Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. L. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja B. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės miškų tarnybos per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (https://www.alisas.lt/) 2023 m. gruodžio 18 d. priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 8 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310181 panaikinimo ir palikti galioti leidimą (Nr. 12310181); įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (https://www.alisas.lt/) įregistruoti duomenis apie 2023 m. gruodžio 8 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310181 galiojimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji 2023 m. gruodžio 5 d. per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (fhttps://www.alisas.lt/) (toliau - ALIS), kreipėsi į atsakovę su paraiška Nr. 4149015, leidimui gauti miškui kirsti, VĮ Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini), 5a sklype, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdama biržės atrėžimo planą. Valstybinė miškų tarnyba (toliau – VMT) pareiškėjai išdavė Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310181 (toliau – Leidimas). Leidimas galiojo nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31. VMT 2023 m. gruodžio 18 d. per ALIS sistemą panaikino pareiškėjai išduotą leidimą. Nurodo, kad paraiškos per ALIS pateikimo metu (2023-12-05) pareiškėjai nebuvo nustatyta pareiga kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Tokio reikalavimo, pareiškėjai prašant išduoti leidimą kirsti mišką, nenumatė Aprašas, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai (toliau – Nuostatai), Miškų įstatymas. Be to, tokio reikalavimo Pareiškėjai nenumatė Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau - PŪVPAVĮ) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – PPSPAVT aprašas) 6.4 papunktis. Pareiškėjos paraiška dėl leidimo kirsti mišką neatitiko PPSPAVT aprašo 6.1 papunkčio reikalavimų ir PŪVPAVĮ 2 priede nurodytų veiklų, todėl pareiškėjai nekilo pareigos kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. VMT, vadovaudamasi LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje (eA-716-624/2023) pateiktais išaiškinimais, kildino reikalavimą pareiškėjai kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Vis dėl to, pati VMT viešai pripažįsta, jog reikalauti poveikio aplinkai reikšmingumo išvados, kai kreipiamasi dėl leidimo kirsti mišką nėra teisinio reguliavimo ir toks reikalavimas bus nustatytas naujiems pareiškėjams (t. y. ateityje). Aplinkos ministerija 2023 m. gruodžio 27 d. įregistravo teisės akto projektą Nr. 23-18866 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto“. Šiame įstatymo projekte, kuris dar nėra priimtas, numatyta tvarka dėl poveikio aplinkai reikšmingumo išvados gavimo. Nepriėmus nurodyto teisės akto, VMT neturėjo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos „miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų“.

Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 5,5 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Miško žemės sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Pagal miškų grupę, pareiškėjai priklausanti miško žemė priskirtina IV grupei (ūkiniai miškai), miško pogrupis - A. Pareiškėjai priklausančiai miško valdai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra sudarytas Miškotvarkos projektas, registracijos Nr. 59267 (toliau - Miškotvarkos projektas). Miškotvarkos projektas yra galiojantis. Miškotvarkos projekto dalyje „Ūkinių priemonių projektas“ nurodyta miško kirtimo apimtis, miško kirtimų norma dešimtmečiui, iškertamas tūris pagal medžių rūšis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė išduoti leidimą 2,6 ha miško plote vykdyti plyną kirtimą. Vadovaujantis Aprašo 11, 22 punktų, 22.1 ir 22.2 papunkčiais, VMT išduoda leidimus kirsti mišką, tik gavusi saugomų teritorijų direkcijos teigiamą išvadą, kurioje turi būti įvertinta, ar planuojamas miško kirtimas nesunaikins saugomų rūšių ir (arba) Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, ar bus užtikrintas jų atkūrimas. Nagrinėjamu atveju VMT turėjo kreipėsi į saugomų teritorijų direkciją dėl motyvuotos išvados pateikimo. Pareiškėjai turėjus galiojantį Miškotvarkos projektą, VMT gavus teigiamą išvadą iš saugomų teritorijų direkcijos dėl planuojamo kirtimo, nurodo, kad Leidimas išduotas laikantis miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

VMT pareiškėjai išduotą sprendimą panaikino per ALIS sistemą, apie tai padarydama įrašą ALIS sistemoje. VMT 2023 m. gruodžio 19 d. ALIS sistemoje pateikė paaiškinimą, kuriame nėra nurodoma jokių faktinių aplinkybių, nurodytos tik abstrakčios frazės bei teisės aktų normos, tačiau visiškai nevertintos įstatymo normos ir pareiškėjos paraiškoje pateikti duomenys. VMT sprendimas panaikinti Leidimą neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies keliamų reikalavimų, t. y. sprendimas neatitinka įstatyme keliamų formos ir turinio reikalavimų, sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), jų motyvuotu įvertinimu pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nenurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka. VMT neatliko jokio pareiškėjos situacijos individualaus vertinimo. Toks individualus administracinis aktas negali būti pripažintas teisėtu.

VMT sužinojimą apie teisės aktų reikalavimų nesilaikymą sieja su LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais (Aprašo 39.1 papunktis). Pareiškėja nebuvo įtraukta šalimi byloje, todėl LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis pareiškėjai nesukūrė teisių ar pareigų. LVAT priimti sprendimai gali būti reikšmingi teisėkūroje, keičiant arba nustatant naują teisinį reguliavimą, tobulinant jau priimtus teisės aktus. Vis dėl to, VMT LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį taikė tiesiogiai, t. y. grindė savo sprendimą dėl pareiškėjai išduoto Leidimo panaikinimo.

Pareiškėjai išduotas leidimas 2023 m. gruodžio 8 d., o VMT Leidimą panaikino 2023 m. gruodžio 18 d., todėl Pareiškėjai per 11 dienų susiformavo pagrįstas teisėtas lūkestis dėl teisės kirsti mišką įgijimo.

Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo bylą arba nutraukti, arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad tarp Pareiškėjos ir Tarnybos nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją. Tarnyba paaiškino, kad nors Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, tačiau nepatenka į gamtinį ar kompleksini draustinį, biosferos poligoną, o taip pat nepatenka ir į Buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių plotus, nurodytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ patvirtinto Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašo prieduose, todėl prieš Pareiškėjai išduodant Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310181 Tarnybai nebuvo pareigos kreiptis į atitinkamą saugomų teritorijų direkciją, todėl jokia išvada iš saugomų teritorijų direkcijos dėl suplanuoto plyno kirtimo VĮ Valstybinės miškų urėdijos Biržų regioninio padalinio Kriklinių girininkijos 154 kvartale, 5a sklype, valdoje kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gauta nebuvo. Paaiškėjus aplinkybėms, kad Leidimas Pareiškėjai buvo išduoti Pareiškėjai nesikreipus į atitinkamas saugomų teritorijų institucijas ir negavus planuojamos ūkinės veiklos reikšmingumo „Natura 2000” teritorijoms išvadų (toliau – ir Reikšmingumo išvada), kurių metu nustatoma, ar planuojama ūkinė veikla (šio ginčo atveju miško kirtimai) negali padaryti reikšmingo poveikio „Natura 2000” teritorijoms ir jose saugomoms vertybėms, Tarnyba, vadovaudamasi Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 39.1 papunkčiu, Leidimą panaikino. Tarnyba nesutinka su Pareiškėjos Skunde nurodytu, kad Tarnyba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-12-06 nutartį taikė tiesiogiai, t. y. grindė savo sprendimą dėl Leidimo panaikinimo. Tarnyba savo sprendimą dėl Leidimo panaikinimo grindė konkrečiomis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAV įstatymas) ir Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, o ne teismo nutartimi.

Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 39.1 papunktyje nustatyta, kad Leidimai, pranešimai panaikinami išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Leidimas Pareiškėjai buvo išduotas kirsti mišką Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje Pareiškėjai nesikreipus į atitinkamas saugomų teritorijų institucijas ir negavus Reikšmingumo išvados. Bet kokia planuojama ūkinė veikla (tame tarpe ir miško kirtimai) negali būti vykdoma nesikreipiant į atitinkamas saugomų teritorijų institucijas ir negavus planuojamos ūkinės veiklos reikšmingumo „Natura 2000” teritorijoms išvadų, kurių metu nustatoma, ar planuojama ūkinė veikla (tame tarpe ir miško kirtimai) negali padaryti reikšmingo poveikio „Natura 2000” teritorijoms ir jose saugomoms vertybėms. Pagal esamą įstatyminį reguliavimą (PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra būtina gauti Reikšmingumo išvadą, jeigu ūkinė veikla planuojama „Natura 2000” teritorijoje. Joks poįstatyminis reguliavimas šios imperatyvios prievolės panaikinti negali. pagal PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą kiekvienai planuojamai ūkinei veiklai įsteigtose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijose privalo būti gauta Saugomų teritorijų institucijos išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo ir jeigu remiantis tokia išvada būtų nustatyta, kad poveikis aplinkai gali būti reikšmingas, planuojamai ūkinei veiklai privalėtų būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Pažymėjo, jog nei Europos sąjungos teisės aktai, nei minėtos nacionalinės teisės normos nenumato išimčių ir neišskiria planuojamų ūkinių veiklų, planų ir programų, kurių įgyvendinimo „Natura 2000” teritorijoje poveikio reikšmingumas neturėtų būti nustatomas ar vertinamas. Kitaip tariant, remiantis aktualiu ES bei nacionaliniu teisiniu reguliavimu bet kurios planuojamos ūkinės veiklos, plano ar programos, kurie planuojami įgyvendinti „Natura 2000” teritorijoje ar jai artimoje aplinkoje, poveikio reikšmingumas privalo būti nustatomas ir įvertinamas.

