- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- 1-50-1140/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20897-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Kaltinamasis
- J. J., R. I.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir
R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, senatvės pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. J. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2020 m. gegužės 30 d., apie 12.45 val., viešoje vietoje, prie Mūšos-Tyrelio pažintinio tako, esančio Juodeikių k., Joniškio r., pašalinių asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė R. I. į veido sritį, tokiu būdu R. I. padarė kairio skruosto žaizdą, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
R. I. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2020 m. gegužės 30 d., apie 12.45 val., viešoje vietoje, prie Mūšos-Tyrelio pažintinio tako, esančio Juodeikių k., Joniškio r., pašalinių asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė J. J. į veido sritį, tokiu būdu J. J. padarė kairės akies vokų poodinę kraujosruvą, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis J. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, pripažino kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau nurodė, jog viešosios tvarkos nepažeidė, nes veikė būtinosios ginties sąlygomis. Paaiškino, kad sudavė paskutinis, būdamas emocionalios būsenos, atsakydamas į smūgį, dėl to labai gailisi. Nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), nešioja akinius, kurių stiprumas yra (duomenys neskelbtini). Viskas įvyko 2020 m. gegužės 30 d., apie 12 val. dienos. Atvyko į Tyrelių draustinį. Atvažiavo iki mašinų stovėjimo aikštelės galo ir, neradęs vietos, kur pasistatyti mašiną, atbuline eiga stūmėsi atgal, kai pamatė, kad žmogus mosuoja rankomis ir stabdo. Pamanė, kad ten gali būti kliūtis, sustojo ir išlipęs paklausė, kas per problemos. Žmogus pasakė, kad tai jo vieta, jis ją užsiėmęs. Pajuokavo, kad reikėjo gultis ant kelio, tada tikrai niekas nepravažiuos. Matydamas, kad tas žmogus nelinkęs juokauti, pareikalavo atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį ir visai netikėtai pajuto smūgį į smilkinį. Akinių kojelė įsispaudė į smilkinį, nulūžo ir liko kaboti. Jis greitai nusikabino sudaužytus akinius ir pamatė, kad žmogus ruošiasi kitam smūgiui. Ištiesė priešais save kumštį, taip atremdamas jam skirtą smūgį. Žmogus nenurimo, įsikarščiavo, o jis, bandydamas išvengti, gynėsi nuo fizinio veiksmo, tuo pačiu jį kalbino. I. į jo kompromisą nereagavo. Jo pozicija buvo, kad ne jam jį mokyti. Stumdymasis vyko 3-4 minutes. Įsikišus parko darbuotojui, kuris stovėjo jam (J. J.) už nugaros ir bandė jį patraukti, R. I. pabaigė puolimo veiksmus, tada jį paleido. Tai yra, nustojo saugotis, o R. I., tuo pasinaudodamas, vėl smogė jam, o jis sudavė atsakomąjį smūgį. Parko darbuotojas pasiūlė kviesti policiją, jis tam pritarė. Po viso to, grįžo prie savo automobilio, atsigėrė vandens, nusiplovė rankas. Moterys nuėjo į kavinę. Pastatė automobilį ir laukė policijos. Atvyko du pareigūnai. Vienas pareigūnas apklausė jį, kitas – R. I.. Labai reiškėsi I. žmona. Pareigūnai ją nuramino, kad yra ne vienas nukentėjusysis, o du. Surašė jų duomenis, įformino įvykį ir pasakė, kad paskambins. Tuo viskas ir baigėsi. Moterys nuėjo į parką, jis pats mašinoje apsitvarkė akinius ir, pasivijęs saviškius, dalyvavo iškyloje. Grįždami namo norėjo užsukti į policiją, skambino, bet niekas neatsiliepė. Pirmadienį gavo siuntimą pas med. ekspertą. Savo veiksmus išanalizavo ir įvertino. Asmuo turi teisę į gynybą. Būtinosios ginties tikrai neviršijo. Tikrai turėjo galimybę puolantį R. I. „atjungti“, „išjungti“ iš karto, bet to nedarė. Priešingai, jį saugojo, bandė įkalbėti, nuraminti. Jau pirmas R. I. suduotas smūgis buvo pavojingas, nes akinių stiklai nuo smūgio gali sudužti ir patekti į akis. Sulūžo akinių ąselė ir jų nebegalima nešioti. Nuvažiavo į optiką, dėl akinių remonto paaiškino, kad remontas kainuos apie 100 eurų, tačiau nėra tikimybės, ar pasiseks suremontuoti, nauji kainuos apie 410 erų. Viskas vyko ant važiuojamosios kelio dalies, šalia draustinio, prie Mūšos Tyrelio pažintinio tako, Juodeikių kaime, Joniškio rajone. Suprato, kad tai yra vieša vieta. Žmonių praėjo kažkiek, bet visi stengėsi nekreipti dėmesio, kad netaptų įvykio liudytojais. Netoli sukiojosi R. I. draugas. Jis stovėjo porą metrų atstumu, bet nesikišo. Juos ramino tik parko darbuotojas. Buvo praeinantys žmonės, bet jie nestabtelėjo. Jo žmona buvo, dar L. S., paskui atėjo I. žmona su drauge. Fizinis smurtas prasidėjo nuo I. suduoto smūgio, kuris jam buvo labai netikėtas. R. I. smogė į veidą. Kuria ranka, neatsimena, neužfiksavo. Jis smogė kumščiu, nes plaštaka akinių nesulaužytų. J. J. automatiškai atstatė ranką, o kita ranka nuiminėjo smūgius, nes bandė jam dar kelis kartus suduoti. Viskas prasidėjo nuo to, kad paprašė, jog atlaisvintų važiuojamojo kelio dalį. Tai R. I., būdamas pusiau pasisukęs į jį, pasakė griežtu tonu, nes juokauti jis nesiruošė. Gavęs smūgį, atstatė kairę ranką, o dešine nusiėmė akinius ir padėjo ant mašinos kapoto. R. I. bandė smūgiuoti, bet kai atstatyta ranka žengia žingsnį į priekį, jo smūgis susilpnėja. Konfliktas vyko 5 metrų atstumu nuo jų pastatytų automobilių. Jo paties mašina į jį stovėjo galu, todėl akinius numetė ant mašinos stogo. Pasitraukti neturėjo galimybės, nes I. ėjo link jo. Pastumti, atstumti jo nebuvo kur, nes tada galėjo pakliūti po pravažiuojančia mašina, kadangi viskas vyko ant kelio. Pabėgti nebuvo kada, nes jis pastoviai ruošėsi smūgiams. Kai tik jį paleido, jis sudavė smūgį. Nežino, kaip buvo galima išvengti to fizinio kontakto, nes tai buvo labai netikėta. Tą smūgį, kurį jam sudavė, R. I. išprovokavo savo veiksmu. Sudavė vieną vienintelį kartą, kumščiu. Ant rankos nebuvo nei žiedų, nei kitų kokių priemonių. Taikė į apatinę veido dalį. I. kumščiu pataikė į dešinės pusės žando sritį. Smūgiavo dešine ranka. Nors tiksliai neatsimena. Buvo prakirsta oda paaky, bėgo kraujas. Žmona jam sėkmingai tą žaizdą sutvarkė, užklijavo pleistru, tad, kol atvažiavo policija, kraujas jau nebebėgo. Aplinkiniai niekas nesikišo. R. I. jam sudavė vieną smūgį į smilkinį, kai sulaužė akinius, ir antrą, kai jį paleido, o pabandymų smūgiuoti buvo 3 ar 4. J. J. tikslas buvo jį nuraminti, tai yra nutraukti jo veiksmus. Nesmūgiavo be reikalo. Tikslas buvo išspręsti sulaužytų akinių klausimą, nes tai įvyko pačioje pradžioje. Tikėjosi susitarti gražiuoju, bet jokio taR.si nebuvo. Nematė reikalo atsiprašyti žmogaus, kuris jį puolė. Savo veiksmus vertina kaip savigyną, kad nutraukti muštynes, o ne kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Sudavė žmogui, nes buvo jo paties išprovokuotas. Į fizinį smurtą buvo atsakyta tuo pačiu, kad suprastų ir nurimtų. Sudavė ekspromtu, susijaudinęs. Pagalvoti jau tikrai nebuvo kada, nes tas veiksmas buvo spontaniškas. Pasirinkti, ką daryti, nebuvo kada. I. jį puolė, o jis stengėsi atremti jo smūgius. I. sudavus ir sudaužius akinius, bandė jį nuraminti, tartis su juo, nors jau tada turėjo galimybę jį sumušti, bet to nedarė. Visas konfliktas truko nepilną minutę, o fizinis 3-5 minutes. Fizinio kontakto metu judėjo 5 metrų atstumu. Kai parko darbuotojas pabandė jį (J. J.) iš nugaros atitraukti, R. I., tuo pasinaudodamas smogė į akį. Po to, buvo atsakomasis smūgis. Vienas kitas lankytojas praėjo. Automobilių aikštelėje stovėjo apie 24 automobiliai. Kai smūgiavo, parko darbuotojas buvo šalia. Konflikto priežastis buvo reikalavimas, kad R. I. atlaisvintų pravažiuojamą kelio dalį. Žmogus stovėjo vidury kelio, nedavė pravažiuoti ir aiškino, kad jis užsiėmęs vietą. R. I. smogė netikėtai ir jokios galimybės pasišalinti ar to išvengti jis neturėjo. Jam medicininė pagalba teikiama nebuvo, tik namuose buvo dedami kompresai, kad sumažinti mėlynę ir ištinimą, kuris trukdė matymui. Jo paties atsakomasis smūgis R. I. nebuvo labai stiprus. Iš I. kompanijos įvykio pradžią ir pabaigą galėjo matyti jo draugas. Iš jo paties – jo žmona, L. S. ir J. D. Iš mačiusių asmenų niekas nesikišo. Kai sudavė R. I., išgirdo, kaip žmona pasakė „J., nereikia“. Savo veiksmais negalėjo sutrikdyti viešosios tvarkos, nes gynėsi. Greitoji buvo iškviesta be reikalo, jos tikrai nereikėjo. R. I. žaizda buvo labai paviršutiniška ir ją sutvarkė jo žmona iki atvyko greitoji pagalba. Ten buvusių pašalinių žmonių atžvilgiu sumaištis nekilo, o iš jų pusės buvo parodytas visiškas abejingumas, nes visai niekas nesikišo, smalsuolių neatsirado, kas ėjo, tas praėjo. Atbulom R. I. tikrai nepastūmė nei pilvu, nei krūtine.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. I. atsisakė duoti parodymus, nurodė tvirtinantis savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė, jog visą konfliktą pradėjo ne jis.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. S. parodė, kad yra pakviesta į teismo posėdį dėl įvykio, kuris įvyko 2020 m. gegužės 30 d. Joniškio rajone prie pėsčiųjų apžvalgos tako. Kiek pamena, buvo sekmadienis, važiavo keturiese viename automobilyje, kartu su savo draugais V. ir R. I. Atvažiavo apie 12 valandą. Kai privažiavo apžvalgos taką, jos su V. išlipo iš automobilio. Daugiau ji nieko nematė. Jau buvo atlaisvinti karantino apribojimai. Ji nematė ir nesuprato, kad įvyko konfliktas, tik išgirdo iš praeivių, kad vyrai mušasi. Buvo maždaug apie 20 automobilių, žmonių buvo daugiau negu 20. Visi ėjo savo tikslu į taką, daugelis buvo su vaikais, ir niekas nesikišo, priėję nebuvo. Nepagalvojo, kad mušasi kažkas iš jos bendrakeleivių. Išgirdo, kad mušasi vyrai, tada nubėgo prie savo automobilio. Pamatė, kad draugo R. I. veidas apsipylęs krauju, bet nepamena, kokioje pusėje. Priėjusi paklausė savo vyro, kas R. sudavė. Žmogus, kurį jai parodė, stovėjo su draugu ir dviem draugėmis, visi buvo šalia. Nematė, kad tas žmogus būtų sužalotas, nepastebėjo, ar jis buvo su akiniais, su juo nesikalbėjo. Jie buvo keturiese, o kitoje draugijoje taip pat buvo keturi žmonės. Ji klausė, kaip taip galėjo būti, o ką jis atsakė, nepamena. Tuo metu buvo išsigandusi. Nežino, kas iškvietė greitąją, gal vyras, ji pati buvo pasimetusi dėl tokio įvykio. Apėmė blogi jausmai, nes atėjo su gera nuotaika poilsiauti ir nesitikėjo tokių dalykų. Buvo šokiruota, nes buvo sugadinta visa diena. R. Joniškio ligoninėje pralaukė kažkur iki 6 valandų. Jie visą dieną sugaišo ligoninėje, beliko tik vakare į namus važiuoti. Policijos pareigūnai buvo atvažiavę. Kai iškvietė greitąją, atvažiavo ir vienas policijos ekipažas.