- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-28
- Bylos Nr.
- e2-246-973/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Vasiliauskienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- N. Š.
- Advokatai
- Vida Šeikienė, Visvaldas Petryla
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovei N. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės N. Š. 13032,90 Eur dydžio skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m., prieš Šv. Kalėdas atsakovė paprašė jos suteikti 13032,90 Eur (45000,00 Lt) dydžio paskolą, nurodydama, jog piniginės lėšos bus skirtos atsakovės sūnaus būsto kreditui padengti ir taip išvengti prievolės mokėti bankui dideles palūkanas. 2011 m. gruodžio 23 d. šalys pasirašė paskolos raštelį, kuriame atsakovė patvirtino, kad gavo iš ieškovės 13032,90 Eur (45000,00 Lt). Kadangi atsakovė yra ieškovės sesuo, paskolos raštelyje paskolos grąžinimo terminas nebuvo nurodytas, o atsakovė paskolą žadėjo grąžinti, kai turės tam pakankamai lėšų arba ieškovei pareikalavus. 2020 m. vasario 4 d. ieškovė išsiuntė atsakovei prašymą grąžinti 13032,90 Eur (45000,00 Lt) paskolą per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos. Minėtas prašymas atsakovei įteiktas 2020 m. vasario 6 d., tačiau atsakovė skolos nėra grąžinusi. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. gegužės 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-5657-1025/2020 buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir priimto preliminaraus teismo sprendimo, kuriuo prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė skirti ieškovei 1000,00 Eur dydžio baudą už nepagrįstą ieškinį, pusę šios sumos paskiriant atsakovei. Nurodė, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Byloje pateiktas raštelis patvirtina pinigų perdavimo – priėmimo faktą, tačiau nepagrindžia, kokiu pagrindu buvo perduotos jame nurodytos piniginės lėšos. Nurodė, kad ieškovė ginčo pinigines lėšas perdavė atsakovei už šalių mamos J. S. priežiūrą. Pažymėjo, kad ieškovės santykiai su mama visuomet buvo įtempti. 2000 m. labai pablogėjo J. S. sveikata, jai reikėjo nuolatinės priežiūros, todėl atsakovė dažnai ją lankydavo ir ja rūpinosi, parsiveždavo mamą į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Blogėjant sveikatos būklei, J. S. 2005 m. sausio 26 d. dovanojimo sutartimi nusprendė perleisti bylos šalims sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir persikelti gyventi kartu su atsakove. J. S. sveikatos būklei pagerėjus, ji panoro gyventi atsakovės sūnaus bute, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi gyvendama mieste galėjo savarankiškai nuvykti į parduotuves, polikliniką, pasivaikščioti miesto parke ir pan., o minėtas butas buvo neužimtas, kadangi atsakovės sūnus gyveno ir dirbo Anglijoje, šį butą siekė parduoti. Atsakovės sūnui sutikus, 2011 m. J. S. persikėlė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors J. S. fizinė būklė buvo gera, tačiau jai ėmė reikštis senatvinė demensija, todėl jai reikėjo nuolatinės priežiūros. Kadangi ieškovės santykiai su mama buvo prasti, ji nurodė, kad nesirūpins mamos priežiūra, tačiau pasiūlė pasidalyti su atsakove finansine našta. Dėl šios priežasties šalys nutarė parduoti sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), ir gautas pinigines lėšas skirti mamos priežiūrai. Šalys sodybą pardavė 2011 m. gruodžio 23 d., ieškovė gautas 13032,90 Eur (45000 Lt) pinigines lėšas perdavė atsakovei už mamos priežiūrą. Aplinkybė, jog atsakovė gavo piniginių lėšų už minėtos sodybos pardavimą, patvirtina, kad jai nebuvo poreikio skolintis lėšų iš ieškovės. 2019 m. rudenį mamos sveikata pablogėjo, šalys sutarė perduoti ją prižiūrėti į slaugos ligoninę, kur J. S. diagnozuota senatvinė demensija, nustatytas stacionaraus gydymo ir intensyvios slaugos poreikis. Atsižvelgiant į tai, mama buvo apgyvendinta senelių globos namuose viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė, sužinojusi šias aplinkybes, kreipėsi į atsakovę, prašydama grąžinti 2011 m. gruodžio 23 d. perduotas pinigines lėšas.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriame nurodė, kad su prieštaravimais nesutinka ir prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė neneigia pinigų gavimo fakto ir sumos dydžio, taip pat pripažįsta pati surašiusi dokumentą, patvirtinantį pinigų gavimą. Pati ieškovė turėjo galimybes paskolinti pinigus atsakovei, nes vienu metu dirbo keliose įmonėse ir gaudavo gana didelį darbo užmokestį. Be to, ieškovės ir mamos tarpusavio santykiai yra geri, ieškovė ją lankė ir rūpinosi, pirko būtiniausius daiktus ir maisto produktus. Nesutinka su atsakovės prašymu skirti ieškovei baudą, nurodo, kad sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir gina teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi civilinė byla buvo perduota pagal teismingumą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.
