- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- e2-2009-1068/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00462-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Atsakovas
- A. T., J. T.
- Ieškovas
- PlusPlus Capital AS
- Advokatai
- Vilius Virbickas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovams A. T. ir J. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas PlusPlus Capital AS pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. T. ir J. T. ieškovo naudai 8680,70 Eur negrąžinto kredito, 3799,89 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 1123,25 Eur delspinigių; 8,75 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 8680,70 Eur už laikotarpį nuo 2020-05-08 iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai ir AB „Swedbank" sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 07-097109-VA pagal kurią bankas suteikė atsakovams kreditą, o atsakovai įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą, mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovai įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimą periodiniais mokėjimais, pradedant nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio imtinai. 2009 m. birželio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovės A. T. transporto paslaugų įmonei buvo iškelta bankroto byla. 2010 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi banko kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas ir įtrauktas į bankrutuojančios A. T. transporto paslaugų įmonės kreditorių sąrašą. 2013 m. sausio 30 d. A. T. transporto paslaugų įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro. Po A. T. transporto paslaugų įmonės išregistravimo, bankas nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. 2018-05-17 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius AB „Swedbank" perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovų įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą. 2018-05-18 Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovui PlusPlus Capital AS. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovė A. T. informuota 2018-06-14, išsiunčiant pranešimą registruotu laišku. Ieškovas siekė taikiai susitarti su atsakovais dėl įsiskolinimo padengimo, tačiau atsakovai įsiskolinimo nepadengė. Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną pagrindinio įsiskolinimo, t. y. negrąžinto kredito likutis sudarė 8680,70 Eur. Iš atsakovų sudarytos sutarties kyla asmeninės atsakovų prievolės. Atsakovės A. T. transporto paslaugų įmonės likvidavimas dėl bankroto nesukelia teisinių pasekmių atsakovams ir nepanaikina pareigos vykdyti asmeninių prievolių ieškovui. Šalys buvo sutarusios dėl 8,75 proc.dydžio metinių palūkanų. Reikalavimo perleidimo dieną 2018-05-17 mokėjimo palūkanų įsiskolinimas sudarė 3803,99 Eur. Atsakovai turėjo pareigą mokėti palūkanas nuo sutarties sudarymo iki visiško įsipareigojimų įvykdymo. Atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą sutrumpintą 5 metų senaties terminą, ieškovas skaičiuoja palūkanas už paskutinius 5 metus iki ieškinio pateikimo dienos, t.y. iki 2020-05-08. Atsakovų mokėtina palūkanų suma ieškinio pareiškimo dienai sudaro 3799,89 Eur (8680,70 Eur X8,75 proc.X1826 d. (5 metų terminas nuo 2015-05-08 iki 2020-05-08)) sumą palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją. Atsakovų ir banko sudaryta sutartis numato, kad mokėjimo palūkanos pagal sutartį skaičiuojamos iki visiško suteikto kredito grąžinimo, taip pat atsižvelgiant į CK 6.872 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatančias, jog palūkanos mokamos iki paskolos suma bus grąžinta, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovo naudai priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas iki visiško atsakovų prievolės grąžinti kredito sumą įvykdymo. Pagal sutarties nuostatas atsakovai sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais nuo pradelstos sumokėt sumos įsipareigojo mokėti 0,10 proc.dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas, vertindamas šiai dienai taikomą praktiką, geranoriškai mažina sutartyje numatytą delspinigių normą iki 0,05 proc. dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai laiku nėra sumokėję visų pagal sutartį mokėtinų sumų, už vėlavimą įvykdyti sutartines prievoles atsakovų ieškovui mokėtini delspinigiai sudaro 1123,25 Eur: už pradelstą grąžinti finansavimo sumą sudaro 781,26 Eur (8680,70 EurX0,05 proc.X180 d.); už pradelstas mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas sudaro 341,99 Eur (3799,89 Eur X0,05 proc.X180 d.). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, delspinigiai skaičiuojami už laikotarpį ne ilgesnį kaip 180 dienų iki ieškinio pareiškimo. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų įstatymines procesines palūkanas, priskirtinas prie kompensuojamųjų palūkanų, kurios skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovai per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovu sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu gavo 60 000 Lt (17 377,20 Eur) kreditą namo remontui ir automobilio pirkimui, kuris turėjo būti grąžintas 2012-09-05. A. T. transporto paslaugų įmonės bankroto proceso metu buvo parduotas visas atsakovų turtas, tame tarpe namas, kuriam buvo paimtas kreditas, žemės sklypai, automobiliai, lentpjūvė ir t. t. bei padengti kreditorių reikalavimai, kurių suma sudarė beveik 400 000 Lt. AB „Swedbank“ reikalavimas vienu metu siekė 30 984 LT (8680,07 Eur), tačiau koks galutinis likutis, atsakovams nėra žinoma. Įmonė išregistruota 2013-01-30. AB „Swedbank“ dėl sutarties vykdymo į atsakovus niekada nesikreipė, jokių pretenzijų ar raginimų, atsakovai negavo. Atsakovai suprato, jog likvidavus įmonę, baigėsi ir prievolė mokėti kredito įmokas pagal sutartį. Atsakovai apie 2018-05-17 reikalavimo teisių perleidimą ieškovui bei 13603,84 Eur dydžio skolą sužinojo tik iš 2020-05-08 ieškovo ieškinio. Ieškovo pateiktos 2018-05-17 ir 2018-05-18 reikalavimo perleidimo sutartys šalių nepasirašytos, neaišku kokio dydžio finansiniai reikalavimai ir dėl kokių skolininkų perleidžiami, prie sutarčių nepridėti pirminiai skolų faktą ir dydį patvirtinantys dokumentai, sutartys akivaizdžiai iškarpytos, nepateikiant esminės informacijos. Atsakovams neaišku, vadovaujantis kokiais dokumentais nustatyta, jog paskolos likutis sudarė 8680,07 Eur. Nuostolių dydis turėtų būti sumažintas. Prašo atsižvelgti į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, nes dėl visiško nuostolių atlyginimo atsiras jiems nepriimtinos ir sunkios pasekmės. Prašo įvertinti atsakovų sveikatos būklę, šeimyninę ir socialinę padėtį bei kitas aplinkybes, turinčias įtaką atsakovų turtinei padėčiai. Ieškovas verčiasi skolų išieškojimu, todėl yra savo srities profesionalas. Visgi ieškovas nuo 2018-05-17 nesiėmė jokių aktyvių veiksmų atsakovų skolos klausimui išspręsti. Atsakovai nei reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, nei pretenzijos negavo. AB „Swedbank“ ir ieškovas visą laiką skaičiavo mokėjimo palūkanas (8,75 proc.) bei delspiniginius (0,1 proc.) bei savo neteisėtais veiksmais padidino atsakovų skolą 4923,14 Eur, t. y. nuo 8680,70 Eur iki 13603,84 Eur. Atsakovai neturi nei teisinio, nei finansinio išsilavinimo. A. T. nuo 2014-11-25 yra pensininkė, J. T. taip pat pensininkas nuo 2010-11-24. Atsakovai