- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-11
- Bylos Nr.
- 1-394-972/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44858-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 4 d.)
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą statybose, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas (nurodomi bausmės skyrimui turintys reikšmės paskutiniai teistumai): 1) Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 4 dalį, 64¹ straipsnį, 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. J. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: jis 2020 m. lapkričio 1 d., apie 03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, svečiuodamasis (duomenys neskelbtini), pagrobė M. V. priklausantį 200 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 9 Pro“ ir 50 Eur vertės žiedą. Taip A. J. pagrobė M. V. priklausantį 250 Eur vertės turtą.
Kaltinamasis A. J. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino, parodė, kad jis kartu su savo žmona A. J., M. V., L. N. buvo bare, Jūreivių gatvėje. Ten jie vartojo alkoholį. Vėliau grįžo pas M. į namus, kur taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Jam būnant balkone, tarp M. ir pas jį į butą atėjusios merginos kilo konfliktas, todėl į butą atvyko policijos pareigūnai. Jie išsivežė M. į policijos komisariatą, jis tą vakarą į namus nebegrįžo, o ta mergina išėjo. Jie liko M. namuose ir toliau su jo tėvais vartojo alkoholį. Po kiek laiko į butą vėl atvyko M. buvusi žmona ar draugė, vėl pradėjo konfliktuoti, grasino M. tėvams, varė visus lauk iš buto. Kiek žino, ji pati nuomoja šį butą M. tėvams. Manydamas, kad ji gali paimti M. daiktus, jis paėmė jo telefoną ir žiedą, juos ketino vėliau perduoti M.. Jis tuo metu gyveno R. g., todėl juos ten ir paliko. Nei kitą dieną, nei vėliau šių daiktų M. negrąžino, nes jis tuo metu labai pykosi su savo žmona, gyveno jau atskirai ir negalvojo apie daiktų grąžinimą. Neatsimena, ar rodė žmonai paimtus daiktus. Su M. susisiekti nebandė, manė, kad M. pats ateis pas jį ir jis jam grąžins daiktus, be to, ir paskambinti negalėjo, nes M. telefonas buvo pas jį. Sutinka, kad galėjo ieškoti M. per kitus bendrus pažįstamus asmenis, bet neieškojo. Neperdavė daiktų M. tėvams, nes jie buvo išprašyti iš tų namų. Daiktus visąlaik laikė savo namuose Rambyno gatvėje. Iš telefono išėmė SIM kortelę, nes telefonas išsikrovė, o norint jį įjungti, reikėjo slaptažodžio. Praėjus dviem ar daugiau savaičių jis įsidarbino statybose, kur susitiko su statybvietėje taip pat dirbusiu M.. Iš pradžių jis jo nepažino, nes visi buvo su kaukėm. Tačiau kitą dieną prie jo priėjo pats M., su juo pasišnekėjo, jis M. pripažino, kad jo telefonas ir žiedas yra pas jį, žadėjo po darbo grąžinti, tačiau po kiek laiko į darbo vietą atvyko policijos pareigūnai, tuo ir baigėsi. M. daiktus jis perdavė tyrėjai. M. pažįsta iš anksčiau, nes jo brolis anksčiau gyveno R. gatvėje (įvykio metu jau nebegyveno), kaip ir jis, tai M. ateidavo, teko ir anksčiau kartu su M. vartoti alkoholį. Niekas jam netrukdė anksčiau susirasti M. ir grąžinti jam daiktus, tiesiog jis buvo depresinės būklės dėl pykčių su žmona, jam ne tas buvo galvoje.
Nukentėjusysis M. V. parodė, kad jis kaltinime nurodytu metu buvo su savo tėvu prie „Eglės“ turgaus esančiame bare „Činaras“. Ten susitiko A. su žmona, kartu su jais buvo dar dvi panelės L. N. ir Ž.. Po kiek laiko visi nuvyko pas jį į namus, toliau šventė, vartojo alkoholį. Vėliau ten atvyko ir jo draugė L. P., ji pamatė, kad jie išgėrinėjo, todėl supyko ant jo, išeidama į laiptinę šaukė. Po kiek laiko į namus atvyko policija, net nežino, kas ją iškvietė. Jis tuo metu buvo neblaivus, šaukė ant policijos pareigūnų, todėl jie išsivežė jį į policijos komisariatą. Kompanija liko bute. Ryte grįžęs namo pasigedo telefono, žiedo ir raktų. Raktus rado užmestus už spintelės. Jis paskambino draugei paklausti, ar ji nepaėmė jo daiktų, ji atsakė, kad neėmė. Praėjus maždaug savaitei po įvykio sutiko A. J., jai papasakojo, kad dingo jo daiktai. Ji jam iškart pasakė, kad juos galėjo paimti A., nes jis anksčiau buvo teistas. Tada jis iškart kreipėsi į policiją su pareiškimu. Tyrimo metu visi tą vakarą bute buvę asmenys buvo apklausti, tačiau tyrėjai niekaip nepavyko surasti A.. Praėjus kokioms trims savaitėms po įvykio jis pats pamatė A. darbe. Pirmą dieną jis A. neatpažino, tačiau antrą dieną laiptinėje jį pamatė be kaukės ir iškart pažino, jam paaiškino visą situaciją. A. nenorėdamas, bet pripažino, kad daiktai pas jį. Tada jis iškart pranešė tyrėjai, kur galima rasti A.. Atvykus policijos pareigūnams į darbo vietą, jis pasikvietė A. ir nuvedė jį pas pareigūnus. Tyrėja jį išsivežė. Vėliau A. atidavė daiktus tyrėjai. Telefonas buvo išsikrovęs, be SIM kortelės (ją atidavė atskirai dar po dviejų savaičių). A. negalėjo pasinaudoti jo telefonu, įsidėti savo SIM kortelės, nes nežinojo prisijungimo kodų. Tvirtina, kad kaltinamasis jį galėjo susirasti per bendrus pažįstamus. Paklausus A., kodėl jis paėmė jo daiktus, šis jam atsakė, kad saugojo, jog jo draugė nepaimtų. Daiktus atgavo, jie nesugadinti, pretenzijų neturi. Tyrėjai pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad jis telefoną buvo įsigijęs prieš du mėnesius iki įvykio už 200 Eur. Žiedas sidabrinis, jį buvo įsigijęs iš lombardo prieš maždaug tris mėnesius iki įvykio už 150 Eur. Jokio įsigijimo dokumento pateikti negali.
Liudytoja A. J. parodė, kad 2020 m. spalio 31 d., sekmadienį, ji su A., su drauge L. N. buvo bare, kur sutiko M. su tėčiu. Ten pabuvę, visi nuvyko pas M. į namus, vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems būnant M. bute, atvyko M. sugyventinė ir sukėlė triukšmą. Po kiek laiko atvyko policija, M. prasidėjo isterija, jis sukonfliktavo su policijos pareigūnais, todėl pareigūnai jį išsivežė. Tada jie visi išsiskirstė. Ji nematė, kad kas būtų paėmęs kokius nors daiktus iš buto. Nei M. telefono, nei žiedo ji nematė. M., sugrįžęs iš policijos ir neradęs savo daiktų, galvojo, kad juos galėjo paimti Lina ar A., tai ji jam pasakė, kad visko gali būti, nes tiek A., tiek Lina turėję reikalų su policija. Savo namuose taip pat nematė M. daiktų. Ji su A. buvo susipykusi, ir jis pas ją negyveno jau nuo spalio mėnesio, jis gyveno atskirai R. g. Jis jai nieko nepasakojo apie paimtus daiktus.