2022 m. sausio 18 d. atsakovės atstovas pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė perdavė atsakovei pinigus už pilną mamos priežiūrą iki gyvos galvos ir nebuvo jokios kalbos apie tai, kad nepanaudotus pinigus reikės grąžinti ieškovei. Seserys taip pat nesitarė, kad atsakovė turėtų vesti šių pinigų išleidimo apskaitą ir pateikti ieškovei ataskaitą apie jų panaudojimą ar panaudojimo tikslingumą. Pažymėjo, kad mamos gyvenimas, jos gerbūvio sukūrimas ir išlaikymas Klaipėdoje negali nieko nekainuoti. Atsakovė pateikė į bylą tuos pinigų išleidimo faktą patvirtinančius dokumentus, kuriuos jai pavyko rasti, tačiau duomenų apie tai, kiek atsakovė mokėjo už mamos vaistus, rūbus, pirktą maistą, kiek išleista jos gydymui, nebeturi. Taip pat negali paskaičiuoti, kiek atsakovės šeimos nariai išleido laiko ir pinigų gamindami mamai maistą, apipirkinėjant ją parduotuvėse, tvarkant ir plaunant butą, kuriame ji gyveno, be to, mama mėgo įvairias pramogas ir jas apmokėdavo iš atsakovės sąskaitos, nes atsakovė jai buvo davusi naudoti savo bankinę kortelę. Aplinkybės, kad mamos išlaikymas buvo brangus, neneigia ir pati ieškovė. Pinigai buvo panaudoti ir buto, kuriame mama buvo apgyvendinta, komunalinėms paslaugos apmokėti. Buvo pirktas televizorius, telefonas, čiužinys, virdulys ir kiti kasdienėje buityje naudojami prietaisai. Didžiausia dalimi išleistos lėšos – gyvenamo ploto parūpinimas mamai. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės sūnaus butas, iki jame apsigyveno mama, buvo sėkmingai nuomojamas ir iš karto po to, kai mama išvyko gyventi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, buvo išnuomotas. Paskaičiavo, kad, nepaisant jokių kitų išlaidų, susijusių su mamos priežiūra ir išlaikymu, vien tik per tuos 8 metus mamai nuomoti butą būtų išleista 102640,00 Lt, o tai reiškia, kad pinigai (90000,00 Lt) už parduotą mamos sodybą yra jau seniai išnaudoti ir pasibaigę.
2022 m. vasario 4 d. ieškovės atstovė pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad byloje esantis Luminor banko teismui pateiktas atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina tai, kad atsakovė, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 28 d. iki 2012 m. birželio 23 d. D. G. paskolos dengimui į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 64174,00 Eur. Tai reiškia, kad iš ieškovės gauti pinigai buvo panaudoti ne mamos priežiūrai, o kitam tikslui, t. y. tokiam tikslui, kokį atsakovė nurodė ieškovei prašydama paskolinti pinigų. Ta aplinkybė, kad mama J. S. gyveno bute, kurio pirkimui suteiktą banko paskolą savo sūnui D. G. padėjo padengti atsakovė, nereiškia, kad pinigai buvo skirti mamos išlaikymui, nes J. S. nuosavybės teisės į šį butą neįgijo ir įgyti negalėjo. Mano, kad atsakovė netinkamai vykdė motinos priežiūrą, t. y. gautą iš ieškovės pinigų sumą ji panaudojo savo asmeniniams tikslams, be to, 2012 m. asmeninės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamojo turto. 2011 m. pabaigoje mama buvo gana stipri, neturėjo jokių psichinės sveikatos problemų, jos prižiūrėti ar slaugyti nereikėjo, todėl šalys negalėjo nei tartis dėl mamos priežiūros, nei dėl šių išlaidų įvertinimo. Atsakovė pati pasiūlė mamai J. S. neatlygintinai naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovės sūnus D. G. 2006 m. įgijo nuosavybėn, gavęs būsto paskolą iš Luminor banko. Jokios kalbos ir susitarimo dėl nuomos mokesčio mokėjimo nei su atsakove, nei su buto savininku D. G. nebuvo nei 2011 m. pabaigoje, nei vėliau. D. G. ir jo sutuoktinė S. G. niekada neprašė nuomos mokesčio už butą, kuriame gyveno jos ir atsakovės mama.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė S. K. ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad sesers (atsakovės) sūnus buvo pasiėmęs paskolą, pirko vieno kambario butą ir negalėjo išsimokėti. Mama gyveno sodyboje, namas buvo labai senas ir prastos būklės, realiai tos sodybos vertė buvo ženkliai mažesnė nei nurodyta valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenų bazėje. Mamos sodybą nekilnojamojo turto pardavimo portaluose pardavinėjo už 100000,00 Lt. Nežino, kodėl 2005 m. mama jai ir jos seseriai padovanojo savo turėtą sodybą. Dovanodama turtą, mama jokių sąlygų nebuvo iškėlusi. Mamos charakteris buvo sudėtingas, ji buvo kaprizinga ir įnoringa. Kadangi metams bėgant mamos sveikata blogėjo, buvo nuspręsta perkelti ją gyventi į Klaipėdą ir parduoti jos sodybą. Tai užtruko apie 2 metus. Tuo pačiu metu kartu su seserimi ieškojo nupirkti butą, į kurį mama galėtų persikraustyti gyventi. Ieškojo