebuvo dažyta, tačiau, vėliau specialistui apžiūrėjus automobilį, specialistas rado, kad tai netiesa, nes yra dažytų detalių. Apie pastebėtus automatinės pavarų dėžės paslėptus defektus pardavėjas negalėjo nežinoti, nes po automobilio pirkimo, šiuos defektus ieškovės atstovas pastebėjo tik pasinaudojęs automobiliu, kai buvo pasiekta darbinė variklio darbinė temperatūra ir sušilo pavarų dėžė. Atlikus pavarų dėžės adaptaciją ir pravažiavus vėl apie 5060 km automobilio pavarų dėžė vėl pradėjo veikti netinkamai ir vėl pasireiškė anksčiau buvę defektai. 2022 m. vasario 11 d. automobilių servise, kur buvo atliekama defektacija, preliminariai buvo nurodyta, kad nustatytas pavarų dėžės defektas. 2022 m. vasario 23 d. papildomai defekto patvirtinimui buvo atlikta pakartotinė apžiūra UAB „APD servisas“, kur buvo patvirtintas anksčiau nustatytas paslėptas automatinės pavarų dėžės defektas.
6. 2022 m. kovo 18 d. atsakovei buvo išsiųsta rašytinė pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto. 2022 m. kovo 22 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo Jurij Binevič buvo gautas raštas, kuriuo atsakovės advokatas nesutiko su pareikšta rašytine pretenzija. 2022 m. balandžio 6 d. atsakovei buvo išsiųsta pakartotinė rašytinė pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto. 2022 m. balandžio 14 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo Jurij Binevič buvo gautas raštas, kuriuo atsakovės advokatas nesutiko su pareikšta rašytine pretenzija. 2022 m. balandžio 22 d. automobilis buvo pristatytas į automobilių remonto dirbtuves UAB „Auto-matas“, kur buvo nuimta (atskirta nuo variklio) APD. Ji buvo išardyta. Išardžius APD, buvo nustatytas paslėptas defektas (sugedusios APD sankabos). 2022 m. balandžio 28 d. automobilio APD buvo pašalinti paslėpti defektai ir automobilis grąžintas ieškovės atstovui. Po APD defektų pašalinimo, automobilio APD funkcionuoja tvarkingai. Jokių trūkumų nebeliko. Pažymima, kad automobilio pardavimo skelbime apie jokius paslėptus defektus nėra minima. Sutartyje nenurodyti jokie paslėpti automobilio defektai. Todėl pažymėtina, kad ieškovė žinodama apie tokią automobilio būklę, būtų prašiusi sumažinti automobilio kainą arba apskritai nesudarytų šio sandorio. Nepaisant to, kad atsakovė pardavė naudotą automobilį, tai neatleidžia nuo pareigos ir prievolės garantuoti pirkėjui parduodamo daikto kokybės ir tokią kokybę užtikrinti 24 mėnesius po pardavimo, jei sutartyje nėra numatyta kitaip.