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad su kaltinamuoju R. I. pažįstamas labai seniai, teko kartu dirbti ir sportuoti, bet nėra giminės ir artimieji. Į teismą pakviestas dėl įvykio pažintiniame apžvalgos take. Incidentas tarp R. ir kito žmogaus įvyko tada, kai norėjo priparkuoti automobilį. Įvykis įvyko pavasarį, gal vasaros pradžioje, galėjo būti gegužės 30 d. Tuo metu karantinas nebebuvo paskelbtas Lietuvoje. I. su savo žmona ir jis pats su žmona važiavo jo (A. S.) automobiliu. Važiavo pažiūrėti pažintinio tako. Moterys išlipo ir nuėjo į kažkokią parduotuvę. Gale dar buvo vieta, R. išlipo iš automobilio ir užėmė vietą parkavimuisi. Jis pats atsistojo priekiu ir ruošėsi parkuotis, bet negalėjo, nes parkavosi kitas automobilis. Matė, kad kitas automobilis judėjo atbulomis, o R. neleido parkuotis, nes stovėjo parkavimo vietoje. Išlipę iš automobilio jie susikabino, koks ten buvo smūgis, ar stumtelėjimas negali pasakyti, nes nebuvo dar priėjęs, iki jų buvo 5-6 metrai. Kai jie susikabino, jis priėjo ir pradėjo juos skirti. Visą tą laiką, kol vyko incidentas, bandė juos išskirti. Agresyvumo iš liudytojo ir jo draugų pusės nebuvo. Jie, kai buvo susikabinę ir viskas truko nuo 5 iki 10 minučių. žmogus išsilaisvinęs ranką smogė R. I. ir prakirto. Pas liudytoją buvo veikiantis registratorius, girdėjo, kad ir pas tą žmogų yra registratorius. Tyrėjams padavė atminties kortelę, prašė, kad patikrintų, bet niekas vietoje netikrino. Vienas automobilis stovėjo galu, kitas priekiu ir liudytojo registratorius, kurio filmavimo kampas apie 170 laipsnių, galėjo užfiksuoti šį įvykį. Konfliktas įvyko prie šalikelės, kur buvo parkavimosi vieta. Automobilių buvo daug ir vienoje, ir kitoje važiuojamosiose dalies pusėse, galėjo būti iki 30 automobilių. Buvo labai keista, kad vyksta tokie dalykai, nei vienas žmogus į tą įvykį nereagavo. Kiek žmonių praėjo, tikrai negali pasakyti, atvažiuodavo grupelėmis. Praeidami žmonės sustodavo, pažiūrėdavo, nieko neklausė ir ėjo toliau, tik budėtojas atkreipė į juos dėmesį. Po įvykio nufotografavęs kito žmogaus automobilį, nuėjo iki budėtojo paprašyti, kad iškviestų greitąją pagalbą ir policiją. Budėtojas jam pasakė, kad jau iškvietė. Bevažiuojant į parkavimo vietą priekiu, matė, kad R. neleido važiuoti kitam automobiliui. Kai jis išlipo iš automobilio, jie jau buvo susikibę. Jam einant tas incidentas prasidėjo. Nematė, kas pirmas pradėjo susikibimą, iškart bandė juos išskirti. Jis priėjo prie šono, nes incidentas buvo prasidėjęs prie kito vairuotojo automobilio galo. Jie jau buvo susikibę, jis bandė juos atitraukti vienas nuo kito, šaukdamas, kad atsitraukite, ar paleiskite. Jis juos fiziškai bandė išskirti, nes buvo susikabinę, galima sakyti, kad galynėjosi, bet nesugebėjo jų išskirti. Nuo jo automobilio iki jų galėjo būti 5 – 6 metrai, nuo vienos gatvės iki kitos gatvės pusės galėjo būti apie 6-7 metrai. Automobiliai šioje vietoje nevažinėjo, nes iki pat galo buvo pristatyta automobilių, buvo tik einantys žmonės. Pagalvojo, kad jau baigėsi grumtynės, bet kaip tik tuo metu kito automobilio vairuotojas ranka smogė jo draugui. Matė, kad smogė į kairį skruostikaulį, girdėjo, kad kažkas trakštelėjo. Matė, kad smūgiavo kumščiu, o ne plaštaka. Iškart pradėjo bėgti kraujas, žaizda buvo gili. Viskas vyko pakankamai greitai, nupaveikslavo ir bėgo pas budėtoją prašyti, kad kviestų policiją ir greitąją. Nuo incidento pradžios iki smūgio jie abu buvo susikibę. Negali pasakyti, kad jie būtų sakę kažką konkrečiai, kai buvo susikabinę. R. nuo smūgio vos nenugriuvo, smūgiuoti atgal nebegalėjo. Nematė, kas buvo konflikto iniciatorius. Kai kitas asmuo išlipo iš automobilio ir ėjo link R., šis tuo metu stovėjo. Po konflikto jie važiavo į ligoninę. I. smūgis plaštaka nebuvo stiprus. Negali pasakyti, kiek smūgis buvo stiprus. Kai I. plaštaka stūmė kitą vairuotoją, pagalvojo, kad reikalingas jo įsikišimas. Jis priėjo prie jų abiejų ir bandė išskirti. Kadangi praėjo pusė metų po įvykio, tikrai negali visko konkretizuoti. Matė, kad kitam asmeniui nuo veido ant žemės nukrito akiniai. Negali pasakyti, ar nuo I. veiksmų nukrito akiniai, ar nuo kito vairuotojo. Kai išlipo iš automobilio, jis nuo I. su kitu vairuotoju buvo gal už kokių 5 – 6 metrų, tarp jo ir I. su kitu vairuotoju nieko nebuvo. Jo (A. S.) automobilio priekis buvo apytikriai ties (duomenys neskelbtini) galu. Kai išlipo, jo automobilis stovėjo šalia (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai kitam vairuotojui atliko kažkokį veiksmą, į jį (A. S.) I., buvo atsisukęs nugara. (Duomenys neskelbtini) vairuotojas stipresnis, aukštesnis ir stambesnis už jo draugą I., kuris pagal metus atlieka visus namų sunkius darbus ir yra fiziškai pakankamai pajėgus. I. veiksmai ranka vairuotojui buvo pačioje pradžioje. Negali pasakyti, koks I. judesys buvo – kaire ar dešine. Konfliktas pasibaigė po (duomenys neskelbtini) vairuotojo smūgio dešine ranka I. Kai atvyko medikai, jis (A. S.) buvo įvykio vietoje, bet nematė to momento, kai medikai apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Jis suteikė pirmą pagalbą, bandė sustabdyti kraujavimą I. Buvo didelis kraujavimas iš gilios žaizdos kairėje skruostikaulio pusėje po akim, tai pavyko šiek tiek pristabdyti kraujavimą iki greitosios atvažiavimo. Pagal kraujavimą nusprendė, kad buvo gili žaizda. Nebuvo jokios žmonių reakcijos, nes niekas nepribėgo ir nepagelbėjo. Žmonės ėjo, pastebėjo, pamatė ir nuėjo. Jo paties nuotaika buvo slogi, jautė dideli nusivylimą dėl tų žmonių, kurie ėjo pro šalį ir nebandė kažkuo pagelbėti, išskirti. Kai išlipo, jo automobilis stovėjo taip arti šalia (duomenys neskelbtini), kad praktiškai jo keleiviai negalėjo atidaryti durelių. Tuo metu J. automobilyje buvo žmonių, priekyje sėdėjo vyras, moteris gale. Vairuotojo pusėje galėjo išlipti be trukdžių. Tokios vietos, kaip parkavimo vieta, nėra, ten yra šalikelė. I. kelio nebuvo užstojęs J. Jų automobiliai praktiškai stovėjo važiuojamojoje dalyje. (Duomenys neskelbtini) vairuotojas negalėjo tuo momentu išvažiuoti, nes jo (A. S.) automobilis stovėjo ant važiuojamosios dalies. I. stovėjo šalikelėje. Pirmas jo (A. S.) sustojimas buvo šalia (duomenys neskelbtini) automobilio, bet keleivio pusėje durelių negalėjo atidaryti. Tarp jų automobilių atstumas buvo ne per didžiausias. Jo automobilio priekis buvo šiek tiek toliau nuo jo bagažinės. Kai jis (A. S.) privažiavo ir sustojo šalia, (duomenys neskelbtini) keleiviai sėdėjo automobilyje, o kada jie išlipo, jis negali pasakyti. Visas konfliktas vyko (duomenys neskelbtini) automobilio gale.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. M. parodė, kad yra pakviestas liudyti dėl įvykio Mūšos pažintinio tako prieigose. Nepažįsta dalyvavusių konflikte asmenų, nesusijęs su jais jokiais giminystės ryšiais. Buvo savaitgalis, galėjo būti gegužės 30 d., apytikriai pietų metas. Jis dirbo pažintinio tako automobilių stovėjimo aikštelėje, sutikinėjo lankytojus, atlikinėjo jų monitoringą. Pastebėjo kitoje aikštelės pusėje, kur yra įvažiavimo kelias į stovėjimo aikštelę, kad vyksta kažkoks susistumdymas. Jis nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad du vyriškiai mušasi, stumdosi. Tuo metu buvo grupelė žmonių aplink, gal 6 – 7 žmonės. Priėjo prie artimiausio žmogaus iš savo pusės ir čiupo už kairės rankos, kitas žmogus už dešinės. Atitraukus jie vėl susižodžiavo ir puolė vienas kitą. Jie vienas kitam sumojavo rankomis ir vienas prakirto kumščiu skruostą. Kai konfliktas baigėsi, jis paklausė, ar reikia pagalbos ir iškvietė grietąją ir policiją. Kviesdamas pagalbą įvykį apibūdino kaip muštynės ir kad yra prakirstas skruostikaulis. Paskui paklausė to žmogaus, kuriam buvo prakirstas skruostikaulis, ar reikia iškviesti pagalbą, jis pasakė, kad gal ir reikėtų. Mintis iškart kilo, kad reikia kviesti pareigūnus, nes įvyko konfliktas, buvo prakirstas žmogui skruostikaulis. Kadangi buvo savaitgalis, tai ir lankytojų buvo daug. Tas žmogus, kuris prakirto skruostikaulį, įsėdo į automobilį. Tada jis (S. M.) nufotografavo automobilio numerius, kad policijai parodytų, nes vis tiek nepažįsta to žmogaus. Jis pats yra Žagarės regioninio parko vyriausiasis specialistas – ekologas. Gegužės 30 d., apie 12 val., per pietus, atlikinėjo pažintinio tako lankytojų monitoringą: skaičiavo, kiek buvo atvykę lankytojų, klausė, iš kur jie atvyko, ar pirmą kartą pažintiniame take, papasakojo, ką jie gali pamatyti, kur nueiti, siūlė įsigyti lankytojų bilietus. Tuo metu, apie 12 val., galėjo būti apie 60-80 lankytojų atvykę. Buvo geras oras, šilta, buvo daug lankytojų, kaip įprasta tokiam savaitgaliui. Jis pamatė, kad vyksta konfliktas. Tuo metu jis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, arčiau pelkės, o susistumdymas vyko kitoje aikštelės pusėje, gal už 50 metrų. Jis pamatė, kad ten, viduryje kelio, daug žmonių stovi, tada nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Žmonės ėjo pro šalį, nes buvo pats intensyviausias žmonių atvykimo metas. Negali pasakyti, kokia buvo praeinančių žmonių reakcija, nes į juos neatkreipė dėmesio, dėmesį buvo nukreipęs į konfliktą. Kai atlikinėjo monitoringą, klausinėjo žmonių, iš kur atvykę, iš kokio miesto, ar pirmą kartą atvyko į taką, ar yra buvę. Išduoda bilietėlį, jei lankytojas turi pageidavimą įsigyti. Tuo metu, kai vyko konfliktas, pasitraukė iš darbo vietos, ėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta, užtruko kokį 10 – 15 minučių. Tą dieną dirbo vienas, jo kolegų nebuvo. Tuo metu, kai buvo išėjęs, darbas buvo sutrikdytas, negalėjo atlikti lankytojų monitoringo, negalėjo pasiūlyti įsigyti lankytojų bilieto, papasakoti kitiems, ką jie gali pamatyti. Bilietas nėra privalomas, galima be jo įeiti į pažintinį taką. Jis tiesiog lankytojams pasiūlomas, ar nori įsigyti bilietėlį. Nubėgęs į įvykio vietą, tam, kuris buvo arčiau jo, čiupo už kairės rankos. Vienas buvo vyresnis, kitas jaunesnis. Jam atrodo, kad jaunesnis buvo su akiniais. Jis tą jaunesnį čiupo už rankos, nes jis buvo arčiau, ir jam kažkas iš šalia buvusių padėjo tą jaunesnį atitraukti. Tuo tarpu, kai puolė tarp jų, jie stumdėsi ir mojavo rankomis, tai jie jaunesnį atitraukė. Jie tada vėl susižodžiavo, tas jaunesnis atsisuko atgal ir puolė kumščiais. Vyresniajam kliuvo tada į skruostikaulį. Iki jų išskyrimo jie mojavosi tik rankomis. Konfliktas baigėsi tada, kai pradėjo vyresniajam iš skruostikaulio bėgti kraujas. Jaunesnysis sudavė smūgį. Smūgiai buvo iš abiejų pusių, jie abu