Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank Lietuvos filialą, dėl delspinigių sumažinimo, trečiasis asmuo - G. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, papildomai nurodė, kad abi kredito sutartys buvo nutrauktos tą pačią dieną ir pagal abi sutartis buvo vykdomas išieškojimas. Nors pagal kredito sutartį Nr. 1 vykdomoji bylą yra užbaigta ir delspinigiai išieškoti, tačiau, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika (2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005), delspinigių dydis gali būti sumažintas, be to galimas vykdymo atgręžimas. Išieškojimas pagal kredito sutartį Nr. 2 tebevyksta, taip pat yra skundžiamas refinansavimo sutarties nutraukimas (kasacinis teismas 2016-07-01 priėmė skundą). Atsakovas nepagrįstai nutraukė kreditavimo sutartis, nes lėšų ieškovo tranzitinėje sąskaitoje buvo pakankamai sutartinių įsipareigojimų vykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB "Senamiesčio svečių namai" ir atsakovo Danske bank A/S, veikiančio per Danske bank Lietuvos filialą, 2003-03-24 ir 2006-05-10 buvo sudarytos kredito sutartys su papildymais ir pakeitimais – kredito sutartis Nr. KV303085V (kredito sutartis Nr.1) ir kredito sutartis Nr. K200605-0996 (kredito sutartis Nr.2), kurių įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas ieškovui ir tretiesiems asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas. Kredito sutartyse (19 punktas) šalys susitarė, kad, ieškovui laiku nesumokėjus kredito sutartyje nustatytų mokėjimų, ieškovas bankui moka 0,08 proc. dydžio delspinigius (netesybas) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Kredito sutartyse (47.3 punktas) ieškovas užtikrino, kad kredito sutarties sąlygos, ieškovo prievolės, kylančios iš kredito sutarties, neprieštarauja ieškovo steigimo dokumentams ir t.t. Kredito sutartys vienašališku banko sprendimu yra nutrauktos nuo 2008-12-12 ir hipotekos procedūrų pagrindu yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš banko naudai įkeisto nekilnojamojo turto. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010-10-25 nutartimi Nr. I-363V/2010, tarp kitų, yra patvirtintas ir atsakovo reikalavimas iš UAB "Senamiesčio svečių namai" išieškoti delspinigius už laikotarpį nuo kredito sutarties Nr.1 pažeidimo (2008-09-30) iki atsakovo pakartotinio pareiškimo gavimo hipotekos teisme dienos (2010-10-21), t.y. už daugiau nei dvejų metų laikotarpį. Vilniaus miesto 15 notaro biuro notarės D. J. 2015-02-10 vykdomuoju dokumentu Nr. DJ-749 yra patvirtintas atsakovo reikalavimas iš UAB "Senamiesčio svečių namai" išieškoti delspinigius už laikotarpį nuo kredito sutarties Nr.2 pažeidimo (2008-09-30) iki atsakovo pareiškimo dėl skolos išieškojimo pateikimo (2014-04-16), t.y. už beveik šešerių metų laikotarpį. Išieškojimas pagal kredito sutartį Nr.1 yra įvykdytas 2015-03-05 turto perdavimo išieškotojui aktu, vykdomoji byla nutraukta 2015-08-19 antstolio patvarkymu. Tarp šalių tebevyksta teisminis ginčas dėl turto perdavimo išieškotojui akto teisėtumo bei refinansavimo sutarties nutraukimo, be to jau yra išnagrinėta ne viena byla, kurioje tiek ieškovas, tiek kiti asmenys yra kėlę klausimą dėl netesybų dydžio, viena jų – Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3446-823/2014 prijungta prie nagrinėjamos bylos.

Pareikštu ieškiniu nagrinėjamoje byloje UAB "Senamiesčio svečių namai" prašo sumažinti pagal abi kredito sutartis numatytų netesybų (delspinigių) dydį, t.y. ieškovas ieškinyje nurodo, kad turi būti sumažinti antstolio išieškomi delspinigiai, kurie paskaičiuoti ieškovui kredito sutarties Nr.1 19 punkto ir kredito sutarties Nr.2 21 punkto pagrindu, motyvuojant iš esmės dviem argumentais – senaties taikymu (sumažinti atsakovo reikalaujamą netesybų sumą už ne ilgesnį nei pusės metų laikotarpį) ir delspinigių normos dydžiu (kad netesybos yra neprotingai didelės). Atsakovas su ieškiniu nesutinka, tvirtindamas, kad nė vienas iš nurodytų ieškovo argumentų nėra pagrįstas. Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinių ir jau išieškomų netesybų (delspinigių) dydžio pagrįstumo.

Ieškovo teigimu, sutartyse, iš kurių kildinamas ieškovo reikalavimas, numatytas 0,08 proc. už kiekvieną uždelstą dieną delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis, todėl teismo turėtų būti sumažintas, taikant Lietuvos Respublikos CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. Priešingai, nei teigia ieškovas, teismų praktikoje nėra nustatyta, jog delspinigių dydis, viršijantis 0,02 proc., visais atvejais laikytinas nepagrįstai dideliu. Atvirkščiai, 0,08 proc. delspinigių dydis teismų yra pripažintas pagrįstu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1281/2014). Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad netesybų mažinimas iki minimalių įstatyminių nuostolių dydžio (0,02 proc.) gali be pagrindo paneigti šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pažeisti protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).

Nors ieškovas nagrinėjamoje byloje ir tvirtina, kad šiuo atveju mažinti netesybas yra teisinis pagrindas, tačiau teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka ir pažymi, kad, priešingai, nei teigia ieškovas, 0,08 proc. delspinigių dydis savaime nelaikytinas aiškiai per dideliu (neprotingu). Netesybų dydis yra vertinamoji kategorija, kiekvienoje byloje nustatoma individualiai, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes. Sprendžiant dėl sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo, turi būti įvertinamas šalių teisinis statusas, teisinių santykių tarp šalių pobūdis, prievolės pažeidimo apimtis ir kt. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, turi įrodyti šalys. Nagrinėjamu atveju kredito sutarčių šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Įrodymų, kad netesybų dydis nebūtų atitikęs kredito sutarčių pasirašymo metu kreditavimo rinkoje taikytų netesybų normų, byloje nėra. Taigi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad netesybų dydis nebūtų atitikęs kredito sutarčių pasirašymo metu kreditavimo rinkoje taikytų netesybų normų (CPK 178 str.).

Ieškovo argumentas, kad bankas (atsakovas) diktuoja savo sąlygas nuo finansavimo priklausantiems juridiniams asmenims, iš esmės yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju sutarčių šalys yra privatūs verslo subjektai. Ieškovo argumentas, kad kredito gavėjas – ieškovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ nėra profesionalus kredito teisinių santykių dalyvis, nereiškia, kad šis juridinis asmuo apskritai neturi jokios patirties verslo ir derybų srityje bei negalėjo numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis, sudarydamas kredito sutartis, neturėjo realios galimybės derėtis dėl kreditavimo sąlygų, įskaitant ir delspinigių sąlygą, ar kreiptis į kitas konkuruojančias finansines įstaigas.

Ieškovas taip pat teigia ir prašo atsižvelgti į tai, kad jo sutartinės prievolės buvo iš dalies įvykdytos. Tačiau bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, skola bankui nėra grąžinama ilgą laikotarpį pagal kredito sutartį Nr. 2, o pagal kredito sutartį Nr. 1 buvo grąžinta tik priverstinio išieškojimo tvarka. Todėl, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad grąžinta dalis pasiskolintos sumos, šiuo atveju nesudaro pagrindo sumažinti reikalaujamų delspinigių dydį, atsižvelgiant į tai, kad negrąžintos sumos yra žymiai didesnės už patvirtintas delspinigių sumas. Pažymėtina, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje be pagrindo akcentuoja, jog 2008-12-12 (kada atsakovo vienašališku sprendimu kredito sutartys buvo nutrauktos) tranzitinėje ieškovo banko sąskaitoje buvo pakankama lėšų suma kredito sutarčių dengimui, kadangi nurodytos aplinkybės šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos, nes byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl kredito sutarčių nutraukimo pagrįstumo.

