- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-1351-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01202-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- kooperatinės bendrovės Lietuvos centrinės
- Atsakovas
- A. P., D. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės kooperatinės bendrovės Lietuvos centrinės kredito unijos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje ir atsakovės pagal priešieškinį bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto kooperatinės bendrovės Pajūrio kredito unijos apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės kooperatinės bendrovės Lietuvos centrinės kredito unijos ieškinį atsakovėms A. P. ir D. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto kooperatinė bendrovė Pajūrio kredito unija, taip pat pagal atsakovės A. P. priešieškinį trečiajam asmeniui (atsakovei pagal priešieškinį) bankrutavusiai ir likviduojamai dėl bankroto kooperatinei bendrovei Pajūrio kredito unijai dėl teisės pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pagal priešieškinį pusėje kooperatinė bendrovė Lietuvos centrinė kredito unija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kooperatinė bendrovė Lietuvos centrinė kredito unija (toliau – Lietuvos centrinė kredito unija) ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovių A. P. ir D. Š. 3 214,78 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog 2013 m. rugpjūčio 20 d. kooperatinė bendrovė Pajūrio kredito unija (toliau – Pajūrio kredito unija) ir A. P. sudarė Vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Pajūrio kredito unija paskolino atsakovei (paskolos gavėjai) A. P. 37 000 Lt. Paskolos grąžinimo terminas – 2018 m. rugpjūčio 25 d. Paskolos sutarčiai užtikrinti 2013 m. rugpjūčio 20 d. D. Š. (laiduotoja) su Pajūrio kredito unija sudarė Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 29 d. Pajūrio kredito unija ir Lietuvos centrinė kredito unija sudarė Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Pajūrio kredito unija perleido ieškovei reikalavimo teises į paskolos gavėją. Perleisto reikalavimo dydis – 3 214,78 Eur. Iki ieškinio padavimo dienos atsakovės A. P. likusi negrąžinta paskolos suma – 3 214,78 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė A. P. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pripažino, kad su Pajūrio kredito unija 2013 m. rugpjūčio 20 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ji gavo ne 37 000,00 Lt kreditą, kaip nurodyta sutartyje, o 25 298,00 Lt kreditą. Pajūrio kredito unija, suteikusi atsakovei 37 000 Lt dydžio kreditą, iš tų pačių pinigų nuskaitė 11 700,00 Lt pajiniam įnašui ir administravimo mokesčiui. Paskola buvo užtikrinta atsakovės mamos D. Š. laidavimu. Atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2018 m. rugpjūčio 25 d., tačiau paskolą grąžino anksčiau – 2014 m. sausio mėn. Iš viso ji padengė 26 493,00 Lt kreditą su palūkanomis. Norėdama atsiskaityti su Pajūrio kredito unija ir uždaryti sąskaitą, 2014 m. sausio 3 d. el. laišku kreipėsi į Pajūrio kredito uniją, prašydama apskaičiuoti, kiek ji dar turi sumokėti skolos. Pajūrio kredito unijos vyr. buhalterė D. Š. 2014 m. sausio 13 d. jai pranešė, kad ji turi pervesti 5 256,83 Lt skolos, tuomet liks skolinga 11 100 Lt, t. y. tiek, kiek yra pinigų jos pajinėje sąskaitoje. Taip pat nurodė pateikti laisvos formos prašymą dėl pajų panaudojimo visiškam paskolos padengimui. Nurodytą 5 256,83 Lt sumą ji padengė ir pateikė prašymą. Pastabų dėl prašymo negavo, todėl manė, kad prašymas tenkintas, t. y. pinigai iš pajinės sąskaitos perkelti į kredito sąskaitą, visa skola padengta, jos sąskaita uždaryta. Iš Pajūrio kredito unijos jokios informacijos negavo 5 metus, todėl buvo įsitikinusi, kad Pajūrio kredito unijai ji nebeskolinga.
3. Atsakovė D. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo Pajūrio kredito unija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškinyje išdėstytos aplinkybės yra teisingos ir pagrįstos, todėl ieškinys turėtų būti tenkintas. Pajūrio kredito unija 2019 m. kovo 29 d. sudarydama su ieškove Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį pardavė galiojančią reikalavimo teisę pagal 2013 m. rugpjūčio 20 d. Vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo išduota paskola A. P., už kurią laidavo laiduotoja D. Š.. 2014 m. sausio 16 d. Pajūrio kredito unijos valdybos posėdyje buvo nagrinėjamas A. P. prašymas papildomą pajų panaudoti visiškam skolos padengimui. Posėdyje nutarta „papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių“. Tokia formuluotė reiškia, kad teigiamas sprendimas dėl prašymo įskaityti papildomą pajų nebuvo priimtas. Klausimo svarstymas buvo atidėtas, nenumatant konkrečios datos. Šis klausimas dar kartą nebuvo svarstomas, vadinasi, atsakovės skolos likutis nebuvo padengtas.