Atsiliepimas
7. Atsakovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti.
8. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškovei iki transporto priemonės perdavimo buvo suteiktos visos galimybės patikrinti perkamą automobilį. Automobilis buvo ieškovės apžiūrėtas, dar iki pilnos kainos sumokėjimo ieškovei buvo leista atlikti transporto priemonės patikrą pačios ieškovės pasirinktoje bendrovėje UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ (įgaliotas AUDI atstovas Lietuvos Respublikoje). Pažymėtina, kad ši bendrovė nenustatė pavarų dėžės defektų. Konstatuotina, kad atsakovė turėjo visas galimybes nuodugniai patikrinti įsigyjamą daiktą iki automobilio jam perdavimo 2022 m. sausio 29 d. 2022 m. vasario 27 d., t. y. maždaug po mėnesio, kai automobilis buvo perduotas ieškovei, UAB „APD servisas“ įsigytame automobilyje nustatė pavarų dėžės defektą. Iš ieškinio priedų negalima nustatyti, kad automobilio pavarų dėžės defektas buvo iki daikto perdavimo ieškovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl susidariusios situacijos kreipėsi į UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ ir buvo gautas 2022 m. vasario 11 d. atsakymas, kad nuskaitytas klaidų protokolas nenustatė su transmisija susijusių sutrikimų. Ieškovės teiginiai, kvestionuojantys minėto juridinio asmens kompetenciją nagrinėjamoje byloje, yra visiškai nepagrįsti, be to, pati ieškovė parinko šį asmenį patikrinant daikto kokybę prieš priimant automobilį. Atsakovės vidiniu įsitikinimu, ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad automobilio pavarų dėžės defektas buvo tuo momentu, kai automobilis buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini).“ nuosavybėn. Be to, kaip nurodyta aukščiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė ieškovei visas galimybes patikrinti automobilio techninę būklę ir ieškovė šia teise pasinaudojo. Taip pat ieškovė reikalauja priteisti jos naudai 544 Eur nuostolių, patirtų sumokėjus UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas teikiant atsakovei pretenzijas ir ieškinį, į bylą pateikta 2022 m. vasario 9 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartis, kuri iš esmės yra teisinių paslaugų sutartis. Atsakovė laikosi pozicijos, kad šios 544 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidos negali būti atlyginamos, nes juos paruošė netinkamas ieškovės atstovas juridinis asmuo UAB „Autopretenzija“.
9. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas advokatas palaikė ieškinį ir jame išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai ieškovės vadovas paaiškino, kad nuvažiavo patikrinti automobilį į Gariūnų turgavietę, ne su specialistu vyko, su kolega. Abipusiai nusprendėm, kad vežam patikrinti į UAB „Moller Auto Keturi žiedai“. Sutartu laiku susitikom prie UAB „Moller Auto Keturi žiedai“, automobilis buvo paliktas patikrai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jo brolis ir dar vienas vyras buvo vežant tikrinti automobilį į UAB „Moller Auto Keturi žiedai“. Po patikros UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ mane informavo, kad esminių klaidų nenustatė, jie atspausdino man kompiuterinę diagnostiką, kuri pateikta į bylą. Nuvažiavau į VĮ „Regitra“ ir automobilį pradėjau eksploatuoti. Aš neturėjau tokio automobilio, todėl man buvo sunku suprasti, ar tam tikri pojūčiai vairuojant automobilį yra normalu, ar nenormalu, bet jaučiau, kad kažkas negerai. Trūkumai paaiškėjo per kelias dienas nuo eksploatacijos pradžios, nuvažiavus apie 40-50 km. Ieškinyje ne taip nurodyta, kad trūkumai paaiškėjo atlikus dirbtuvėse aptarnavimą, nes trūkumai paaiškėjo dar iki važiavimo į remonto dirbtuves aptarnavimui, aš dėl to ir važiavau. Bevažiuojant pačią pirmą automobilio pirkimo dieną paaiškėjo trūkumai. Man servise paaiškino, kad čia yra standartinė problema, nuvažiavus tam tikrą skaičių kilometrų, automobilio pavarų dėžė sugenda. Atsakovės atstovas kviestas defektacijai nepasirodė. Tada gavau UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ laišką, kad su transmisija problemų nepastebėjo. Pakartotinai nuvariau į UAB „APD servisas“, gavau identišką išvadą. 2022 m. vasario 23 d. UAB „APD servisas“ nustatė defektus. Dabar tuo automobiliu naudojuosi, jokių problemų jis man nekelia. Neužfiksuota, kada klaidos ištrintos, klaidų istorijos atkurti neįmanoma. 2022 m. vasario 7 d. sistemoje pirmą kartą konstatuotos pavarų dėžės klaidos, tai buvo UAB „Autoloftas“ servise. Man ten pasakė, kad tai yra mechaninė klaida, tai nėra kompiuterinis gedimas. Šis servisas ir parekomendavo UAB „Auto-matas“. Ta klaida buvo pasikartojusi 36 kartus, aš bent jau taip suprantu. Klaidą ištrinti gali bet koks asmuo, reikia kompiuteriuko, kuriuo prisijungiama prie automobilio sistemos. Nežinau, ar galima ištrinti vieną klaidų rūšį. UAB „Autoloftas“ servise klaidos buvo ištrintos, perrašyta per naujo originali programa, kaip Windows iš naujo perrašyti kompiuteryje. Ieškovė sumokėjo UAB „Autopretenzija“ 181 Eur už pretenziją, 363 Eur už ieškinį. UAB „APD servisas“ ir UAB „Auto-matas“ kompiuterinė diagnostika nebuvo atliekama. Prieš posėdį pateiktu UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ raštu mes įrodinėjam, kad klaidų istorijos atkurti neįmanoma, o kada ir kieno klaidos buvo ištrintos, negalima pasakyti. Ženkliukas, kuris rodo transmisijos problemas, pirmą kartą pradėjo degti 2022 m. vasario 7 d. Vėliau irgi dar buvo keletą kartų užsidegusi lemputė.