Liudytojas J. V. parodė, kad jis įvykio vakarą su sūnumi M. užsuko į barą išgerti alaus. Grįžęs vienas namo jis nuėjo miegoti. Vėliau namo grįžo M. su draugais iš baro. Jis kartu su jais nebuvo, buvo su savo sugyventine savo kambaryje, nes jie gyvena kartu su jo sūnumi M. skirtinguose kambariuose. Butą nuomojasi iš M. draugės L.. Tą vakarą jo sūnų išsivežė policija, mano, kad policiją iškvietė kaimynė dėl keliamo triukšmo, jis į tai nesikišo, nesiaiškino. Po to į namus atvyko Loreta. Ji visada atvyksta paimti pinigų už butą, sukelia triukšmą, grasina, jog išmes iš buto, kviečia policiją, kai M. ką nors parsiveda namo. Jai atvykus niekada nėra dingę jokie daiktai. Dėl M. telefono ir žiedo vagystės jis nieko nežino, ten nebuvo, kai dingo šie daiktai. Kai M. išsivedė policija, išsiskirstė ir jo draugai. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Iš 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis kreipėsi į policiją, nurodydamas, jog jis 2020 m. spalio 30 d. adresu (duomenys neskelbtini), šventė kartu su draugais, vartojo alkoholinius gėrimus (iš viso 6 asmenų grupėje, įskaitant ir jį) ir pastebėjo, kad dingo jo sidabrinis žiedas. Tada jis ėmė ieškoti jo savo namuose. Po kurio laiko grįžo jo draugė L. P., ir jis su ja sukonfliktavo. Jo draugė iškvietė policijos pareigūnus, jie išsivežė jį į policijos komisariatą, nes jis buvo neblaivus ir sukonfliktavo su atvykusiais policijos pareigūnais. Grįžęs į namus jis neberado savo mobiliojo telefono „Redmi Note 9 Pro 64 GB DS“, IMEI 866400050573299, kurio vertė 200 Eur (šiai dienai), buto raktų (apie 6 raktų) bei sidabrinio žiedo, kurio vertė 50 Eur. Kartu su juo šventė jam nelabai pažįstami žmonės, juos buvo matęs vos keletą kartų, t. y. L. N., Ž., A. (o gal A., vardo nepamena) bei dar du asmenys, kurių vardų neatsimena, kiek atsimena, buvo vyriškis ir moteris (mano, juos pažįsta Ž.). Kai policijos pareigūnai išsivežė jį į policijos komisariatą, jo draugai liko pas jį bute ir galimai toliau šventė. Policijos komisariate prabuvo apie 2-3 val., kol prasiblaivė. Kai parvyko, namuose nebebuvo draugų, taip pat nebuvo minėtų daiktų. Prieš tai jis šventė Naujojo turgaus bare „Činaras“, ten susitiko su minėtais asmenimis, juos parsivedė pas save į namus ir vartojo alkoholinius gėrimus toliau. Kiek pamena, žiedą, telefoną ir raktus pareidamas iš baro turėjo su savimi ir pasidėjo juos kambaryje, kuriame šventė su draugais. Policijos pareigūnams pranešė apie vagystę, kai išsiblaivė, praėjus dviem dienoms (1 t., b. l. 1-3).
Iš 2020 m. lapkričio 19 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. J. tyrimui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note“ ir žiedą. Telefonas ir žiedas 2020 m. lapkričio 23 d. buvo apžiūrėti ir lapkričio 26 d. grąžinti nukentėjusiajam M. V. (1 t., b. l. 90-91, 94-95, 97-99, 101-102, 104).
Iš 2021 m. vasario 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. J. tyrimui pateikė SIM kortelę, kuri buvo mobiliojo ryšio telefone „Xiaomi Redmi Note 9 Pro“. SIM kortelė 2021 m. vasario 9 d. buvo apžiūrėta ir vasario 10 d. grąžinta nukentėjusiajam M. V.(1 t., b. l. 106-107, 110-114, 116-118).
Iš 2021 m. sausio 29 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos su A. J. metu M. V. nurodė, kad po poros savaičių, kai dingo jo daiktai, dirbdamas įmonėje (duomenys neskelbtini), esančiame objekte, sutiko A., šis irgi ten dirbo. Pamatęs A., tą dieną prie jo nepriėjo, bet jį lyg atpažino, jis buvo su kauke. A., jam atrodo, jį irgi atpažino ir jį matė. Tada prie jo nepriėjo. Kitą dieną jis vėl darbe pamatė A., šis tuo metu buvo be veido kaukės, prie jo priėjo ir pasakė, kad po išgertuvių dingo telefonas, žiedas ir raktai. A. jam atsakė, kad