Įstatymas netesybas apibrėžia kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatytą pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Kadangi delspinigiai yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, jų taikymas skatina skolininką laiku įvykdyti prievolę. Netesybos taip pat padeda kompensuoti nuostolius, kreditoriaus patiriamus dėl to, kad skolininkas, praleidęs atsiskaitymų terminą, naudojasi kreditoriui mokėti priklausančiomis sumomis, todėl privalo už termino praleidimą mokėti sutartyje numatytų delspinigių dydžius, kurie laikomi minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str., 6.210 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2006). Taigi sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl, kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad tokiu atveju kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus, o ne faktiškai patirtus nuostolius.

Byloje nustatyta, kad atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske bank Lietuvos filialą, savo įsipareigojimus suteikti kreditą, įvykdė tinkamai, tuo tarpu ieškovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, skola atsakovui nėra grąžinama ilgą laikotarpį. Teismas sutinka su atsakovo pozicija ir argumentais, kad tokia situacija turėjo sukelti kreditoriui Danske Bank A/S realių piniginių nuostolių. Reikalavimus bankams sudaryti atidėjinius nustato Bankų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis, Finansų įstaigų įstatymo 32 straipsnio 4, 5 dalys. Šios aplinkybės patvirtina, kad ilgą laiką besitęsiantis prievolių pagal kredito sutartis nevykdymas bankui tikėtinai sukelia nuostolių, tačiau bankas neprivalo jų konkrečiai pagrįsti, siekdamas pateisinti reikalaujamų netesybų dydį. Juolab, kad šios netesybos, kaip minėta, nėra akivaizdžiai didelės.

Nagrinėjamu atveju, įvertinant kredito sutarties Nr.1 ir kredito sutarties Nr.2 šalių numatytas netesybas, reikšminga yra tai, kad pagal šių sutarčių specifinį pobūdį atsakovui (bankui) yra ypač svarbus laiku atliekamas kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas. Kreditavimo sutarties esmė įtvirtinta CK 6.881 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog kredito sutartyje nustatytas kredito įmokų bei palūkanų mokėjimo grafikas laikytinas ypač svarbiu sutarties dalyku, o jo nesilaikymas traktuotinas kaip esminis sutarties pažeidimas. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (žr. pvz.,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012), kuris išaiškino, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, todėl griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Ieškovas šiuo atveju pagal kredito sutartį Nr,1 ir kredito sutartį Nr.2 įsipareigojo mokėti (grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas už kredito naudojimą) nustatytomis dienomis pagal grafiką. Bankas turi vykdyti savo įsipareigojimus kitiems asmenims, todėl ilgalaikėse kreditavimo sutartyse numatomas mokėjimų grafikas ir jo griežtas laikymasis iš ieškovo pusės yra svarbus bankui. Dėl to šalių susitartas 0,08 proc. delspinigių dydis laikytinas normaliu ir pateisinamu. Pažymėtina, kad delspinigiai savo paskirtimi skirti užtikrinti, kad pavėluotų mokėjimų pasekmės būtų tokios, kurios neskatintų skolininko praleidinėti prievolių vykdymo terminus. Taigi, praleidęs atsiskaitymų terminą, ieškovas naudojosi atsakovui mokėti priklausančiomis sumomis, dėl ko privalo už termino praleidimą mokėti sutartyse numatytų delspinigių dydžius, kurie a priori laikomi minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2005).

Pažymėtina ir tai, kad, ieškovui delsiant mokėti įmokas, bankas ne tik iš kredito gavėjo neatgavo paskolintų pinigų ir palūkanų, bet patyrė didelių nuostolių dėl tokio ieškovo elgesio formuojamų atidėjinių Lietuvos bankui, kaip tai numato Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 47 straipsnis ir kiti teisės aktai. Tuo atveju, kai bankas suformuoja daug atidėjinių, akivaizdu, mažėja banko pelnas arba didėja nuostolis, krenta banko kapitalo pakankamumo rodikliai, mažėja banko balansinis turtas, taip pat krenta ir visi kiti veiklos rodikliai. Dėl to darytina išvada, kad dėl ieškovo prievolės pagal kredito sutartį nevykdymo atsakovo nuostoliai yra dideli, o pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta žemiausioji netesybų mažinimo riba – jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ši nuostata pakartota ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taigi nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske bank Lietuvos filialą, atstovo teismo posėdžiuose išsakytais argumentais dėl patirtų banko nuostolių ir, atsižvelgiant į tarp banko ir ieškovo sudarytų kredito sutarčių pobūdį, prievolių vertę (sumą), prievolių pažeidimo aplinkybes ir jų padarinius, atsakovo patirtų nuostolių dydį, konstatuoja, kad kredito sutartyje Nr.1 ir kredito sutartyje Nr.2 nustatyti 0,08 proc. delspinigiai nėra neprotingai dideli, todėl neturi būti mažinami.