Šalies argumentai
5. Atsakovė A. P. priešieškiniu prašė ieškovės ieškinį atmesti, pripažinti, kad 3 214,78 Eur kredito likutis pagal su Pajūrio kredito unija sudarytą 2013 m. rugpjūčio 20 d. Vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas Pajūrio kredito unijai nuo 2014 m. balandžio 17 d. Atsakovė trečiąjį asmenį pagal ieškinį Pajūrio kredito uniją laikė atsakove pagal priešieškinį. Priešieškinyje A. P. nurodė, kad paskolą ji turėjo grąžinti iki 2018 m. rugpjūčio 25 d., tačiau ją grąžino anksčiau. Iš viso padengė 26 493,00 Lt kredito su palūkanomis. Gautą paskolą (be pajinio įnašo) grąžino per kelis mėnesius. 2014 m. sausio mėn. taip pat pateikė prašymą pajų panaudoti paskolos ir palūkanų padengimui. Pastabų dėl prašymo negavo, manė, kad jos prašymas įvykdytas. Pajūrio kredito unijos valdybos nariai 2014 m. sausio 16 d. nagrinėjo jos prašymą, nusprendė pajų panaudoti visiškam paskolos dengimui po 3 mėnesių, pakeičiant paskolos palūkanų normą į 0 proc. Pajūrio kredito unija neįvykdė šio sprendimo po 3 mėnesių ir dėl šio neveikimo atsakovė laikoma skolininke. Mano, jog prašymas pajų perkelti kredito dengimui ir uždaryti sąskaitą prilygsta prašymui išstoti iš kredito unijos. Valdybos nutarimo dalį dėl palūkanų pakeitimo Pajūrio kredito unija įvykdė iškart po nutarimo priėmimo, tačiau kitos dalies nutarimo neįvykdė. Atsakovė negalėjo priversti Pajūrio kredito unijos vykdyti savo nutarimus, ji nėra kalta dėl Pajūrio kredito unijos pasyvumo ir priimtų nutarimų nevykdymo.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pagal priešieškinį Pajūrio kredito unija pateikė atsiliepimą į priešieškinį, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir tenkinti ieškovės Lietuvos centrinės kredito unijos ieškinį. Nurodė, kad A. P. prašymas jos sumokėtą pajų panaudoti paskolos ir palūkanų pagal paskolos sutartį padengimui buvo nagrinėjamas, tačiau nebuvo tenkintas, todėl skolininkė neturėjo jokio pagrindo manyti priešingai. Skolininkė galėtų būti laikoma atsiskaičiusia su Pajūrio kredito unija tik tuo atveju, jei būtų buvęs priimtas teigiamas sprendimas dėl prašymo tenkinimo, o pati skolininkė būtų buvusi informuota apie tenkintą prašymą. Valdybos posėdyje buvo nutarta papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių, tai reiškia, kad teigiamas sprendimas dėl prašymo įskaityti papildomą pajų nebuvo priimtas.
7. Atsakovė D. Š. atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad paskolos gavėja A. P. ir ji kaip laiduotoja Pajūrio kredito unijos buvo suklaidintos dėl 2013 m. rugpjūčio 21 d. atliktos operacijos Nr. 100225. Ji nebūtų laidavusi ir pasirašiusi paskolos laidavimo sutarties, jeigu jai būtų buvę išaiškinta, kad jos dukra A. P., realiai negavusi 11 100,00 Lt, juos privalės grąžinti. Ji nesuprato, kodėl 11 100,00 Lt Pajūrio kredito unija 2013 m. rugpjūčio 21 d. pervedė į A. P. pajinę sąskaitą kredito unijoje. Jai žinoma, kad dukra asmeninių pinigų – 11 100,00 Lt 2013 m. rugpjūčio 21 d. į sąskaitą kredito unijoje neįnešė.
8. Ieškovė ir trečiasis asmuo pagal priešieškinį Lietuvos centrinė kredito unija atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovei A. P. buvo suteikta visa reikiama informacija apie suteikiamą vartojimo kreditą, ji buvo informuota, kad kredito lėšos bus išmokėtos tik įmokėjus 11 100,00 Lt pajinį įnašą. Atsakovė šią informaciją suprato, ji jai buvo aiški ir priimtina, tai ji patvirtino savo parašu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, pripažino, kad atsakovės A. P. prievolė Pajūrio kredito unijai pagal 2013 m. rugpjūčio 20 d. Vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė 2014 m. balandžio 17 d. įskaitymu. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
9.1 Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė Pajūrio kredito unija ir atsakovė A. P. 2013 m. rugpjūčio 20 d. sudarė Vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 37 000,00 Lt vartojimo paskolą. Viena iš sutarties sąlygų – mokėtino pajinio įnašo dydis 11 100,00 Lt. Paskolos sutarčiai užtikrinti 2013 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė D. Š. (laiduotoja) su kredito unija sudarė Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). A. P. iš Pajūrio kredito unijos į sąskaitą buvo pervesta 25 300,00 Lt paskola, o 11 000,00 Lt buvo pervesta į Pajūrio kredito unijos sąskaitą kaip papildomas pajus. Atsakovės A. P. AB banko „Swedbank“ sąskaitos išrašas, kurio laikotarpis nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d., patvirtina, kad atsakovė dengdama paskolą Pajūrio kredito unijai pervedė iš viso 26 493,00 Lt. 2014 m. sausio 3 d. el. laišku atsakovė A. P. adresatui „(duomenys neskelbtini)“ rašė klausdama, kokią tikslią sumą liko jai sumokėti už paskolą, jei kitą mėnesį įneš paskutinę įmoką, taip pat klausė, ar reikia iš likusios sumos atimti 11 200,00 Lt pajinę sumą ir tik likusią sumą pervesti. Kredito unijos vyr. buhalterė D. Š. 2014 m. sausio 13 d. atsakovei A. P. el. laišku pranešė, kad ji turi pervesti 5 256,83 Lt, kad liktų skolos tiek, kiek yra pinigų jos pajinėje sąskaitoje. Tam, kad paskolą padengtų visiškai, panaudojant papildomo pajaus sąskaitoje esančias lėšas, reikia parašyti laisvos formos prašymą. Tekstas gali skambėti taip: „Prašau papildomą pajų panaudoti visiškai paskolos ir palūkanų panaudojimui pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).“ Atsakovė A. P. nurodytą sumą – 5 256,83 Lt padengė ir 2014 m. sausio 21 d. pateikė prašymą jos pajų panaudoti paskolos ir palūkanų padengimui. Pajūrio kredito unijos prašymu prašymą ji perrašė, nurodydama kitą datą – 2014 m. sausio 14 d. Pajūrio kredito unijos 2014 m. sausio 16 d. valdybos posėdyje nutarta papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos dengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių, pakeičiant paskolos palūkanų normą į 0 procentų.
