Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinio ir patikslinto ieškinio atsakovei A. R. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo Luminor bank AS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. R. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei A. R. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo Luminor bank AS.

3. Teisme 2024 m. balandžio 3 d. gautas patikslintas ieškovo ieškinys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys ir patikslintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo byloje nepadalinto santuokoje įgyto turto ir turto atidalinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas juos padavusiam asmeniui.

10. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas 2024 m. kovo 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nurodydamas, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-2309-374/2016, patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria be kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, vaikų išlaikymo) buvo sutarta ir dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo, tačiau santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalintas kitas turtas –žemės sklypas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini).

11. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 25 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus, nes, teismo vertinimu, ieškovas nepateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kad santuokos nutraukimo metu nepadalintas turtas yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, valdoma po ½ dalį. Todėl nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti - pateikti duomenis, patvirtinančius, kad ginčo turtui Nekilnojamojo turto registre yra išregistruotas juridinis faktas – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė arba pateikti įrodymus, kad į minėtą turtą šalims yra nustatytos konkrečios dalys bendroje dalinėje nuosavybėje. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį.

12. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų, skundžiama nutartimi ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotais ir grąžino juos pateikusiam asmeniui. Ieškovas atskiruoju skundu su teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti kaip nepagrįstą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

14. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo konstatuotu ieškinio trūkumu dėl nepateiktų įrodymų. Pažymėtina, kad viešo Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra teisių išviešinimo, bet ne teisių nustatymo, todėl teismo prašomi pateikti įrodymai dėl juridinių faktų išviešinimo nepagrįs ieškovo reikalavimo. Be to, nurodytas trūkumas niekaip sudaro kliūčių tolesnei proceso eigai, kurį ieškovas privalo šalinti nagrinėjant ieškinio priėmimo klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai 2024 m. kovo 25 d. nutartimi konstatavo ieškinio trūkumus.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo byloje nepadalinto turto, visų pirma, turi būti pasitelkiamas proceso atnaujinimo institutas, savo ruožtu galimybė reikšti tokius reikalavimus savarankiškoje byloje yra taikoma tik tada, jeigu asmuo negali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu dėl praleisto naikinamojo termino tokiam reikalavimui pareikšti. Nagrinėdamas tokią savarankišką bylą, teismas, pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, turi įvertinti, ar konkrečiu atveju susiklostė išskirtinė situacija, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas sutuoktinių turtas ir, be kita ko, nustatyti, ar nutraukiant santuoką toks turtas egzistavo; ar sutuoktinis, prašantis šį turtą padalinti, žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie jo egzistavimo faktą; dėl kokių priežasčių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalintino turto sąrašą ir kt. Šias aplinkybes teismas turėtų vertinti nagrinėdamas bylą iš esmės, o tuo atveju, jeigu teismas jų nenustatytų, tai sudarytų savarankišką pagrindą atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 32, 34 punktai).

16. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas (Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-2309-374/2016) šalių santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjo 2016 m. birželio 13 d. Taigi, yra praleistas naikinamasis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nesant objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, dėl ko gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, ieškovas (buvęs sutuoktinis) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje (pvz. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 26 punktas).

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus ir laikydamas ieškinį bei patikslintą ieškinį nepaduotais, ieškovui nepašalinus teismo nurodytų ieškinio trūkumų (CPK 115 straipsnio 3 dalis), netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.