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Teismas ieškinio senatį taiko tik esant ginčo šalies reikalavimui (CK 1.126 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000; 2001 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-920/2001; 2003 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1039/2003; 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2006; 2010 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

Ieškovas nagrinėjamoje byloje prašo sumažinti iš jo išieškomus delspinigius, taikant senatį, t.y. atsakovo reikalaujamą netesybų sumą sumažinti už ne ilgesnį nei pusės metų laikotarpį tiek pagal kredito sutartį Nr.1, tiek pagal kredito sutartį Nr.2. Atsakovas, nors ir neginčija, kad delspinigiai iš ieškovo yra išieškomi už ilgesnį laikotarpį, tačiau tvirtina, kad terminą dėl delspinigių priteisimo pagal kreditavimo sutartį Nr.2 praleido dėl svarbių priežasčių – paties ieškovo veiksmų, todėl mano, kad jis turi būti atnaujintas. Teismas sutinka su atsakovo argumentais ir, atsižvelgdamas į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadą, kad konkrečiu atveju praleistas pusės metų terminas dėl delspinigių išieškojimo pagal kreditavimo sutartį Nr.2 atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių, o būtent: Palangos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1657-668/2010, ginčijant atsakovo naudai įregistruotą hipoteką, ieškovo prašymu Palangos miesto apylinkės teismas 2010-10-17 nutartimi buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – sustabdęs priverstinį skolos išieškojimą, kurios galiojo iki pat Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2014-02-28 nutartį. Po pastarosios nutarties priėmimo atsakovas 2014-03-21 raštu kreipėsi į notarę D. I. dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas delspinigius pagal kreditavimo sutartį Nr.2 skaičiavo iki 2014-03-05. Be to atsakovas 2010-03-15 kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto dėl turto, įkeisto atsakovo naudai pagal kreditavimo sutartį Nr.2 arešto ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-09-27 nutartimi banko prašymą tenkino. Taigi ieškinio senaties terminas nelaikytinas praleistu (atnaujintinas) ir delspinigiai šiuo pagrindu negali būti mažinami.

Kartu teismas pažymi, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010-10-25 nutartimi Nr. I-363V/2010, tarp kitų, yra patvirtintas ir atsakovo reikalavimas iš UAB "Senamiesčio svečių namai" išieškoti delspinigius už laikotarpį nuo kredito sutarties Nr.1 pažeidimo (2008-09-30) iki atsakovo pakartotinio pareiškimo gavimo hipotekos teisme dienos (2010-10-21), t.y. už daugiau nei dvejų metų laikotarpį. Vilniaus miesto 15 notaro biuro notarės D. J. 2015-02-10 vykdomuoju dokumentu Nr. DJ-749 yra patvirtintas atsakovo reikalavimas iš UAB "Senamiesčio svečių namai" išieškoti delspinigius už laikotarpį nuo kredito sutarties Nr.2 pažeidimo (2008-09-30) iki atsakovo pareiškimo dėl skolos išieškojimo pateikimo (2014-04-16), t.y. už beveik šešerių metų laikotarpį. Nurodyti procesiniai sprendimai yra galiojantys, todėl vykdytini.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, t.y. ieškovas neįrodė, kad konkrečiu atveju delspinigiai mažintini dėl senaties arba dėl to, kad jie yra pernelyg dideli, todėl nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo tenkinti ieškovo pareikštą materialųjį reikalavimą dėl netesybų sumažinimo ir ieškinys atmetamas (CK 1.5 str., CPK 178, 185 str.).

Atmetus ieškinį ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.), tačiau atlygintinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 21 EUR žyminio mokesčio, sumokėto paduodant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-449-186/2016 atsakovo atskirasis skundas buvo patenkintas). Šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo. Kitas išlaidas patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank Lietuvos filialą, dėl delspinigių sumažinimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ 21 EUR (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank Lietuvos filialą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.