9.2 Ginčo dėl to, kad valdybos nutarimo dalis dėl palūkanų buvo įgyvendinta, nėra, nes, 2014 m. sausio 21 d. atsakovei A. P. įmokėjus 1 280,00 Lt už paskolą, jos paskolos likutis tapo 11 100,00 Lt, o palūkanų norma sumažinta iki 0 procentų. Ginčas kilo tik dėl pirmosios valdybos nutarimo nuostatos „papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių“ aiškinimo ir teisinės reikšmės.
9.3 Pajūrio kredito unijos valdybos 2014 m. sausio 16 d. protokolinio nutarimo priėmimo metu galiojo ir kredito unijos veiklą reglamentavo Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., su pakeitimais ir papildymais) (toliau – Įstatymas) ir Pajūrio kredito unijos įstatai, įregistruoti Juridinių asmenų registre 2012 m. balandžio 4 d. (toliau – Įstatai). Pajūrio kredito unijos valdybai, kaip unijos valdymo organui, buvo suteikta teisė priimti sprendimus dėl disponavimo unijos turtu, jei turto vertė neviršija 1/10 unijos nuosavo kapitalo (Įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punktas, Įstatų 5.45.6 punktas). Nei Įstatyme, nei Įstatuose nebuvo tiesiogiai reglamentuota pajinio įnašo panaudojimo pajaus turėtojo prievolėms dengti tvarka, o valdybos priimamų sprendimų praktika šiuo klausimu buvo įvairi, tai pripažino ir buvusi Pajūrio kredito unijos valdybos pirmininkė liudytoja N. P..
9.4 Atsakovė A. P., kaip Pajūrio kredito unijos pajininkė, turėjo teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų jos papildomą pajų, o Pajūrio kredito unija privalėjo šį jos prašymą nagrinėti.
9.5 Teismas konstatavo, kad Pajūrio kredito unija, gavusi A. P. 2014 m. sausio 14 d. prašymą, turėjo teisės aktuose numatytą pareigą šį prašymą nagrinėti ir jį išnagrinėjo kompetentingas unijos valdymo organas – valdyba 2014 m. sausio 16 d. posėdyje. Valdybos protokolinio nutarimo formuluotė „papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių“, teismo nuomone, reiškia laiko sąlygą dėl pajaus grąžinimo ir kartu panaudojimo tarpusavio prievolių įskaitymui, o ne dėl pajaus negrąžinimo ar dėl klausimo išsprendimo atidėjimo.
9.6 Byloje nėra duomenų, kad pradinė kreditorė būtų atsisakiusi papildomą pajų grąžinti. Neįvardytos nei įstatymo, nei įstatų normos, kurios būtų imperatyviai draudusios grąžinti papildomą pajų kredito unijos nariui.
9.7 Tiek ieškovės atstovas, tiek atsakovės pagal prešieškinį atstovas teigia, kad pajus galėjo būti grąžinamas tik įvertinus kredito unijos finansinę veiklą, tačiau duomenų, kad Pajūrio kredito unijos finansinė būklė to neleido daryti 2014 m. pirmąjį ketvirtį, neteikė ir šių aplinkybių neįrodinėjo.
9.8 A. P. nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. sausio mėn. reguliariai mokėjo daug didesnes įmokas, dengdama kreditą. Paskutines įmokas sumokėjo 2014 m. sausio 20 d. ir 2014 m. sausio 21 d., t. y. po to, kai el. paštu gavo atsakymą iš Pajūrio kredito unijos vyr. buhalterės apie mokėtiną sumą, kad jos paskolos likutis taptų lygus pajiniam įnašui, ir nurodymus dėl likusios paskolos padengimo sąlygos. Vykdydama jį, atsakovė A. P. 2014 m. sausio 21 d. pateikė prašymą dėl likusios paskolos dalies padengimo papildomu pajumi, kurį Pajūrio kredito unijos darbuotojos nurodymu perrašė 2014 m. sausio 14 d. Nors ieškovės atstovas teigia, kad 2014 m. sausio 16 d. valdyba negalėjo net nagrinėti atsakovės prašymo, nes tą dieną atsakovės likusios paskolos dalis buvo didesnė nei papildomas pajus, tačiau pažymėtina, kad pati valdyba turėjo nenagrinėti atsakovės prašymo arba nurodyti papildomas sąlygas, pastabas dėl likusio kredito dydžio ir papildomo pajaus neatitikties. Tačiau šis faktas nesutrukdė valdybai priimti sprendimo. Padaryta ar ne valdybos klaida 2014 m. sausio 16 d. negali sukelti atsakovei neigiamų pasekmių. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovės elgesys, vykdant paskolos sutartį, buvo tinkamas, toks, koks ir buvo sutartas, nes 2013 m. rugpjūčio 12 d. teikdama prašymą vartojimo paskolai gauti ji nurodė pajų panaudoti paskutinės (-ių) įmokos(-ų) dengimui. Kadangi prašymas buvo patenkintas, paskola buvo suteikta, darytina išvada, kad su šiuo prašymo punktu Pajūrio kredito unija sutiko, dėl to tenkino ir prašymą panaudoti papildomą pajų likusio kredito padengimui.
9.9 Byloje nėra duomenų, kad nuo 2014 m. sausio mėn. iki bankroto bylos Pajūrio kredito unijai iškėlimo 2017 m. pradinė kreditorė būtų kaip nors informavusi atsakovę apie tariamai negrąžintą paskolos dalį. Teismo vertinimu, abi sutarties šalys elgėsi taip, lyg jų tarpusavio prievolė būtų pasibaigusi įskaitymo būdu.
9.10 Teismo nuomone, lingvistinis aptariamo valdybos protokolinio nutarimo formuluotės aiškinimas ir Pajūrio kredito unijos vėlesni veiksmai leidžia daryti išvadą, kad 2014 m. sausio 16 d. buvo priimtas sprendimas A. P. papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui. Teismas padarė išvadą, kad pradinės kreditorės ir atsakovės A. P. prievolė buvo pasibaigusi įskaitymo būdu, o, pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigė ir laidavimas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė Lietuvos centrinė kredito unija prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti ieškovės Lietuvos centrinės kredito unijos naudai solidariai iš atsakovių A. P. ir D. Š. 3 214,78 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Taip pat prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus dokumentus ir jais remtis nagrinėjant apeliacinį skundą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
10.1 Ieškovė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl valdybos ir stebėtojų tarybos protokolinio nutarimo formuluotės „papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių“ aiškinimo. Pažymi, jog 2014 m. sausio 14 d. A. P. pateiktas prašymas nebuvo tenkintas. Todėl nutarimo lingvistinė formuluotė suponuoja ne sprendimą pajų grąžinti ir jį panaudoti A. P. bei kredito unijos tarpusavio prievolių įskaitymui, o tai, jog teigiamas sprendimas dėl prašymo įskaityti papildomą pajų nebuvo priimtas, jo grąžinimo klausimas atidėtas. Dėl pajinio įnašo grąžinimo turėjo būti priimtas papildomas sprendimas vėliau, bet ne anksčiau kaip po 3 mėnesių. Byloje nėra įrodymų, kad minėtas klausimas buvo papildomai svarstomas, tai reiškia, kad A. P. 11 100,00 Lt (3 214,78 Eur) skolos likutis nebuvo padengtas.
10.2 Atkreipia dėmesį, jog kredito unijai, kaip kredito įstaigai, yra nustatyti veiklos riziką ribojantys normatyvai. Bet koks pajinių įnašų grąžinimas yra susijęs su kredito unijos kapitalo pakankamumo rodikliu, kurį kredito unija privalo užtikrinti. Būtent dėl to nagrinėjamu atveju pajinio įnašo grąžinimo klausimas buvo atidėtas 3 mėnesiams, o jiems suėjus, skolininkė turėjo kreiptis į kredito uniją ir kredito unija turėjo vėl svarstyti minėtą klausimą.
10.3 Pateikia Lietuvos centrinės kredito unijos Stabilizacijos fondo komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. protokolą, kuriame svarstyti negrąžintinų lėšų teikimo Pajūrio kredito unijai bei kiti klausimai. Stabilizacijos fondo komisija konstatavo, kad Pajūrio kredito unijos veikla yra nuostolinga. Lietuvos centrinės kredito unijos Stabilizacijos fondo komisija 2013 m. gruodžio 19 d. nutarė iš Stabilizacijos fondo lėšų suteikti Pajūrio kredito unijai į atsargos kapitalą 286 000,00 Lt. Lietuvos centrinė kredito unija ir Pajūrio kredito unija 2013 m. gruodžio 20 d. sudarė Sutartį dėl negrąžintinų lėšų suteikimo kredito unijos mokumui atkurti. Pajūrio kredito unija įsipareigojo, iš anksto raštu nesuderinusi su Lietuvos centrine kredito unija, negrąžinti kredito unijos nariams papildomų pajinių įnašų. Todėl Pajūrio kredito unijos valdyba 2014 m. sausio 16 d. nepriėmė ir negalėjo priimti teigiamo sprendimo dėl A. P. prašymo.
10.4 Kad 2014 m. sausio 16 d. Pajūrio kredito unija nepriėmė ir negalėjo priimti teigiamo sprendimo dėl A. P. prašymo, įrodo ir 2013 m. ir 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitos. Iš jų matyti, kad, lyginant su 2012 m., 2013 m. Pajūrio kredito unijos nuostolis padidėjo daugiau kaip 4 kartus.
