- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- 1-1753-836/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00042-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- L. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.18.8.1Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str. 1 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklr. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji L. P. būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)) direktore ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdama juridinio asmens – IĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, siekdama išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, organizavo apgaulingą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:
- pažeisdama BAĮ 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų pateikimą“ 2 dalies nuostatas, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais, jų duomenų teikimą, civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal 2017-03-07 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkei L. P. įteiktą mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (12.7) FR0706-2638, kuriuo buvo prašoma pateikti laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentus: kasos dokumentus, pardavimo dokumentus ir registrus, pinigų gavimo dokumentus, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, sąskaitų faktūrų apskaitos registrus, darbų užsakymus, sutartis ir kitus turimus apskaitos dokumentus, ji pateikė tik dalį išrašomų PVM sąskaitų faktūrų už 2013 m., o kitų prašomų pateikti apskaitos dokumentų nepateikė, nes neišsaugojo, taip pat pagal 2017-05-23 IĮ „(duomenys neskelbtini)” savininkei L. P. įteiktą mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (12.7) FR0706-5267, kuriuo buvo prašoma pateikti laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentus: kasos dokumentus, pardavimo dokumentus ir registrus, pinigų gavimo dokumentus, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, sąskaitų faktūrų apskaitos registrus, darbų užsakymus, sutartis ir kitus turimus apskaitos dokumentus bei laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 didžiąją knygą, banko dokumentus, pirminius teikiamų prekių ir paslaugų apskaitos dokumentus, prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentus, ji 2017-05-24, 2017-06-08 elektroniniu paštu pateikė tik panaudotų ir gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalų registrus už 2015 m. ir 2016 m., banko išrašus už 2016 m. bei dalį laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 pirminių teikiamų paslaugų apskaitos dokumentų, prekių ir paslaugų pirminių įsigijimo dokumentų, o kitų prašomų pateikti apskaitos dokumentų nepateikė, nes neišsaugojo,
taip pat ji, pažeisdama BAĮ 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas” 2 dalies nuostatas, jog „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu”, buhalterinėje apskaitoje fiksavo suteiktas geodezines paslaugas pagal 102 įrašus, nors geodezinių paslaugų suteikė pagal 435 įrašus daugiau, kurių į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė, gautų pajamų už atliktas geodezines paslaugas neapskaitė, o būtent:
už 2013 m. pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)” pateiktas buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas 44 PVM sąskaitas faktūras – 26699,97 Lt (7732,85 Eur), iš kurių 22066,12 Lt pajamų ir 4633,85 Lt PVM, už geodezines paslaugas, užfiksuotas 63 nekilnojamojo turto registro išrašų įrašuose;
pagal fizinių asmenų paaiškinimuose pateiktus duomenis IĮ „(duomenys neskelbtini)” neapskaitė: 2013 m. – 13180 Lt (3817,19 Eur) pajamų, 2014 m. – 50770 Lt (14704,01 Eur) pajamų, 2015 m. – 2725,50 Eur pajamų ir 2016 m. – 826,26 Eur pajamų už geodezines paslaugas, užfiksuotas 126 nekilnojamojo turto registro išrašų įrašuose;
pagal apskaičiuotus geodezijos paslaugų kainų vidurkius, atsižvelgiant į žemės paskirtį ir sklypo plotą, neapskaitė 41763,84 Eur pajamų, iš kurių 2013 m. – 14035 Lt (4064,81 Eur), 2014 m. – 53225 Lt (15415,03 Eur), 2015 m. – 17511 Eur, 2016 m. – 4773 Eur už geodezines paslaugas, užfiksuotas 246 nekilnojamojo turto registro išrašų įrašuose,
taip pat ji, pažeisdama BAĮ 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą” nuostatas, jog „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausias buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą vadovas arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą, nepateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „Savas buhalteris” dalies ūkines operacijas patvirtinančių apskaitos dokumentų, dėl ko dalis laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31 sandorių nebuvo atvaizduota IĮ „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje, pažeisdama BAĮ 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies nuostatas, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, pažeisdama BAĮ 16 straipsnio „Apskaitos registrai” nuostatas, jog „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”, laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2016 m. pagal nekilnojamojo turto registro išrašų 372 įrašus IĮ „(duomenys neskelbtini)” atlikus geodezines paslaugas asmenims, L. P. šių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir jų neužfiksavo apskaitos registruose,