Šalies argumentai
10. Ieškovės atstovas advokatas Jonas Bložė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog 2022 m. sausio 29 d. perduotas automobilis, tą pačią dieną atsirado automobilio pavarų dėžės defektų požymiai, 2022 m. vasario 7 d. buvo išmesta pavarų dėžės klaida. Ištrynus klaidas, defektai neišnyko, vadinasi, gedimas mechaninis. 2022 m. vasario 11 d. UAB „Auto-matas“ pripažino buvus mechaninį defektą. Bet kokie defektai, paaiškėję per šešis mėnesius, laikomi buvę perdavimo metu, tokia yra nuosekli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Atsakovė neginčija pačių defektų. Atsakovė turi įrodyti, kad ieškovė netinkamai eksploatavo transporto priemonę. Klaidos nebuvo nustatytos dėl jų ištrynimo, ką patvirtina vėlesnis UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ raštas. Būtent atsakovės atstovai pristatė UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ automobilį, automobilį tuo metu valdė pardavėja. Įrodymų byloje nėra, kas ir kada ištrynė klaidas. Teismų praktikoje UAB „Autopretenzija“ paslaugos laikomos nuostoliais, o ne bylinėjimosi išlaidomis, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei.
11. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad pirkėjo pageidavimu automobilis buvo dvi dienas tikrintas UAB „Moller Auto Keturi žiedai“. Šiame servise automobilis buvo tikrinamas iki 2022 m. sausio 27 d. vakaro. 2022 m. sausio 29 d. automobilį atsiimti pageidavo pats pirkėjas. 2022 m. vasario 8 d. gavo laišką iš A. T., kad sugedo automobilis. Susisiekiau su UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ ir ji išrašė pažymą, kad tikrinant automobilį, su transmisija susijusių klaidų nepastebėta, todėl nemačiau tikslo dalyvauti automobilio defektacijoje, į kurią buvau kviečiamas atvykti. Ieškovė pravažiavo 512 km iki lemputės, indikuojančios pavarų dėžės gedimą, užsidegimo. Prieš tikrinant automobilį jokios klaidos atsakovės nebuvo ištrintos. Tikrinant automobilį UAB „Moller Auto Keturi žiedai“, atliktas bandomasis važiavimas, taip nurodyta UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ pažymoje. Automobilį atsakovė įsigijo maždaug pora mėnesių prieš perleidžiant automobilį pirkėjai (ieškovei). Mūsų įmonė prekiauja automobiliais, įsigijome tam, kad parduotume. Mūsų įmonės darbuotojai šį automobilį taip pat eksploatavo, apie 2 000 km nuvažiavome. Pats parvariau automobilį, vairuodamas nepastebėjau jokių automobilio pavarų dėžės gedimo požymių. Į servisą automobilio nevarėme pakeisti tepalus ar atilikti kitą aptarnavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo teisės reikalauti iš pardavėjo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Ginčas kilęs tarp dviejų ūkio subjektų, dėl naudoto automobilio automatinės pavarų dėžės gedimo.
13. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 12 000 Eur kainą įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis). Pirkimo–pardavimo sandorį patvirtina 2022 m. sausio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), atskira rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis, kaip patvirtino šalys, nebuvo sudaryta. Šioje sąskaitoje užfiksuoti automobilio odometro parodymai: 240 838 km. Ieškovės direktorius parengiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad tarp šalių susitarimo dėl automobilio garantijos nebuvo. Automobilio pardavimo skelbime, kuris buvo patalpintas www.autoplius.lt svetainėje, taip pat minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje automobilio pavarų dėžės gedimų nebuvo nurodyta. Kaip patvirtino ieškovės direktorius parengiamojo posėdžio metu, jam perduotoje automobilio ridos ir serviso istorijoje galimi pavarų dėžės gedimai taip pat nebuvo fiksuoti.
