Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. L. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.1. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 5 d. per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (https://www.alisas.lt/) (toliau – ir ALIS), kreipėsi į atsakovą su paraiška Nr. 4149015 gauti leidimą kirsti mišką valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos Biržų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 154 kvartale, 5a sklype, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdama biržės atrėžimo planą. Tarnyba pareiškėjai išdavė leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas). Leidimas galiojo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Tarnyba 2023 m. gruodžio 18 d. per ALIS sistemą panaikino pareiškėjai išduotą leidimą.

2.2. Paraiškos per ALIS pateikimo metu pareiškėjai nebuvo nustatyta pareiga kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Tokio reikalavimo, prašant išduoti leidimą kirsti mišką, nenumatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtintas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas (aktuali redakcija nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtinti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Be to, tokio reikalavimo nenumatė Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, PAV įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir SPAV aprašas) 6.4 punktas.

2.3. Tarnyba reikalavimą pareiškėjai kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo kildino iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023 pateiktų išaiškinimų. Vis dėl to, Tarnyba viešai pripažįsta, jog reikalavimas gauti poveikio aplinkai reikšmingumo išvadą, kai kreipiamasi dėl leidimo kirsti mišką bus nustatytas tik naujiems pareiškėjams (t. y. ateityje). Aplinkos ministerija 2023 m. gruodžio 27 d. įregistravo teisės akto projektą Nr. 23-18866 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto“. Šiame įstatymo projekte, kuris dar nėra priimtas, numatyta tvarka dėl poveikio aplinkai reikšmingumo išvados gavimo. Nepriėmus nurodyto teisės akto, Tarnyba neturėjo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

2.4. Pagal miškų grupę pareiškėjai priklausanti miško žemė priskirtina IV grupei (ūkiniai miškai), miško pogrupis – A. Pareiškėjai priklausančiai miško valdai yra sudarytas Miškotvarkos projektas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Miškotvarkos projektas). Miškotvarkos projektas yra galiojantis. Miškotvarkos projekto dalyje „Ūkinių priemonių projektas“ nurodyta miško kirtimo apimtis, miško kirtimų norma dešimtmečiui, iškertamas tūris pagal medžių rūšis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė išduoti leidimą 2,6 ha miško plote vykdyti plyną kirtimą. Vadovaujantis Aprašo 11, 22 punktų, 22.1 ir 22.2 papunkčiais, Tarnyba išduoda leidimus kirsti mišką, tik gavusi saugomų teritorijų direkcijos teigiamą išvadą, kurioje turi būti įvertinta, ar planuojamas miško kirtimas nesunaikins saugomų rūšių ir (arba) Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, ar bus užtikrintas jų atkūrimas. Nagrinėjamu atveju Tarnyba turėjo kreiptis į saugomų teritorijų direkciją dėl motyvuotos išvados pateikimo. Pareiškėjai turint galiojantį Miškotvarkos projektą, Tarnybai gavus teigiamą išvadą iš saugomų teritorijų direkcijos dėl planuojamo kirtimo, Leidimas išduotas laikantis miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

2.5. Tarnyba 2023 m. gruodžio 19 d. ALIS sistemoje pateikė paaiškinimą, kuriame nėra nurodoma jokių faktinių aplinkybių, nurodytos tik abstrakčios frazės bei teisės aktų normos, tačiau visiškai nevertintos įstatymo normos ir pareiškėjos paraiškoje pateikti duomenys. Tarnybos sprendimas panaikinti Leidimą neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies keliamų reikalavimų, t. y. sprendimas neatitinka įstatyme keliamų formos ir turinio reikalavimų, sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), jų motyvuotu įvertinimu pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nenurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka. Tarnyba neatliko jokio pareiškėjos situacijos individualaus vertinimo. Toks individualus administracinis aktas negali būti pripažintas teisėtu.

2.6. Tarnyba sužinojimą apie teisės aktų reikalavimų nesilaikymą sieja su LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais (Aprašo 39.1 papunktis), tačiau pareiškėja nebuvo įtraukta šalimi byloje, todėl LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis pareiškėjai nesukūrė teisių ar pareigų. LVAT priimti sprendimai gali būti reikšmingi teisėkūroje, keičiant arba nustatant naują teisinį reguliavimą, tobulinant jau priimtus teisės aktus. Vis dėl to, Tarnyba LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį taikė tiesiogiai, t. y. grindė juo savo sprendimą dėl pareiškėjai išduoto Leidimo panaikinimo.

2.7. Pareiškėjai Leidimas išduotas 2023 m. gruodžio 8 d., o Tarnyba Leidimą panaikino 2023 m. gruodžio 18 d., todėl pareiškėjai per 11 dienų susiformavo pagrįstas teisėtas lūkestis dėl teisės kirsti mišką įgijimo.