taip pat ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo” (2003-03-13 nutarimo Nr. 317 redakcija) 11 punktą „Pinigai priimami arba išmokami tik pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną”,
laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31 IĮ „(duomenys neskelbtini)” atlikus geodezines paslaugas ir už jų atlikimą gavus 170753,62 Eur (2013 m. – 39354,14 Eur, 2014 m. – 60552, 89 Eur, 2015 m. – 55035, 59 Eur, 2016 m. – 15811 Eur) pajamų, iš jų 71569,65 Eur (2013 m. – 15614,85 Eur, 2014 m. 30119,04 Eur, 2015 m. – 20236,50 Eur, 2016 m. – 5599,26 Eur) pajamų nefiksavo pirminiuose kasos dokumentuose, dėl šių L. P. teisės aktų pažeidimų, apgaulingai organizuojant IĮ „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos tvarkymą, IĮ „(duomenys neskelbtini)” nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 17566,87 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 1493,36 Eur pelno mokesčio. Dėl to už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31 iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, ji, būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)) , direktore ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, veikdama juridinio asmens – IĮ „(duomenys neskelbtini)” naudai ir interesais, siekdama išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, veikdama per nieko nežinančią UAB „Savas buhalteris“, tvarkiusią IĮ „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31 vykdė žinomai neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną įrašymą į deklaracijas ir jų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:
pažeisdama Lietuvos Respublikos 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įformintas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas“, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-10-24 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras išrašė tik už dalį atliktų geodezinių paslaugų, dėl ko pateiktose PVM deklaracijose pardavimo PVM deklaravo mažiau: už 2013 m. deklaravo 7845 Lt (2272,06 Eur) mažiau, už 2014 m. – 15422 Lt (4466,51 Eur) mažiau, iš viso 23267 Lt (6738,58 Eur) mažiau,
taip pat ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio „Mokesčio bazė“, kuris nustato, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio, „Apmokestinamasis pelnas“ 1 dalį, kuri nustato, kad „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos, 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai, 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patikslintoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2013 m. deklaravo, kad gavo 75944 Lt (21994,90 Eur) pajamų ir turėjo 131277 Lt (38020,44 Eur) sąnaudų šioms pajamoms uždirbti bei nurodė mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – 55333 Lt (16025,54 Eur) nuostolį, nors realiai per 2013 m. mokestinį laikotarpį gavo 36353 Lt (10528,55 Eur) pajamų daugiau, tai yra iš viso gavo 112297 Lt (32523,45 Eur) pajamų, dėl ko deklaruotas 55333 Lt (16025, 54 Eur) nuostolis, sumažinus jį 36353 Lt (10528,55 Eur), mokestinio patikrinimo metu patikslintas į 18980 Lt (5496,98 Eur) nuostolį,
IĮ „(duomenys neskelbtini)” pateikusi pelno mokesčio deklaraciją (duomenys neskelbtini) už 2014 m. deklaravo, kad gavo 77900 Lt (22561,39 Eur) pajamų ir turėjo 96303 Lt (27891,27 Eur) sąnaudų bei patyrė 18403 Lt (5329,87 Eur) nuostolių, nors realiai per 2014 m. mokestinį laikotarpį gavo 176397 Lt (51088,10 Eur) pajamų ir turėjo 107935 Lt (31260,13 Eur) sąnaudų, dėl ko deklaruotas nuostolis sumažintas ir nustatytas 68376 Lt (19803,05 Eur) apmokestinamasis pelnas, už kurį, atskaičius 2013 m. nuostolį – 18980 Lt (5496,98 Eur) ir 49396 Lt (14306,07 Eur) pritaikius 5 procentų pelno mokesčio tarifą, apskaičiuotas 2470 Lt (715,36 Eur) pelno mokestis,
IĮ „(duomenys neskelbtini)” pateikusi pelno mokesčio deklaraciją (duomenys neskelbtini) už 2015 m. deklaravo, kad gavo 34683 Eur pajamų, turėjo 30020 Eur sąnaudų ir už šį mokestinį laikotarpį gautą 1399 Eur apmokestinamąjį pelną deklaravo 210 Eur pelno mokesčio, nors realiai per 2015 m. mokestinį laikotarpį gavo 45484 Eur pajamų ir turėjo 28433 Eur sąnaudų, dėl ko nustačius padidintą 17051 Eur apmokestinamąjį pelną ir jam pritaikius 5 procentų pelno mokesčio tarifą, apskaičiuotas 853 Eur pelno mokestis, t. y. 643 Eur didesnis negu buvo deklaruotas,
IĮ „(duomenys neskelbtini)” pateikusi pelno mokesčio deklaraciją (duomenys neskelbtini) už 2016 m. deklaravo, kad gavo 10519 Eur pajamų ir turėjo 12001 Eur sąnaudų bei patyrė 1482 Eur nuostolių, nors realiai per 2016 m. mokestinį laikotarpį gavo 14429 Eur pajamų ir turėjo 11730 Eur sąnaudų, dėl ko deklaruotas nuostolis sumažintas ir nustatytas 2699 Eur apmokestinamasis pelnas, už kurį, pritaikius 5 procentų pelno mokesčio tarifą, apskaičiuotas 135 Eur pelno mokestis.