14. Prieš sudarant ginčo sandorį, 2022 m. sausio 26 d. automobilis buvo paliktas UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ apžiūrai, galimų gedimų nustatymui. Byloje esantis 2022 m. sausio 26 d. klaidų nuskaitymo protokolas ir jo vertimas į lietuvių kalbą patvirtina, kad atliekant automobilio patikrą UAB „Moller Auto Keturi žiedai“, su transmisija susijusių klaidų nenustatyta. Ieškovei informavus atsakovę apie galimą automobilio pavarų dėžės gedimą, ir atsakovei kreipusis į UAB „Moller Auto Keturi žiedai“, buvo paruoštas 2022 m. vasario 11 d. UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ automobilio būklės nustatymo aktas, kuriame pažymima, kad 2022 m. sausio 26 d. jų servise buvo atliktas automobilio techninės būklės patikrinimas ir išvardyti rasti gedimai, atskirai pažymint, kad atliktas bandomasis važiavimas, nuskaitytas klaidų protokolas – su transmisija sutrikimų neužfiksuota.
15. 2022 m. sausio 29 d. ieškovės atstovas perėmė automobilį iš atsakovės ir su juo iš Gariūnų automobilių turgaus nuvyko į VĮ „Regitra“ automobilio perregistravimui. Kaip teigė ieškovės direktorius, jau pačią pirmą automobilio perėmimo iš atsakovės dieną atsirado galimo gedimo pojūčiai, tačiau kadangi ieškovės atstovas neturėjo automobilio automatinės pavarų dėžės naudojimo patirties, nebuvo tikras, ar tie pojūčiai reiškia gedimą. Remiantis rašytine bylos medžiaga ir ieškovės direktoriaus paaiškinimais, automobilio pavarų dėžės gedimo indikatorius automobilyje užsidegė ir pirmoji su transmisija susijusi klaida klaidų nuskaitymo protokole fiksuota ieškovei su automobiliu pravažiavus 400–500 km. 2022 m. vasario 8 d. klaidų nuskaitymo protokolas, kuris buvo atspausdintas UAB „Autoloftas“, patvirtina, kad 2022 m. vasario 7 d. sistemoje fiksuota su transmisija susijusi klaida, automobilio ridai esant 241 309 km. Vadinasi, pirmoji su transmisija susijusi klaida rašytiniuose įrodymuose užfiksuota automobiliu ieškovei pravažiavus 471 km (šis skirtumas gaunamas iš minėtame klaidų nuskaitymo protokole užfiksuotos ridos, t. y. 241 309 km, atėmus 2022 m. sausio 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje užfiksuotą automobilio ridą, t. y. 240 838 km).
16. Teismo vertinimu, būtent 2022 m. vasario 7 d. laikytina automobilio pavarų dėžės gedimo paaiškėjimo diena, kadangi ieškovė neįrodė savo teiginių, kad gedimas paaiškėjo pačią pirmą automobilio naudojimo dieną (CPK 178 straipsnis). Ieškovės vadovo paaiškinimų, kad gedimas paaiškėjo 2022 m. sausio 29 d., nepagrindžia jokia kita bylos medžiaga, o ieškovės vadovo paaiškinimai laikytini suinteresuoto asmens paaiškinimais. Be to, kaip nurodė ieškovės vadovas, patirties naudojant automobilį su automatine pavarų dėže jis anksčiau neturėjo, todėl nebuvo tikras, ar vairuojant automobilį jaučiami pojūčiai gali reikšti gedimą.
17. 2022 m. vasario 8 d. elektroniniu laišku ieškovė informavo atsakovę apie tai, kad yra problema su pirkto automobilio greičių dėže, ir jog ieškovė nori arba grąžinti automobilį, arba kompensacijos už remontą. 2022 m. vasario 9 d. elektroniniu laišku ieškovė pakvietė atsakovę į 2022 m. vasario 11 d. automobilio defektaciją automobilių remonto dirbtuvėse UAB „Auto-matas“. UAB „Autopretenzija“ 2022 m. vasario 11 d. transporto priemonės apžiūros akte aprašyti automobilio defektai: „Jaučiamas aštrus stumtelėjimas pradedant važiuoti iš vietos. Jaučiami smūgiai stabdant, kai žemėja pavaros. Sustojant aštrus perjungimas iš 2 į 1.“ UAB „APD servisas“ 2022 m. vasario 23 d. automobilio defektaciniame akte nurodyta, kad buvo nustatytas pavarų dėžės mechaninės dalies defektas. Šiame akte daroma išvada, kad reikalingas pavarų dėžės remontas arba keitimas, remonto kaina – 2 200 Eur be PVM. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2022 m. kovo 18 d. pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto pareikalavo iš atsakovės padengti automobilio paslėptų defektų šalinimo išlaidas 2 200 Eur sumą pagal UAB „APD servisas“ 2022 m. vasario 23 d. defektinį aktą. Atsakovė 2022 m. kovo 29 d. pateikė ieškovei atsakymą į minėtą pretenziją, kuriame pretenzijos reikalavimus patenkinti atsisakė. Ieškovė pateikė atsakovei dar vieną 2022 m. balandžio 6 d. pretenziją, o atsakovė – 2022 m. balandžio 14 d. atsakymą, kuriame pretenziją patenkinti atsisakė.
18. UAB „Auto-matas“ 2022 m. gegužės 28 d. defektiniame akte nurodyta, kad 2022 m. balandžio 22 d. buvo pristatytas automobilis, išardžius automobilio pavarų dėžę, buvo nustatytas defektas – sudegusios sankabos, priežastis – netinkamai veikiantis hidraulinis valdymas (mechatronikas). Šiame akte nurodoma, kad automobilio automatinė pavarų dėžė suremontuota ir automobilis atiduotas savininkui 2022 m. balandžio 28 d. Už šiuos remonto darbus UAB „Auto-matas“ 2022 m. balandžio 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01084, kurios suma su PVM – 2 420 Eur. Į bylą pateiktas 2022 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė už šiuos remonto darbus UAB „Auto-matas“ sumokėjo.
19. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2420 Eur paslėptų automobilio automatinės pavarų dėžės defektų šalinimo kaštus, 544,50 Eur nuostolius, patirtus sumokėjus UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas teikiant atsakovei pretenzijas ir ieškinį, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo
20. Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 1 dalimi, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
21. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs ne iš vartojimo teisinių santykių, šioje byloje netaikytinos vartotojų apsaugai skirtos teisės normos.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, nustatant parduotų daiktų trūkumus, yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
23. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
24. Teismas atkreipia dėmesį į nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, kuomet ieškovė kaip pirkėja, nors neturėdama pareigos, tačiau pasinaudojo savo teise prieš įsigyjant daiktą patikrinti jo kokybę – automobilis buvo patikrintas UAB „Moller Auto Keturi žiedai“, kurio 2022 m. vasario 11 d. rašte pažymima, kad 2022 m. sausio 26 d. jų servise buvo atliktas automobilio techninės būklės patikrinimas ir išvardyti rasti gedimai, atskirai pažymint, kad atliktas bandomasis važiavimas, nuskaitytas klaidų protokolas – su transmisija sutrikimų neužfiksuota. Nors ieškovės direktorius parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad su automobiliu bandomasis važiavimas nebuvo atliktas, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), o minėtame rašte ši faktinė aplinkybė patvirtinta. Įvertinus UAB „Autopretenzija“ 2022 m. vasario 11 d. transporto priemonės apžiūros akte aprašytus automobilio defektus, t. y. jog jaučiamas aštrus stumtelėjimas pradedant važiuoti iš vietos, jaučiami smūgiai stabdant, kai žemėja pavaros, sustojant aštrus perjungimas iš 2 į 1, teismas konstatuoja, kad tokio pobūdžio gedimai galėjo būti pastebėti automobilio patikros UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ metu. Atsižvelgdamas į tokią situaciją, teismas parengiamojo posėdžio metu išaiškino ieškovei tenkančią įrodinėjimo pareigą paneigti UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ 2022 m. vasario 11 d. rašte nurodytas aplinkybes ir įrodyti, jog automobilis jau perdavimo metu buvo su automatinės pavarų dėžės defektais (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas).