buto iki 90000,00 Lt sumos. Norėjo, kada mamai būtų patogiau gyventi, o joms būtų lengviau ją prižiūrėti bei lankyti. Naujo buto pirkimui lėšas būtų sudėjusios lygiomis dalimis. Kadangi tinkamos būklės ir įperkama kaina buto rasti nepavyko, 2012 m. atsakovės pasiūlymu buvo sutarta, kad mama gyvens atsakovės sūnaus bute, kuris tuo metu buvo laisvas, o ieškovė paskolins atsakovei pinigų, kuriuos atsakovė panaudos banko kreditui padengti tam, kad atsakovės sūnus mokėtų mažesnes palūkanas. Pats atsakovės sūnus niekada neprašė ieškovės paskolinti pinigų, kalbėjo per mamą, sutiko suteikti gyvenamąjį plotą močiutei. Tuo metu atsakovės sūnus su šeima gyveno užsienyje. Žino, kad butas buvo areštuotas antstolės Vidos Daugirdienės, nes atsakovės sūnus nesumokėjo bankui palūkanų. Sutarė, kad atsakovė pinigus grąžins ieškovei po mamos mirties, tada, kai bus parduotas atsakovės sūnaus butas, kuriame mama ir gyveno. Pinigus atsakovei perdavė grynais pinigais Luminor banke, pati tuo metu gavo gerą atlyginimą ir turėjo tokias finansines galimybes, tuos pinigus buvo asmeniškai sutaupiusi, ketino panaudoti anūko studijoms apmokėti. Pinigus atsivežė su savimi, kai kartu su seserimi ėjo pas notarą dėl mamos dovanotos sodybos pardavimo. Pati atsakovė pasiūlė surašyti raštelį, patvirtinantį pinigų gavimą, pati savo ranką jį ir surašė. Nežinojo, kaip tokie rašteliai turi būti rašomi, neturi tokios patirties, daugiau niekam pinigų neskolino ir pati nebuvo pasiskolinusi. Sesers sūnus apie jų dviejų susitarimą, kad į jo butą atsikrausto gyventi močiutė ir ieškovė paskolina pinigus kredito palūkanų mažinimui, žinojo. Sesuo turėjo sūnaus jai rašytą įgaliojimą tvarkyti visus finansinius reikalus. Pinigus davė ne mamos priežiūrai, tuo metu mamos prižiūrėti nereikėjo, ji galėjo pati savimi pasirūpinti. Žinojo, kad brolis prie mamos priežiūros neprisidės, jis buvo kategoriškai atsisakęs tai daryti, pasakė – jūs apsiėmėte, tai ir žiūrėkite, todėl, dėl mamos gyvenimo persikrausčius į Klaipėdą, tarėsi su atsakove, t. y. buvo sutarta, kad atsakovė apmokės visas komunalines sąskaitas, o ieškovė pasirūpins visu kitu: iš pradžių vežė maistą, pirko vaistus, lovą, mobilų telefoną, arbatinuką, paskui mama paprašė maisto nevežti, net atjungė šaldytuvą, prašė geriau duoti grynus pinigus, todėl duodavo mamai po 30,00 - 100,00 Eur per savaitę. Mama kas mėnesį gavo apie 800,00 Lt dydžio pensiją, savo pinigus išleisdavo greitai ir neatsakingai. Mama nuolat buvo lankoma, tai darė visi šeimos nariai. Šiai dienai bylos šalių brolis yra miręs. Priekaištų seseriai, kad ji dirbo užsienyje ir menkai prisidėjo prie mamos priežiūros, neturi. Mamos sveikata prastėjo pamažu, o 2019 m. vasaros pabaigoje ypač suaktyvėjo senatvinė demensija, po to, kai mama prarado asmens dokumentą – pasą, nebegalėjo gyventi viena ir teko paguldyti ją į slaugos ligoninę. Santykiai su seserimi iki to laiko, kol nesikreipė dėl skolos grąžinimo, buvo labai geri. Dėl skolos grąžinimo kreipėsi į atsakovę po to, kai ji, nepranešusi ieškovei, perkėlė mamą į kitą slaugos vietą ir kelis kartus gyrėsi broliui, jog skolos neatiduos, be to, nenorėjo praleisti 10 metų skolos galiojimo termino. Pati nesitikėjo, kad mama tiek ilgai gyvens. Klausimas dėl to, kad atsakovės sūnus su šeima savo butu negalėjo naudotis, nei jame gyventi, nei jį išnuomoti, nes jame gyveno bylos šalių mama, niekada nebuvo iškilęs, jis buvo iškeltas tik prasidėjus teisminiams ginčams. Apie tai, kas turėtų mamą karšinti ar apsiimti jos laidojimo išlaidas, niekada nebuvo kalbėta. Paaiškino, kad dėl šalyje paskelbto karantino ir ekstremalios situacijos buvo apribotos jos galimybės lankyti mamą, tačiau ji siųsdavo mamai maisto produktų ir higienos reikmenų lauknešėlius. Pažymėjo, kad būtent ji daugiausiai mamą prižiūrėjo, nes pati buvo Lietuvoje ir turėjo visas galimybes, o atsakovė ir jos šeimos nariai nuolat dirbo užsienyje. Patvirtino, kad rakto nuo buto, kuriame gyveno mama, neturėjo, tačiau jos susiskambindavo ir mama ją įsileisdavo. Pinigus ji davė savo sūnėnui D., bet jis buvo užsienyje, todėl bendravo per seserį, kuri turėjo įgaliojimą. Pinigų grąžinimo terminas buvo apibrėžtas iki mama bus gyva ir ieškovė sutiko su atsakovės iškelta sąlyga palaukti pinigų, kol butas bus parduotas. Mama gailėjosi, kad atsakovė įkalbėjo ją sodybą parduoti, jau kurį laiką skundėsi, jog atsakovė ją terorizuoja, gąsdino uždaryti į „durnių“ namus. Mama visada norėjo gyventi atskirai, nesutiko gyventi kartu nei su vienu vaiku, todėl visi norėjo užtikrinti mamai gyvenamąjį plotą.
