Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą ir apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Prokuroras ir kaltinamojo gynėja su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

Teisiamajame posėdyje 2019 m. sausio 31 d. kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gruodžio 1 d. su draugu šventė eglės įžiebimą prie televizijos bokšto. Po tuo nuvyko pas draugą savo automobiliu Volkswagen „Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tuo metu alkoholio nevartojo. Atvykę pas draugą (duomenys neskelbtini), nuo apytiksliai 14:30 iki 19:00 - 20:00 val. išgėrė dviese apie 1 litrą degtinės. Paskui nutarė važiuoti pas jį į namus. Nesuprato, kodėl atsisėdo už vairo. Draugas taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Atstumas jo namų (duomenys neskelbtini) mikrorajone apie 10 km.. Kai atvažiavo iki jo namo kiemo jį sulaikė policijos ekipažas. Buvo ir liudytojas. Pripažino iš karto. Girtumą patikrino vietoje. Nuvežė patikrinti kraują. Buvo nustatyta 2,40 promilių girtumas. Dėl savo kvailo įvykio gailisi. Labai pavojinga sėsti už vairo apsvaigus nuo alkoholio. Nebuvo baustas už administracinius nusižengimus.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju kaltinamasis davė nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 35-35).

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai.

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įrodo duomenys, kurių leistinumas ir sąsajumas atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. Šie įrodymai teismo ištirti ir paskelbti sutrumpinto jų tyrimo tvarka.

Pirmas pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką gautas bendrojo pagalbos centro 2018 m. gruodžio 1 d., 20:01. BIRT ataiskaitų žiūryklėje nurodoma, kad skambutis fiksuotas nuo 19:59 val. Privatus fizinis asmuo pranešė, kad nuo Laisvės pr., Vilniuje, važiuoja neblaivus vairuotojas automobiliu VW „Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomai nurodoma, kad vairuotojui buvo nustatytas 2,15 promilių, automobilis „nutemptas“ (b. l. 4-7).

Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiasis patrulis T. S. 2018 gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018 m. gruodžio 1 d., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu D. I., apie 19:50 val. iš Vilniaus aps. VPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis VW „Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Vykstant gavo papildomos informacijos kur automobilis sustojo. Atvykę prie (duomenys neskelbtini) pastebėjo šį automobilį. Iš vairuotojo pusės išlipo vyras, kaip nustatyta - R. M., gim. (duomenys neskelbtini). Iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišlinenuosekli, atrodė nemotyvuotai susijaudinęs, neadekvatus, vangus, judesiai buvo nekoordinuoti, laikysena nestabili, nuolat svirduliavo. Pripažino, kad jis vairavo automobilį. Paaiškino – „apsukau porą ratų kieme“. Paaiškino, kad šią dieną gėrė daug litrų degtinės, patvirtino, kad 15 min. bėgyje alkoholio nebevartojo. Vairuotojas sutiko pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. 20:15 val. pastarajam buvo nustatytas 2.15 promilės neblaivumo. Prie jų buvo priėjęs pranešėjas vardu V., kuris paaiškino, kad minėtą automobilį vairavo R. M.. Pastarojo automobilį pastebėjo (duomenys neskelbtini) ir jam kilo įtarimas, kad vairuotojas neblaivus, nes automobilis įtartinai manevravo, važiavo vingiais, sukdavo į priešingą pusę nei nurodydavo posūkio signalą, nuolat kliudydavo kelio bortelius padangomis, neįprastai keisdavo važiavimo kryptį (b. l. 3, 53).

Alkotesterio duomenimis 2018 gruodžio 1 d.20:13:35 val. kaltinamajam buvo nustatytas 2,15 promilių girtumas (b. l. 8, 9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,40 prom. etilo alkoholio. (b. l. 10, 11).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad 2018 m. gruodžio 1 d., apie 19:57 val., važiavo savo automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Priešais važiavo automobilis VW „GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos. Automobilis važiavo (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta. Priešais apsisukimą į kairę pusę, ties degaline V., kuri yra (duomenys neskelbtini), vairuotojas įjungė dešiniojo posūkio signalą, tačiau pasuko į kairę, atsitrenkė kairės pusės priekiniu ratų į bortelį. Po smūgio automobilis atšoko nuo bortelio ir važiavo toliau. Pravažiavus degalinę VIADA minėtas automobilis persirikiavo į pirmąją eismo juostą. Pakilęs į įkalnę, pravažiavus pirmąjį Laisvės prospektą kertantį tiltą, jis nusuko į dešinę pusę link (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Sukdamas kelio vingiu į dešinę pusę, automobilio dešinės pusės priekinių ratu atsitrenkė į bortelį. Tuo metu buvo, apie 19:59 val. Tuomet jis paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu 112 ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Visą laiką važiavo automobiliui iš paskos. Pakilus į (duomenys neskelbtini) ir sustojo (duomenys neskelbtini) namu. Ten automobilis sustojo. Iš automobilio išlipo keleivis, o jam iš paskos ir jo vairuotojas. Vairuotojas buvo apie 40 metų amžiaus, nedidelio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Kaip buvo apsirengęs - neatsimena. Keleivis buvo jaunesnis apie 30 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, smulkesnio kūno sudėjimo. Atvykę pareigūnai minėto automobilio vairuotoją sulaikė. Jam matant vairuotojas alkoholio nevartojo (b. l. 20).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad R. M. yra jo draugas ir jie pažįstami, apie 3-4 metus, kartu dirbo. 2018 m. gruodžio 1 d., apie 10:00 val., R. M. savo automobiliu VW „GOLF“, sidabrinės spalvos (valstybinių numerių atsimena, tik raides (duomenys neskelbtini)) atvažiavo pas jį, (duomenys neskelbtini). Kartu su jo vaikais nuvažiavo į televizijos bokštą, o po to grįžo atgal pas jį į namus, kur vartojo alkoholį. Kartu išgėrė apie pusę litro degtinės SOBIESKI. Apie 20:00 val. kartu su R. M., jo automobiliu, važiavo pas jį į namus, (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo R. M.. Automobilyje alkoholio nevartojo. Planavo alkoholį vartoti pas R. namuose. Atvažiavę į (duomenys neskelbtini), namo kiemą, sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Išlipus iš automobilio į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Kažkoks vyras parodė į juos, kad jie lyg ir kažką padarė. Nelabai suprato kas įvyko. Pareigūnai R. sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą, o jis liko pas draugą namuose. Pareigūnai jam papasakojo, kad R. sulaikytas dėl vairavimo esant neblaiviam. (b. l. 25-26).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad R. M. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau 1,5 promilės alkoholio, t. y. nustatytas alkoholio kiekis buvo 2,15 promilės, todėl jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).