25. Ieškovė, atsižvelgdama į šį teismo siūlymą pateikti papildomų įrodymų, pateikė teismui 2022 m. rugpjūčio 25 d. automobilio diagnostiką atlikusios UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ raštą, kuriame nurodoma, kad automobilio pavarų dėžės klaidų istorijos nuskaityti nėra jokių techninių galimybių dėl to, kad jos buvo ištrintos iš automobilio valdymo blokų. Kaip ieškovė paaiškino teismo posėdžio metu, šiuo raštu siekė pagrįsti, kad atkurti automobilio klaidų istoriją nėra techninės galimybės, taip pat patvirtino, kad byloje duomenų apie tai, kas ir kada ištrynė klaidų istoriją, nėra. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės vadovas patvirtino ir tai, kad automobiliui jau esant ieškovės žinioje, UAB „Autoloftas“ buvo atnaujinta programinė įranga, siekiant atmesti galimybę, kad pavarų dėžės gedimas yra programinis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginys, kad UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ su transmisija susijusių sutrikimų nenustatė dėl jų ištrynimo nėra pagrįstas jokia bylos medžiaga, juo labiau, kad kito pobūdžio (nesusijusios su transmisija) klaidos klaidų nuskaitymo protokole buvo užfiksuotos (CPK 178 straipsnis).
26. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo prezumpcijos principas (CK 1.5 straipsnis), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus asmens nesąžiningu. Asmens nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nagrinėjamoje byloje teigė, kad prieš atliekant UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ automobilio diagnostiką, skirtą patikrinti automobilio būklę prieš jį įsigyjant, atsakovė ar su ja susiję asmenys ištrynė iš automobilio klaidų istoriją. Tačiau šios savo prielaidos ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais ir asmens sąžiningumo prezumpcijos nepaneigė.
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).
28. Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas šiuo atveju sprendžia esant labiau tikėtina, jog automobilio automatinės pavarų dėžės gedimas atsirado automobiliui jau esant ieškovės žinioje. Tokią išvadą patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ 2022 m. sausio 26 d. klaidų nuskaitymo protokolas, kuriame su transmisija susijusių klaidų iki ieškovei įsigyjant automobilį nebuvo užfiksuota; UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ 2022 m. vasario 11 d. automobilio būklės nustatymo aktas, patvirtinantis, jog atliekant automobilio patikrą prieš ieškovei įsigyjant automobilį, buvo atliktas bandomasis važiavimas, nuskaitytas klaidų protokolas, ir su transmisija susijusių klaidų nebuvo užfiksuota; ieškovės vadovo paaiškinimai, jog jam perduotoje automobilio ridos ir serviso istorijoje galimi pavarų dėžės gedimai taip pat nebuvo fiksuoti; atsakovės vadovo paaiškinimai, kad jam naudojantis automobiliu, nebuvo jokių galimo automatinės pavarų dėžės gedimo požymių; 2022 m. vasario 8 d. klaidų nuskaitymo protokolas, pagrindžiantis, jog pirmą kartą rašytiniuose įrodymuose automobilio pavarų dėžės veikimo sutrikimas užfiksuotas ieškovei po automobilio įsigijimo nuvažiavus automobiliu 471 km (CPK 185 straipsnis). Padarius šią išvadą, pagrindo taikyti pažeistų pirkėjo teisių gynimo būdus nėra, todėl ieškinys atmestinas.
29. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas atmesti ieškinį, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
31. Nagrinėjamu atveju atsakovė patyrė 600 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurias sudaro: atsiliepimo parengimas ir pateikimas teismui, atstovavimas 2022 m. liepos 28 d. ir 2022 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžiuose (2022 m. rugsėjo 11 d. atsakovės prašymas ir prie jo pridėti įrodymai). Atsakovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos faktiškai patirtos, o jų dydis, teismo vertinimu, yra protingas, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
32. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (13,44 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,44 Eur (trylikos eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.