Ieškovės atstovė advokatė Vida Šeikienė teismo posėdžio metu prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, palaikė ieškinio faktinį pagrindą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad susitarimas dėl mamos priežiūros buvo tik šalia to susitarimo, dėl kurio buvo iškelta teisme byla. Tai buvo du skirtingi ir visiškai nesusiję dalykai. Atsakovė neneigia, kad gavo pinigus, tačiau nurodo kitą pinigų gavimo pagrindą, t. y., kad juos gavo ne skolon, o mamos priežiūrai. Įrodymai, patvirtinantys ieškovės ieškinio pagrindą, kad pinigai buvo panaudoti paskolos dengimui, byloje yra, o atsakovė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos prieštaravimuose iškeltą versiją, į bylą nepateikė. Mano, kad visiškai nesvarbi ginčo pinigų kilmė, šiuo atveju svarbu, kad jie priklausė ieškovei ir jai turi būti grąžinti. Atsakovė motinos nei fiziškai, nei faktiškai prižiūrėti negalėjo, nes pati nuolat dirbo užsienyje, o duomenų apie tai, kad motiną prižiūrėjo kiti asmenys, byloje nepateikta. Atsakovės sūnus, nors deklaravo savo grįžimą į Lietuvą, ir toliau važinėdavo dirbti į užsienį, o jo sutuoktinė gyveno Palangoje ir augino mažą vaiką. 2011 m. bylos šalių mama buvo sveika, judri, gyvybinga ir galinti pati savimi pasirūpinti, jai nebuvo reikalinga kitų asmenų priežiūra, jos gaunamos pensijos užteko jos pačios poreikiams tenkinti. Paskaičiavo, kad atsakovė per laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. sumokėjo 4756,85 Eur už butui, kuriame gyveno bylos šalių mama, teiktas komunalines paslaugas. Nebuvo jokios kalbos apie nuomos mokesčio mokėjimą už tai, kad mama gyvens atsakovės sūnaus bute, nes D. G. tokio mokesčio niekada neprašė, tuo labiau jis nėra šios bylos dalyvis. Atsakovė niekaip nepateisina, kaip ir kur išleido, jos teigimu, mamos priežiūrai skirtus pinigus. Ginčija atsakovės į bylą pateiktas nuomos sutartis, nepripažįsta jų, mano, kad jos nėra tikros, nes niekada nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Atsakovė N. Š. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais kategoriškai nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai. Paaiškino, kad vienu metu mama buvo sugalvojusi dalinti savo palikimą, sakė, kad sūnui atidavė žemę, viena dukra (ieškovė) gavo dviejų kambarių butą, o kitai dukrai (atsakovei) bus sodyba. Suprato, kad tai reikštų, jog ji, būdama jauniausia šeimoje, privalo mamą prižiūrėti iki mirties, išsigando tos atsakomybės ir nenorėjo pyktis su seserimi, paprašė, kad mama padalintų tą vienkiemį abiem dukroms per pusę. Po dovanojimo sandorio mama toliau liko gyventi savo sodyboje, tačiau po patėvio mirties mamai pasidarė sunku gyventi vienai, visiems teko rūpintis jos buitimi. Tada mama pradėjo prašyti parduoti tą vienkiemį ir iškraustyti ją į miestą. Už mamos sodybą gavo 90000,00 Lt, abi seserys po 45000,00 Lt, tačiau už tokią sumą vieno kambario buto nupirkti nepavyko. Kadangi mamos apgyvendinimo klausimą vis tiek reikėjo išspręsti, su ieškove buvo sutarta taip: kas paima mamą, tas gauna tuos 45000,00 Lt. Tai yra, kas apsiima visą mamos priežiūrą, tas gauna visus pinigus. Nors juridiškai tie pinigai priklausė seserims, tačiau faktiškai tai yra mamos pinigai ir jie turėjo būti panaudoti jos priežiūrai. Jokie priežiūros veiksmai aptarti nebuvo. Mama labai norėjo gyventi atsakovės sūnaus bute. Atsakovė skambino sūnui tam, kad gauti jo leidimą dėl močiutės apgyvendinimo jo bute. Ieškovė paprašė parašyti raštelį apie tai, kad atsakovė pinigus gavo. Apie susitarimą, kad ieškovė, pardavusi turtą, atsisako savo nuosavybės su sąlyga, kad atsakovė prisiima mamos priežiūrą iki jos mirties, žinojo tik mama ir atsakovės vyras. Atsakovė dalį pinigų įnešė į banką, tam, kad padengti kreditą už butą ir mama turėtų kur gyventi, kita dalimi padengė mamos iki to laiko turėtas skolas, pirko rūbus ir patalynę. Ieškovei mamos priežiūra ir jos likimas nerūpėjo, tuo metu ji turėjo savų rūpesčių su savo sūnumi ir jo finansiniais įsipareigojimais. Ieškovė mamą, kol ji gyveno tame bute, per devynerių metų laikotarpį aplankė gal 3 kartus, jos nuolat konfliktuodavo. Visa tai žino, nes ieškovė neturi rakto nuo buto. Mama visą gyvenimą turi problemų su klausa, t. y. sunkiai girdi, garsiai žiūri televizorių, vieną kartą kaimynai dėl didelio triukšmo buvo iškvietę policiją, o ieškovė negalėjo atrakinti durų, nes neturėjo rakto. Įgaliojimą iš sūnaus buvo gavusi tam, kad galėtų jo turimą butą Klaipėdoje nuomoti. Butas, iki į jį įkraustant gyventi mamą, visą laiką buvo nuomojamas ir už tai gaunamos piniginės lėšos, per mėnesį gaudavo iki 550,00 Lt, gaunamas nuomos mokestis padengdavo paskolą. Sūnus su šeima grįžo gyventi į Lietuvą 2013 m. pabaigoje, tačiau tęsėjo savo duotą žodį ir leido močiutei toliau tame bute gyventi, pats negalėjo to buto parduoti, išnuomoti, negalėjo gauti naujo kredito ir visą tą laiką turėjo nuomotis kitą butą. Mamos pensija buvo 225,00 Eur per mėnesį, tuos pinigus ji labai greitai išleisdavo ir nuolat prašydavo duoti dar, vėliau mamai buvo duota naudotis atsakovės banko kortele. Priežiūra ir rūpestis mama buvo nuolatinis ir nenutrūkstantis, mama niekada nebuvo viena. Mamos poreikiams pirko baldus, televizorių, mokėjo už komunalines išlaidas, telefono sąskaitas, rūpinosi jos kasdieniais poreikiais, medicininiu aptarnavimu ir sanatoriniu gydymu bei reabilitacija. Atsakovė du kartus kreipėsi į socialinį paramos skyrių tam, kad gauti pagalbą, tačiau mama socialinių darbuotojų į savo namus neįsileisdavo. Vieninteliai svetimi žmonės, kurių pagalbą mama priimdavo, tai buvo atsakovės draugės, buvusios kaimynės. Mamos sveikata blogėjo ir senatvinė demensija progresavo pamažu. Kai jau pamatė, kad viena pati su mamos priežiūra nebesusitvarkys, paskambino ieškovei ir su jos pagalba paguldė mamą į ligoninę. Ieškovė yra reikli ir valdinga, mama jos prisibijo ir klauso. Kelis kartus buvo parsivežusi mamą gyventi pas save, bet tai ilgai netruko, nes mama norėjo gyventi atskirai. Mama ir dabar įsivaizduoja, kad yra pilnai savarankiška ir gali gyventi viena pati. Paaiškino, kad už mamos parduotą sodybą pinigus gavo grynais, viso 