10.5 Tai, kad nuo 2014 m. sausio mėn. iki bankroto bylos Pajūrio kredito unijai iškėlimo 2017 m. pradinė kreditorė neinformavo atsakovės apie negrąžintą paskolos dalį ar nesiėmė veiksmų skolai išieškoti, nereiškia, kad jų tarpusavio prievolė yra pasibaigusi įskaitymo būdu.
10.6 Pažymi, jog teismas rėmėsi išskirtinai lingvistiniu 2014 m. sausio 16 d. Pajūrio kredito unijos nutarimo aiškinimu. Mano, kad būtina išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti minėto nutarimo priėmimo aplinkybes, priežastis ir motyvus, todėl kartu su apeliaciniu skundu teikia Lietuvos centrinės kredito unijos Stabilizacijos fondo komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. protokolo Nr. 10 kopiją, 2013 m. gruodžio 20 d. Sutarties dėl negrąžintinų lėšų suteikimo kredito unijos mokumui atkurti kopiją, Pajūrio kredito unijos 2013 m. ir 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitų kopijas.
11. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje ir atsakovė pagal priešieškinį Pajūrio kredito unija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkes teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės Lietuvos centrinės kredito unijos ieškinį. Taip pat prašo priteisti Pajūrio kredito unijai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas ir priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus dokumentus. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
11.1 Nesutinka su teismo išvada, kad Pajūrio kredito unija tenkino skolininkės prašymą dėl pajaus grąžinimo ir atliko įskaitymą.
11.2 Pažymi, jog kredito unijos galimybę įskaityti skolininkės papildomą pajų ribojo finansinė kredito unijos padėtis. Įskaitydama skolininkės pajų, Pajūrio kredito unija būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus.
11.3 Kredito unija 2013 m. ir 2014 m. veikė nuostolingai, o Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – Kredito unijų įstatymas) 18 straipsnio 1–3 dalyse reglamentuota, kad kredito unija turi sustabdyti papildomų pajų grąžinimą pajininkams, jeigu jos veikla yra nuostolinga. Be to, Kredito unijų įstatymo (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 18 straipsnio 1–3 dalyse reglamentuota, kad pajinis įnašas už papildomus pajus turi būti grąžinamas vadovaujantis kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ir nėra mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į kredito unijos praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas. Jeigu atsiskaičius su asmeniu nebus vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai, pajinių įnašų už pagrindinį ir papildomus pajus grąžinimas turi būti sustabdomas tol, kol bus užtikrinta, kad yra vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai. Iki 2014 m. rugpjūčio 5 d. galiojusioje Kredito unijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies redakcijoje, kaip ir Unijos įstatų 4.19 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2015 m. vasario 4 d.), buvo numatyta, kad kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė unijoje pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į unijos praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas unijos nuostolių sumas, sumažinti. Vadinasi, kredito unija galėjo grąžinti pajų tik esant abiem sąlygoms – pasibaigia kredito unijos nario narystė unijoje ir unijos finansinė situacija leidžia atlikti pajaus grąžinimą. Nagrinėjamu atveju nė viena iš šių sąlygų neegzistavo.
11.4 Pajūrio kredito unijos valdyba ir stebėtojų taryba, priėmusi 2014 m. sausio 16 d. sprendimą, numatė, kad A. P. prašymas negali būti tenkinamas, kadangi tai pažeistų įstatymo imperatyvius reikalavimus. Nei praėjus 3 mėnesiams, nei vėliau skolininkė nebesikreipė su pakartotiniu prašymu, todėl Pajūrio kredito unija neturėjo teisės savo iniciatyva nagrinėti tokio prašymo pakartotinai po 3 mėnesių.
11.5 Nesutinka su teismo išvada, kad nutarimo formuluotė „papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių“ reiškia sąlygą dėl pajaus grąžinimo ir kartu panaudojimo skolininkės ir kredito unijos tarpusavio prievolių įskaitymui momento. Tokia formuluotė reiškia, kad teigiamas sprendimas dėl prašymo įskaityti papildomą pajų 2014 m. sausio 16 d. nebuvo priimtas.
11.6 Aplinkybė, kad skolininkė manė, jog jos prievolė kredito unijai yra įvykdyta, yra tik jos pačios subjektyvus įvykių vertinimas. Tai nereiškia, kad kredito unija nelaikė jos pajininke ar atleido ją nuo prievolės vykdymo.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimais į ieškovės Lietuvos centrinės kredito unijos apeliacinį skundą ir į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje bei atsakovės pagal priešieškinį Pajūrio kredito unijos apeliacinį skundą atsakovė D. Š. prašo apeliacinius skundus atmesti, o Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino nustatytus faktus bei įrodymus. Nesutinka, kad būtų priimti naujai teikiami įrodymai.
13. Atsiliepimais į ieškovės Lietuvos centrinės kredito unijos apeliacinį skundą ir į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje bei atsakovės pagal priešieškinį Pajūrio kredito unijos apeliacinį skundą atsakovė A. P. prašo palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą nepakeistą, kadangi sprendimas teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Prašo priteisti valstybei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apskaičiuotas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės Lietuvos centrinės kredito unijos. Nesutinka, kad būtų priimti naujai teikiami įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
14. 2020 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas Pajūrio kredito unijos atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kartu pateikta pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo, iš kurios matyti, jog Pajūrio kredito unija apeliacinės instancijos teisme turėjo 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. 2020 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 189,00 Eur išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu A. P. apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos pagal sudarytą Vartojimo kredito (paskolos) sutartį priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Kartu su apeliaciniais skundais Lietuvos centrinė kredito unija ir Pajūrio kredito unija pateikė papildomus įrodymus, t. y. Lietuvos centrinės kredito unijos Stabilizacijos fondo komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolo Nr. 10 kopiją, 2013 m. gruodžio 20 d. Sutarties dėl negrąžintinų lėšų suteikimo kredito unijos mokumui atkurti kopiją, Pajūrio kredito unijos 2013 m. ir 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitų kopijas, Nepriklausomo auditoriaus išvadų kopijas, 2013 m. ir 2014 m. Balanso kopijas, 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Aiškinamųjų raštų kopijas, 2013 m. ir 2014 m. Nuosavo kapitalo pokyčių kopijas, 2013 m. ir 2014 m. Pinigų srautų pokyčių kopijas. Apeliantės prašo naujai teikiamus įrodymus priimti ir įvertinti nagrinėjant jų apeliacinius skundus.
20. Atsakovės A. P. ir D. Š. nesutinka, kad būtų priimti naujai teikiami įrodymai.
21. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliančių pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, teikiami nauji įrodymai šalims yra žinomi, atsakovės pateikė nuomonę dėl jų priėmimo, teikiamus naujus įrodymus priima.
Faktinės bylos aplinkybės
23. Pradinė kreditorė Pajūrio kredito unija ir atsakovė A. P. 2013 m. rugpjūčio 20 d. sudarė Vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei A. P. 37 000,00 Lt vartojimo paskolą. Paskolos sutarčiai užtikrinti 2013 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė D. Š. (laiduotoja) su Pajūrio kredito unija sudarė Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugpjūčio 21 d. atskirais pavedimais A. P. iš Pajūrio kredito unijos į jos banko AB „Swedbank“ sąskaitą buvo pervesta 23 300,00 Lt ir 1 998,00 Lt, iš viso 25 298,00 Lt paskola, o likusi 11 700,00 Lt suma buvo skirta pajiniam įnašui (11 100, Lt) ir Vartojimo kredito (paskolos) sutarties administravimo mokesčiams padengti. Atsakovė A. P. iki 2014 m. sausio mėn. pabaigos paskolos ir palūkanų padengimui Pajūrio kredito unijai pervedė iš viso 26 493,00 Lt. 2014 m. sausio 3 d. el. laišku atsakovė A. P. adresatui „(duomenys neskelbtini)“ rašė, klausdama, kokią tikslią sumą liko sumokėti už paskolą, jei kitą mėnesį įneš paskutinę įmoką, taip pat kausė, ar reikia iš likusios sumos atimti 11 200,00 Lt pajinę sumą ir tik likusią sumą pervesti. Kredito unijos vyr. buhalterė D. Š. 2014 m. sausio 13 d. atsakovei A. P. el. laišku pranešė, kad ji turi pervesti 5 256,83 Lt, kad liktų skolos tiek, kiek yra pinigų jos pajinėje sąskaitoje. Tam, kad būtų paskola grąžinta visiškai, panaudojant papildomo pajaus sąskaitoje esančias lėšas – 11 100,00 Lt, reikia parašyti laisvos formos prašymą. Atsakovė nurodytą sumą – 5 256,83 Lt pervedė 2014 m. sausio 20 d. ir 2014 m. sausio 21 d., be to, 2014 m. sausio 21 d. pateikė prašymą papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos ir palūkanų padengimui. Kredito unijos prašymu prašymą perrašė, nurodydama kitą datą – 2014 m. sausio 14 d. Pajūrio kredito unijos valdybos ir stebėtojų tarybos 2014 m. sausio 16 d. posėdyje vienbalsiai nutarta: „Papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių, pakeičiant paskolos palūkanų normą į 0 proc.“
24. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1154-459/2017 Pajūrio kredito unijai iškelta bankroto byla. Pradinė kreditorė Pajūrio kredito unija ir ieškovė Lietuvos centrinė kredito unija sudarė Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19-74, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę A. P..
Dėl apeliacinių skundų argumentų
25. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos centrinės kredito unijos ir Pajūrio kredito unijos apeliacinių skundų argumentai yra panašūs, kai kurie net analogiški, pasikartojantys, todėl, siekiant išvengti pasikartojimų, apeliaciniai skundai nagrinėjami ir dėl jų pasisakoma bendrai.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, pripažinęs, kad Pajūrio kredito unijos valdybos ir stebėtojų tarybos 2014 m. sausio 16 d. protokolinio nutarimo formuluotė „papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos dengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių“ reiškia laiko sąlygą dėl pajaus grąžinimo ir kartu panaudojimo tarpusavio prievolių įskaitymui, o ne dėl pajaus negrąžinimo ar dėl klausimo išsprendimo atidėjimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, abi sutarties šalys laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki bankroto bylos Pajūrio kredito unijai iškėlimo 2017 m. elgėsi taip, kad jų tarpusavio prievolė yra pasibaigusi įskaitymo būdu, ginčo dėl to tarp sutarties šalių nebuvo. Todėl pradinės kreditorės Pajūrio kredito unijos ir atsakovės A. P. prievolė buvo pasibaigusi įskaitymo būdu, o, pasibaigus pagrindinei prievolei, buvo pasibaigęs ir laidavimas.
27. Apeliantės nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog: 1) Pajūrio kredito unijos valdybos ir stebėtojų tarybos 2014 m. sausio 16 d. protokolinio nutarimo lingvistinė formuluotė suponuoja ne sprendimą pajų grąžinti ir jį panaudoti A. P. ir Pajūrio kredito unijos tarpusavio prievolių įskaitymui, bet reiškia tai, jog teigiamas sprendimas dėl prašymo įskaityti papildomą pajų 2014 m. sausio 16 d. nebuvo priimtas, jo grąžinimo klausimas atidėtas ir šis klausimas galėjo būti dar kartą nagrinėjamas ne anksčiau kaip po 3 mėnesių; 2) pradinės kreditorės Pajūrio kredito unijos veikla 2013 m. ir 2014 m. buvo nuostolinga, todėl valdyba ir stebėtojų taryba, remiantis Lietuvos centrinės kredito unijos Stabilizacijos fondo komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolu, Lietuvos centrinės kredito unijos ir Pajūrio kredito unijos 2013 m. gruodžio 20 d. Sutartimi dėl negrąžintinų lėšų suteikimo kredito unijos mokumui atkurti, Pajūrio kredito unijos finansiniais dokumentais, Kredito unijų įstatymo bei Unijos įstatais, negalėjo tenkinti A. P. prašymo.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, jų visumą, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinių skundų argumentais.
29. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, jog 2013 m. rugpjūčio 12 d., Pajūrio kredito unijai teikdama prašymą gauti vartojimo paskolą, A. P. buvo nurodžiusi, jog prašo pajų panaudoti paskolos paskutinės(-ių) įmokos(-ų) dengimui. 2013 m. rugpjūčio 16 d. Pajūrio kredito unijos valdyba posėdyje vienbalsiai nutarė išduoti A. P. 37 000,00 Lt paskolą su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis ir 30 procentų dydžio papildomu pajumi, papildomą pajų panaudojant paskutinėms įmokoms dengti. El. laišku 2014 m. sausio 3 d. kreipdamasi į Pajūrio kredito unijos atstovus A. P. pasitikslino, kokią tikslią sumą jai liko sumokėti už paskolą, taip pat pasiteiravo, ar reikia iš likusios sumos atimti pajinę sumą ir tik likusią sumą pervesti. Pajūrio kredito unijos vyr. buhalterė D. Š. 2014 m. sausio 13 d. atsakovei A. P. el. laišku pranešė, kad ji turi pervesti 5 256,83 Lt, kad liktų skolos tiek, kiek yra pinigų jos pajinėje sąskaitoje, t. y. 11 100,00 Lt. Papildomai paaiškino, jog tam, kad būtų paskola grąžinta visiškai, panaudojant papildomo pajaus sąskaitoje esančias lėšas, reikia parašyti laisvos formos prašymą. Atsakovė A. P., gavusi tokius kreditorės atstovės oficialius rašytinius paaiškinimus, taip ir pasielgė – pervedė reikiamą pinigų sumą ir pateikė prašymą jos papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos ir palūkanų padengimui pagal Vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
30. Pajūrio kredito unijos valdybos ir stebėtojų tarybos 2014 m. sausio 16 d. posėdžio protokole Nr. 2/1 nurodyta, jog posėdyje dalyvavo D. A. (posėdžio pirmininkas), S. S., N. P., R. B., D. Š. (posėdžio sekretorė). 2 klausimu buvo svarstyta dėl papildomo pajaus panaudojimo. Nurodyta, jog gautas A. P. prašymas papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vienbalsiai buvo nutarta: „Papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių, pakeičiant paskolos palūkanų normą į 0 proc.“
31. Apeliantės akcentuoja, jog atsakovės A. P. prašymas 2014 m. sausio 16 d. nebuvo tenkintas, pastaroji galėjo ne anksčiau kaip po 3 mėnesių vėl kreiptis į kredito uniją su prašymu dėl pajinio įnašo grąžinimo, tačiau nei po 3 mėnesių, nei vėliau ji to nepadarė. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog 2014 m. sausio 16 d. protokolinio nutarimo dalis „<...> pakeičiant paskolos palūkanų normą į 0 proc.“ buvo įvykdyta dar tą patį mėnesį, palūkanų norma nuo 5 procentų sumažinta iki 0 procentų. Todėl tai jau leido atsakovei pagrįstai tikėti, kad jos 2014 m. sausio 14 d. prašymas vis dėlto buvo tenkintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kokie Pajūrio kredito unijos veiksmai ėjo po 2014 m. sausio 16 d. įvykusio valdybos ir stebėtojų tarybos posėdžio, t. y. ar kreditorė informavo A. P. apie savo sprendimą, ar paaiškino, ką toks sprendimas, jos nuomone, reiškia, kokie iš priimto sprendimo kyla šalims padariniai. Byloje nėra duomenų, kad Pajūrio kredito unija būtų informavusi A. P., jog jos 2014 m. sausio 14 d. prašymas nėra patenkintas, kad ji neva turi teisę papildomai kreiptis su nauju analogišku prašymu, tačiau ne anksčiau kaip po 3 mėnesių, o iki tol ji ir toliau išlieka skolininke. Kredito įstaiga yra verslo subjektas, todėl jai taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, informavimo standartai nei jos kontrahentui – vartotojui. Todėl, jeigu 2014 m. sausio 16 d. valdybos ir stebėtojų taryba būtų priėmusi sprendimą netenkinti A. P. prašymo, apie tai turėjo būti informuota skolininkė.
32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Pajūrio kredito unijos valdybos ir stebėtojų tarybos 2014 m. sausio 16 d. protokolinio nutarimo lingvistinė formuluotė, paskolos palūkanų normos po 2014 m. sausio 16 d. protokolinio nutarimo priėmimo sumažinimas iki 0 procentų, prievolės šalių vėlesnis elgesys leido A. P. pagrįstai tikėtis, kad jos 2014 m. sausio 14 d. prašymas buvo tenkintas, kad valdyba ir stebėtojų taryba 2014 m. sausio 16 d. nutarė atsakovei A. P. jos papildomą pajų grąžinti ir grąžinamą pajų panaudoti A. P. ir Pajūrio kredito unijos tarpusavio prievolių įskaitymui. Priešingas, apeliančių lūkesčius tenkinantis aiškinimas, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.
33. Apeliantės taip pat pažymi, jog Pajūrio kredito unijos veikla ginčijamo protokolinio nutarimo priėmimo metu jau buvo nuostolinga, todėl valdyba ir stebėtojų taryba, remiantis Lietuvos centrinės kredito unijos Stabilizacijos fondo komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolu, Lietuvos centrinės kredito unijos ir Pajūrio kredito unijos 2013 m. gruodžio 20 d. Sutartimi dėl negrąžintinų lėšų suteikimo kredito unijos mokumui atkurti, Pajūrio kredito unijos finansiniais dokumentais, Kredito unijų įstatymo bei Unijos įstatais, negalėjo tenkinti atsakovės A. P. 2014 m. sausio 14 d. prašymo. Apeliantė Pajūrio kredito unija, be kita ko, remiasi ir ta Kredito unijų įstatymo 18 straipsnio redakcija, kuri buvo priimta jau po ginčo situacijos.
34. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog Pajūrio kredito unijos valdybos ir stebėtojų tarybos 2014 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 2/1 ir jame priimto nutarimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pajūrio kredito unijos valdybos ir stebėtojų tarybos 2014 m. sausio 16 d. posėdžio protokolas Nr. 2/1 ir jame priimtas nutarimas dėl A. P. 2014 m. sausio 14 d. prašymo nėra panaikinti nei remiantis vidiniais kredito unijos teisės aktais, nei kreipiantis į teismą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo spręsti dėl šio Pajūrio kredito unijos valdybos ir stebėtojų tarybos 2014 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 2/1 ir jame priimto nutarimo teisėtumo ex officio, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.
35. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Pajūrio kredito unijos valdybai ir stebėtojų tarybai 2014 m. sausio 16 d. priėmus protokolinį nutarimą „papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių, pakeičiant paskolos palūkanų normą į 0 proc.“ ir Pajūrio kredito unijai sumažinus palūkanų normą iki 0 procentų, taip pat byloje nesant jokių kitų duomenų, kad Pajūrio kredito unija nuo 2014 m. sausio mėn. iki bankroto bylos Pajūrio kredito unijai iškėlimo 2017 m. būtų kaip nors informavusi atsakovę apie galbūt negrąžintą paskolos dalį ar ėmusis kitokių veiksmų skolai išieškoti, atsakovė A. P. turėjo pagrindo tikėti, kad ji neturi jokio įsiskolinimo Pajūrio kredito unijai.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Esant nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliančių apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Kiti apeliančių apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
38. Pajūrio kredito unija apeliaciniu skundu prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus Pajūrio kredito unijos apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių nepriteistinos.
39. Abiejuose atsakovės A. P. atsiliepimuose pateiktas prašymas priteisti valstybei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apskaičiuotas bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės Lietuvos centrinės kredito unijos. Su atsiliepimais apeliantės turėjo galimybę susipažinti, taip pat turėjo teisę pareikšti savo nuomonę dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. 2020 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 189,00 Eur išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu A. P. apeliacinės instancijos teisme.
40. Nustatyta, jog atsakovė A. P. teikė atsiliepimus tiek į Lietuvos centrinės kredito unijos apeliacinį skundą, tiek į Pajūrio kredito unijos apeliacinį skundą, tad antrinė teisinė pagalba atsakovei buvo teikta ne tik ginantis nuo Lietuvos centrinės kredito unijos apeliacinio skundo, bet ir nuo Pajūrio kredito unijos apeliacinio skundo. Abiejų apeliančių apeliaciniai skundai netenkintini. Apeliantė Pajūrio kredito unija dėl savo statuso (yra bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto) įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau, atmetus jos apeliacinį ieškinį, jai šios nutarties pagrindu taip pat atsiranda prievolė iš bankroto administravimui skirtų lėšų atlyginti bylą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas, kadangi Pajūrio kredito unija nėra atleista nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Priešingu atveju bankrutavusi įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, pavyzdžiui, reikšdama nepagrįstus reikalavimus tariamiems savo skolininkams. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš abiejų apeliančių lygiomis dalimis, t. y. po 94,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės Lietuvos centrinės kredito unijos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje bei atsakovės pagal priešieškinį Pajūrio kredito unijos bankroto administravimui skirtų lėšų po 94,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.