- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- e2S-183-1042/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) V. S. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-1269-1140/2024, kuria išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką iš jos atstovų pagal įstatymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Vaiko teisių apsaugos tarnyba prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę L. G. iš jos įstatyminių atstovų V. S. ir A. G.. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate 2023 m. gruodžio 30 d. buvo gautas pranešimas, kad vyksta konfliktas, galimai neblaivi mama su vaiku. Atvykus policijos pareigūnams nustatyta, kad V. S. bute buvo akivaizdžiai neblaivi, tačiau pasitikrinti neblaivumą atsisakė. Teigė, kad vėliau jai buvo nustatytas 2,15 prom. girtumas. 2023 m. gruodžio 30 d. vaikas paimtas iš atstovės pagal įstatymą mamos ir laikinai apgyvendintas močiutės namuose. Pažymėjo, kad V. S. nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nepriima specialistų pagalbos, todėl nėra išnykę ir rizikos veiksniai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo V. S. nurodė, kad ji turi galimybes auginti vaiką ir daryti tai tinkamai, todėl su prašymu nesutiko. Nurodė, kad ėmėsi visų būtinų priemonių, vaiką prižiūri, stengiasi dėl dukters.
3. Suinteresuoto asmens A. G. atstovas advokatas nurodė, kad A. G. yra suinteresuotas vaiko gyvenimu su juo, kai jis grįš ir apsigyvens (duomenys neskelbtini), galėtų pasirūpinti dukra, tačiau šiuo metu yra užsienio valstybėje. Klausimą dėl prašymo paliko spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2024 m. vasario 14 d. nutartimi išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką L. G. iš jos atstovų pagal įstatymą – motinos V. S. ir tėvo A. G..
5. Teismas nurodė, kad vaiko motina nekritiška savo elgesiui, gyvenimo būdui, ignoruoja alkoholio vartojimo problemą, neigdama priklausomybę, situacijos rimtumo nesuvokia, neužtikrina, kad vaikas nuolatos būtų saugioje aplinkoje, kurioje nekiltų pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Pažymėjo, kad vaiko motina nesikreipė į gydytojus dėl priklausomybės alkoholiui gydymo, alkoholio vartojimo problemą pripažino tik posėdžio metu, nesiėmė konkrečių veiksmų, kad įrodytų, jog yra pasirengusi pakeisti savo elgesį, gyvenimo būdą ir užtikrinti savo vaikui tinkamas sąlygas augti šeimoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja (suinteresuotas asmuo) V. S. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą atmesti. Teigė, kad jos elgesys yra žymiai pasikeitęs, ji deda visas pastangas, kad atsikratytų savo žalingų įpročių, o vaikui realus pavojus nebuvo kilęs. Tvirtino, kad domisi dukters sveikatos būklę, ugdymu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja Vaiko teisių apsaugos tarnyba su skundu nesutiko. Nurodė, kad apeliantės netinkamas elgesys yra nuolatinio pobūdžio, ji ir toliau piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tiksliai nevykdo specialistų rekomendacijų, savavališkai pasišalino iš Krizių centro.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Teismas pažymi, kad prieš tai minėtas draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos pateiktais naujais įrodymais ir įvertinęs bylos kategoriją, sprendžia, kad nėra akivaizdžių kliūčių priimti ir įvertinti teismui pateiktus dokumentus.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką iš jos atstovų pagal įstatymą.
12. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu: 1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 2) Civilinio kodekso 3.254(1) straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, dėl leidimo išdavimo teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
13. VTAPĮ 36(5) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu:1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36(4) straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba 2) šio įstatymo 36(4) straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.
14. Sprendžiant vaikų paėmimo iš tėvų klausimą, ypač atsižvelgtina į geriausius vaiko interesus, kurie gali būti viršesni už tėvų, tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Įvertinant, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvų veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siūlo tėvams pagalbą, nepaimdama iš šeimos vaiko. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikas paimamas iš šeimos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
15. Apeliantė iš esmės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų, tačiau skunde nurodo, jog jos elgesys žymiai pasikeitė (įvyko teigiami pokyčiai).
16. Bylos duomenys paneigia apeliantės teiginius. Byloje nustatyta, kad po skundžiamos teismo nutarties priėmimo (2024 m. vasario 20 d. ir 2024 m. vasario 26 d.) apeliantė nedalyvavo Anoniminių alkoholikų (AA) planuotuose susirinkimuose, o 2024 m. kovo 5 d. apeliantė būdama neblaivi, atvyko į atvejo vadybos posėdį. Iš 2024 m. vasario 29 d. mobiliosios komandos rekomendacijų atvejų vadybininkas vertino, kad buvo nustatyti rizikos veiksniai: tėvystės įgūdžių trūkumas, šeimos narių tarpusavio santykių problemos, pasikartojantis alkoholio vartojimas, skolos. Konstatuota, kad apeliantė rekomendacijas vykdo tik iš dalies. Vaiko motina ne visada tinkamai pasirūpina savo dukterimi, negeba užtikrinti jos saugumo, nepadeda įgyti naujų įgūdžių ir gebėjimų. Rekomendacijų duomenimis, apeliantė nepripažįsta turinti alkoholio vartojimo problemą, nemano, kad jai reikalinga pagalba.
17. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad apeliantei reikia dėti žymiai didesnes pastangas norint sulaukti reikšmingesnių ilgalaikių pozityvių pokyčių. Apeliantė įrodymais nepagrindė savo teiginių dėl esminio jos elgesio pokyčio ir nėra pakankamai duomenų nuspręsti, jog apeliantė šiuo metu jau gali tinkamai visapusiškai pasirūpinti savo dukterimi, užtikrinti vaiko nuolatinių interesų tenkinimą ir vaiko saugumą. Apeliantė turi aktyviai siekti užtikrinti, kad jos vaikas augtų sveikoje aplinkoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad rizikos veiksniai dar nėra pašalinti, todėl realus pavojus vaiko sveikatai, saugumui ir visapusiam nepilnamečio vaiko vystymuisi neišnyko.
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.