mojavosi rankomis, tik negali pasakyti, ar pataikė, nes viskas įvyko greitai. Jaunesnysis sudavė smūgį vyresniajam, tada pradėjo bėgti kraujas, kaip ir abu nurimo. Tada klausė vyresnio nukentėjusio, ar reikia kviesti greitąją ir policiją, pasakė, kad reikia, ir jis bendru pagalbos telefonu iškvietė abi tarnybas. Matė, kad jaunesnysis nuėjo ir sėdo į automobilį, kad konfliktas baigėsi ir jis grįžo į savo darbą vietą. Grįžęs į darbo vietą, toliau bendravo su lankytojais. Dar paskambino iš greitosios, pasakė, kad galbūt neatvyks, nes turi iškvietimą, po to, perskambino, pasakė, kad atvažiuoja. Jautėsi nemaloniai po tokio įvykio. Vis tiek daug lankytojų su mažais vaikais. Tai stresinė situacija, nes vyko muštynės. Jam pirmą kartą toks įvykis įvyko pažintiniame take ir, kiek girdėjo, jo kolegoms taip pat nėra taip buvę. Kai buvo atvykus policija, jo gal vienas žmogus paklausė, kas čia įvyko, kodėl policija iškviesta. Priėjęs pamatė, kad stumdosi, sakė jiems „vyrai ką darote, baikite muštynes“, ir iškart ėmė už rankos ir lįsti į tarpą tarp jų. Turėjo juos stumti fiziškai, kad sustabdytų pirmąją konflikto dalį. Jie nesureagavo į pirmą jo prašymą, nes reikėjo išskirti. Abu buvo įsiaudrinę, mojavosi rankomis, jie nešaukė, nesikeikė, tiesiog buvo abipusis fizinis veiksmas, galėtų tai pavadinti muštynėmis. Iki galo neįsiaiškino, kodėl vyko konfliktas, bet iš užuominų, kiek girdėjo, jie nepasidalino keliu, ar automobiliui užtvėrė kelią. Nelabai gilinosi, iškvietė policiją ir sakė, kad jie išsiaiškins, nes nematė pradžios, kodėl įvyko konfliktas. Kadangi dirbo iki 17 – 18 valandos, tai matė, kai atvyko policijos pareigūnai, greitoji pagalba, kaip vyresnis įlipo į greitosios pagalbos automobilį. Jis asmeniškai neteikė dalyviams jokios pagalbos. Vyresnio amžiaus konflikto dalyviui buvo prakirstas kairysis skruostikaulis ir bėgo kraujas, kito žmogaus sužalojimų nematė. Jam atrodo, kad jaunesnysis buvo su akiniais. Neprašė iš praeivių pagalbos, nes nebuvo kada. Kažkas iš šalia buvusių padėjo atitraukti jaunesnį. Kai šaukė, „vyrai ką darote“, neragavo į tai, tada čiupo už rankos, įlindo į tarpą ir atitraukė jaunesnį konflikto dalyvį. Vyresnysis paliko stovėti vietoje, kur ir stovėjo. Susižodžiavo ir vėl puolė vienas kitą, tada jaunesnis pataikė vyresniam į skruostikaulį. Kiek suprato, konflikto dalyviai buvo atvykę su draugais ar šeimos nariais. Šį konfliktą galėtų apibūdinti, kaip muštynes kumščiais. Rankų mostai atrodė kaip bokso varžybose. Tas vyresnis žmogus buvo pasyvesnis, bet, kai jam kumščiais mojavo, tai ir jis atgal pradėjo. Viskas vyko gal minutę, kol jis atėjo ir juos išskyrė. Konfliktą matė ne nuo pradžių, pamatė tik tada, kai didesnė žmonių grupė pradėjo būriuotis ant kelio ir tada atkreipė dėmesį, kad susibūrę daug žmonių. Neatkreipė dėmesio, ar sklido kažkokie garsai iš tos grupelės žmonių, nes buvo stiprus šoninis vėjas ir buvo atstumas apie 40 metrų iki jų. Tokie veiksmai sutrikdė jo darbą kokiai 10-15 minučių. Jo praktikoje, kiek dirbo, tai pasitaikė pirmą kartą tokia situacija. Kilo tarp žmonių sumaištis. Buvo lengvas stresas tuo metu, muštynės, kraujas, jis truputėlį susijaudino. Yra kamera, bet ji nukreipta ne į konflikto pusę, konflikto vietos nefilmuoja. Jaunesnis buvo tarp jo ir vyresnio, kai jis atėjo. Kai priėjo, jaunesnis stovėjo nugara į jį, o vyresnis už jo, todėl pirmą ir čiupo jaunesnį. Tuo metu konfliktas kaip ir pasibaigė, bent jau atrodė, kad pasibaigė, bet jis vėl prasidėjo. Konfliktas prasidėjo dėl jaunesnio vyro, nes jis vėl grįžo atgal. Apžiūrėdami įvykio vietą policijos pareigūnai su juo bendravo. Jie matė, kad ant pavėsinės yra toje aikštelės pusėje, kur jis dirbo yra vaizdo kamera, paklausė, ar ji filmuoja. Kadangi matėsi, jog kamera nusukta ne į konflikto, o į kitą pusę, policijos pareigūnai kameros įrašo nebeprašė.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. V. – I. parodė, kad viskas vyko jų akyse, tik pačios pradžios nematė. Jie 30 dieną, apie 13 val., atvažiavo į Mūšos Tyrelio pažintinį taką. Buvo su nuotaika, kadangi prieš tai buvo vyro gimtadienis. Jie išlipo iš automobilio, norėjo prisiparkuoti, matė, kad nėra vietos. Prieš tai iš miško atėjo žmogus ir pasakė, kad išvažiuoja, o jie gali parkuotis. Vyras nuėjo į tą vietą, kur žmonės išvažiavo, ir A. S. pradėjo parkuotis. Kaip tik tada atvažiavo J.. Ji su S. išlipo ir nuėjo prie suvenyrų parduotuvės. Laukė, kol priparkuos automobilį ir ateis. Laukė, kalbėjosi, nieko nesimatė. Tada ji paėjo atgal ir pamatė, kad trys vyrai susikibę. Jie buvo susikibę, o S. juos bandė išskirti. Jos kai pribėgo, jau buvo R. akis sudaužta, o J. buvo prie savo draugų. Po kiek laiko jie pasitarė ir su J. išvažiavo, o po kokio pusvalandžio grįžo. Ji stovėjo priekyje prie įvažiavimo į miško pusę. Jis atėjęs sako: „pažiūrėk, koks mano skruostas rožinis kairėje pusėje ir akiniai man sudaužyti“. Tada ji pasakė: „kur buvai, kai tau sudavė ir akinius sudaužė, reikėjo ateiti ir prieš tai parodyti“. Kitas dalykas, šalia jų jau buvo tuščia vieta, reikėjo parkuotis šalia. Kai jis buvo atvažiavęs, ten buvo užimta, o paskui buvo tuščia ir jis galėjo parkuotis, bet išvažiavo. Išvažiavo į išvažiuojamąją dalį ir po kokio pusvalandžio jis, atėjęs, ir rodė jai. Tada ji jam ir pasakė, kur buvo prieš tai, kodėl neatėjo ir iškart neparodė, kai ji su V. atbėgo prie R., tada reikėjo prieiti ir parodyti skruostą. Atvažiavusių policininkų paklausė, kodėl jis išvažiavo, tai jie pasakė, kad jie turėjo teisę išvažiuoti. Atvažiavo greitoji, išvežė vyrą į ligoninę ir jie greitajai iš paskos išvažiavo. J. J., kaip niekur nieko, išėjo į Tyrelių mišką ir vaikščiojo toliau. Tą dieną jautėsi labai prastai, visi jie jautėsi prastai, gerai, kad S. turėjo vaistų. Jie yra senjorai, o jis jaunas vyras – 17 metų jaunesnis už kitą kaltinamąjį. Vyras iš stuomens ir liemens pulti dabar ant senjoro dėl nieko. Pamatė tik tada, kai jie buvo susikibę, o S. bandė juos išskirti. Nuo jų galėjo skirti kokie 4 – 5 automobiliai. Jis, kaip aukštesnis, laikėsi R. už džemperio, toks atrodė jų susikibimas. Matė S. nugarą, o jų matė šonus ir rankas. Kiek pamena, J. buvo įsikibęs kažkur prie krūtinės kaklo srityje, nes buvo pakeltas džemperis. Nesimatė, kur buvo įsikibęs R., kadangi S. buvo užstojęs jį. Kai pamatė susikibimą, puolė prie S., viską galėjo matyti 1 – 2 min., kol jos grįžo, jie jau buvo išsiskyrę. S. saugojo rankinukus, o ji buvo paėjusi atgal pažiūrėti, kodėl negrįžta. Jos bėgo prie R., bandė sustabdyti kraujo bėgimą, kadangi jis geria skystančius vaistus, nes turi problemų su širdimi. S. nuėjo pas pažintinio tako darbuotoją, paprašė, kad iškviestų greitąją ir policiją. Pagalba atvažiavo po kokio pusvalandžio. Pirma atvažiavo policija, po to – greitoji pagalba. Kadangi netekę būti tokiose situacijose, tai labai išgąsdino. Konkrečiai išgąsdino toks įvykis, kai atvažiuoji pabūti, pavaikščioti, o čia dėl automobilio toks incidentas įvykio. Jaunas vyras galėjo palaukti, kol atsilaisvins vieta, juk žmonės vieni ateina, kiti išeina. Praeinančių žmonių buvo, tuo metu nelabai atkreipė dėmesį. Ką tie žmonės padarys. Tokiam amžiuje vaistus vežiojasi ir visas reikalingas priemones. Jie žaizdą užklijavo pleistru. Greitosios pagalbos darbuotojas mėgino atplėšti, kraujas pradėjo bėgti, tai R. ir greitosios pagalbos darbuotojas buvo kruvini. Tada jį nusivedė į greitosios pagalbos automobilį. R. I. kraujas bėgo iš po akies. Kairysis skruostikaulis buvo prakirstas apie 2 cm ir ties akies kampu buvo nedidelė žaizdelė. Buvo prakirsta dvejose vietose, toje pačioje kairėje pusėje. Ties akies kampu nedidėle žaizda šiek tiek kraujavo, o ties skruostikauliu kraujavo daugiau. Kai kitas kaltinamasis grįžo pastatęs automobilį, matė, kad kairėje pusėje yra rožinė dėmelė. Toje vietoje, kur ruošėsi parkuotis, daug žmonių nebuvo, bet stovėjo daug automobilių. Žmonės pastato automobilius ir eina toliau, kaip ir jos su S., išlipo iš automobilio ir nuėjo, kol vyrai prisiparkuos. Negali tiksliai pasakyti, koks atstumas iki jų buvo, gal 4 prisiparkavę automobiliai. Kai jie buvo susikibę, jos tuo metu stovėjo prie suvenyrų, prie tos vietos, kur žmonės atsineša valgyti ar dar ką nors. Nematė, kur jos vyro rankos buvo, nes S. užstojo. Tada pamatė, kad jis mažesnis už S. ir J. Kas daugiau ten vyko, nematė, nes S. buvo užstojęs. Juos matė iš šonų, kadangi jie stovėjo vienas prieš kitą, o S. stovėjo iš nugaros. Vėliau girdėjosi, kad žmonės sureagavo, bet jie tada nebekreipė dėmesio. Kai jos atėjo, viskas buvo po laiko, kraujai bėgo ir nekreipė dėmesio į žmones, kas ką sako. J., pastatęs automobilį, grįžo pas saviškius. Kadangi visi stovėjo nugaromis į juos, tik ji stovėjo prieš juos, jis jai sako: „pažiūrėk į mano skruostą – sumuštas, ir akiniai sudaužyti“, nors skruostas buvo šiek tiek rožinis. Jam pasakė, kad reikėjo ateiti tuo metu ir parodyti savo skruostą ir akinius, kai jos atbėgo prie I. Ji nebesiklausė, ką jis tuo metu atsakė, nes buvo strese, o jis burnodamasis nuėjo pas saviškius. Laukė greitosios pagalbos ir buvo visai neįdomu, ką jis atsakė. Jis, eidamas iš tolo, parodė, kad turi akinius rankoje, kai jie buvo pakrašty, jis ėjo važiuojamąja dalimi. Konflikto metu J. buvo vienas, o visi trys asmenys, lydėję J., sėdėjo automobilyje. Su J. buvę asmenys atsirado tada, kai ji su S. atėjo prie R., o jie lyg buvo išlipę iš automobilio, negali tiksliai pasakyti, parodymai, duoti pas tyrėją, yra teisingi.