90000,00 Lt, tačiau pirkėjo prašymu oficialiuose dokumentuose buvo nurodyta mažesnė suma, t. y. 15000,00 Lt. Ieškovė su atsakovės sūnumi paskolų ir kreditų dengimo klausimais niekada nekalbėjo. Ieškovė su atsakove dėl paskolos suteikimo niekada nekalbėjo, tuo labiau poreikio skolintis neturėjo, abu su vyru buvo dirbantys, gavo gerus atlyginimus. Jokių susitarimų, kad atsakovė dengia komunalines išlaidas, o ieškovė – visas kitas išlaidas, nebuvo ir būti negalėjo. Susitarimas, kad mama gyvens atsakovės sūnaus bute, buvo tik tarp atsakovės ir jos sūnaus. Bendravimas su ieškove visada buvo apsunkintas, ji visada prisimena vaikystės metu patirtas nuoskaudas. Iki 2019 m. ieškovė jokių priekaištų atsakovei dėl pinigų nėra reiškusi. Pinigai mamos priežiūrai senai buvo išleisti, visi jos poreikiai buvo patenkinti. Šiuo metu už mamos priežiūrą papildomai mokėti nereikia, nuo 2021 m. vidurio ji yra vienintelis žmogus, kuris mamą lanko ir ja rūpinasi, ir dabar atsakovė kartas nuo karto pasiima mamą pas save į namus. Mano, kad ieškovė, duodama 45000,00 Lt pinigų sumą, iš esmės pinigus grąžino pačiai mamai, nes jie buvo gauti už parduotą jos sodybą, o tada atsakovė sprendė, ką su tais pinigais toliau daryti, kaip užtikrinti tinkamą mamos priežiūrą ir išlaikymą. Mamos priežiūrai per visą tą laikotarpį išleido daugiau nei 90000,00 Lt ir papildomai į ieškovę dėl lėšų trūkumo nesikreipė. Pati dirbo pagal kontraktus, nuo 2012 m. išvažiuodavo epizodiškai kuriam laikui į Norvegiją, tačiau mama be priežiūros niekada palikta nebuvo, tai darė ir jos sutuoktinis, jos sūnus su šeima bei draugės. Žino savo moralinę pareigą prižiūrėti senyvo amžiaus tėvus ir, nepriklausomai nuo to, kiek pati tuo metu turės lėšų, žino, kad reikės rūpintis mamos palaidojimu ir jos kapo sutvarkymu. Duomenų apie sūnaus turėtus įsiskolinimus antstoliams nėra ir tokie duomenys byloje nepateikti. Mama psichikos sutrikimų turėjo nuo jaunystės, ne kartą gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, nuo 2013 m. ieškojo pagalbos pas psichiatrus. Iš esmės ieškovė už mamos padovanotą sodybą gautus pinigus grąžino mamai, davė juos atsakovei tam, kad jie būtų skirti mamos poreikiams tenkinti. Jokio susitarimo apie tai, kur, kiek, kada ir kaip tuos pinigus reikės panaudoti, nebuvo, tuo labiau nebuvo susitarimo apie tai, jog bus reikalinga pateikti ataskaitą apie tų pinigų panaudojimą. Tai suprato, kaip vienkartinį veiksmą – pasiimi mamą, tai pasiimi ir pinigus. Tuo metu buvo svarbu išspręsti mamos apgyvendinimo klausimą – ieškovė jos gyventi kartu nepriėmė, ieškovės vaikai taip, bylos šalių brolis nuo mamos priežiūros nusišalino, džiaugėsi, kad jos pačios sūnus sutiko pagelbėti.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Visvaldas Petryla teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, iš esmės rėmėsi prieštaravimuose nurodytais motyvais. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad tikroji sandorio esmė buvo susitarimas dėl mamos priežiūros ir jos gyvenamos vietos užtikrinimo. Bylos šalys tuo metu nupirkti mamai buto Klaipėdos m. negalėjo, papildomai pridėti prie turimos pinigų sumos neišgalėjo, o kito buto nuomai neieškojo, nes mama norėjo gyventi būtent atsakovės sūnaus bute. Tuo tarpu iš užsienio į Lietuvą grįžęs gyventi sūnus su šeima turėjo nuomotis kitą butą, nes jo bute jau patogiai gyveno močiutė. Neginčija, kad D. G. buvo pervesti pinigai, t. y. tiek ieškovės dalis, tiek ir atsakovės dalis, kad būtų sumažinta kredito suma. Mano, kad tokiu būdu pinigai buvo panaudoti efektyviai ir racionaliai. Galima sakyti, kad bylos šaliu mama ir gyvena tiek ilgai, nes yra gerai prižiūrėta, ja tinkamai rūpinamasi. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nuolat keičia savo poziciją ir parodymus dėl mamos sveiktos būklės, pati mamos niekada nelankė ir prie jos priežiūros neprisidėjo, neturėjo rakto nuo buto, kuriame mama gyveno, net nežino, kad mama pasiklysdavo mieste ir negalėdavo surasti kelio namo. Mama svetimų žmonių į namus neįsileisdavo, norėjo, kad ją prižiūrėtų ir ja rūpintųsi tik artimos aplinkos žmonės. Pažymėjo, kad ir šiuo metu mama rūpinasi tik atsakovė, nes ieškovė yra visiškai nusišalinusi. Be to, pati ieškovė nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ji rūpinosi mama ir jos priežiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis ir šalių bei jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 23 d. atsakovė N. Š. (buvusi pavardė „(duomenys neskelbtini)“) surašė raštelį, kurio pagrindu gavo iš ieškovės S. K. 45000,00 Lt (13032,90 Eur). Iš 2020 m. sausio 29 d. pranešimo nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama sumokėti 2011 m. gruodžio 23 d. skolos raštelio pagrindu kilusį įsiskolinimą, registruotas laiškas su pranešimu atsakovei įteiktas 2020 m. vasario 6 d. Ieškovė ragino atsakovę sumokėti esamą įsiskolinimą ir 2020 m. kovo 26 d. elektroniniu laišku. 2020 m. gegužės 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-5657-1025/2020 buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai. 2021 m. birželio 8 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-336-588/2021 buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas. 2021 m. spalio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-912-618/2021 apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies ir panaikintas 2021 m. birželio 8 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-336-588/2021 priimtas teismo sprendimas, byla perduota nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys nepagrindžia, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 13032,90 Eur (45000,00 Lt) paskolos teisinių santykių pagrindu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, turėjo kvalifikuoti konkrečius šalis siejančius teisinius santykius, t. y. nustatyti, kokiu pagrindu ieškovė perdavė atsakovei pinigines lėšas, ir įvertinti, ar tai sudaro pagrindą priteisti šias pinigines lėšas (jų dalį) iš atsakovės, tačiau šių veiksmų neatliko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 straipsnis), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015).
Priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškinys atmetamas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).
2021 m. spalio 28 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-912-618/2021 nurodė, kad iš naujo spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas privalo išsiaiškinti visas esmines aplinkybes dėl to, kokiu pagrindu ieškovė 2011 m. gruodžio 23 d. rašteliu perdavė atsakovei pinigines lėšas, koks buvo šalių susitarimo turinys, t. y. įvertinti, ar ginčo piniginės lėšos buvo perduotos už J. S. priežiūrą ar kitu tikslu, jeigu šios lėšos buvo perduotos už J. S. priežiūrą, tai, kokius įsipareigojimus buvo prisiėmusi atsakovė, pavyzdžiui, suteikti J. S. gyvenamąjį būstą, mokėti šio būsto komunalinius mokesčius ir pan., ar atsakovė šiuos įsipareigojimus įvykdė (visiškai ar iš dalies) ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė, teigianti, kad turi pagrindą atgauti iš atsakovės 13032,90 Eur (45000,00 Lt), turi pagrįsti, jog atsakovė savo prievoles, kylančias iš šalių susitarimo, įvykdė netinkamai.
Byloje įrodyti ir šalių neginčijami faktai yra tokie, kad šalių mama J. S. dovanojimo sandoriu 2005 m. sausio 26 d. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), padovanojo dukroms – šios bylos šalims, kurios šį turtą 2011 m. gruodžio 23 d. pirkimo - pardavimo sandoriu pardavė. J. S. priklausiusi sodyba buvo atokioje vietoje, o jai dėl amžiaus ir sveikatos būklės reikėjo nuolatinės pagalbos. Bylos šalys ieškojo nupirkti mamai vieno kambario butą Klaipėdoje arba Priekulėje už 90000,00 Eur sumą. Už norimą sumą tinkamo buto surasti nepavyko. Šalių mama nuo 2011 m. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė atsakovės sūnui D. G. Nuo 2019 m. J. S. gyvena senelių globos namuose. Šias aplinkybes patvirtino šalys ir 2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu apklausti liudytojai N. P. ir S. G. Pinigai perduoti ir raštelis surašytas 2011 m. gruodžio 23 d., t. y. tą pačią dieną po sodybos pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė jai perdavė pusę sumos, gautos už parduotą savo turto (sodybos) dalį, yra galimos ir realios. Tai, kad sodybos pardavimo sandoryje nurodyta turto pardavimo kaina neatitinka atsakovės nurodytos turto pardavimo kainos, nereiškia, kad turto pardavimo sandoryje nurodyta visa ar tikra turto kaina, už kurią turtas buvo parduotas. Pagal parduodamo turto duomenis pirkimo – pardavimo sutartyje ir nekilnojamojo turto registro išraše, galimai turtas buvo parduotas už atsakovės nurodytą 90000,00 Lt sumą, nes būtent pusę šios sumos atitinka ieškovės atsakovei perduotos sumos ½ dalį. Be to, būtent už tokią sumą buvo ieškomas nupirkti butas, tinkamas mamai apgyvendinti. Taip pat šios aplinkybės buvo įvertintos ir anksčiau minėtoje 2021 m. spalio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje. Pažymėtina, kad parduotos sodybos kaina nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir šalys patvirtino pinigų perdavimo faktą, tuo tikslu atsakovė surašė raštelį, kuriame įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą bei nurodė, jog gavo konkrečią pinigų sumą (45000,00 Lt) iš ieškovės. Raštelį pasirašė abi šalys savo ranka parašydamos vardą, pavardę ir padėdamos parašus, prie kiekvieno parašo įrašyta data. Šiame raštelyje nėra atsakovės įsipareigojimo grąžinti pinigus, nėra nurodytas paskolos grąžinimo terminas. Pagal paskolos sutarties sampratą, nepakanka perduoti pinigus paskolos santykiams patvirtinti, būtinas paskolos santykių sukūrimo elementas yra paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolą grąžinti. Atsakovė neigia, kad tai yra paskola, būtent todėl raštelyje nėra nurodytas jos įsipareigojimas pinigus grąžinti, nėra ir pinigų grąžinimo termino. Paskolos teisinių santykių sukūrimui būtina abiejų paskolos teisinių santykių subjektų valia tokios rūšies santykius sukurti ir šioje byloje akivaizdu, kad šalių nurodomos pinigų perdavimo aplinkybės ir tikslas, iš esmės skiriasi. Pagal šios bylos aplinkybes ir šalių elgesį dėl pinigų perdavimo pagal raštelį, teismas sprendžia, kad šios bylos šalių santykiai neatitinka paskolos sutarties sampratos, todėl joms negali būti taikomos paskolos teisinių santykių pasibaigimo pasekmės.