neturi jokio turto, vienintelis jų pajamų šaltinis yra valstybės mokama pensija, kuri A. T. atžvilgiu yra tik 368,84 Eur, J. T. atžvilgiu 508,21 Eur, o jo sąskaitoje šiuo metu yra tik 65,74 Eur. Visas atsakovų turtas, kurio vertė 497563,05 LT dar įmonės bankroto metu buvo parduotas iš varžytynių, siekiant atsiskaityti su kreditoriais. Dėl atsakovų ligų jau nuo 2008 m. J. T. darbingumas siekė 40 proc., nuo 2010 m. A. T. vos 30 proc. Prašo atsižvelgiant į AB „Swedbank“ ir ieškovo nerūpestingumą, atsakovų prastą finansinę padėtį, sunkią sveikatos būklę, bet mažinti skolos dydį 4923,14 Eur sumoje.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovui pabandžius geranoriškai susitarti su atsakovais dėl skolos dengimo, atsakovai geranoriškai to nesutiko daryti ir jokių mokėjimų, kurie bent iš dalies dengtų skolą, ieškovo naudai nėra atlikę. Nėra jokio pagrindo atsakovų teiginiams, jog ieškovas neįrodė ieškiniu prašomos priteisti skolos sumos (8680,70 Eur). Prašo bylą nagrinėti ieškovo atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovų A. T. ir J. T. atstovas advokato padėjėjas Vilius Virbickas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad skolininkai niekada nežinojo apie skolos perleidimą, į bylą pateikti ne sutarčių originalai, o sutarčių išrašai, kurie nepasirašyti ir sudaryti prieš du metus. Reikalavimo perleidimo sutartys pateiktos netinkamai, privaloma pateikti pirminius skolų patvirtinimus. Byloje netinkamas ieškovas, todėl su ieškiniu nesutinka. Skola perleista, tačiau per 10 metų pateikta tik viena pretenzija. Kreditorius elgėsi neprofesionaliai, AB „Swedbank“ nepranešė apie skolos perleidimą ir toliau skaičiavo delspinigius. Atsakovai yra senyvo amžiaus, sergantys, gaunantys mažas pajamas. Jie neginčija, kad kreditas iš banko buvo paimtas, tačiau kai bankrutavo jų individuali įmonė, manė, kad pasibaigė ir visi su kredito ėmimu susiję įsipareigojimai ir jie nebeturi prievolės mokėti skolos. Jeigu teismas nuspręstų, kad kreditas negrąžintas, prašo atleisti atsakovus nuo delspinigių mokėjimo. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai ir AB „Swedbank" 2007-09-05 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 07-097109-VA pagal kurią bankas suteikė atsakovams 60 000 Lt (17 377,20 Eur) kreditą namo remontui ir automobilio pirkimui, kurio grąžinimo terminas 2012-09-05, o atsakovai įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą sumą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovai įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą periodiniais mokėjimais, pradedant nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartimi atsakovės A. T. transporto paslaugų įmonei buvo iškelta bankroto byla. 2010 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi AB „Swedbank" įtrauktas į bankrutuojančios A. T. transporto paslaugų įmonės kreditorių sąrašą ir patvirtintas jo 32 736,02 Lt (9481,01 Eur) finansinis reikalavimas, nes paskola buvo panaudota namo remontui, kuris pardavinėjamas kreditoriniams reikalavimams padengti. 2012 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos ir patvirtino galutinį patikslintą įmonei pareikštų nepatekintų kreditorinių reikalavimų sąrašą, kuriame banko kreditorinio reikalavimo likutis buvo 30 984,64 Lt (8973,77 Eur). 2013 m. sausio 30 d. A. T. transporto paslaugų įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro. 2018-05-17 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius AB „Swedbank" perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovų įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą. 2018-05-18 Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovui PlusPlus Capital AS.