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. D. parodė, kad kaltinamuoju J. J. yra šeimos draugai, pažįstami apie 15 metų, nėra giminės, o R. I. incidento metu matė pirmą kartą. Pradžioje įvyko žodinis incidentas, po to, kaltinimai vienas kitam perėjo į smurtą, taip gavosi kivirčas. Tai į vyko 2020 m. gegužės 30 d., apie 12 val., Juodelės kaime, prie Tyrelės pelkės. Atvažiavo keturiese: J. J., jo žmona J. J., jis, J. D., ir jo gyvenimo draugė L. S. Atvažiavo prie įėjimo, buvo didelė automobilių eilė, abi kelio pusės buvo užstatytos. Galvojo, kad ras vietą automobiliui pasistatyti arčiau, nes vieni įvažiuoja, kiti išvažiuoja. J. J. vairavo automobilį, pabandė išvažiuoti atgal, kelio gale rasti tą laisvą vietą. Jam užstojo kelią, bandė signalizuoti, įspėti, kad pasitrauktų. Tas žmogus, kuris jam užstojo kelią, nesitraukė, tada iš automobilio išlipo J. J. ir pradėjo aiškintis situaciją. Įvyko apsižodžiavimas, J. J. bandė gintis nuo I. smūgių. Kai nepavyko apsisaugoti, kitaip apsiginti, tada J. J. bandė apsiginti kumščiu ir trenkė į veidą. Prieš tai J. J. buvo keletą smūgių gavęs į veidą. Po to, bandė įsikišti parko darbuotojas, bandė juos išskirti. Kiti nesikišo, kaip ir jis pats, nes manė, kad tas konfliktas išsispręs ir baigsis žodiniais kaltinimais. Viso incidento metu žodiniai kaltinimai nebuvo keiksmažodžiai ar necenzūrinė leksika, buvo aštri, emocinė leksika. J. J., ištiesęs rankas, bandė apsiginti nuo tų smūgių, bet nepavyko. Žodinis konfliktas truko keletą minučių, o fizinis konfliktas truko keliasdešimt sekundžių. Iš automobilio nelipo, nes manė, kad du vyrai išsiaiškins civilizuotai. Visa aplinka, atmosfera buvo įtempta, nebuvo, kur pastatyti automobilį, ta situacija tokia stresinė, turbūt, todėl išprovokavo visą incidentą. Kai pamatė konfliktą, sėdėjo automobilyje, dešinėje pusėje, ir per veidrodėlį pamatė, kas vyko už automobilio. Iš pradžių vyko žodinis konfliktas. Esmė buvo tokia, kad vienas sakė: „pasitrauk“, kita pusė bandė kažką sakyti, buvo šaukimas. Vienas langas lyg buvo pradarytas, nes buvo garsiai rėkiama. Po žodinio konflikto matė, kad J. J. bandė apsiginti ištiesęs į priekį ranką, atstumdamas kitą konflikto dalyvį. Po to, kada pasipylė smūgiai, buvo nulaužta akinių kojelė, akiniai buvo padėti ant kapoto. Kai nebegalėjo apsiginti, tada trenkė prevencinį smūgį. Gal jis būtų galėjęs apsiginti, nes jo sudėjimas stambesnis. Vyriška ambicija pasufleravo, kad reikia atsakyti į veiksmus adekvačiai. J. J. tokios kondicijos, kad pats gali apsiginti, o kito asmens įsikišimas tik didins konfliktą arba bus dar labiau išplėstas. Matė kelis smūgius ranka, kurie buvo taikyti J. J. į veidą. Buvo mosikavimas rankomis, negali tiksliai pasakyti, kokia ranka smogė. Kita incidento pusė pirma pradėjo mosikuotis. J. J. iš pradžių bandė atstumti ištiesęs abi rankas ir gintis. Kita pusė bandė tęsti savo veiksmus, bandė artėti link J. J. J. J. tada jau bandė po tų veiksmų atsakomąjį veiksmą, nes kitos išeities nebuvo. J. J. plika ranka kumščiu trenkė į veido sritį, kur tiksliai, nematė. Negali tiksliai pasakyti, kuria ranka trenkė, gal dešine. Matė, kad akinių kojelė buvo nukritusi ant žemės. Pats J. J. pakelė akinius nuo žemės. Situacija nemaloni, stresas buvo ilgą laiką. Įvykis nemalonus, visa diena sugadinta. Nesinori viso to įvykio prisiminti, nes incidentas įvyko tarsi lygioje vietoje. Ten nėra privačios automobilio stovėjimo vietos, čia ne kažkokia privati teritorija ar nuosavybė. Tiesiog necivilizuotomis priemonėmis buvo bandyta bendrauti. Aplinkui, tolėliau, buvo žmonių. Incidentą pamatė parko darbuotojas, kuris pardavinėjo bilietus prie įėjimo. Atėjęs parko darbuotojas bandė juos išskirti. Šalia žmonių kaip ir nebuvo. Buvo toliau pavėsinė, kur buvo prekiaujama ledais ir kitais maisto produktais, ten vėliau susibūrė žmonės, kurie susidomėjo incidentu. Vėliau atvažiavo policijos ekipažas ir apklausė. Vienas iš policijos pareigūnų, supratęs konflikto esmę, pasiūlė taikiai spręsti incidentą. J. J. neprieštaravo, kad incidentas būtų taikiai išspręstas. Vėliau atvažiavo greitosios pagalbos automobilis, kuris I. suteikė pagalbą, nes buvo prakirstas skruostas, buvo nemažai kraujo. J. J. buvo sužalojimų. Iškart ant veido matėsi raudonos dėmės nuo smūgių. Vėliau dėmės dar labiau išryškėjo. Kai pavaikščiojo parke, matėsi, kad dėmės pradėjo didėti. Tos dėmės buvo ties akimis, atrodo, trys dėmės. Kairėje pusėje pirma dėmė buvo virš akies, kitos dvi dėmės žemiau akies. Atėjęs parko darbuotojas bandė atitraukti iš nugaros. Parko darbuotojas nemanė, kad tas incidentas toks stiprus. Kad parko darbuotojas juos išskirtų bandė atitraukti iš nugaros, o, kurį pirmą, dabar negali tiksliai pasakyti, gal pirmą atitraukti bandė I. Vėliau vairuotojas, su kuriuo atvažiavo I., bandė juos išskirti, bet čia vėliau, po fizinio incidento. Vėliau atėjo dvi moterys iš jų ekipažo, reiškė savo emocijas, bandė komentuoti visą įvykį. Niekas pradžioje incidento nesikišo. Fiziniai veiksmai truko keliasdešimt sekundžių, o apsižodžiavimas gal kelias minutes. Jie buvo šone už automobilio, matėsi jie per veidrodėlį, o atstumas nuo automobilio galėjo būti gal 3 – 5 metrai. Visas veiksmas – stumdymasis, vyko gal metro spinduliu. Kai atvažiavusi policija atliko visus procedūrinius veiksmus, jie nusipirko bilietus ir tęsė ekskursiją, po to grįžo namo. Praeiviai buvo susibūrę, komentavo įvykius. Atvažiavo pažįstami ir, praeidami pro šalį, klausė kas čia įvyko, trumpai paaiškino, kas atsitiko. Jie klausė, kai po incidento buvo praėję gal 40 minučių. Kaip jis iš savo pusės matė incidentą, turbūt matė ir vairuotojas, su kuriuo I. atvažiavo, ir parko darbuotojas. Jiems parko darbuotojas konkrečiai nieko nesakė, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Draugo veiksmai buvo adekvatūs, nes kitaip apsiginti nebuvo galima, visos kitos priemonės buvo išnaudotos. Buvo bandoma atsistumti, išvengti artimo kontakto. Visą konfliktą stebėjo per automobilio veidrodėlį. Esmę įvykio matė gerai, nes dinamikos aplinkui buvo ir daugiau, nes visi smūgiai buvo matomi. Tai buvo atviras veiksmas. Matėsi, kad I. bėga iš skruosto kraujas, vėliau jis demonstravo, kad yra žaizda, kad bėga kraujas. Žaizda buvo muštinė – kirstinė. Žaizda nebuvo ilga. Kai pradėjo bėgti kraujas, buvo atsitraukta į šalis, kiekvienas nuėjo prie savo automobilio ir laikėsi neutralios pozicijos, kad incidentas nepereitų į dar kažką. Policijos pareigūnai pasiūlė taikytis, J. J. sutiko, o I. nesutiko su tokiomis sąlygomis, nors policijos pareigūnų vertinimu incidentas buvo vertas to, kad galima susitaikyti ir taikiai išspęsti šį konfliktą. Konfliktas baigėsi, kai J. J. sudavė smūgį I.. Automobiliai liko įvykio vietoje, o jie laukė pareigūnų, nes pagal situaciją negalima išvažiuoti iš įvykio vietos. Incidento metu nebuvo išlipęs iš automobilio, išlipo tik po incidento, bandė raminti situaciją. Kitos pusės kalbos negirdėjo, pats J. J. teigė, kad kitaip šios situacijos nebuvo galima išspręsti, kad jis neleis niekam savęs daužyti. Visą kelią buvo aptariama šita situacija, detalizuojama, bet, tai buvo labiau emociniai komentarai, kad diena sugadinta, smurtas neleistinas. Svarstė, buvo ar nebuvo galima viso šito išvengti. Kitų priemonių gal ir nelabai buvo, nes tai galėjo pereiti į painesnę situaciją ir smurto galėjo būti dar daugiau. Jis matė, kaip nukrito akinių kojelė ant žemės, nes buvo suduotas smūgis, kad jie nebūtų visai suniokoti, buvo padėti į šalį ir kad netrukdytų J. J. apsiginti. Už nugaros automobilyje sėdėjo J. J. žmona ir L. S. Jos išvis nesuprato, nes sėdėjo gale ir nematė tiesiogiai jos to įvykio ir negalėjo matyti. Pirmą fizinį neleistiną veiksmą, išprovokuotą situaciją padarė I. Žodinis veiksmas nėra tolygus atsakas fiziniam veiksmui. Buvo bandoma smūgiuoti, keli smūgiai pasiekė tikslą: buvo atsiradusios kelios mėlynės, hematomos, kraujosruvos. Vėliau tos dėmės padidėjo. Buvo gal kokius tris kartus smūgiuota. Šie trys smūgiai veidą pasiekė, buvo toliau bandyta, bet tie bandymai buvo nesėkmingi. Pradžioje vyko žodinis incidentas, vienas kitam replikavo. Išlipęs iš automobilio J. J. pasiūlė pasitraukti nuo kelio, nes kelias buvo užstotas. Po to, prasidėjo apsižodžiavimas, garsiai išsakyta emocinė replika ir vėliau perėjo į fizinį kontaktą. Daug buvo ten žodžių: „pasitrauk“, „netrukdyk“, neatkartos tų žodžių, praėjo nemažai laiko. Incidentą matė, nes veidrodėlis rodo didelę kelio atkarpą ir tai, kas vyko už to automobilio. Jis sėdėjo dešinėje, priekyje, keleivio pusėje. Konfliktas vyko už automobilio galo, gal koks metras ar daugiau, bet tas veiksmas matėsi. Veiksmas buvo maždaug per vidurį, gal metras nuo automobilio.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. S. parodė, kad su J. šeima yra draugai, pažįstami virš 30 metų, nėra giminės. Kito kaltinamojo R. I. nepažįsta, įvykio metu matė pirmą kartą. Žino, kad į teismą pakviesta dėl praeitų metų gegužes 30 d. įvykusio incidento. Jis įvyko po pirmo karantino atlaisvinimo, kai buvo galimybė išvykti už miesto ribų, apsilankyti Joniškio rajono rezervate, kur norėjo pasivaikščioti. Visi keturi kartu nuvyko ten ir norėjo pasistatyti automobilį. Nuvažiavo į patį priekį, ieškojo stovėjimo aikštelės, nes pakraščiuose iš dešinės ir kairės buvo pristatyta automobilių. Nuvažiavę į priekį, pamatė, kad ten irgi nėra galimybės pasistatyti automobilį. Tada važiavo atbuline eiga ir jiems buvo sutrukdyta rasti vietą, kur pasistatyti. Buvo sustabdyti I., kai važiavo atbuline eiga, todėl jie buvo priversti sustoti. Automobilį vairavo jų draugas J., jis sustojo, nes žmogus pastojo važiuojamąją dalį. Ji automobilio gale buvo atsisėdusi už D., tai nebuvo gerai atsisukusi. Tarpusavy diskutavo, kodėl žmogus jiems trukdo pravažiuoti. Kai sustojo, ji turėjo atsisukti ir žiūrėti, kas ten vyksta. J. išlipo iš automobilio, o ji su drauge neturėjo galimybės išlipti, nes jų pusėje, šone, stovėjo minivenas, kuris judėjo į priekį. Gavosi tokia situacija, kad jos buvo įkalintos automobilyje. Pirmųjų jų žodžių jos negirdėjo, nes sėdėjo automobilyje. Jie kažką kalbėjo, žodžiavosi. Kiek suprato, J. prašė I., kad pasitrauktų nuo važiuojamosios dalies ir leistų jiems ramiai pravažiuoti atbuline eiga. J., išlipęs, bandė išsiaiškinti su tuo žmogumi, kas čia vyksta. Kai ji atsisuko, per užpakalinį langą pamatė, kad jie stovėjo ant važiuojamosios dalies, J. bandė nuraminti žmogų, kuris bando aiškinti, kad nori atsistoti į tą vietą. Ji pastebėjo, kad J. ginasi, o tas žmogus pakankamai aktyviai jį atakuoja. Tas žmogus bandė pulti, o J. bandė jį raminti. Vienu momentu pastebėjo, kad jis bandė jį sustabdyti, kad jis nesiimtų kovos veiksmų. Viskas greitai įvyko, ji nespėjo sureaguoti. Ji nepastebėjo, kaip viskas įvyko, o rezultatas buvo toks, kad J. sugrįžo. Po to viso incidento, kumščiavimosi, kuris įvyko su pasekmėmis, J. buvo kairėje pusėje mėlynė ir kairėje pusėje buvo įbrėžtas smilkinys. Kai jis atėjo, paprašė atsigerti vandens ir paėmė nuo kapoto akinius, nes jie jau buvo sulaužyti. I. buvo su kruvinu skruostu, jam tekėjo kraujas, kiek suprato, tai buvo J. veiksmas. Jie buvo šokiruoti matydami tokią situaciją, juolab, kad J. ir jo šeimą pažįsta labai senai ir jiems nėra kilę panašių incidentų. Tokioje situacijoje nebuvo atsidūrę, todėl buvo labai nustebę. Draustinio darbuotojas bandė J. patraukti už rūbų, bandė įsikišti, kai bandė kumščiuotis, paskui iškvietė policiją. Buvo nemaloni situacija. Jos su drauge viską paliko ir išėjo į tą pelkę pasivaikščioti. J. pasiliko aiškintis toliau, o jos atsiribojo, nes buvo nevaldoma situacija. Bandė sutaikyti, kad nereiktų