Kaltinamoji L. P. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, jog nuo 2008 m. yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė. Nuo 2013 m. pradėjo tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, nes ne visiems išrašydavo sąskaitas, o jei išrašydavo neatiduodavo į buhalteriją. Išrašytus dokumentus saugojo, o kai kėlėsi į kitas patalpas, dalį dokumentų sunaikino, todėl negalėjo jų pateikti mokesčių inspekcijai. Deklaracijas mokesčių inspekcijai teikdavo buhalterija, kurias pasirašydavo ji. Neteisingai nurodydavo duomenys apie gautas pajamas, apie pelną, ir pateikdavo buhalterijai. Buhalterija valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdavo tokius duomenys, kokius ji pateikdavo, kurie būdavo neteisingi. Siekdama išvengti didelių mokesčių neteisingai nurodydavo duomenys apie gautas pajamas, apie pelną. Nesumokėtų mokesčių suma virš 17.000 eurų, už laikotarpį nuo 2013 m. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Mokesčių inspekcijai pateikusi prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Nepriemokos suma yra 17.454,15 Eur, tai yra tokia suma nesumokėtų mokesčių. Tokius veiksmus darė, nes mokesčiai dideli ir mažai įmonei sunku išsilaikyti mokant tuos mokesčius. Kaltinamajame akte teisingai nurodytos aplinkybės, skaičiai, todėl kaltinimo ribose kaltę pripažįsta visiškai. Supranta, kad dėl to nebuvo valstybei sumokėti mokesčiai. Dėl šių savo veiksmų apgailestauja ir gailisi. Valstybinei mokesčių inspekcijai dalį 2000 eurų žalos atlygino ir laukia sprendimo - atsakymo dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Prašo atleisti pagal laidavimą ir bylą nutraukti. Laiduotojas sutuoktinis D. P., kartu gyvena jau 14 m. Turi du vaikus, santykiai geri, sutaria, kalbasi apie šeimos, darbo problemas. Šiuo metu įmonės veikla sustabdyta, pajamų neturi, materialinė padėtis sunki, vasarą planuoja tęsti įmonės veiklą. Užstatą būtų sunku sumokėti.
Gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 15 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-269, iš kurio matyti, kad palyginus VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenis su išrašytomis mokėtojo PVM sąskaitomis faktūromis matyti, kad nuo 2013 m. iki 2016 m. pagal nekilnojamojo turto registre užfiksuotus duomenis daugiausiai už IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu atliktas paslaugas fiziniams asmenims PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros neišrašytos ir už suteiktas paslaugas gautos pajamos įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos <...>, palyginus įmonės duomenis su VĮ Registrų centras pateikta informacija, atlikus dalies įmonės klientų apklausą, nustatyta, kad įmonė tikrinamuoju laikotarpiu daugiausiai buhalterinėje apskaitoje neapskaitė gautų pajamų už suteiktas kadastrinių, geodezinių matavimų ir kitas paslaugas. Mokestinio patikrinimo metu, įvertinus VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašų duomenis ir juose esančias atžymas, laikotarpiui nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įvairios paskirties žemės sklypuose atliko geodezines paslaugas pagal 537 įrašus, tačiau buhalterinėje apskaitoje apskaitė suteiktas geodezines paslaugas pagal 102 įrašus. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitytos, nedeklaruotos pajamos patikrinimo metu įvertintos: dalis pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą; dalis pagal fizinių asmenų pateiktus paaiškinimus; dalis taikant patikrinimo metu apskaičiuotus geodezinių paslaugų kainų vidurkius, apskaičiuotus iš trijų informacijos šaltinių. Nustatyta, jog mokesčių mokėtojas buhalterinėje apskaitoje neapskaitė gautų pajamų pagal nekilnojamojo turto registro išrašų 435 įrašus, o būtent: 2013 m. mokesčių mokėtojas iš viso gavo 135881,97 Lt (39354,14 Eur) pajamų, iš jų neapskaitė ir nedeklaravo 53914,97 Lt (15 614,85 Eur) pajamų; 2014 m. mokesčių mokėtojas iš viso gavo 209077 Lt (60552,89 Eur) pajamų, iš jų neapskaitė ir nedeklaravo 103995 Lt (30119,04 Eur) pajamų; 2015 m. mokesčių mokėtojas iš viso gavo 55035,59 Eur pajamų, iš jų neapskaitė ir nedeklaravo 20236,50 Eur pajamų; 2016 m. mokesčių mokėtojas iš viso gavo 15811 Eur pajamų, iš jų neapskaitė ir nedeklaravo 5599,26 Eur pajamų (1 t., b. l. 1-17);
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2017 m. liepos 20 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-290, kuriame nurodyta, kad apskaičiuojant mokesčius IĮ „(duomenys neskelbtini)“ tikrinamuoju laikotarpiu įrašė neteisingus duomenis apie gautas pajamas. Dėl to už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31 pridėtinės vertės mokestis ir pelno mokestis apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant ekonominių modelių metodą.
Pažeidžiant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė pardavimo PVM nuo pajamų, gautų už suteiktas geodezines paslaugas. Palyginus patikrinimo metu papildomai apskaičiuotas pardavimo PVM sumas su deklaruotomis pardavimo PVM sumomis, nustatyta, kad mokesčių mokėtojas nedeklaravo pardavimo PVM: 2013 m. – 7845 Lt; 2014 m. – 15422 Lt, iš viso 23267 Lt (6738,58 Eur). Įvertinus šį pažeidimą, papildomai apskaičiuota 23267 Lt (6738,58 Eur) PVM. Mokesčių mokėtojas nuo 2014-10-25 išregistruotas iš PVM mokėtojų registro dėl nevykdomos ekonominės veiklos ir nevykdomų įsigijimų iš ES narių. Įmonė PVM deklaracijų nuo 2014-10-25 neteikė, PVM neskaičiavo ir nemokėjo. Pagal PVM įstatymo 71 straipsnio nuostatas, įvertinus nurodytus duomenis nustatyta, kad 2014-10-25 išregistruoto iš PVM mokėtojų registro mokesčių mokėtojo pajamos už suteiktas geodezines paslaugas pasiekė 155000 Lt ribą (nuo 2015-01-01 45000 Eur). IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 45000 Eur ribą viršijo 2014 m. lapkričio mėn. pažeidžiant PVM įstatymo 71 straipsnio nuostatas, mokesčių mokėtojas PVM neapskaičiavo, nepateikė PVM ataskaitos (FR0608) ir nedeklaravo pardavimo PVM nuo gautų pajamų už suteiktas paslaugas bei pirkimo PVM nuo buhalterinėje apskaitoje 2014 m., 2015 m., 2016 m. apskaitytų prekių ir paslaugų įsigijimo vertės, neapskaičiavo ir nedeklaravo mokėtino PVM: už 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėn. – 6033 Lt (1747,28 Eur) už 2015 m. – 7952 Eur, už 2016 m. sausio ir vasario mėn. – 1129 Eur. Įvertinus tai, papildomai apskaičiuota 17566,87 Eur (6738,58 + 10828,29) PVM. Įvertinus mokesčių mokėtojo iš dalies pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir tai, kad mokesčių mokėtojo teiktos geodezinės paslaugos apskaitos registruose neapskaitytos arba apskaitytos iš dalies, mokesčių mokėtojo tikrinamuoju laikotarpiu gautos pajamos nustatytos iš dalies. Nustatyta, kad IĮ „Kėdainių geodezija“ už suteiktas geodezijos paslaugas tikrinamuoju laikotarpiu gavo pajamų: 2013 m. – 112297 Lt; 2014 m. – 176311 Lt, 2015 m. – 45484 Eur, 2016 m. – 14429 Eur. Taip pat nustatyta, kad mokesčių mokėtojas patyrė sąnaudų pajamoms uždirbti: 2013 m. – 31277 Lt; 2014 m. – 107935 Lt, 2015 m. – 28433 Eur, 2016 m. – 11730 Eur. Pažeidžiant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-2 patvirtintų Metinių pelno mokesčio deklaracijų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formų bei jų užpildymo taisyklių nuostatas (bei šių taisyklių pakeitimo 2009 m. balandžio 30 d. Nr. VA-34 nuostatas), mokesčių mokėtojas pateikė neteisingai užpildytas metines pelno mokesčio deklaracijas už 2013 m., 2014 m., 2015 m. Patikrinimo metu buvo nustatytos neapskaitytos ir nedeklaruotos pajamos, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, pelno mokesčio bazė apskaičiuota pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Mokesčių mokėtojas už 2013 m. deklaravo 75944 Lt (21994, 90 Eur) pajamų ir 131277 Lt (38020,44 Eur) iš pajamų atimamų leidžiamų ir ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų (2943 Lt atliktų darbų ar suteiktų paslaugų savikaina; 3621 Lt ilgalaikio turto perleidimo nuostolių suma; 58 185 Lt darbo apmokėjimo sąnaudos, įskaitant valstybinį socialinį draudimą; 10729 Lt ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos; 42 Lt mokesčiai (PMĮ 24 straipsnis); 55757 Lt kiti leidžiami ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai), 55333 Lt (16025,54 Eur) nuostolį. Įvertinus mokestinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, nustatytas neapskaitytas pajamas, buhalterinės apskaitos duomenimis deklaruotos 75944 Lt (21994,90 Eur) pajamos padidintos 36353 Lt (10528,55 Eur), iš viso, nustatyta 112297 Lt (32523,45 Eur) pajamų. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patirtos sąnaudos sudaro 131277 Lt (38020,44 Eur). IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotas nuostolis sumažintas 36 353 Lt (10 528,55 Eur) ir nustatytas 18980 Lt (131 277 Lt - 112297 Lt) (5496,98 Eur) nuostolis. Mokesčių mokėtojas už 2014 m. deklaravo 77900 Lt (22561,39 Eur) pajamų ir 96 303 Lt (27891,27 Eur) iš pajamų atimamų leidžiamų atskaitymų (2 619 Lt atliktų darbų/ suteiktų paslaugų savikaina; 56 437 Lt darbo apmokėjimo sąnaudos, įskaitant valstybinį socialinį draudimą; 530 Lt ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir/ar amortizacijos sąnaudos; 36 717 Lt kiti leidžiami ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai), 18 403 Lt (5329,87 Eur) nuostolį. Įvertinus mokestinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, nustatytas neapskaitytas pajamas, buhalterinės apskaitos duomenimis deklaruotos 77900 Lt (22561,39 Eur) pajamos padidintos 98 497 Lt (28526,70 Eur), iš viso, nustatyta 176397 Lt (51088,10 Eur) pajamų. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patirtos sąnaudos sudaro 107935 Lt (31260,13 Eur). 2014 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotas nuostolis sumažintas ir nustatytas 68 376 Lt (176311 - 107935) (19803,05 Eur) apmokestinamasis pelnas. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į už 2013 m. nustatytą 18 980 Lt (5496,98 Eur) nuostolio sumą, apskaičiuotas 49396 Lt (68 376 - 18 980) (14306,07 Eur) apmokestinamasis pelnas, taikant 5 proc. tarifą (PMĮ 5 straipsnis) apskaičiuota 2470 Lt (49 396 x 5 proc.) (715,36 Eur) pelno mokesčio. Mokesčių mokėtojas už 2015 metus apskaičiavo ir deklaravo 34 683 Eur pajamų ir 30020 Eur iš pajamų atimamų leidžiamų ir ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų (2840 Eur atliktų darbų/ suteiktų paslaugų savikainos; 15672 Eur darbo apmokėjimo sąnaudos, įskaitant valstybinį socialinį draudimą; 2521 Eur ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir/ ar amortizacijos sąnaudos; 8987 Eur kiti leidžiami ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai), 4663 Eur pelno, 3264 Eur iš veiklos pelno atskaitytą veiklos nuostolių sumą, 1399 Eur apmokestinamojo pelno ir 210 Eur pelno mokesčio sumą. Įvertinus mokestinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, nustatytas neapskaitytas pajamas, buhalterinės apskaitas duomenimis deklaruotos 34 683 Eur pajamos padidintos 10801 