Sprendime aiškiai nurodyta kokiu pagrindu buvo panaikintas Leidimas, t. y. kad Leidimas yra naikinamas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1- 1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 39.1 papunktyje nustatytu pagrindu, kuris yra taikomas kai nustatoma, kad leidimai kirsti mišką išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (nustatomas leidimų kirsti mišką išdavimo neteisėtumas). Leidimo panaikinimo sprendime aiškiai nurodomos ir kitos teisės normos, t. y. PŪVPAV įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., kuris reglamentuoja poveikio aplinkai vertinimą, kai ūkinė veikla bus vykdoma Natura 2000 teritorijoje ir motyvai, t. y. kad norint gauti leidimą kirsti mišką Natura 2000 teritorijoje, prieš tai reikia gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Akivaizdu, kad tik įvertinus Pareiškėjos paraišką, kurių pagrindu buvo išduotas ir šiuo metu panaikintas Leidimas kaip neteisėtas, buvo nustatyta, kad prieš išduodant Leidimą nebuvo gauta motyvuota išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo pagal PŪVPAV įstatymo nuostatas iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos.

Tarnyba pažymėjo, kad Leidimas buvo panaikintas pačiai Tarnybai konstatavus jo neteisėtumą, todėl vadovaujantis Konstitucinio teismo jurisprudencija, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, Pareiškėja neturėjo teisės kirsti mišką nei iki Leidimo panaikinimo (nors formaliai ir turėjo neteisėtai išduotą Leidimą), o taip pat neturi teisės kirsti mišką ir po Leidimo panaikinimo, todėl darytina išvada, kad Leidimo panaikinimas nesukėlė Pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Tik konstatavus panaikinto Leidimo teisėtumą, būtų galimas tolimesnis šioje byloje iškelto ginčo sprendimas, nagrinėjant administracinę bylą iš esmės. Pažymėjo, kad jei teismas ir tenkintų pirmąjį Pareiškėjos prašymą - panaikinti Tarnybos per ALIS 2023-12-18 priimtą sprendimą dėl Leidimo panaikinimo, Pareiškėjos teisės ir pareigos nepasikeistų, t. y. Pareiškėja neįgytų teisės kirsti mišką, jei nebūtų teismo patenkintas antrasis prašymas - palikti galioti Leidimą ir įpareigoti Tarnybą per ALIS įregistruoti duomenis apie Leidimo galiojimą. Teismui tenkinat antrąjį Pareiškėjos prašymą, jau pats teismas turėtų priimti administracinį sprendimą - leisti Pareiškėjai kirsti mišką Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje nesant Reikšmingumo išvados.

Pareiškėjos B. L. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjai 2023 m. gruodžio 8 d. išduotas leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310181.

Byloje nustatyta, kad B. L. 2023 m. gruodžio 5 d. per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (ALIS) kreipėsi į atsakovę su paraiška Nr. 4149015 gauti leidimą miškui kirsti, Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini), 5 a sklype, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinė miškų tarnyba 2023 m. gruodžio 8 d. išdavė pareiškėjai Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310181. Leidimas galiojo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Skundžiamu 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu Leidimas, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (aktuali redakcija nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – ir Aprašas) 39.1. punktu, buvo panaikintas. Nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 6.4 papunkčio reikalavimais, pareiškėja turi kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

Pareiškėja nesutikimą su skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad Leidimo išdavimo metu teisės aktai, reglamentuojantys šiuos teisinius santykius, nenustatė pareigos kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (toliau – ir VSTT) ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Nurodo, kad Tarnyba nepagrįstai bei neteisingai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. eA-716-624/2023, pateiktais teisės normų išaiškinimais.

Aprašo 7 punkte nustatyta, kad Leidimus privačių miškų savininkams išduoda ir panaikina, pranešimus derina, registruoja VMT elektroniniu būdu per ALIS. Aprašo 39.1 punkte nustatyta, kad Leidimai, pranešimai panaikinami išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Kaip nurodyta sprendime dėl leidimo panaikinimo, Leidimas panaikintas nes nebuvo gauta motyvuota išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos.

Byloje nustatyta ir dėl to tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis 5,5 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją.

Vadovaujantis PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad šis poveikis aplinkai gali būti reikšmingas. PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog „atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas <...> turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų įstatymuose nurodytų leidimų) išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas.“. Kitaip tariant, PŪVPAV procedūros privalo būti atliktos iki atitinkamo leidimo vykdyti konkrečią ūkinė veiklą išdavimo (šiuo klausimu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-10-520/2023). PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas) (7 str. 2 d.). Šios atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos PŪVPAV (7 str. 1 d.).