CPK 178 str. numato šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
Abi seserys byloje iš esmės nurodo tas pačias faktines aplinkybes, susijusias su mamos senatve, su jos nedarbingumu ir reikalinga jai parama, tačiau skirtingai aiškina 2011 m. gruodžio 23 d. raštelio atsiradimo priežastį ir jo paskirtį. Atsakovės paaiškinimai yra nuoseklūs, visiškai atitinkantys aplinkybes, susijusias su mamai reikalinga priežiūra, o 2011 m. gruodžio 23 d. raštelio paskirtį atsakovė logiškai nurodo, jog ieškovė tiesiog atsisakė prisiimti pareigą rūpintis savo mama, ją išlaikyti iki gyvos galvos ir todėl jai grąžino tai, ką iš mamos buvo gavusi kaip dovaną, t. y. sodybą, tik tuos pinigus, už parduotą sodybą grąžino ne tiesiogiai mamai, kuri, pasak ieškovės, nemoka elgtis su pinigais, tačiau sesei, kad ši už mamos pinigus rūpintųsi ir išlaikytų mamą.
Šalys neneigia, kad šalių mama gyveno atsakovės sūnaus bute, už kurį buvo mokami mokesčiai, ir kurių apmokėjimu rūpinosi atsakovė. Šias aplinkybes patvirtina ir mokesčių mokėjimo dokumentai. Liudytojai N. P., N. S., kurie buvo apklausti anksčiau bylą nagrinėjusio teismo ir jų parodymais šalys pageidavo toliau remtis, patvirtino, kad būtent atsakovės žinioje buvo pagrindinė mamos priežiūra ir rūpinimasis jos kasdienės priežiūros ir išlaikymo išlaidomis. Pažymėtina ir aplinkybė, kad ieškovė pirmą kartą skolos pareikalavo 2020 m. sausio 29 d., ieškinį teismui dėl skolos pateikė praėjus devyneriems metams nuo surašyto raštelio. Ieškovė nenurodė įtikinamų priežasčių, dėl kurių ji skolos nereikalavo anksčiau.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 28 d. iki 2012 m. birželio 23 d. į D. G. asmeninę sąskaitą pervedė 64174,00 Eur. Tačiau, teismo vertinimu, ir ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Šalys patvirtino, kad, joms pardavus nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), J. S. apsigyveno D. G. nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten gyveno iki 2019 m. Atsakovė nurodė, kad minėtos piniginės lėšos D. G. buvo pervestos kaip atlyginimas už naudojimąsi butu, t. y. kad ginčo pinigines lėšas atsakovė perdavė, siekdama prisidėti prie mamos išlaikymo – šiuo atveju – prie išlaidų būstui, juolab, kad šalys patvirtino, jog J. S. pajamų nepakako ir nuomos mokesčiui mokėti (jeigu būtų tekę nuomotis būstą iš trečiųjų asmenų), ir kitiems jos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Ta aplinkybė, kad ieškovė paskolos sutartį sudarė siekdama padengti atsakovės sūnaus paskolą, o atsakovė paskolą žadėjo grąžinti iš piniginių lėšų, gautų pardavus butą, adresu (duomenys neskelbtini), nepaaiškina, kodėl atsakovė paskolos sutartį sudarė su atsakove, o ne jos sūnumi. Akivaizdu, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), galėjo parduoti tik D. G., kaip šio turto savininkas, tačiau jis šalių susitarime nedalyvavo, todėl ieškovė turėjo ir galėjo suprasti, kad atsakovė minėto įsipareigojimo įvykdymo užtikrinti negali. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė šiuo atveju nurodo prieštaringas aplinkybes, t. y., viena vertus, ji teigia, kad šalys prie mamos išlaikymo prisidėjo lygiomis dalimis, tačiau, kita vertus, esant ieškovės nurodytoms aplinkybėms, tai reikštų, jog atsakovė ir jos šeima (sūnus) prie J. S. išlaikymo įsipareigojo prisidėti didesne dalimi nei atsakovė, t. y. D. G. J. S. gyvenamąjį būstą suteikė nemokamai, atsakovė mokėjo šio būsto komunalinius mokesčius.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys nepagrindžia, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Šiuo atveju akivaizdu, kad tarp bylos šalių sudaryto susitarimo turinys buvo kitoks nei nurodo ieškovė, t. y. teismas įtikinamais ir pagrįstais laiko atsakovės teiginius apie tai, kad ginčo piniginės lėšos buvo perduotos už J. S. priežiūrą. Kadangi buvo parduotas vienintelis J. S. turėtas ir bylos šalims dovanotas turtas, todėl tai, kad ieškovė atidavė visą gautą pinigų sumą atsakovei, leidžia manyti, jog ir įsipareigojimai visapusiškai pasirūpinti mama buvo perduoti atsakovei pilna apimtimi, t. y. iš trijų vaikų šeimoje, tik vienintelė atsakovė nuo 2011 m. visą laiką rūpinosi mama ir ją prižiūrėjo. Šiuos prisiimtus įsipareigojimus atsakovė vykdė sąžiningai, rūpinosi savo mama nuolat ir nepertraukiamai, kiek galėjo tai darė pati, kai išvykdavo dirbti į užsienį - prašė artimos aplinkos žmonių pagalbos, jokių nusiskundimų dėl mamos priežiūros ieškovė atsakovei nėra niekada pareiškusi ir tokių duomenų į bylą nepateikė. Be to, bylos šalys patvirtino, kad nuolatinė slauga mamai, iš karto po jos perkraustymo iš sodybos į butą, nebuvo reikalinga. Ieškovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad brolis prie mamos priežiūros neprisidėjo, jis buvo kategoriškai atsisakęs tai daryti ir pasakęs – jūs apsiėmėte, tai ir žiūrėkite, patvirtina tai, kad tarp bylos šalių buvo būtent susitarimas dėl mamos priežiūros.