Eur ir iš viso nustatyta 45 484 Eur pajamų. IĮ „Kėdainių geodezija“ patirtos sąnaudos sudaro 28433 Eur. Įmonės 2015 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotas 1399 Eur apmokestinamasis pelnas padidintas 15 652 Eur ir nustatytas 17051 Eur (45484 - 28433) apmokestinamasis pelnas, taikant 5 proc. tarifą (PMĮ 5 straipsnis) apskaičiuota 853 Eur (17051 x 5 proc.) pelno mokesčio. Papildomai apskaičiuota 643 Eur (853-210) pelno mokesčio. Mokesčių mokėtojas už 2016 metus apskaičiavo ir deklaravo 10519 Eur pajamų ir 12001 Eur iš pajamų atimamų leidžiamų ir ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų (2368 Eur ilgalaikio turto; 6513 Eur darbo apmokėjimo sąnaudos, įskaitant valstybinį socialinį draudimą; 1172 Eur ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir/ar amortizacijos sąnaudos; 1948 Eur kiti leidžiami ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai), 1482 Eur nuostolių. Įvertinus mokestinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, nustatytas neapskaitytas pajamas, buhalterinės apskaitos duomenimis deklaruotos 10519 Eur pajamos padidintos 3910 Eur, iš viso, nustatyta 14 429 Eur pajamų. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patirtos sąnaudos sudaro 11730 Eur. Įmonės 2016 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotas nuostolis sumažintas ir nustatytas 2699 Eur (14429-11730) apmokestinamasis pelnas, taikant 5 proc. tarifą (PMĮ 5 str.) apskaičiuota 135 Eur (2 699 x 5 proc.) pelno mokesčio. Įvertinus nustatytus pažeidimus, papildomai apskaičiuota 1493,36 Eur (715,36 + 643 + 135) pelno mokesčio. Mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 17566,87 Eur pridėtinės vertės ir 1493,36 Eur pelno mokesčių (1 t., b. l. 18-20);
fizinių asmenų, naudojusių IĮ „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis paaiškinimais ir pridėtais kvitais, iš kurių matyti, kad daugelis asmenų L. P. atsiskaitė grynais pinigais (1 t., b.l. 49-200; 2t., b.l. 1-10);
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 11 d. raštu, kuriame nurodyta, kad atlikus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, buvo susisteminti duomenys- IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pajamos už žemės sklypų geodezinius matavimus pagal nekilnojamojo turto registro išrašus bei apklausti fiziniai asmenys (1 t., b.l. 30);
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. (7.46-04.7.2) K10-4 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ ar palūkanų“, iš kurio matyti, kad mokesčių administratorius nusprendė atleisti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo apskaičiuotų 2346,68 Eur PVM, 114,23 Eur PM, 9,28 Eur GPM delspinigių (2 t., b. l. 33-35);
L. P. 2018 m. sausio 25 d. prašymu „Dėl mokestinių prievolių išdėstymo dalimis“, iš kurio matyti, kad L. P. kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama išdėstyti 21692,40 Eur mokestinę nepriemoką dalimis, sudarant paskolos sutartį (2 t., b. l. 46);
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (7.1E-3.3.3) K-6170 „Dėl informacijos apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikimo“, kuriame nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 4 d. L. P. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos el. paštu pateikė 2017 m. lapkričio 30 d. prašymą „Dėl mokesčių mokėtojo atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų“ (2 t., b. l. 12);
L. P. 2017 m. lapkričio 30 d. prašymu Valstybinei mokesčių inspekcijai, iš kurio matyti, kad L. P. prašo atleisti ją nuo PVM, pelno mokesčio, GPM, delspinigių ir baudų sumokėjimo (2 t., b.l. 13-14);
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės B. Š. 2017 m. lapkričio 8 d. pateiktu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad 2017 m. birželio 15 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-269 konstatuojama, jog dėl išvardytų IĮ „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 pažeidimų, į apskaitos registrus įrašytų tikrovės neatitinkančių duomenų apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie gautas pajamas, iš dalies negalima nustatyti įmonės pajamų, išlaidų, patikrinti PVM, pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo. Atsižvelgiant į nustatytus BAĮ pažeidimus, papildomai paaiškino, kad dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įrašytų tikrovės neatitinkančių duomenų apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie gautas pajamas, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t., b. l. 17-18).