A. M. pateikė teismui 2019 m. sausio 31 d. prašymą perduoti brolį R. M. jo atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad darys jam, kaip savo draugui, gerą įtaką jį prižiūrėdamas ir su juo bendraudamas. Teisiamajame posėdyje prašymą palaikė. Nurodė, kad R. M. yra jo brolis. Gyvena šalia vienas kito, kasdien bendrauja. Apie brolio padarytą nusikaltimą dažnai kalbasi. Mano, kad brolis suprato padarytą klaidą ir nuoširdžiai gailisi, jam yra gėda ir dėl padaryto pergyvena. Padarytą klaidą brolis suprato ir įvertino. Tai patvirtina VšĮ „S.“. Be to, brolis tapo atviresnis. Nori broliui padėti. Jis pats nėra teistas, nepadarė jokių piktybiškų administracinių nusižengimų. Mano, kad jo charakterio, asmeninės ir dalykinės savybės leidžia jam daryti broliui teigiamą poveikį.

Analogišką prašymą pateikė ir kaltinamasis, patvirtindamas artimus santykius su broliu bei įvardindamas jį kaip savo autoritetą. Brolis dirba apdailos meistru , pasižymi stropumu, darbštumu (b. l. 97-105).

Kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, praeityje neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusikaltimu žala padaryta nebuvo, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. dirba UAB „I.", teigiamai charakterizuojamas darbovietės, savo noru išklausė programą dėl alkoholio ir narkotikų žalos, priklausomybės ligų centre inicijavo medicininę komisiją. Todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be to, yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Kaltinamojo brolio A. M. asmeninės savybės, charakteristika ir artimas ryšis su broliu R. M. duoda pagrindą manyti, kad jis gali daryti ir darys nusikaltusiam broliui teigiamą įtaką.

Vertindamas aptartas nusikaltimo padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis iškarto prisipažino padaręs nusikaltimą, netrukdė atlikti būtinus patikrinimus ir geranoriškai bendradarbiavo su policijos pareigūnais, nusikalto pirmą kartą, tai, kad po nusikaltimo išklausė mokymus ir atliko sveikatos patikrinimą, bei atsižvelgdamas į skirtinas griežtas baudžiamojo poveikio priemones, laidavimo užstatas neskirtinas, o laidavimo terminas nustatomas artimas vidurkiui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos įstatymo numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pvz. Kasacinės nutartys Nr. 2K-79-511/2018, 2K-218-648/2018).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas vertina tai, kad vairuodamas transporto priemonę, R. M. padarė nors ir nesunkų tačiau tyčinį vieną nusikaltimą. Juo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. tyčia vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytos 2,15 promilės etilo alkoholio. Aptariamo straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.

Nusikalstamą veiką R. M. padarė naudodamasis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl padarytas nusikaltimas laikytinas gan šiurkščiu. Pažymėtina, kad sunkesnių pasekmių išvengta tik budraus piliečio ir policijos pareigūnų savalaikio reagavimo dėka. Svarbu tai, kad R. M. padarė tyčinį nusikaltimą ir suvokė daromos pavojingos veikos padarinius, todėl prisiėmė ir visas šio nusikaltimo padarymo pasekmes. Dėl nustatyto teismas sprendžia, kad kaltinamajam turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudžiant R. M. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatant tokio draudimo terminą atsižvelgiama į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018). Taip, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės. Aptariamo straipsnio 9 dalys numato privalomą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių. Minėta, kad R. M. nustatytas 2,15 promilės girtumas. Vertinamas ir jau aptartas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir padarymo aplinkybės. Be to, kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl šiuo aspektu svarbus ir taikomų baudžiamojo poveikio priemonių tikslus – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato atleidžiamą asmenį.

Minėta ir tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas yra teismo diskrecijoje. Tai reiškia, kad būtina įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018).