II.

8. Teismas, vadovaudamasis Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 7 straipsnio 3 dalimi, remdamasis LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023 pateiktais išaiškinimais, konstatavo, kad pareiškėjai leidimas kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas neteisėtai, nesilaikant Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyto reikalavimo gauti saugomų teritorijų institucijos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo reikšmingumo. Atsakovas, esant neteisėtai išduotam Leidimui, pagrįstai, vadovaudamasis Aprašo 39.1 punktu, Leidimą panaikino. Toks atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, netenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Valstybinę miškų tarnybą per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (https://www.alisas.lt/) įregistruoti duomenis apie 2023 m. gruodžio 8 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą.

III.

10.1. Teismas tinkamai nevertino pareiškėjos skundo argumentų, jog Tarnybos sprendimas panaikinti Leidimą neatitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Sprendime nurodytas teisinis reguliavimas nėra susietas su faktinėmis aplinkybėmis, konkrečia pareiškėjos situacija, o faktinis Sprendimo pagrindas iš viso nėra nurodomas.

10.2. Pareiškėjai priklausančiai miško valdai yra sudarytas Miškotvarkos projektas, kuris yra galiojantis, o pagal viešai pateikiamus www.geoportal.lt duomenis matyti, kad pareiškėjai priklausanti miško valda nepatenka į Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių plotą, joje nėra nustatyta ribojimų vykdyti miškų ūkio veiklą, įskaitant ir plynus miško kirtimus. Nors atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikta.

10.4. Buveinių direktyvoje nėra naudojama sąvoka – „Natura 2000“ teritorijos artima aplinka“. Buveinių direktyvoje nekeliama reikalavimų valstybėms narėms į nacionalinį reguliavimą perkelti ribojimų, kuriais būtų išplečiama „Natura 2000“ teritorija į teritorijas, kuriose nėra saugomų rūšių bei apsaugos poreikio. Pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 i 2 dalies taikymo prasmę, nustatant saugomą teritoriją ir joje taikomus apsaugos tikslus turi būti įvertinta ir nustatyta konkreti geografinė teritorija. Teritorijos nustatymas turi atitikti saugomos vertybės (rūšies) paplitimo teritoriją bei numatomus apsaugos tikslus ir tokiems tikslams pasiekti taikytinas priemones. Skundžiamame sprendime sąvoka „Natura 2000“ teritorija“ naudojama jos nesiejant su pareiškėjos situacijos įvertinimu pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 dalyse, Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 6.4 papunkčio apibrėžimus. Pirmosios instancijos teismui kilo pareiga nustatyti ar pareiškėjai priklausanti valda (ne)patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją ar „Natura 2000“ teritorijų artimą aplinką. „Natura 2000“ tinklo teritorijos apsauga priklauso nuo Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių plotų ir tokios teritorijos įtraukimo į saugomą teritoriją. Tarnyba pripažino, kad pareiškėjos valda nepatenka į gamtinį ar kompleksinį draustinį, biosferos poligoną, o taip pat nepatenka ir į Buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių plotus. Tarnyba nenurodė jokių „Natura 2000“ teritorijoje nustatytų apsaugos tikslų, kurie galiotų pareiškėjos miško valdoje bei kuriuos galėtų pažeisti pareiškėjai išduotas Leidimas. LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1799-520/2021, laikė pagrįstu ir teisėtu leidimą kirsti mišką plote, kuris nepateko į Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės plotą.

10.5. Pareiškėjai priklausančiai miško valdai miško grupė (IV A) nėra pakeista, nėra nustatyta ribojimų atlikti miško kirtimus.

10.6. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716624/2023 buvo nagrinėjamas ginčas dėl Tarnybos patvirtinto vidinės miškotvarkos projekto pagrįstumo ir teisėtumo. Šioje byloje nekilo ginčo dėl pareiškėjai išduoto Miškotvarkos projekto (ne)teisėtumo, todėl šioje byloje turėjo būti vertinama, ar pareiškėjai išduotas Leidimas atitiko Aprašo reikalavimus.

10.7. Atsižvelgiant į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjai priklausantis miškas nepatenka į gamtinį ar kompleksinį draustinį, biosferos poligoną, o taip pat nepatenka ir į Buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių plotus, nurodytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ patvirtinto Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašo prieduose, konstatuotina, kad Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalies ir 2 straipsnio 15 dalies taikymo prasme, pareiškėjos valda nelaikytina patenkančia į „Natura 2000“ teritoriją. Be to, pareiškėjos valda nesiriboja su Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių radavietėmis (Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

10.8. Tarnyba nepagrįstai išskyrė asmenų grupes, kuriems leidimai išduoti iki 2023 m. gruodžio 6 d. ir po 2023 m. gruodžio 6 d., nors šios asmenų grupės teisiniu vertinimu nesiskiria ir yra vienodoje teisinėje padėtyje; pažeidė lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), kadangi iš pareiškėjos retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygas, apie kurias ji įstatyminiu reglamentavimu teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuota.