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be to, įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad L. P., būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore, veikdama savo įmonės interesais ir naudai, siekdama išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, veikdama per nieko nežinančią UAB „Savas buhalteris“, tvarkiusią IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. vykdė žinomai neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną įrašymą į deklaracijas ir jų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 15 d. iš patikrinimo akto Nr. FR0680-269 matyti, kad palyginus VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenis su išrašytomis mokėtojo PVM sąskaitomis faktūromis matyti, kad nuo 2013 m. iki 2016 m. pagal nekilnojamojo turto registre užfiksuotus duomenis daugiausia už IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu atliktas paslaugas fiziniams asmenims PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros neišrašytos ir už suteiktas paslaugas gautos pajamos įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos <...>, palyginus įmonės duomenis su VĮ Registrų centras pateikta informacija, atlikus dalies įmonės klientų apklausą, nustatyta, kad įmonė tikrinamuoju laikotarpiu daugiausiai buhalterinėje apskaitoje neapskaitė gautų pajamų už suteiktas kadastrinių, geodezinių matavimų ir kitas paslaugas (1 t., b. l. 1-17). Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė B. Š. 2017 m. lapkričio 8 d. pateikė paaiškinimą, kad 2017 m. birželio 15 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-269 konstatuota, jog dėl išvardytų IĮ „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 pažeidimų, į apskaitos registrus įrašytų tikrovės neatitinkančių duomenų apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie gautas pajamas, iš dalies negalima nustatyti įmonės pajamų, išlaidų, patikrinti PVM, pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo ir iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t., b. l. 17-18).
Įvertinus tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 222 straipsnio 1 dalį.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Lietuvos Respublikos BK 220 str. prasme, žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Asmuo suvokia, kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori.
Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje sudėtis yra formali. Ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai atitinkama valstybės įgaliota institucija gauna deklaraciją, nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą su juose įrašytais neteisingais duomenimis, t .y. nuo šių dokumentų pateikimo momento.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė minėtą nusikaltimą. Kaip matyti iš Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2017 m. liepos 20 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-290, apskaičiuojant mokesčius IĮ „(duomenys neskelbtini)“ tikrinamuoju laikotarpiu įrašė neteisingus duomenis apie gautas pajamas. Dėl to už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31 pridėtinės vertės mokestis ir pelno mokestis apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant ekonominių modelių metodą. Mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 17566,87 Eur pridėtinės vertės ir 1493,36 Eur pelno mokesčių (1 t., b. l. 18-20).
Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 220 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-145-895/2018; Nr. 2K-329/2013). Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti, įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-312/2011).
Teismo posėdžio metu kaltinamoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą vyro atsakomybei, mano, kad jis galės daryti jai teigiamą įtaką. Byloje yra pateiktas laiduotojo – sutuoktinio prašymas dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jo atsakomybei (2 t., b. l. 37). Laiduotojas sutinka laiduoti už kaltinamąją ir nurodė, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Nurodė, kad santykiai su žmona labai geri, gyvena kartu.
Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kalta, padariusi nusikaltimą, pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji padarė vieną nesunkų (BK 220 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 222 straipsnio 1 dalis), neteista, ji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 49), administracine tvarka bausta vieną kartą (2 t., b. l. 48 ), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, dalį žalos atlygino, bendradarbiauja su valstybine mokesčių inspekcija (2 t., b.l. 12-14; 33-35; 41; 44; 46), žalos atlyginti Valstybinė mokesčių inspekcija neprašo, ją išieškos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (2 t., b. l. 66), laiduotojas D. P. sutinka laiduoti už kaltinamąją, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją pagal laidavimą sutuoktinio D. P. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti D. P. kaip laiduotoju, nes jis neteistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos -Liteko duomenys), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 91-92), dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 55). Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.
Civilinio ieškinio –nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - nėra.
Kardomoji priemonė nepaskirta.
Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (viso 2,78 Eur), neviršija 3,00 Eur sumos, todėl iš kaltinamosios valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. P., padariusią nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo D. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti L. P., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui D. P., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus. (Išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka)