- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-08
- Bylos Nr.
- 2YT-5085-1070/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00201-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- E. K., G. K., N. K. V., B. K., I. S., A. K., I. K., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. K., G. K., N. K. V., B. K., I. S., A. K., I. K., A. K. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. K. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina A. K., mirusi (duomenys neskelbtini) , priėmė savo vyro J. K., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jo turtą (b. l. 2).
Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo motina A. K. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas J. K. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai gyveno ir mirė (duomenys neskelbtini) rajone. Pareiškėjo šeimoje dėl tarnautojų nerūpestingumo nurodytos įvairios pavardės (K.s, K., K.), tačiau šis klausimas išspręstas teismo sprendimu. Pareiškėjas kartu su kitais įpėdiniais laiku priėmė savo motinos palikimą, o dėl tėvo palikimo niekas į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Niekas iš vaikų ir anūkų į J. K. palikimą nepretenduoja. Pareiškėjo tėvai susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje pasistatė namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Dalis ūkinių pastatų buvo pastatyti dar iki santuokos, vienas jų – po tėvo mirties. Iki tėvo mirties abu pareiškėjo tėvai gyveno minėtame name, valdė ir tvarkė pastatus ir visą ūkį. Po tėvo mirties iki savo mirties visą šį turtą valdė, tvarkė, naudojo, mokėjo mokesčius, pareiškėjo motina. Taip ji priėmė savo sutuoktinio palikimą faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. K. palikimo perėjimą valstybei, neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad A. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b. l. 24-26).
Suinteresuoti asmenys B. K., G. K., E. K., I. S. ir N.-K. V. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu, patvirtina jame išdėstytas aplinkybes bei prašo tenkinti (b. l. 34, 36, 38, 40, 42).
Suinteresuoti asmenys A. K., A. K. ir I. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnis 1 dalis, 130 straipsnis, b. l. 49, 65).
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. K. ir A. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7, 14). Pareiškėjo teigimu, jos motinos sutuoktinis J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, pareiškėjo motinos A. K. vardu įregistruotas gyvenamasis namas, dvi viralinės, kluonas, sandėlis, tvartas ir kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 10). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotoje pažymoje apie A. K. nekilnojamąjį turtą, nurodyta, kad pagal įrašą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje saugomoje 1991-1995 m. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos ūkinėje knygoje Nr. 35, eilės Nr. 1851, A. K. vardu (duomenys neskelbtini) įregistruota namų valda, kurioje registruota A. K., šeimos galva, sūnūs: V. K., B. K. ir R. K. (b. l. 11). Pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), jo tėvai pasistatė gyvendami santuokoje, dalis ūkinių pastatų buvo pastatyti dar iki santuokos, vienas jų – po tėvo mirties. Todėl yra pagrindas pripažinti iki J. K. mirties pastatytus statinius vertinti kaip bendrąją A. K. ir J. K. jungtinę nuosavybę (1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis). Pareiškėjo teigimu, iki J. K. mirties jo motina su sutuoktiniu gyveno (duomenys neskelbtini), valdė ir tvarkė šiuo adresu esančius pastatus ir visą ūkį. Po J. K. mirties į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, patvirtintais suinteresuotų asmenų atsiliepimuose, po sutuoktinio mirties A. K. visą jų bendrą turtą valdė, tvarkė, naudojo, mokėjo už jį mokesčius.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, patvirtintų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjo motina A. K. iš karto po savo vyro J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties liko gyventi jų bendruose namuose, prižiūrėjo šiam priklausiusią nekilnojamojo turto dalį kaip savo, t. y. liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su vyru, rūpinosi vyro turtu, jį valdė, mokėjo mokesčius. Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad A. K. po savo sutuoktinio J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą, nustatant pareiškime nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą. Teismo nustatytas faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po J. K. ir A. K. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.