Teismas aplinkybes, kad atsakovė gavusi 45000,00 Lt, pridėjusi dalį savo pinigų, juos panaudojo sūnaus buto kreditui padengti, vertina nepakankamomis įrodyti paskolos teisinius santykius. Atsakovė, gavusi pinigus iš ieškovės, teismo įsitikinimu, ne paskolai, o mamos priežiūrai ir išlaikymui, turėjo teisę juos panaudoti savo nuožiūra. Be to, kaip jau minėta, šalių mama ilgą laiką gyveno atsakovės sūnaus kreditavimo būdu įsigytame bute, todėl kredito dalies padengimas, taip pat apima šalių mamos priežiūrą ir išlaikymą.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ginčo teisinę kvalifikaciją teismui gali pasiūlyti ginčo šalys, tačiau šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014). Ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinis kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį šalių santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų.
Reikšminga šioje byloje ir tai, kad bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ieškovė ieškinio reikalavimų nepatikslino, tačiau kaip jau minėta 2021 m. spalio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, ši aplinkybė neatleidžia teismo nuo pareigos ištirti bylos aplinkybes, kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius ir pritaikius teisės, taikytinos ginčui, normas, išspręsti šalių ginčą.
Įvertinus šalių susiklosčiusių santykių turinį, ištirtų ir įvertintų aplinkybių visumą ir įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė su atsakove susiklosčiusių paskolos teisinių santykių, vadinasi, neturi reikalavimo teisės, kylančios iš paskolos teisinių santykių, į atsakovę, o atsakovė neturi pareigos pagal tokį reikalavimą atsakyti, todėl ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, negali būti tenkinamas. Tačiau atsakovė, priešingai, įrodė, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl mamos priežiūros ir būtent to susitarimo pagrindu jai buvo perduotos piniginės lėšos, kurių gavimą ji patvirtino 2011 m. gruodžio 23 d. surašytu rašteliu. Gautas lėšas atsakovė panaudojo mamos priežiūrai, jos gerbūviui savo nuožiūra, efektyviai ir racionaliai, finansinės panaudotų lėšų ataskaitos neruošė ir finansinių dokumentų nesaugojo, nes ginčo tuo klausimu niekada nebuvo, kaip ir nebuvo susitarimo, kad atsakovė turėtų rengti kokias nors ataskaitas. Bylos šalių mama šiai dienai yra gyva, ja toliau tinkamai rūpinamasi, nors ji ir gyvena VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau savaitgalius praleidžia kartu su atsakove jos gyvenamojoje vietoje, tai nepaneigia fakto, jog atsakovė savo įsipareigojimus rūpintis mama vykdo ir toliau. Kaip pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog laikui einant bus aktualus ir mamos palaidojimo bei kapo sutvarkymo klausimas. Ieškovė savo teiginių apie tai, kad atsakovė savo prievoles, kylančias iš šalių susitarimo, įvykdė netinkamai, neįrodė. Tačiau atsakovė, priešingai nei ieškovė, pilnai įrodė, kad mamos priežiūra ir jos gerovė buvo ir yra jos nuolatinis ir nenutrūkstamas rūpestis, todėl, teismo vertinimu, atsakovė neturi pareigos grąžinti ieškovei 2011 m. gruodžio 23 d. rašteliu gautos pinigų sumos.
Esant tokioms aplinkybėms, 2020 m. gegužės 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-5657-1025/2020 priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, panaikinamas ir ieškinys atmetamas kaip neįrodytas.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio faktinį pagrindą ir jo dalyką privalo nurodyti ieškovas, teismas turi teisę nustatyti teisinį pagrindą išspręsti ginčui, kilusiam iš ieškovo nurodyto faktinio ieškinio reikalavimo pagrindo ir, kaip jau minėta, ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo šiuo teismo sprendimu atmetamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Dėl baudos skyrimo.
Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose dėl teismo preliminaraus sprendimo ir ieškovės ieškinio nurodė, kad ieškovė, reikšdama aiškiai nepagrįstus reikalavimus, nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, todėl prašo teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 95 str. 2 d., skirti ieškovei 1000,00 Eur dydžio baudą, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovei, jos patirtai moralinei žalai kompensuoti.
Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus kategoriškai nesutiko su atsakovės prašymu, nurodė, kad sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir gina teisėtus interesus.
Teismo nuobaudų skyrimo tvarka reglamentuota CPK X skyriuje. Viena iš teismo nuobaudų rūšių, numatyta CPK 103 straipsnyje, yra bauda. Remiantis CPK 106 straipsnio 1 dalimi, teismas baudas gali skirti CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Vienas iš atvejų, kai teismui yra suteikta teisė skirti baudą, yra numatytas CPK 95 straipsnyje, reglamentuojančiame piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, kur nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Tiek skiriant baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tiek sprendžiant paskirtos baudos pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrąsias baudų panaikinimo ar sumažinimo taisykles. Teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiavimu procesine teise pripažįstamas šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui.
Teismas pripažįsta, kad bylos šalies pasinaudojimas įstatymo suteikta teise pateikti ieškinį negali būti suprantamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis Lietuvos Respublikos CPK 95 str. prasme. Šiuo atveju kreipimasis į teismą yra teisinės gynybos priemonė, garantuojanti šaliai, kuri pateikia ieškinį, teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos. Esant šioms aplinkybėms ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei atmestinas. Teismo vertinimu ieškovė elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, tokie ieškovės veiksmai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), todėl negali būti pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už ką ieškovei būtų galima skirti baudą, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį atmetus, Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus, jog jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1600,00 Eur suma (700,00+600,00+300,00 Eur). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir nagrinėjimo trukmę, atitinka Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius užmokesčio už suteiktą teisinę pagalbą dydžius, todėl yra pagrįstos. Atmetus ieškinį, iš Ieškovės priteistina 1600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų Atsakovės naudai (CPK 93, 98 straipsniai).
2020 m. gegužės 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5657-1025/2020 ieškovės prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esantiems (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos ieškinio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 7, 8 dalimis,
nusprendžia:
panaikinti 2020 m. gegužės 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-5657-1025/2020 priimtą preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo priteista 13032,90 Eur dydžio skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 485,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1600,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2020 m. gegužės 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5657-1025/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esantiems (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.