pareigūnams įsikišti. Ji suprato, kad kita pusė nenorėjo taikytis, tuomet nebesikišo. Sugrįžo iš pažintinio tako, rado J. prieš pabaigą ir išvyko namo. Visų smulkių detalių nepamena, todėl kažko smulkaus negali papasakoti. Visas konfliktas vyko pakankamai greitai, maždaug apie 20 min. Pirmųjų jų žodžių negirdėjo, nes sėdėjo automobilyje. Kažką jie kalbėjo, žodžiavosi, negali prisiminti, ką jie sakė. Suprato tik tiek, jog J. prašė, kad I. pasitrauktų nuo važiuojamosios dalies ir leistų jiems pravažiuoti atbuline eiga. J. jau buvo išlipęs iš automobilio, kai prašė I. pasitraukti. J. pirmą kartą I. paprašė pasitraukti išlipęs iš automobilio. Kadangi ten viskas šalia buvo, I. vos neįsirėmęs stovėjo šalia jų automobilio, į kurią automobilio vietą buvo įsirėmęs, nepamena, jis buvo pakankamai arti. I. stovėjo ties užpakaline automobilio dalimi. Kai J. išlipo iš automobilio, jis stovėjo ant važiuojamosios dalies, jei nebūtų stovėjęs ant važiuojamosios dalies, būtų sėkmingai pravažiavę. Jis stovėjo ant važiuojamosios dalies, o jų automobilis važiavo atbuline eiga. Jų automobilio galinė dalis buvo prieš I.. J., išlipęs iš automobilio, ėjo prie I.. Kai ji atsisuko, pro galinį langą matė, kad jie stovėjo ant važiuojamosios dalies. Negali tiksliai pasakyti, koks buvo atstumas nuo automobilio, kur ji sėdėjo, iki jų. Pradžioje vyko apsižodžiavimas ir paskui I. bandė pulti. I. elgesys atrodė užsispyrusiai agresyvus, buvo nusiteikęs agresyviai. J. irgi bandė aiškinti, kad pasitrauk žmogau, kad jis nori pravažiuoti. Jie pakankamai garsiai šaukė, tikrai girdėjo, kad J. sakė pasitraukti. Buvo prasidėjusi ir necenzūrinė kalba. I. buvo pakankamai agresyvus ir išprovokavo tolimesnius I. veiksmus, nes jis tada pradėjo naudoti jėgą. J. įsirėmęs dešine ranka stovėjo, nes nenorėjo fizinio smūgio ir jis stengėsi žmogų sustabdyti. I. pirmas trenkė J. į akį, nes kairėje pusėje buvo mėlyne ir įbrėžimas, akinių kojelė sulūžo. I. trenkė į kairę akį. Po tų muštynių, kai atėjo J. prie jų ir paprašė vandens, jau tada buvo gavęs – kairėje pusėje buvo mėlynė ir nubrozdinimas. Kai prasidėjo konfliktas, J. buvo su akiniais, jis nebuvo jų nusiėmęs. Matė konfliktą tik tiek, kad viskas yra susilieję. Matė patį smūgį, bet dabar jai viskas susilieję, nenori meluoti, bet emocijų pasekmėje šaltu protu negalėjo visko priimti, nes tai lietė jos žmogų, kurį gerai pažįsta. Negali pasakyti, kiek smūgių matė. J. stovėjo šonu, jei jis būtų visiškai nusisukęs, nebūtų galėjusi pasakyti, kaip kas vyko. Negali tiksliai pasakyti, ar J. sudavė I. Matė tik rezultatą, kad I. bėgo kraujas. J. buvo mėlynė ir nubrozdintas smilkinys kairėje pusėje. Paskui jos išlipo iš automobilio. Kai pamatė, kad I. bėga kraujas, su drauge kalbėjo, kad reikia kažkaip juos sutaikyti, kad nebūtina išsiplėsti iki teismų. I. buvo labai užsispyręs ir tas susitaikymas neįvyko. Jos nesiaiškino, kuris kaltas, tiesiog norėjo, kad jie susitaikytų. Kai išlipo, viskas jau buvo įvykę. Jos, jau tuo metu nelabai galėjo įsiterpti, ar kažką padaryti. Gal, jei ne minivenas, kuris važiavo iš dešinės pusės, būtų greičiau sureagavę. Galvojo, kad užteks tik žodinio išsiaiškinimo. Aplinkui buvo žmonių, nes visur stovėjo automobiliai. Buvo aplinkosaugininkas, kur bilietus pardavinėja. Gerai jį pamena, nes jis iškvietė policiją. Bandė tempti J. į šoną, kad jis ten neįsijaustų. Nepamena, kas bandė dar raminti. Aplinkosaugininkas lyg tempė J. už rūbų, paskui buvo kitas veiksmas, kai prieš smūgį bandė lįsti į tarpą. Jis darė visus veiksmus, kad tik viskas nesibaigtų nesėkmingai. Jautėsi sumišusi ir sukrėsta. Kai viskas įvyko, šone atsirado moterys. Pamena tą situaciją, kai stovėjo tos moterys, stovėjo I. ir bandė jį ten guosti. Neprisimena to momento, kaip baigėsi konfliktas, nes buvo sukrėsta.
R. I., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikšto įtarimo, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jam gynėjas apklausoje nereikalingas, tačiau pageidavo, kad byloje dėl jo senyvo amžiaus ir turimų ligų, jį atstovautų jo sūnus A. I., kuris turi teisinį išsilavinimą. Psichinėmis ligomis nėra sirgęs, galvos traumų neturėjo. Paaiškino, kad jis 2020 m. gegužės 30 d., apie 12 val., kartu savo sutuoktine V. I.-V., jų draugais A. S. ir V. S. jiems priklausančiu ir A. S. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Mūšos Tyrelio pažintinį taką. Jis automobilyje sėdėjo šalia vairuotojo, už jo ant galinės sėdynės sėdėjo V. S., o už vairuotojo – V. I.-V.. Prie pažintinio tako pradžios stovėjo daug automobilių ir nebuvo kur pastatyti jų automobilio. Jis kartu su sutuoktine V. I.-V. ir V. S. išlipo iš automobilio. V. I.-V. ir V. S. nuėjo į šalia esantį namelį – bilietų kasą, o jis nusprendė su A. S. važiuoti ieškoti, kur pasistatyti automobilio. Pro šalį ėjęs jam nepažįstamas vyriškis, išgirdęs jo pokalbį su A. S., pasakė, kad jis išvažiuoja ir galės automobilį pastatyti jo vietoje. Tada A. S. įsėdo į automobilį, kad apsisuktų, o jis nuėjo už kokių dviejų mašinų į tą vietą, kur minėtas vyriškis išvažiavo iš pakelės. Galėjo būti apie 12.30 val., kai jis atsistojo tarp dviejų automobilių esančioje laisvoje vietoje, taip užimdamas vietą, kad A. S., apsukęs mašiną, galėtų į šią vietą ją pastatyti. Kol A. S. apsisukinėjo, atvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, numerio neįsiminė, kuris taip pat atvažiavo prie pažintinio tako pradžios ir, kiek suprato, neradęs vietos pastatyti automobilio, pradėjo važiuoti atbuline eiga link jo. Jis, stovėdamas tuščioje pakelės vietoje ir laukdamas, kol atvažiuos A. S., netrukdė minėtam (duomenys neskelbtini) pravažiuoti atbuline eiga tiesiai, tačiau minėtas automobilis privažiavo prie jo atbuline eiga ir sustojo. Vairuotojas, atsidaręs automobilio langą, jam sušuko „leisk pravažiuoti“. Jis tada atsakė, kad „niekur nesitrauks, tą vietą užėmė jų mašinai“. Tada jam (duomenys neskelbtini) vairuotojas vėl šaukė, „gal dar ir atsigulsi“, o jis atsakė: „jei reikės, tai ir atsigulsiu“, ir nesitraukė į šalį. (Duomenys neskelbtini) vairuotojas pradėjo važiuoti link jo atbuline eiga ir atsitrenkė galiniu automobilio bamperiu į jo kojas, virš abiejų kelių ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Jis nuo smūgio užkrito ant automobilio bagažinės dangčio ir rankomis atsirėmė į dangtį. Minėtas automobilis sustojo. Jis išgirdo moters, sėdėjusios tame automobilyje, šaukimą: „J. – ką čia darai!“ Tada sužinojo, kad vairuotojas yra vardu J. Minėtas vairuotojas, vardu J., išlipo iš mašinos ir, pripuolęs prie jo, pradėjo šaukti, kad pasitrauktų ir jį, stovintį jau šalia galinės automobilio dalies, J. krūtine ir pilvu šaukdamas trenkė vieną kartą jam į krūtinės sritį ir taip pastūmė į šalį atbulom. Jis nuo tokio J. pastūmimo nepergriuvo, o paėjo atbulas kelis žingsnius. Jis, norėdamas išvengti didesnio konflikto ir taip nukreipdamas J. dėmesį, pirštu paspaudė jam į pilvą ir pasakė: „oho koks minkštas“, ir nusisuko norėdamas nueiti. J. tada paėmė jam už vieno peties, (kurio neprisimena), sušuko jam „ką pasakei?“ ir atsukęs į save, užsimojo kumščiu. Jis, norėdamas apsiginti nuo J. galimo smūgio, bandė nustumti jį, ištiesdamas abi rankas ir įsiremdamas jam į krūtinę. Tada J. J. iš apačios trenkė jam per ištiestas rankas, ir jis rankomis tuo metu kliudė jo veidą, nuo jo veido numetė ant žemės akinius tamsintais stiklais. Tada J. ištiestomis rankomis, žengdamas žingsnį link jo, norėjo sučiupti jį ir tuo metu užmynė ant savo akinių, gulinčių ant žemės. Pamatęs, kad užmynė savo gulinčius akinius, J. sustojo, pasilenkęs pasiėmė akinius ir jokių pretenzijų dėl akinių jam nesakė. Kur tuos akinius J. pasidėjo, jis neįsidėmėjo. J. jį rankomis apglėbė per rankas bei kūną ir stūmė kokius 2-3 žingsnius, kol jis atsitrenkė į šalikelėje, toje jo saugotoje vietoje, A. S. pastatyto automobilio (duomenys neskelbtini) šoną. Tada iš automobilio iššokęs A. S. pradėjo šaukti: „vyrai, ką čia darot, baikit“ ir rankomis įkišęs į tarpą, bandė juos išskirti. A. S. neišskyrė, o J. ranka pastūmė į šoną A. S. ir, pačiupęs jam už vilkėto storo džemperio prie kaklo, jį nustūmė į kitą kelio pusę, kiek suprato, norėjo jį pargriauti. A. S. visą tą laiką, taip pat įsikibęs į J. ranką, norėjo ją atitraukti nuo jo, tačiau J. jo nepaleido ir laikydamas jį už rūbų kaire ranka, J. dešine ranka per A. S. rankas, trenkė jam kumščiu vieną kartą į kairįjį skruostą. Jam po smūgio iš skruosto pradėjo bėgti kraujas. Tada netrukus gal du nepažįstami vyriškiai atitraukė J. nuo jo, nes po smūgio dar jis nebuvo paleidęs. Netrukus prie jo pribėgo jo žmona su V. S. ir jam padavė popierinį rankšluostį kraujui nuo veido valyti. A. S. sušuko bilietų pardavėjui, kuris buvo prie įėjimo į pažintinį taką, kad skubiai kviestų policiją ir greitąją, po ko pastarasis vyriškis telefonu iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. J. jam smūgių daugiau nesudavė, o atsistojęs šūkavo, kad sutrins jį į miltus. Jam nuo smūgio stipriai bėgo kraujas bei labai skaudėjo paakį. J. automobilyje viso konflikto metu buvo dar vienas vyras ir dvi moterys. Viso konflikto metu šie asmenys iš J. automobilio nebuvo išlipę ir sėdėjo nugara į juos. Atvykus policijai, jis sužinojo J. pavardę, t. y. J. Atvykusiems policijos pareigūnams, jis papasakojo, kad J. automobilis atsitrenkė į jį, ir po to, pastarasis sumušė. Tuo metu J. buvo iš įvykio vietos išvažiavęs automobiliu į stovėjusių automobilių eilės galą, galimai pastatyti automobilį, nors šalia buvo laisvų vietų. Jam bendraujant su policijos pareigūnais, J. J., kažkur pastatęs automobilį, po kokio pusvalandžio atėjo su savo keleiviais. Policininkai patikrino jo ir J. J. blaivumą. Paskui atvažiavo greitosios pagalbos automobilis ir išvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam susiuvo prakirstą paakį. Apžiūrą vykdęs gydytojas užsiminė, kad gali būti skilęs skruostikaulio kaulas. Dėl sumuštų kojų jis medikams nesiskundė, nes labiau skaudėjo skruostą. Iš ligoninės jį paėmė A. S. ir parvežė į namus. Po 10 dienų nuvyko pas šeimos gydytoją išimti siūlus. Jo išvaizdą parvykus iš (duomenys neskelbtini) ligoninės užfiksavo jo sutuoktinė, todėl pateikia nuotrauką. Dėl J. J. veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turėjo gydymo išlaidų. J. J. jo neatsiprašė ir patirtos žalos neatlygino. Jis J. J. jokių smūgių nesudavė ir akinių nesugadino. Jis konflikto nepradėjo bei viso konflikto metu stengėsi atsitraukti nuo J. J. ir konfliktą užbaigti. Buvo J. J. sumuštas ir nukentėjo nuo J. J. veiksmų (1 t., b. l. 104-108).
Iš 2020 m. gegužės 30 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20897-20 bei tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 30 d., apie 12.45 val., viešoje vietoje, Mūšos Tyrelio pažintiniame take, Juodeikių k., Joniškio r., demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams susimušė blaivūs J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. I., gim. (duomenys neskelbtini) R. I. medikų apžiūrai pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Įvykio vietos apžiūros metu paimtos dvi atminties kortelės su vaizdo įrašais, fotografuota (1 t., b. l. 1-15).
Iš 2020 m. gegužės 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad įvykio vieta yra Joniškio r. sav., Juodeikių k., prie Mūšos Tyrelio pažintinio tako esanti automobilių aikštelė. Automobilių stovėjimo aikštelė yra 15 m x 20 m dydžio. Aikštelės pagrindas – kietas gruntas. Aikštelės pietiniame kampe yra pavėsinė. Ant pavėsinės stogo yra atrama, ant kurios sumontuota vaizdo stebėjimo kamera. Į aikštelę galima patekti 3 m pločio kieto grunto keliuku nuo vietinio reikšmės kelio Dargiai-Jankūnai-Martyniškiai. Aikštelėje ir privažiavimo keliuke prie aikštelės pristatyta lengvųjų automobilių. Apžiūrint keliuką, jo dalį prie įvažiavimo į aikštelę, tyrimui reikšmingų duomenų negauta. Apžiūrint greta nurodytos vietos stovinčius automobilius, vaizdo stebėjimo įrenginių neužfiksuota (1 t., b. l. 16-22).
Iš Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Gintaro Ragulio tarnybinio pranešimo dėl įvykio Mūšos Tyrelio pažintiniame take matyti, kad 2020 m. gegužės 30 d. 12.47 val. gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo radijo pranešimas, kad prie Mūšos pažintinio tako mušasi 2 vyrai. Abu vietoje. Vienam iš jų prakirto žandą, apie 60-70 m. Informuota Greitoji medicinos pagalba. Pranešė parko darbuotojas. Laukia vietoje. Policijai 13.08 val. atvykus iškvietime nurodytu adresu, į Mūšos Tyrelio pažintinį taką, Juodeikių k., Joniškio r., juos pasitiko viena iš konfliktuojančių pusių – R. I. Kartu su juo pažintiniame take lankėsi ir jo žmona V. I., bei su jais kartu atvykę sutuoktiniai A. S. ir V. S.. Ant R. I. veido, kairiajame žande, paakyje matėsi sumušimas, kraujas, žaizda buvo užklijuota pleistru. Ant asmens drabužių taip pat matėsi kraujo dėmės. Jis paaiškino, kad įvyko konfliktas dėl automobilių pastatymo vietos ir agresyviai nusiteikęs vyriškis jį sumušė, suduodamas vieną kartą ranka jam į veidą. Panašias aplinkybes nurodė ir kartu buvę su asmeniu piliečiai. Minėti asmenys buvo atvykę lengvuoju automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, greta stovėjo ir policijos pareigūnų laukė kita konflikte dalyvavusių asmenų grupė. Paaiškėjo, kad tai konflikte tiesiogiai dalyvavęs J. J. Ant asmens veido, kairiame paakyje, matėsi sumušimas, asmuo rodė sulaužytus akinius. Jis paaiškino, kad kilus konfliktui su nepažįstamu asmeniu, kaip vėliau paaiškėjo R. I., dėl to, kad J. J. važiuojant automobiliu atbuline eiga R. I. neleido važiuoti stovėdamas automobilių aikštelėje. Išlipęs J. J. iš automobilio su R. I. apsistumdė, o po to R. I. kelis kartus sudavė J. J. į veido sritį. Gindamasis J. J. vieną kartą sudavė atgal R. I.. Tai patvirtino ir kartu su J. J. buvęs J. D.. Asmenys buvo atvykę lengvuoju automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žodžiu bendraujant su konflikto abiem pusėm įvykio vietoje nebuvo įmanoma nustatyti smurtą iniciajavusio asmens; įvykį matė Žagarės regioninio parko darbuotojas S. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad dirbdamas matė besimušančius vyrus, tačiau, kas pirmas pradėjo smurtauti, nurodyti negalėjo; taip pat paminėjo, kad dalis automobilio stovėjimo aikštelės stebima vaizdo stebėjimo kamera, kur saugomi duomenys, nežinojo; dėl S. M. laiko stokos jo apklausti nebuvo galimybės; nustatyta, kad automobiliais, kuriais atvyko konfliktuojančios pusės, yra įrengti vaizdo registratoriai, todėl J. J. ir A. S. savanoriškai pateikė registratorių atminties korteles; atvykę Joniškio GPM darbuotojai tolimesnei apžiūrai R. I. išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių; atlikus įvykio vietos apžiūrą tyrimui reikšmingų duomenų negauta (1 t., b. l. 23-25).
Iš Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Rapolo Rimkaus tarnybinio pranešimo dėl konflikto matyti, kad 2020 m. gegužės 30 d. dirbant nustatytame maršrute Joniškio m. kartu su vyr. tyrėju G. Raguliu, apie 12.46 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Juodeikių k., Joniškio r., prie Mūšos pažintinio tako mušasi du vyrai; nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko R. I., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, jog sukonfliktavo su nepažįstamu vyriškiu, dėl automobilio pastatymo vietos; nepažįstamas vyriškis su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bandė pasistatyti automobilį į vietą, kurią buvo užėmęs R. I., t. y. stovėjo be automobilio tuščioje vietoje ir laukė kol jo pažįstamas pasistatys savo automobilį; tarp vyriškių kilo žodinis konfliktas, kurio metu, R. I. teigimu, jam pirmas, konflikto metu, sudavė nepažįstamas vyriškis kumščiu į veido sritį, taip jį sužalodamas. Po nepažįstamo vyriškio suduoto smūgio R. I. galvos srityje atsirado sužalojimai; nustatyta, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo J. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris, išlipęs iš automobilio, sukonfliktavo su R. I.; J. J. paaiškino, jog bandydamas apsukti savo automobilį, važiavo atbuline eiga į laisvą stovėjimo vietą, kur stovėjo R. I.; automobilio galu sustojus prie R. I. ir pasignalizavus automobilio garsiniu signalu, kad šis pasitrauktų ir leistų apsisukti, R. I. nepasitraukė; tuomet J. J. išlipo iš savo vairuojamo automobilio ir sukonfliktavo su R. I., dėl to, kad šis neleidžia J. J. apsisukti; J. J. teigimu, konflikto metu R. I. jam pirmas sudavė į veido sritį, taip jį sužalodamas, ir besigindamas J. J. atgal vieną kartą ranka sudavė R. I., po ko, juos išskyrė; Po R. I. smūgio J. J. galvos srityje atsirado sužalojimai; R. I. ir J. J. buvo nustatyti 0,00 promilės girtumai; atvykę GMP darbuotojai R. I. išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai; J. J. konflikto metu su R. I. buvo sulaužyti akiniai; šalia automobilių stovėjimo aikštelės yra įrengta pavėsinė, prie kurios yra pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 26).
Iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2020 m. gegužės 30 d. alkoholio kiekio tikrintuvu Dräger alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 13.22 val. R. I. ir 13.25 val. J. J. buvo blaivūs (1 t., b. l. 27-30).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. birželio 5 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. I. padarytas sužalojimas: kairio skruosto žaizda; R. I. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimas galėjo būti padarytas netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio; sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. (1 t., b. l. 93).
Iš 2020 m. gegužės 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. S. pateikė atminties kortelę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 61-62).
Iš 2020 m. gegužės 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. J. pateikė atminties kortelę (duomenys neskelbtini), 1 vnt. (1 t., b. l. 63-64).
Iš 2020 m. liepos 10 d. daiktų apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad apžiūrint atminties kortelę, kurios dydis 1,5 cm × 1 cm, juodos spalvos, yra užrašas Ilgauskas Nr. (duomenys neskelbtini). Atminties kortelę įdėjus į tarnybinį adapterį su USB jungtimi bei tarnybinį kompiuterį, apžiūrimas failų aplankalas pavadinimu (duomenys neskelbtini) yra tuščias. Apžiūrint atminties kortelę, kurios dydis 1,5 cm × 1 cm, juodos spalvos, yra užrašas (duomenys neskelbtini). Atminties kortelę įdėjus į tarnybinį adapterį su USB jungtimi bei tarnybinį kompiuterį, apžiūrimas failų aplankalas pavadinimu (duomenys neskelbtini), matomi įrašai yra nuo 2016-03-25 iki 2019-11-08 (1 t., b. l. 65-70).
Iš 2020 m. liepos 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. I. savanoriškai pateikė 2020 m. gegužės 30 d. vakare grįžus į namus po įvykio savo sužaloto veido fotonuotrauką, padarytą mobiliuoju telefonu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112-113).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. birželio 3 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. J. nustatytas sužalojimas: kairės akies vokų poodinė kraujosruva; R. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimai galėjo būti padaryti 2-6 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu; sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 130).
Iš Žagarės regioninio parko direkcijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad prie Mūšos Tyrelio pažintinio tako esančios vaizdo filmavimo kameros įrašai nėra archyvuojami, stebima tik realiu laiku (1 t., 188 b. l.).
Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroro 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo matyti, kad nurodyta prie bylos prijungti ir J. J. pateiktą savo sužaloto veido fotonuotrauką, padarytą mobiliuoju telefonu (2 t., b. l. 14, 19, 22).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
BK 284 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir vertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-242/2011, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-160-697/2019). Tik iš tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2015, 2K-198/2015, 2K-492/2015, 2K-310-942/2016).
Nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes, viešoje vietoje – prie Mūšos-Tyrelio pažintinio tako, esančio Juodeikių k., Joniškio r., R. I., saugodamas parkavimosi eilę, t. y. neleisdamas atvažiuojantiems automobiliams parkuotis į jo saugomą vietą, J. J. išlipus iš automobilio (kuriuo pastarasis norėjo važiuoti į J. J. saugomą vietą) ir pradėjus žodinį konfliktą, be rimtesnės dingsties, fizinį smurtą pirmas panaudojo R. I., ranka suduodamas J. J. į veido sritį, ko pasekoje J. J. ant žemės nukrito akiniai. J. J., pakėlęs nuo žemės akinius ir padėjęs ant mašinos, susikibo su R. I. vienas kitam už rūbų, stumdėsi, mojavosi kumščiais agresyviai nusiteikę. Liudytojas A. S., atvykęs kartu su R. I., pamatęs, kad R. I. ranka pastūmė kitą vairuotoją (koks ten buvo smūgis ar stumtelėjimas negalėjo pasakyti, kitam asmeniui ant žemės nukrito akiniai (b. l. 2 t. 121-123), pagalvojo, kad reikalingas jo įsikišimas, sustabdė automobilį ir iš jo išlipęs, visą laiką, kol vyko incidentas, bandė juos išskirti, garsiai šaukdamas, bet į jo žodžius kaltinamieji nereagavo; pasak liudytojo, viskas atrodė taip: du susikibę ir jis trečias, bandydamas juos išskirti; A. S. veiksmai buvo tokie, kad vieną nuo kito norėjo atitraukti, į abu buvo įsikabinęs; bandydamas juos išskirti, sekė iš paskos jų; norėjo juos išskirti, bet nepavyko (b. l. 2 t. 121-124). Tuomet, kitoje aikštelės pusėje (už 40-50 metrų) pamatęs kažkokį veiksmą – susistumdymą, konfliktą (pasak. S. M., konfliktą matė ne nuo pradžių, pamatė tik tada, kai didesnė žmonių grupė pradėjo būriuotis ant kelio) ir viduryje kelio stovinčių žmonių grupę (6-7 žmonės), liudytojas S. M., Žagarės regioninio parko vyriausiasis specialistas – ekologas, kurio darbo funkcijos: gamtos monitoringas, bendravimas su lankytojais, gamtos pažinimo prevencija ir įvairūs darbai, atsitraukęs iš darbo vietos, nubėgo į įvykio vietą ir sušuko: „vyrai, ką darote, baikite muštynes“, tačiau abu kaltinamieji buvo įsiaudrinę, mojavosi rankomis (2 t., b. l. 124-126). Pasak liudytojo S. M., vyko abipusis fizinis veiksmas, „muštynės kumščiais“, „rankų mostai atrodė kaip bokso varžybose“ (2 t., b. l. 124-126). Tada S. M. pradėjo lysti į tarpą tarp J. J. ir R. I., ir, pasak S. M. (2 t., b. l. 124-126), buvusiam arčiau jo J. J. čiupo už kairės rankos, ir kartu su liudytoju A. S. J. J. atitraukė nuo R. I., kuris paliko stovėti savo vietoje. Bet kaltinamieji vėl susižodžiavo ir J. J., atsisukęs atgal, puolė link R. I., smūgiai buvo iš abiejų pusių, iki kol J. J. kumščiu smogė R. I. į veido sritį, prakirsdamas kairį skruostą, iš kurio pradėjo bėgti kraujas, ir tuomet abu nurimo. Fizinio konflikto metu kaltinamieji vienas kitam padarė nežymius sveikatos sutrikdymus sukėlusius sužalojimus (R. I. padaryta kairio skruosto žaizda, J. J. – kairės akies vokų poodinė kraujosrūva). Šias aplinkybes patvirtina tiek pačių kaltinamųjų duoti parodymai (J. J. – teisiamajame posėdyje, R. I. – ikiteisminio tyrimo metu), tiek liudytojų teisiamajame posėdyje duoti parodymai, taip pat ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadose (1 t., b. l. 93, 130), fotonuotraukose (1 t., b. l. 112-113, 2 t., b. l. 19) bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (1 t., 23-26) užfiksuoti duomenys. Besitęsiantis J. J. ir R. I. konfliktas vyko pažintinio tako lankytojų (kaip nurodė liudytojas S. M., tuo metu buvo pats intensyviausias žmonių atvykimo metas, buvo savaitgalis, geras oras, šilta, daug lankytojų su mažais vaikais (apie 60-80), žmonės ėjo pro šalį), parko darbuotojo (S. M.) ir kitų liudytojų A. S., V. S., V. V.-I., J. D. ir L. S. (atitinkamai atvykusių kartu su kaltinamaisiais) akivaizdoje. Kai konfliktas baigėsi, S. M. skambino Bendrajam pagalbos centrui, prašydamas iškviesti policijos pareigūnus ir greitosios pagalbos medikus, sakydamas, kad įvyko muštynės, mušasi du vyrai ir prakirstas skruostikaulis (1 t., 23-25, 2 t., b. l. 124-126). Žagarės regioninio parko darbuotojo S. M. darbas buvo sutrikdytas (negalėjo atlikti lankytojų monitoringo, negalėjo pasiūlyti įsigyti lankytojų bilieto, papasakoti kitiems, ką jie gali pamatyti ir kur nueiti), jis tą dieną dirbo vienas, bet pasitraukė iš darbo vietos, užtruko apie 10-15 min. S. M. teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kilusi stresinė situacija jį sujaudino, nes vyko muštynės (2 t., 124-126), toks abiejų vyrų agresyvumas vienas kitam sutrikdė, atitraukė nuo tiesioginio darbo (1 t., b. l. 57-58). Liudytoja A. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji nematė ir nesuprato, kad įvyko konfliktas, tik išgirdo iš praeivių, kad vyrai mušasi, nepagalvojo, kad mušasi kažkas iš jos bendrakeleivių, išgirdo, kad mušasi vyrai, tada nubėgo prie savo automobilio, tuo metu buvo išsigandusi, pasimetusi dėl tokio įvykio, apėmė blogi jausmai, nes atėjo su gera nuotaika poilsiauti ir nesitikėjo tokių dalykų, buvo šokiruota, nes buvo sugadinta visa diena, 2 t., 120-121). Liudytojas A. S. taip pat parodė, jog jo paties nuotaika buvo slogi, jautė didelį nusivylimą dėl tų žmonių, kurie ėjo pro šalį ir nebandė kažkuo pagelbėti, išskirti (2 t., b. l. 121-124). Liudytojas J. D. teismo posėdyje paaiškino, jog įvykis buvo nemalonus, stresas buvo ilgą laiką, nuotaika slogi, visa diena sugadinta, incidentas įvyko tarsi lygioje vietoje, tiesiog necivilizuotomis priemonėmis buvo bandyta bendrauti, praeiviai buvo susibūrę, komentavo įvykius, buvo toliau pavėsinė, kur buvo prekiaujama ledais ir kitais maisto produktais, ten vėliau susibūrė žmonės, kurie susidomėjo incidentu (2 t., b. l. 143-145). Liudytoja L. S. buvo šokiruota matydama tokią situaciją, jautėsi sumišusi ir sukrėsta (2 t., b. l. 146-148). Liudytoja V. V.-I. parodė, kad šis įvykis labai ją išgąsdino, tą dieną po įvykio visi jie jautėsi labai prastai, gerai, kad S. turėjo vaistų (2 t., b. l. 141-142).
Kaltinamasis J. J. prašė išteisinti jį veikus būtinosios ginties sąlygomis. Kaltinamasis R. I. bei jo atstovas pagal įstatymą A. I. prašė išteisinti kaltinamąjį R. I., nurodydamas, kad pastarasis taip pat veikė būtinosios ginties sąlygomis.
Pagal BK 28 straipsnio nuostatas ši baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė yra tada, kai asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi. Teisė į būtinąją gintį gali būti įgyvendinama neatsižvelgiant į tai, ar besiginantysis galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis, ar valdžios institucijas, tačiau tokia teisė (į būtinąją gintį) atsiranda tuo atveju, kai yra būtinosios ginties situacija. Įstatymas, suteikdamas asmeniui teisėtą galimybę gintis (ar ginti kitus) nustato ir sąlygas, kurioms esant gintis galima. Pavojingas kėsinimasis – viena iš sąlygų teisei į būtinąją gintį atsirasti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimaisis turi būti pavojingas, realus, akivaizdus, o būtinoji gintis – tai atkirtis į tokį kėsinimąsi. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi nebuvo, tačiau asmuo, pats būdamas, pvz., nepagrįstai įtarus, agresyvus, neadekvačiai naudoja fizinį smurtą prieš kitą asmenį, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Sprendžiant apie būtinosios ginties buvimą, būtina nustatyti ir įvertinti konkrečias įvykio eigos aplinkybes, jo pradžios ir pabaigos momentus, išsiaiškinti konkrečius įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmus (elgesį), kėsinimosi pobūdį, jo intensyvumą, panaudotas priemones ir pan., taip pat patikrinti, ar panaudota gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą. Tinkamas BK 28 straipsnio taikymas galimas tik įvertinus visas bylos faktines aplinkybes, o jų nustatymą pagrindus įrodymų vertinimu laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-273/2012, 2K-189-222-2015). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2013, 2K-364/2014).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. J. ir A. I. 2020 m. gegužės 30 d., apie 12.45 val., viešoje vietoje, prie Mūšos Tyrelio pažintinio tako, esančio Juodeikių k., Joniškio r., pašalinių asmenų akivaizdoje, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir taip savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo vertinimu aukščiau nurodyti ir teisiamajame posėdyje ištirti bylos duomenys sudaro tarpusavyje sutampančių, vienas kitą patvirtinančių ir papildančių įrodymų grupę, jie vertintini kaip patikimi ir patvirtinantys, kad todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais J. J. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad jis gynėsi, nes pajuto pavojų savo sveikatai ir gyvybei, kai jis pats, išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie gatvėje stovinčio R. I., prasidėjus žodiniam konfliktui, pastarajam (R. I.) jam (J. J.) ranka sudavus į veido sritį, po ko, toliau abiems pusėms konfliktuojant ir smūgiuojant vienas kitam, nepavykus jų išskirti liudytojui A. S., po ko, atbėgus parko darbuotojui S. M., kai S M. pabandė jį (J. J.) iš nugaros atitraukti, R. I. smogė jam, todėl jis (J. J.) gynėsi, ir davė atsakomąjį smūgį, nes J. J. tikslas buvo jį nuraminti, tai yra nutraukti jo veiksmus. Kadangi būtent tokių minėtų J. J. parodymų nepatvirtina byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visetas. Byloje nustatyta, kad J. J. veiksmai (smūgis R. I., po ko pastarajam buvo padaryta kairio skruosto žaizda) buvo po trumpos pauzės, kai liudytojas S. M. juos išskyrė ir trumpam sustabdė fizinius konfliktuojančių pusių veiksmus (aplinkybes, kad atitraukus J. J. nuo R. I., trumpam buvo sustojusios grumtynės, neabejotinai patvirtina liudytojų S. M. ir A. S., buvusių tuo momentu šalia kaltinamųjų, teisiamajame posėdyje duoti parodymai), taigi, J. J. veiksmai (nepaisant abipusių muštynių metu patirtų atitinkamų sužalojimų), neatitinka gynybos pobūdžio ir teismas šiuos J. J. parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-P-135-648/2016).
Kita vertus, teismas, remdamasis nustatytais duomenimis, sprendžia, kad negalima daryti ir išvados, jog nagrinėjamu atveju, J. J. išlipus iš automobilio ir priėjus prie gatvėje stovinčio R. I., prasidėjus žodiniam konfliktui, pastarajam (R. I.) ranka sudavus J. J. į veido sritį, po ko, toliau abi pusės konfliktavo ir smūgiavo vienas kitam (R. I. ne mažiau kaip vieną smūgį pataikė J. J. į veido sritį, tokiu būdu J. J. padarydamas kairės akies vokų poodinę kraujosruvą sukėlusį sužalojimą), ir pastarasis (J. J.) tuo metu pavojingai kėsinosi į jo (R. I.) sveikatą arba gyvybę, ar kad buvo reali to grėsmė, nes vyko abipusės muštynės. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys tiek liudytojo A. S. teisiamajame posėdyje duoti parodymai (2 t., b. l. 121-124), jog konfliktas tarp dviejų vyrų nenurimo ir po liudytojo raginimų liautis, muštynės tęsėsi toliau, tiek liudytojo S. M. teisiamajame posėdyje duoti parodymai (2 t., b. l. 124-126), jog vyko abipusis fizinis veiksmas, „muštynės kumščiais“, „rankų mostai atrodė kaip bokso varžybose“, jog „tas vyresnis žmogus buvo pasyvesnis, bet, kai jam kumščiais mojavo, tai ir jis atgal pradėjo“, ir tik vėliau, įsikišus liudytojui S. M. ir atitraukus besimušančius asmenis, ir prasidėjus antrai muštynių daliai, konfliktas pasibaigė po J. J. smūgio R. I., kai nuo R. I. patirtų sužalojimų pasirodė kraujas ir abi pusės nurimo. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtinosios ginties situacijos nebuvo, nes byloje nagrinėjamo įvykio metu R. I. nebuvo kilęs akivaizdus ir realus pavojus ar pavojingo kėsinimosi tiesioginė grėsmė, nuo kurio jis galėtų gintis naudojant jėgą. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju R. I. veiksmai buvo ne gynybinio, o taip pat puolamojo pobūdžio.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nei vieno kaltinamojo veiksmai neatitiko būtinajai ginčiai keliamų sąlygų, tai yra byloje nenustatyta, kad kažkuris iš kaltinamųjų būtų sukėlęs realų, akivaizdų ir pavojingą kėsinimąsi kito atžvilgiu, dėl ko vienas iš kaltinamųjų (J. J. ar R. I.) turėjo pagrindą realizuoti teisę į būtinąją gintį suduodamas smūgius kitam.
Nors pagal byloje nustatytas aplinkybes J. J. ir R. I., agresyviai konfliktuodami vienas su kitu, neturėjo konkretaus tikslo pažeisti visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, tačiau privalėjo numatyti, kad jų elgesys – muštynės viešoje, lankytinoje vietoje – pažintinio tako teritorijoje, matant kitiems asmenims, nesuderinamas su lankymusi tokioje vietoje ir kad tai sutrikdys normalų aplinkinių žmonių darbą ir lankytojų poilsį. BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viešosios tvarkos sutrikdymo sudėtis nereikalauja išankstinio tikslo kaip būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio. Be to, tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką gali kilti staiga, spontaniškai, dėl menkavertės dingsties arba visai be dingsties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-130/2013). Nagrinėjamu atveju, J. J. ir R. I. veiksmai, kuomet jie smurtavo dėl to, kad vienas nepasitraukė nuo kelio, o kitas negalėjo pravažiuoti, taip demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, laikytini padaryti dėl mažareikšmės dingsties. Kaltinamųjų veiksmais buvo sukelti nusikalstami padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, jų konfliktas tęsėsi kurį laiką, visa tai matė kiti asmenys (pažintinio tako lankytojai, parko darbuotojas S. M., A. S., V. S., V. V.-I., J. D., L. S.) ir atitinkamai reagavo – buvo išgąsdinti tokio elgesio, ėmėsi priemonių nutraukti konfliktą, į įvykio vietą buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba, ir, aišku, tiek parko darbuotojo darbas, tiek visų jų normalus poilsis, buvimas pažintiniame take buvo sutrikdytas. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, todėl J. J. ir R. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Pareikštas kaltinimas kaltinamajam R. I. dėl inkriminuotų daugybinių smūgių į veidą tikslintinas, jog kaltinamasis R. I. tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė J. J. į veido sritį, kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis R. I. konflikto pradžioje ranka (be ne kumščiu) J. J. sudavė į veido sritį, ko pasekoje nuo J. J. veido numetė ant žemės jo akinius, taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vėliau besitęsiančio fizinio konflikto metu R. I. J. J. sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, padarydamas J. J. kairės akies vokų poodinę kraujosruvą sukėlusį sužalojimą. Šio smūgio sudavimą pagrindžia objektyvūs duomenys, t. y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada, J. J. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, patvirtinantys ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų S. M., J. D., L. S. parodymai, bei byloje esančioje fotonuotraukoje, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys. Šis kaltinimo tikslinimas kaltinimo esmės nekeičia ir kaltinamojo R. I. teisių į gynybą nevaržo.
Taip pat tikslintini kaltinimai, šalinant žodžius „nukentėjusiam“, nurodant, jog „J. J. <...> tokiu būdu R. I. padarė kairio skruosto žaizdą <...>“, bei „R. I. <...> tokiu būdu J. J. padarė kairės akies vokų poodinę kraujosruvą <...>“, nes, teismo nuomone, padaryti aiškūs rašymo apsirikimai, netinkamai nurodant procesinę asmenų padėtį šioje baudžiamojoje byloje, kadangi nei J. J., nei R. I. nėra pripažinti nukentėjusiaisiais procese. Šie kaltinimų tikslinimai pačių kaltinimų esmės bei faktinių aplinkybių nekeičia ir kaltinamųjų teisų į gynybą nevaržo.
Dėl bausmės skyrimo J. J.
BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, bausmės skyrimo teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. J. – yra neteistas (1 t., b. l. 115-122), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 123-124), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 125), byloje pateiktais duomenimis charakterizuojamas teigiamai (į bylą pateiktos pažymėjimų ir padėkų kopijos, 2 t., b. l. 15-18).
Įvertinęs visas bausmės skyrimo reikšmingas aplinkybes, taip pat ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų intensyvumą, jo elgesį procese, biografinius duomenis, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą švelnesnę bausmės rūšį, nei siūlo prokuroras – baudą (BK 41 straipsnis). Nustatydamas bausmės (baudos) dydį ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir sprendžia, jog šiuo atveju kaltinamajam J. J. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, lygi šios rūšies bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, minimumui, t. y. 50 MGL. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį J. J., tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tokios rūšies bausmė bei dydžio bauda atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Dėl bausmės skyrimo R. I.
Kaltinamojo R. I. atstovas pagal įstatymą A. I. pateikė prašymą (su priedais, 3 t., b. l. 1-6, 16-18) ir teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį R. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieneriems metams, be užstato. Apklaustas teismo posėdyje, kaip liudytojas, paaiškino, kad jo tėvo, kaltinamojo R. I., karta vertina asmens orumą, garbę, sąžiningumą kitaip, nei šiomis dienomis. Jam tokios dorybės, kaip garbė, orumas, yra giliai įaugusios nuo vaikystės ir šie dalykai jam ypatingai svarbūs. Jei nederamais veiksmai laikyti jo rankų mostus, bandymus atstumti konflikto metu kitą asmenį, akinių metimą, jei juos laikyti irgi taip pat nusikalstamais, pabrėžė, kad jo tie veiksmai yra pripažįstami, bet vertinama pagal jo tokio amžiaus asmens orumo, dorybės, sąžinės ir garbės suvokimą, nes laikai yra pasikeitę ir požiūriai pasikeitę, tiek teismų praktikoje, tiek įstatymine, kultūrine prasme. Be to, tėvuko emocinė ir fizinė sveikata nėra tokia stipri. Mano, kad jų nuolatinis bendravimas ir aiškinimasis tikrai sudaro visas galimybes ir pagrindus paaiškinti tų netinkamų veiksmų esmę ir prasmę, tiesiog užkirsti kelią nusikalsti ateityje. Po įvykio iš karto bendravo su tėvu, tos aplinkybės, kurios buvo išsakytos ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo užfiksuoti, jie yra visiškai analogiški tiems paaiškinimams, kuriuos po įvykio, tą pačią dieną išsakė tėvas, kai su juo bendravo. Paaiškino, kad tam tikrų veiksmų R. I. neneigia ir pripažįsta, nuo pradžių ir nuosekliai duodamas parodymus, o nesutikimas su jų kvalifikavimu negali būti traktuojamas kaip kaltės nepripažinimas. Jie kalbėjosi su tėvu, kaip reiktų kalbėti ateityje, jei atsirastų tokia konfliktinė situacija, žmogus supranta, kad išvengti konflikto nebuvo išnaudotos visos galimybės. Tėvuko supratimas apie veiksmus užpuoliko atžvilgiu yra truputį kitoks. Supratimas yra toks, kad žmogus ginasi, nenusisuka, o ginasi. Jo atstovaujamas asmuo veiksmų, kurie yra inkriminuoti kaltinime, nepripažįsta. Toje dalyje, kiek jis pripažįsta savo veiksmus ir tai kas įvyko, jis labai nuoširdžiai gailisi. Asmuo nepripažįsta, kad atliko tuos veiksmus, nurodytus kaltiname, ne mažiau kaip dviejų smūgių kaltinamajam J., bet jis pripažįsta, kad stūmė J., ir pastarajam numušant rankas nuo į jį atremtų, jis kliudė akinius ir juos numušė, šiuos veiksmus pripažįsta ir tą nuosekliai davė parodymuose, jei jo šiuos veiksmus kvalifikuoti kaip BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytus, tuomet juos jis (R. I.) pripažįsta visiškai.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86/2015).
Teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis bylai svarbias aplinkybes ir pan. (žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-122/2018 ir kt.). Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, būtina įvertinti aplinkybių visumą, kuri leistų konstatuoti esant šiai sąlygai. Be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą.
Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog kaltinamasis R. I. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, kadangi byloje nėra minėtos (ir esminės) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos (sudarančios pagrindą teismui svarstyti ir visų kitų aukščiau nurodytų sąlygų visumos buvimą), o būtent: prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailesčio. Kaltinamasis R. I. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažino, nagrinėjant bylą teisme atsisakė duoti parodymus, teigdamas, kad kaltės nepripažįsta, sakydamas baigiamąją kalbą, nurodė, jog, jei teismas skaito, kad jis kažką padarė, tai jis labai galisi ir atsiprašo. Teismas, įvertinęs R. I. parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei pasirinktą poziciją teisme, jo atsisakymą teisme pateikti išsamius paaiškinimus dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių, pripažįsta, kad negalima daryti išvados, jog R. I. kritiškai vertina savo elgesį bei išreiškia negatyvų požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. I. – yra neteistas (1 t., b. l. 78-85), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, administraciniai nurodymai įvykdyti (1 t., b. l. 86-87), vedęs, yra senatvės pensininkas (1 t., b. l. 88), byloje pateiktais duomenimis charakterizuojamas teigiamai (į bylą pateiktos padėkų ir apdovanojimų kopijos, 1 t., b. l. 162-168).
Įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, kaltinamojo neteisėtų veiksmų intensyvumą, kaltinamojo elgesį procese, biografinius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. I. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą švelnesnę bausmės rūšį, nei siūlo prokuroras – baudą. Nustatydamas bausmės (baudos) dydį ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (fizinio konflikto metu buvo pasyvesnis už kitą konflikto dalyvį), kaltinamojo asmenybę (yra senatvės pensininkas, (duomenys neskelbtini) amžiaus, bylos aplinkybių ir biografinių duomenų visuma leidžia spręsti apie mažesnį asmenybės pavojingumą), ir sprendžia, jog šiuo atveju sankcijoje numatytos ir minimalaus dydžio baudos paskyrimo už R. I. nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir jam skirti švelnesnę bausmę – 35 MGL dydžio baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei teismui manant, kad kaltinamajam R. I. ši nusikalstama veika buvo atsitiktinė ir jis padarys teigiamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio.
Kaltinamiesiems J. J. ir R. I. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 t. b. l. 109-111). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– atminties kortelė (duomenys neskelbtini), kurią į bylą pateikė A. S. 2020 m. gegužės 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 61-62), ir kuri saugoma voke prie bylos, grąžintina teisėtam savininkui – A. S.;
– atminties kortelė (duomenys neskelbtini), kuri Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK veiklos skyriaus 2020 m. liepos 28 d. nutarimu ir pakvitavimu grąžinta J. J., paliktina jo neribotai nuosavybei (1 t., b. l. 71-77);
– fotonuotraukos, 2 vnt., kurių viena yra byloje (2 t., b. l. 19), kita – saugoma voke prie bylos, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
R. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 35 MGL (1 750 Eur) dydžio baudą.
R. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– atminties kortelę (duomenys neskelbtini), kurią į bylą pateikė A. S. 2020 m. gegužės 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, saugomą voke prie bylos, grąžinti teisėtam savininkui A. S.;
– atminties kortelę (duomenys neskelbtini), kuri Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK veiklos skyriaus 2020 m. liepos 28 d. nutarimu ir pakvitavimu grąžinta J. J., palikti jo neribotai nuosavybei;
– fotonuotraukas, 2 vnt., kurių viena yra byloje, kita – saugoma voke prie bylos, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmenys neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Telšių apylinkės teisme.