telefonas ir žiedas yra pas jį namuose, teigė, kad daiktus grąžins. Tada jis paskambino tyrėjai ir pranešė, kad A. turi jam priklausančius daiktus – telefoną ir žiedą. Paskui matė, kaip atvažiavo policija ir A. išsivežė. Su šiais parodymais A. J. sutiko iš dalies ir parodė, kad dirbdamas objekte Jūros g. 4, Klaipėda, pastebėjo asmenį, panašų į jo draugą M.. Kokia tai buvo diena, neprisimena. Tą dieną prie jo nepriėjo, nes tiksliai jo nepažino. Kitą dieną būnant darbe prie jo priėjo M., jis tada jau buvo be veido kaukės. M. pasakė, kad dingo jo daiktai. Jis atsakė, kad mobilusis telefonas ir žiedas yra pas jį, pasakė, kad jei nori, gali po darbo susitikti, ir jis grąžins daiktus. M. sutiko. Po kurio laiko M. jį pasikvietė ir pasakė, kad eitų į lauką, nes ten jo laukia pareigūnai, ir jis su tyrėja išvyko iki Rambyno g., kur jis gyvena, nes ten buvo M. daiktai. Jis paėmė šiuo daiktus ir grąžino pareigūnams. M. V. nurodė, kad kai sutiko A., jie pasisveikino, ir jis iškart jam pasakė, kad dingo žiedas, telefonas ir raktai. Pasakė, kad jo nekaltina, nes nežino, kas juos paėmė, nes buvo daugiau asmenų. A. tik tuo momentu pasakė, kad pas jį yra telefonas ir žiedas. Su šiais parodymais A. J. sutiko. Į M. V. klausimą, kodėl išėmė iš telefono SIM kortelę, jei norėjo grąžinti telefoną, A. J. atsakė, jog galvojo, kad išėmęs kortelę, ją įdės į kitą telefoną ir suras M. tėvų ar kitus numerius, kad galėtų paskambinti M.. M. V. parodė, kad yra vienas draugas R., kuris pažįsta jį ir A., jis gyvena šalia A.. Taip pat mano, kad A. turėjo atsiminti jo gyvenamosios vietos adresą. A. galėjo paskambinti savo draugei ir pasakyti, nes ji pažinojo kitas merginas, kurios buvo tą išgertuvių vakarą, ir daiktus grąžinti per jas ar bent su jomis susisiekti ir pranešti, kad turi daiktus. A. J. patvirtino, kad turi bendrą draugą R., tačiau nurodė, kad kaip jis galėjo paskambinti M., jei šio telefonas buvo pas jį. Ar R. žino, kur gyvena M., nežino. Per tą laiką buvo sutikęs R., bet su juo nekalbėjo. Draugių numerių neturi, tuo metu gyveno atskirai su žmona, nes pykosi, todėl jai nieko apie paimtus daiktus nesakė. Tvirtina, kad ji pažįsta minėtas merginas ir būtų galėjusi joms pasakyti apie turimus M. daiktus, o jos būtų pranešusios M.. Į klausimą, kokių veiksmų ėmėsi, kad grąžintų M. priklausančius daiktus, A. J. atsakė, jog tikėjosi, kad jis (M. V.) pasirodys pas R. ir per jį jo ieškos. Į A. J. klausimą, ar merginoms sakė kažką dėl daiktų, ar ieškojo jų, M. V. atsakė, kad su visomis merginomis buvo kalbėjęs, išskyrus Liną, visos sakė, kad daiktų neėmė. Kai praėjus savaitei po įvykio sutiko A. žmoną, jos paklausė apie dingusius daiktus, ji minėjo, kad daiktus galėjo paimti A., kodėl, nepaaiškino. Minėjo, kad yra susipykę, kartu negyvena (1 t., b. l. 167-169).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis A. J. 2020 m. lapkričio 1 d., apie 03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, svečiuodamasis (duomenys neskelbtini), pagrobė M. V. priklausantį 200 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 9 Pro“ ir 50 Eur vertės žiedą. Taip A. J. pagrobė M. V. priklausantį 250 Eur vertės turtą. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015, 2K-249-222/2018). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą, būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Taigi, teisiškai vertinant, ar buvo padaryta vagystė (svetimo turto pagrobimas), reikia nustatyti ne vien tik objektyviąsias aplinkybes, bet ir subjektyviąsias, tai yra tyčinę kaltės formą. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas su tikslu jį pasisavinti, tai yra paversti savu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-517/2015, 2K-517-303/2015).
Nors kaltinamasis neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tvirtino, jog tikslo pasisavinti M. V. priklausančių daiktų neturėjo, ketino vėliau juos jam grąžinti, paėmė šiuos daiktus tik norėdamas apsaugoti, kad jų nepaimtų L. P., su kuria sukonfliktavo nukentėjusysis, tokie jo parodymai vertintini kritiškai ir laikytini jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, nes jie neatitinka aptartos įrodomosios bylos medžiagos, jai prieštarauja, yra nelogiški. Visų pirma, kaltinamajam nebuvo jokio pagrindo imti svetimą turtą ir tariamai jį saugoti, juolab, kad M. V. sugyventinę, kaip pats nurodė, jis matė pirmą kartą, ji, nors ir konfliktavo su M. V. atėjusi į butą, tačiau niekas nenurodė, kad ji būtų išreiškusi ketinimą paimti kokius nors daiktus iš buto, kad būtų ieškojusi kokių nors M. V. daiktų, turėdama tikslą juos pasiimti. Nukentėjusysis, taip pat kaip liudytojas apklaustas jo tėvas taip pat nenurodė, kad L. P. būtų kada nors neteisėtai pasisavinusi kokius daiktus iš buto, nukentėjusysis neprašė į butą atėjusių asmenų kaip nors saugoti jo daiktus, niekam nesakė, kad yra grėsmė, jog atvykusi sugyventinė gali paimti jo daiktus. Tad minėta A. J. versija atmestina kaip visiškai nelogiška. Byloje surinktų įrodymų visuma, įskaitant ir paties kaltinamojo parodymus teisme, patvirtina, kad jis jam svetimą, M. V. priklausantį turtą – telefoną ir žiedą – paėmė slapta, kitiems asmenims akivaizdžiai nematant ir nesuprantant jo atliekamų veiksmų neteisėtumo. Jei kaltinamasis būtų paėmęs nukentėjusiojo daiktus, turėdamas tikslą neva juos apsaugoti, logiška, kad jis neabejotinai kaip įmanoma greičiau būtų apie tai pranešęs nukentėjusiajam, o iš buto pasišalinus nukentėjusiojo sugyventinei, kuri neva galėjo paimti nukentėjusiojo daiktus, ir nukentėjusiajam dar negrįžus iš policijos komisariato, būtų šiuos daiktus grąžinęs nukentėjusiojo tėvui, kuris gyvena kartu su nukentėjusiuoju tame pačiame bute. Tačiau A. J. paimtus svetimus daiktus pasidėjo savo namuose ir ten juos laikė. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis jau buvo neteisėtai užvaldęs svetimą turtą – kaltinime nurodytą telefoną bei žiedą – ir turėjo galimybę tuo neteisėtai užvaldytu turtu disponuoti savo nuožiūra. Tokie kaltinamojo veiksmai, taip pat tai, kad jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų paimtus daiktus grąžinti nukentėjusiajam (kaip matyti, jis neieškojo nei paties nukentėjusiojo, nors jie buvo pažįstami ir turėjo kitų bendrų pažįstamų, nei stengėsi šiuos daiktus jam perduoti per kitus asmenis, nors turėjo tokių galimybių, o daiktus grąžino tik tada, kai nukentėjusysis sutiko kaltinamąjį darbovietėje ir iškvietė policijos pareigūnus), paneigia jo deklaratyvius teiginius apie nenorą nukentėjusiajam priklausančius daiktus pasiimti sau ir ketinimą juos grąžinti savininkui. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog apžiūrėjus kaltinamojo policijai grąžintą nukentėjusiajam priklausantį telefoną, buvo nustatyta, kad iš telefono buvo išimta SIM kortelė, ją kaltinamasis grąžino tik po kurio laiko. Tai irgi parodo, kad kaltinamasis norėjo nukentėjusiojo telefonu naudotis kaip nuosavu. Taigi visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad kaltinamasis A. J. suvokė, jog paima svetimą turtą – telefoną ir žiedą, o paimdamas šiuos daiktus ir išsinešdamas su savimi ir vėliau jų negrąžindamas, akivaizdu, jog numatė, kad šių daiktų savininkas neteks, o jis jais galės disponuoti pagal savo valią, ir to norėjo. Tokie kaltinamojo veiksmai atskleidžia tiesioginę tyčią pagrobti svetimą turtą ir yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nes pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), į tai, kad nusikalstama veika nukreipta į kito asmens nuosavybę, ja turtinė žala nepadaryta, daiktai grąžinti nukentėjusiajam. Kaltinamasis anksčiau teistas, šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, iki 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžio priėmimo, jis taip pat baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, jam paskirtų baudų nemoka, vykdo individualią veiklą. Įvertinęs visus aptartus duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas (BK 49 straipsnio 3 dalis), nustatant maksimalią jo trukmę, numatytą už baudžiamąjį nusižengimą. Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, kaltinamajam A. J. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas A. J. atidėtinas 2 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo nuomone, įvertinus tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmena su vaizdo įrašu, esanti voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. J. galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą A. J. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su vaizdo įrašu, esančią voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.