12.6. Tarnyba kiekvieną atvejį vertino ir vertina individualiai ir logiška tai, kad pirmiausia buvo vertinamas naujai išduotų leidimų kirsti mišką teisėtumas, kol dar nespėta pagal išduotus leidimus įvykdyti ūkinės veiklos (miško kirtimo).

V.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 18 d. priimto sprendimo panaikinti 2023 m. gruodžio 8 d. pareiškėjai išduotą leidimą kirsti privatų mišką teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, ginčą reglamentuojančias teisės normas, ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad pareiškėjai leidimas kirsti mišką buvo išduotas neteisėtai, nesilaikant Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyto reikalavimo gauti saugomų teritorijų institucijos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo reikšmingumo. Esant neteisėtai išduotam Leidimui atsakovas pagrįstai Leidimą panaikino.

15. Pareiškėja, nesutikdama su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nenustatė, ar pareiškėjai priklausanti miško valda patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją ar „Natura 2000“ teritorijų artimą aplinką; nepagrįstai vadovavosi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023, kadangi skiriasi bylų aplinkybės: priešingai, nei nagrinėjamoje byloje, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023 sprendė dėl miškotvarkos projekto teisėtumo, nagrinėjamu atveju pareiškėja turi galiojantį miškotvarkos projektą, pagal kurį numatytas planuojamas kirtimas yra leidžiamas. Pareiškėja taip pat laikosi skunde pirmosios instancijos teismui nurodytos pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, keliamų administracinio sprendimo turiniui, Leidimo išdavimo metu galioję teisės aktai nenumatė pareigos gauti Reikšmingumo išvadą. Pareiškėjos vertinimu, yra pažeisti jos pagrįsti lūkesčiai, kuriuos sukėlė Leidimo išdavimas, taip pat pažeista principas lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal).

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; kt.).

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis 5,5 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją. Pareiškėjos apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama abejonėms, ar pareiškėjos miško valda patenka į „Natura 2000“ ar jai artimą teritoriją, nors tokių abejonių skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėja nereiškė ir šios aplinkybės neginčijo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai susipažinus su viešais Lietuvos erdvinės informacijos geoportal.lt duomenimis nekilo abejonių dėl to, kad pareiškėjai priklausanti miško valda (kvartalo Nr. 154), kurioje Leidimu leista vykdyti plyną miško kirtimą, patenka į „Natura 2000“ teritoriją, todėl atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, be to, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre esantys duomenys yra vieši, laikomi patikimais ir neturi būti įrodinėjami, teisėjų kolegija plačiau nepasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šiuo aspektu.

19. Sprendime nurodyta, kad Leidimas panaikinamas vadovaujantis Aprašo 39.1 punktu, t. y. išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjai nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad šis poveikis aplinkai gali būti reikšmingas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 6.4 punktu, numatančiu, kad planų ir programų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą privaloma atlikti, kai plano ar programos įgyvendinimas susijęs su „Natura 2000“ teritorijomis ar „Natura 2000“ teritorijų artima aplinka ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad tokio plano ar programos įgyvendinimas (atskirai ar kartu su kitais planais ir programomis) gali turėti reikšmingų pasekmių „Natura 2000“ teritorijoms, ji turi kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį „bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems („Natura 2000“) teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumui ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.“

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023, aiškindama Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir SPAV aprašo 6.4 punkto, į kuriuos, be kita ko, yra integruota Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūra, nuostatas, konstatavo, kad „Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje minima projekto arba plano samprata konkrečiomis kategorijomis neapsiriboja – pagrindinis veiksnys yra tai, ar jie gali turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai. Todėl ir PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriuo, kaip minėta, nacionalinėje teisėje, be kita ko, siekiama užtikrinti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje valstybėms narėms nustatytų pareigų vykdymą, negali būti aiškinamas kaip apimantis tik šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytą ar (ir) su statinių statyba susijusią planuojamą ūkinę veiklą. Nagrinėjamu atveju tai, be kita ko, reiškia, kad PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas negali būti aiškinamas kaip visais atvejais neapimantis PAV įstatymo 2 priedo 1.7 punkte nenurodytų miškų kirtimų“. Remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atlikti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatytą tinkamą plano ar projekto vertinimą reikalaujama, jeigu yra tikimybė arba pavojus, kad atitinkama teritorija bus stipriai paveikta; Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų apsaugos priemonių taikymą lemia ne tikrumas dėl reikšmingo poveikio, bet šio poveikio tikimybė.