PŪVPAV įstatymo 7 straipsnio 3 dalis numato, kad „tais atvejais, kai planuojamą ūkinę veiklą, įrašytą į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) prieš pradėdamas rengti atrankos informaciją ar jos rengimo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo. Jeigu saugomų teritorijų institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas), įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir šis poveikis gali būti reikšmingas, šiai planuojamai ūkinei veiklai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.“. PŪVPAV įstatymo 2 priedo („Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“), kuris minimas minėtose PŪVPAV įstatymo nuostatose bei SPAV aprašo 6.1 punkte, 1.7 punkte numatytos veiklos – „miško įveisimas, išskyrus plotus, kuriuose pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką, ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą, išskyrus atvejus, kai atkuriamos atviros Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar rūšių buveinės (miško iškirtimas miestuose – visais atvejais, kaimo vietovėse – kai įveisiamas ar iškertamas 1 ha ar didesnis plotas)“.

Kaip yra išaiškinęs LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023, Teisingumo Teismas, valstybės narės sprendimas galiojančiu teisės aktu atleisti tam tikrą veiklą nuo būtinybės įvertinti poveikį atitinkamai teritorijai negarantuoja, kad ši veikla neturės neigiamo poveikio saugomos teritorijos vientisumui. Todėl pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį negalima leisti valstybei narei priimti nacionalinės teisės normų, pagal kurias bendra tvarka atleidžiama nuo pareigos atlikti tam tikros rūšies planų ar projektų poveikio atitinkamai teritorijai įvertinimą. Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje minima projekto arba plano samprata konkrečiomis kategorijomis neapsiriboja – pagrindinis veiksnys yra tai, ar jie gali turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai. Todėl ir PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriuo nacionalinėje teisėje, be kita ko, siekiama užtikrinti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje valstybėms narėms nustatytų pareigų vykdymą, negali būti aiškinamas kaip apimantis tik šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytą ar (ir) su statinių statyba susijusią planuojamą ūkinę veiklą. Nagrinėjamu atveju tai, be kita ko, reiškia, kad PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas negali būti aiškinamas kaip visais atvejais neapimantis PAV įstatymo 2 priedo 1.7 punkte nenurodytų miškų kirtimų. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad atlikti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatytą tinkamą plano ar projekto vertinimą reikalaujama, jeigu yra tikimybė arba pavojus, kad atitinkama teritorija bus stipriai paveikta. LVAT minimoje nutartyje nurodė, kad atsižvelgiant, visų pirma, į atsargumo principą, kuriuo grindžiama Bendrijos siekiama aukšto lygio apsaugos politika aplinkos srityje ir kuriuo remiantis turi būti aiškinama Buveinių direktyva, esant abejonei dėl reikšmingo poveikio nebuvimo, tokį vertinimą reikia atlikti – Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatyto aplinkos apsaugos mechanizmo paleidimas nereiškia, jog vertinamas planas ar projektas iš tikrųjų turi reikšmingą poveikį nagrinėjamai teritorijai, tačiau yra tik tikimybė, kad toks poveikis susijęs su minėtu planu ar projektu.

Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų apsaugos priemonių taikymą lemia ne tikrumas dėl reikšmingo poveikio, bet šio poveikio tikimybė. Kadangi pareiškėjau priklausantis miškas, kuriam buvo išduotas Leidimas, patenka į „Natura 2000“ teritoriją, nagrinėjamu atveju, nesant kompetentingos saugomų teritorijų institucijos vertinimo dėl miško kirtimų poveikio reikšmingumo šiai teritorijai (PŪVPAV įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., SPAV aprašo 6.4 p.), negalima objektyviai ir vienareikšmiškai atmesti, kad toks poveikis egzistuoja.

Iš ginčijamo atsakovo sprendimo turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas pareiškėjai nepalankus sprendimas, ginčijamame sprendime atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, ginčą reglamentuojančias teisės normas, ginčui aktualią LVAT praktiką konstatuoja, kad pareiškėjai leidimas kirsti mišką Nr. 12310181 buvo išduotas neteisėtai, nesilaikant PŪVPAV nustatyto reikalavimo gauti saugomų teritorijų institucijos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo reikšmingumo. Esant neteisėtai išduotam Leidimui atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Aprašo 39.1 punktu, Leidimą panaikino. Toks atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Valstybinę miškų tarnybą per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (https://www.alisas.lt/) įregistruoti duomenis apie 2023 m. gruodžio 8 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310181 galiojimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Likusieji pareiškėjos ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos B. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.