Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-03-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-334-1100/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-03-30
Bylos Nr.
A6.-334-1100/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00248-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Pažeidėjas
V. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-334-1100/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00248-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. kovo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis mažojoje bendrijoje (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. L., žinodamas apie MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pagal piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrijos kreditoriais, taip savo neteisėtais veiksmais Bendrijos vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus.

V. L. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

V. L. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo ir paaiškino, kad pasiteisinamų prieš VMI nėra, jis yra kaltas, bet tai dėl asmeninių dalykų, nes buvo nesutarimų su buhaltere. Daug dalykų darė buhalterė, ji kontaktavo su VMI, ne tiek reikšmingai jis imdavosi veiksmų. Visai neseniai prašė VMI išdėstyti skolą, nes reikia algas mokėti, reikia pinigų verslui, tačiau tuo metu VMI to neleido daryti ir apribojo lėšas. Jis neturėjo galimybės mokėti VMI, nes, jei tik gauna pinigus, juos nurašo. Kai VMI nuimdavo „apribojimą“ prašymo metu, tuo metu galvodamas, kad kol nagrinėja prašymą, nereikia mokėti VMI, todėl mokėjo kreditoriams, kad nedidėtų kitos skolos. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, žinojo, kad turi susidariusią skolą VMI dėl Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Vieną kartą buvo išdėstyta skola, tačiau to grafiko jis nelabai laikėsi ir paskutinį kartą VMI neišdėstė skolos. Supranta, kad buvo pirmenybė sumokėti skolą VMI. Bendradarbiauja su MB „(duomenys neskelbtini)“, tai jo paties įmonė. Tai nebuvo skola, jis pervedė į minėtą įmonės sąskaitą pinigus, tačiau buhalterė nurodė, kad taip negalima daryti. Pirmą kartą jis yra traukiamas atsakomybėn už tokią veiką, anksčiau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šiuo metu bando susimokėti gavęs pajamas, kad verslas nesustotų. Baudos paskyrimas apsunkintų mokėjimo laiką. Jo pajamos per mėnesį yra apie 2000 Eur, per mėnesį galėtų sumokėti 150 Eur. Pageidauja, kad baudos būtų išdėstytas.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. vasario 21 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 16 427,81 Eur. Bendrijos mokestinė nepriemoka susidarė Bendrijai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Bendrija buvo įtraukta į 75 grupę – Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo įtraukta į 89 grupę – Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19.

Pareiškime nurodyta, kad 2021 m. kovo 5 d. su Bendrija buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327 12923, kuria buvo išdėstytas 6 624,72 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas iki 2022 m. gruodžio 25 d. Bendrija nevykdė sudarytos sutarties sąlygų, t. y. neatliko nė vienos įmokos pagal mokestinės paskolos sutarties patvirtintą mokėjimo grafiką, todėl mokestinės paskolos sutartis 2022 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-9641 buvo nutraukta. Taipogi 2022 m. gegužės 27 d. su Bendrija buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-40489, kuria buvo išdėstytas 12 313,67 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas iki 2024 m. rugsėjo 25 d. Bendrija nevykdė sudarytos sutarties sąlygų, t. y. neatliko nė vienos įmokos pagal mokestinės paskolos sutarties patvirtintą mokėjimo grafiką, todėl mokestinės paskolos sutartis 2022 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-79031 buvo nutraukta. Bendrija, nevykdydama mokestinės paskolos sutarčių sąlygų, vadovaujantis VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga.