22. Taigi, atsižvelgiant į minėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktą teisės aiškinimą, nėra pagrįstas pareiškėjos teiginys, jog Leidimo išdavimo metu galioję teisės aktai nenustatė pareigos įvertinti, ar miško kirtimu nebus reikšmingai paveikta saugoma teritorija. Tiek Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir SPAV aprašo 6.4 punkto nuostatos, kurių aiškinimo ir taikymo taisyklės yra suformuotos minėtoje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, galiojo ir Leidimo išdavimo metu ir jomis turėjo būti vadovaujamasi išduodant Leidimą.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs panašią administracinę bylą, yra nurodęs, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023 pateikiami išaiškinimai dėl teisės aktų reikalavimų taikymo neturi būti tapatinami su nauju įstatyminiu reglamentavimu, todėl asmens informuotumas šiuo aspektu nėra jo teises lemianti aplinkybė, taigi ir teisėti lūkesčiai negali būti ja grindžiami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-600-492/2025).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos akcentuojama aplinkybė, kad Miškotvarkos projekte yra numatyta plynai iškirsti 4,5 ha miško, t. y. 82 proc. visų medynų ploto, nesuteikia pagrindo daryti kitokias išvadas dėl būtinybės atlikti galimo poveikio saugomai teritorijai įvertinimą. Pareiškėja nepateikė argumentų, kurie pagrįstų, kad rengiant Miškotvarkos projektą buvo atliekamas poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023 yra išaiškinusi, jog nesant atlikto Saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio 10 dalyje (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 redakcija) nurodyto tinkamo vertinimo, atveju, kai tikrinama veikla nepatenka į PAV įstatymo 1 ir (ar) 2 priedus, be kita ko, turi būti atliekama viena iš šių procedūrų: (1) SPAV (SPAV aprašo 6.4 p. pagrindu), jei yra sprendžiama dėl „plano ar programos“, kaip jie apibrėžti Aplinkos apsaugos įstatyme, tvirtinimo; (2) PAV (PAV įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. pagrindu), kai yra sprendžiama dėl leidimo atitinkamai veiklai įgyvendinti išdavimo. PAV procedūros privalo būti atliktos iki atitinkamo leidimo vykdyti konkrečią ūkinę veiklą išdavimo. Taigi, ta aplinkybė, kad rengiant miškotvarkos projektą nebuvo atliktos privalomos SPAV procedūros, suteikia ypatingą reikšmę galimų rizikų saugomai teritorijai vertinimui prieš išduodant Leidimą. Kaip yra išaiškinęs Teisingumo Teismas, išankstinį tokio vertinimo pobūdį pateisina būtinybė, jog priimdama sprendimus kompetentinga valdžios institucija atsižvelgtų į poveikį aplinkai esant kuo ankstesnei visų techninio planavimo ir sprendimų priėmimo procesų stadijai, nes tikslas yra užkirsti kelią taršai ar trukdžiams nuo pat pradžių, o ne vėliau bandyti kovoti su jų padariniais (2018 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Komisija / Lenkija, C?526/16, EU:C:2018:356, 75 p. ir jame nurodyta šio teismo jurisprudenciją). Taigi, įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama kuo ankstesnėje planavimo stadijoje įvertinti ir nustatyti galimą riziką saugomai teritorijai, todėl nesant atliktos SPAV procedūros miškotvarkos projekto rengimo metu, rizikų įvertinimas Leidimo išdavimo metu įgyja dar didesnę reikšmę.

25. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (ABTĮ 15 str. 3 d.). Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje pateiktos nagrinėjamai bylai aktualių teisės aktų aiškinimo ir taikymo taisyklės yra privalomos atsakovui ir tiek atsakovas, tiek teismas pagrįstai jomis vadovavosi priimdamas ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjos nurodoma LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1799-520/2021, suformuota teismų praktika pareiškėjos nurodomu aspektu (dėl leidimo kirsti mišką plote, kuris nepateko į Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės plotą) nėra aktuali, nes nurodomoje byloje buvo ginčas tik dėl atsisakymo išduoti leidimą kirsti mišką, kuris patenka į Europos bendrijos svarbos natūralią buveinę, ir skundas buvo atmestas.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sprendimas panaikinti Leidimą atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtintą reikalavimą nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui priimti įtakos turėjusias aplinkybes. Atsakovas tinkamai pagrindė, kad Leidimas išduotas nesilaikant Sprendime nurodytų teisės aktų reikalavimų ir, kad pareiškėja turi pareigą kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo šį sprendimą keisti ar naikinti, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

28. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos B. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.