Atsakovų atstovas prašo ieškinį atmesti kaip pareikštą netinkamos šalies, nes ieškovo pateikti duomenys – reikalavimų perleidimo sutartys ne originalios, nepasirašytos, nėra pirminių skolos patvirtinimų. Šalys parengiamajame posėdyje nedalyvavo ir prašymų dėl įrodymų išreikalavimo teismui neteikė, duomenų, kad sutartys būtų suklastotos taip pat nepateikė. Nors į bylą pateiktos ne pačios reikalavimo perleidimo sutartys, o jų išrašai, teismui abejonių buvus reikalavimo perleidimo faktams nekelia (išrašai pasirašyti reikalavimą įgijusio ir jį vėliau perleidusio kreditoriaus atstovo), todėl šiuo pagrindu atmesti ieškinį nėra pagrindo. Reikalavimo perleidimo sutarčių priedai, kuriuose nurodomas tik atsakovų įsipareigojimas, kuris ir perleidžiamas, yra tinkamas duomenų pateikimas teismui, priešingu atveju viso priedo pateikimas pažeistų trečiųjų asmenų teises ir suponuotų asmens duomenų teikimo pažeidimą. Priedų išrašą patvirtino naujųjų kreditorių atstovas teisininkas, kuris turėjo įgaliojimą veikti abiejų kreditorių vardu, ką patvirtina į bylą pateikti jo įgaliojimai. Reikalavimo dydį patvirtina ieškovo pateikta pradinio kreditoriaus kredito panaudojimo ataskaita, kurios duomenys sutampa su priedų prie reikalavimo perleidimo sutarčių prieduose nurodyta informacija apie perleidžiamo reikalavimo dydį.
Naujasis kreditorius – ieškovas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsniu, 2018-06-14 išsiunčiant pranešimą registruotu laišku, pranešė atsakovei A. T. apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą ir atsakovų prievolių vykdymą naujajam kreditoriui. Atsakovai nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškovu neatsiskaitė.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tarp ieškovės ir atsakovų susidarė prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. kreditoriui AB „Swedbank“ reikalavimo teisę perleidus PlusPlus Baltic OU, o šiam reikalavimo teisę perleidus ieškovui, ieškovas įgijo teisę atsakovams reikšti visus reikalavimus, kuriuos sudarytos sutarties pagrindu atsakovams turėjo teisę reikšti pradinis kreditorius (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnis). Įstatymas įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai).
Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną negrąžinto kredito pagal sutartį likutis sudarė 8680,70 Eur. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovų interesus, nenustatyta (CK 6.101 – 6.102 straipsniai). Duomenų apie tai, kad atsakovai būtų tinkamai įvykdę iš sutarties kylančias prievoles, būtų pareiškę pretenzijas dėl sutarties vykdymo, skolos ar netesybų priskaičiavimo, byloje nėra. Atsakovai savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl jie laikomi pažeidusiais prievolę.
CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad pasibaigia individualios įmonės savininko prievolės, kurias jis asmeniškai prisiėmė, po jo įmonės likvidavimo dėl bankroto. Individualios įmonės likvidavimas dėl bankroto nereiškia ir nėra prilyginamas įmonės savininko bankrotui ir jo prievolių dėl bankroto pasibaigimui. Individualios įmonės savininko - fizinio asmens - prievolės, kurias jis prisiėmė kaip fizinis asmuo, bankroto procedūrų būdu pasibaigia Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto (toliau – FABĮ) nustatyta tvarka, pagal kurią iškeliama bankroto byla nemokiam fiziniam asmeniui, atsiskaitoma su jo kreditoriais, atliekamos kitos fizinio asmens bankroto byloje procedūros ir tik tuomet fizinio asmens prievolės pasibaigia dėl bankroto. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nėra pripažinti bankrutavusiais pagal FABĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad fizinio asmens prievolė savaime dėl jo individualios įmonės bankroto nepasibaigia ir, teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolės išlieka. Prievolės nepasibaigia ir tais atvejais, kai kreditorius turimą reikalavimą į skolininką (individualios įmonės savininką, kaip fizinį asmenį) buvo pareiškęs individualios įmonės bankroto procedūrų metu, kurias atlikus paaiškėja, kad visa ar dalis kreditoriaus reikalavimo nepatenkinta likvidavus individualią įmonę, t. y. neužtekus turto kreditoriaus reikalavimui padengti. Likvidavus individualią įmonę dėl bankroto sprendžiant klausimą, ar prievolės yra pasibaigusios, esminę reikšmę turi prievolių šalių nustatymas - ar tai buvo šios įmonės iki jos likvidavimo, ar įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009, 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-331/2011). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nustatyta, jog iš atsakovų sudarytos 2007 m. rugsėjo 5 d. vartojimo kredito sutarties kyla asmeninės atsakovų prievolės. Atsakovės A. T. transporto paslaugų įmonės likvidavimas dėl bankroto nesukelia teisinių pasekmių atsakovams ir nepanaikina pareigos vykdyti asmeninių prievolių ieškovui. Tai kad nei pradinis kreditorius, nei ieškovas ilgą laiką nereiškė atsakovams reikalavimo dėl prievolės įvykdymo, nereiškia, kad prievolė išnyko ar turi būti mažinama. Sunki atsakovų finansinė padėtis taip pat nėra pagrindas mažinti prievolės dydį, bet sudaro sąlygas jiems tartis su ieškovu dėl prievolės įvykdymo termino.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, atsakovams yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, jie turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu atsiradusius nuostolius, tai yra sumokėti įsiskolinimą ir netesybas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis, 6.71 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 8680,70 Eur negrąžinto kredito pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 3799,89 Eur (8680,70 Eur X8,75 proc.X1826 d. (5 metų terminas nuo 2015-05-08 iki 2020-05-08)) sumą palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją (pelno palūkanas), paskaičiuotas, taikant Sutartyje numatytą 8,75 procentų metinę pelno palūkanų normą už laikotarpį nuo 2015-05-08 iki 2020-05-08, t.y. po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Pažymėtina, kad pagal aktualiausią kasacinio teismo praktiką pelno palūkanų skaičiavimas už naudojimąsi kredito suma po paskolos grąžinimo termino, nustatyto paskolos sutartyje, kaip šiuo atveju po 2012 m. rugsėjo 5 d., nebegalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52, 54 punktai), todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas. Ši teisminė praktika iš esmės palengvina atsakovų padėtį nagrinėjamoje byloje, todėl dar labiau jos lengvinti kaip prašė jų atstovas byloje, nėra pagrindo.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų solidariai 1123,25 Eur delspinigių sumą, kurią sudaro 781,26 Eur delspinigių už pradelstą grąžinti finansavimo sumą, paskaičiuotą nuo 8680,70 Eur sumos už 180 dienų, taikant 0,05 procentų dydį, ir 341,99 Eur delspinigiai už pradelstas mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuoti nuo 3799,89 Eur sumos už 180 dienų, taikant 0,05 procentų dydį. Pagal Vartojimo kredito sutarties nuostatas kredito gavėjai (atsakovai) sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais nuo pradelstos sumokėti sumos įsipareigojo mokėti 0,10% dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas, nurodė, kad vertindamas šiai dienai taikomą praktiką, geranoriškai mažina sutartyje numatytą delspinigių normą iki 0,05% dydžio už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas pažymi, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, vartojimo kredito sutarties šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu, nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia Įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę Įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Taigi atsižvelgiant į teismų praktiką ir remiantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu netesybų dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012), ką nurodė ir ieškovas bei pritaikė skaičiuodamas netesybas. Byloje konstatuota, jog atsakovai pažeidė prievolės įvykdymo terminą, kadangi negrąžino kredito, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovų ieškovo paskaičiuotus 781,26 Eur delspinigių už pradelstą grąžinti finansavimo sumą (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis), tačiau reikalaujama delspinigių sumą už pradelstas mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas atmestina, nes atmestinas pats reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 306,00 Eur žyminį mokestį. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistini 70 procentų, t.y. 214,00 Eur, patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro po 107,00 Eur kiekvienam.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8680,70 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų 70 ct) negrąžinto kredito, 781,26 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 26 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 9461,96 Eur ( devynių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt vieno euro 96 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas, po 107,00 Eur (vieną šimtą septynis eurus, 00 ct) kiekvienam, ieškovo PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.