Pareiškime nurodyta, kad Bendrijos vidutinės mėnesio pajamos 2022 metais sudaro 6723,00 Eur, 2021 metai sudarė 5974,00 Eur. Vidutinės mėnesio pajamos padidėjo 11 proc. (749,00 Eur). Remiantis pateiktomis bankų sąskaitų išrašų kopijomis, nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. įplaukos sudarė 45 929,71 Eur (įskaitant 340,00 Eur vidinius pervedimus tarp Bendrijos bankų sąskaitų), išlaidos – 47 253,79 Eur. Iš Bendrijos nagrinėjamu laikotarpiu į valstybės biudžetą išieškota 546,93 Eur, kas sudaro 1 proc. per bankų sąskaitas gautų įplaukų, ir 150,00 Eur įskaityta iš deklaruoto PVM permokos (skirtumo). Nustatyta, kad Bendrija, turėdama įsiskolinimą biudžetui, laikotarpiu 2022 m. spalio 11 d. – 2022 m. gruodžio 8 d. atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, pavyzdžiui: 2022 m. lapkričio 30 d. pervedė 776,00 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu Bendrijos skola VMI sudarė 14 225,88 Eur, 2022 m. gruodžio 6 d. pervedė 341,83 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu Bendrijos skola VMI sudarė 14 335,63 Eur, 2022 m. spalio 24 d. pervedė 719,95 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu Bendrijos skola VMI sudarė 12 329,61 Eur, 2022 m. lapkričio 3 d. pervedė 208,73 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu Bendrijos skola VMI sudarė 12 337,61 Eur, 2022 m. lapkričio 15 d. pervedė 1052,70 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu Bendrijos skola VMI sudarė 12 337,61 Eur, 2022 m. gruodžio 1 d. pervedė 293,43 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu Bendrijos skola VMI sudarė 14 334,23 Eur, 2022 m. lapkričio 21 d. pervedė 208,73 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu Bendrijos skola VMI sudarė 12 337,61 Eur, 2022 m. spalio 18 d. pervedė 250,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu Bendrijos skola VMI sudarė 12 329,61 Eur, 2022 m. spalio 20 d. pervedė 100,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu Bendrijos skola VMI sudarė 12 329,61 Eur, 2022 m. lapkričio 3 d. pervedė 100,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu Bendrijos skola VMI sudarė 12 337,61 Eur, 2022 m. lapkričio 16 d. pervedė 150,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu Bendrijos skola VMI sudarė 12 337,61 Eur, 2022 m. gruodžio 8 d. pervedė 126,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu Bendrijos skola VMI sudarė 14 335,63 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškime darytina išvada, kad Bendrija, turėdama mokestinę nepriemoką ir neturėdama pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikia ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl yra pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas (b. l. 2–4).

Iš bankų Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, „Swedbank“ AB sąskaitų išrašų matyti, kad juose pateikta informacija apie MB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitose laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. vykusius pinigų judėjimo srautus iš / į sąskaitas (b. l. 5–15).

Bendrijos mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui atsispindi ir iš 2023 m. vasario 20 d., 2023 m. vasario 21 d., 2022 m. gruodžio 1 d., 2022 m. gruodžio 6 d., 2022 m. lapkričio 15 d., 2022 m. lapkričio 16 d., 2022 m. lapkričio 3 d., 2022 m. lapkričio 30 d., 2022 m. spalio 18 d., 2022 m. spalio 20 d., 2022 m. spalio 24 d. balansų (b. l. 15 antra pusė, 19–29).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju V. L. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimo. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog V. L. nuo 2018 m. spalio 26 d. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje (Bendrijoje) yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės (Bendrijos) vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. L. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje. Pats V. L. teismo posėdžio metu neneigė, kad jis pažeidė įstatyme nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką ir nurodė, kad prašymo pateikimo metu, kol jis buvo svarstomas, nemokėjo VMI, tačiau mokėjo kitiems kreditoriams, kad nedidėtų kitos skolos.

VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad V. L., būdamas Bendrijos vadovu ir žinodamas, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi anksčiau nurodyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 16 427,81 Eur, mokestinė nepriemoka susidarė Bendrijai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Bendrija buvo įtraukta į 75 grupę – Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo įtraukta į 89 grupę – Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. 2021 m. kovo 5 d. su Bendrija buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, kuria buvo išdėstytas 6 624,72 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas iki 2022 m. gruodžio 25 d., tačiau Bendrija neatliko nei vienos įmokos pagal mokestinės paskolos sutarties patvirtintą mokėjimo grafiką, todėl mokestinės paskolos sutartis 2022 m. vasario 11 d. buvo nutraukta. Taip pat 2022 m. gegužės 27 d. su Bendrija buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, kuria buvo išdėstytas 12 313,67 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas iki 2024 m. rugsėjo 25 d., tačiau Bendrijai neatlikus nei vienos įmokos pagal mokestinės paskolos sutarties patvirtintą mokėjimo grafiką, mokestinės paskolos sutartis 2022 m. spalio 10 d. buvo nutraukta. Pareiškime nurodyta, kad Bendrijos vidutinės mėnesio pajamos 2022 metais sudaro 6723,00 Eur, 2021 metai sudarė 5974,00 Eur. Vidutinės mėnesio pajamos padidėjo 11 proc. (749,00 Eur). Remiantis pateiktomis bankų sąskaitų išrašų kopijomis, nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. įplaukos sudarė 45 929,71 Eur (įskaitant 340,00 Eur vidinius pervedimus tarp Bendrijos bankų sąskaitų), išlaidos – 47 253,79 Eur. Iš Bendrijos į valstybės biudžetą išieškota 546,93 Eur ir 150,00 Eur įskaityta iš deklaruoto PVM permokos (skirtumo). Nustatyta, kad Bendrija, turėdama įsiskolinimą biudžetui, laikotarpiu 2022 m. spalio 11 d. – 2022 m. gruodžio 8 d. atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, pavyzdžiui: pervedė 776,00 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu Bendrijos skola VMI sudarė daugiau kaip 14 225,88 Eur, per minėtą laikotarpį pervedė daugiau kaip iš viso 2800 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu Bendrijos skola VMI sudarė daugiau kaip 12 000 Eur, taip pat daugiau kaip iš viso 700 Eur per 20 dienų laikotarpį pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu Bendrijos skola VMI sudarė daugiau kaip 12 000 Eur. Tokias aplinkybes detalizuoja byloje esantys bankų Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, „Swedbank“ AB sąskaitų išrašuose užfiksuoti duomenys apie MB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitose laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. vykusius pinigų judėjimo srautus iš / į sąskaitas (b. l. 5–15).

Taigi laikotarpiu 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. Bendrija turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI, kreditoriais. Šiuo atveju nėra abejonių, kad V. L. vadovaujama Bendrija, užuot atsiskaičiusi su aukštesnės eilės kreditore VMI, tenkino žemesnės eilės kreditorių interesus t. y. vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kreditoriais pagal Bendrijos sąskaitas.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad Bendrijos vadovo V. L. prašymų pateikimai VMI atidėti ar išdėstyti mokestinę nepriemoką nelaikytini šalinančia atsakomybe pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Kol nebuvo VMI priimti atitinkami sprendimai, V. L. pats prisiėmė riziką ir mokėjo vadovaujamos įmonės žemesnės eilės nei VMI kreditoriams, manydamas, kad tuo metu nereikia mokėti VMI, taip pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Mokėjimai kitiems kreditoriams, kad toliau vyktų verslas, būtų atsiskaityta su įmonės darbuotojais reikšmingos aplinkybės tik sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio. Bendrijos direktorius privalo Bendrijos darbą organizuoti taip, kad Bendrija galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti. Šiame kontekste pasakytina, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenustato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

V. L., būdamas patyręs įmonės vadovas, suvokė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir paties V. L. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad įmonės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad V. L. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. L. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsižvelgtina į tai, kokia pinigų suma buvo sumokėta kitiems kreditoriams. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti V. L. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, per paskutinius penkerius metus V. L. daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, daugiausiai iš jų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, ne visos paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 52–90). Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą. Be to, V. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta V. L. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas – 1500 Eur (mažesnis nei nuobaudos vidurkis). Taikyti V. L. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 10 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 150 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1500 Eur (tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

V. L. paskirtos 1500 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) baudos.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-334-1100/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis