Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-05-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-165-606/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-26
Bylos Nr.
AN2-165-606/2026
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00407-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
A. R.
Advokatai
Arnas Uleckas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-165-606/2026Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00407-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. gegužės 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. atstovo advokato Arno Ulecko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. kovo 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarimu A. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 3 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 432 straipsnio 1 dalį galutine 1 200 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 36 mėnesiams už tai, kad 2025 m. birželio 17 d. 18.35 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatyta 0,83 promilės, vairavo elektrinį mopedą, nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruotą nustatyta tvarka, be valstybinio numerio ženklo, be privalomosios techninės apžiūros, nedėvėjo šalmo ir, išvažiuodamas iš kiemo, nepraleido pagrindine gatve važiuojančio automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 5, 9, 14, 102, 204, 223, 226, 227 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. kovo 12 d. nutartimi pakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarimas – panaikinta A. R. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirta 50 Eur bauda, pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį – 60 Eur bauda. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. atstovas advokatas A. Uleckas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutarties dalį, kuria Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 rugsėjo 22 d. nutarimo dalis palikta nepakeista, ir šioje dalyje priimti naują nutartį – tenkinti A. R. skundą bei panaikinti Taurage?s apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 rugse?jo 22 d. nutarimą ir grąz?inti bylą institucijai, kurios pareigu?nai įgalioti atlikti administracinio nusiz?engimo tyrimą.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. R. vairuota priemonė neatitinka mopedo apibrėžimo, kadangi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 33 dalis įtvirtina, jog mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h, ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

3.2. Atsižvelgdamas į nurodytą teisės akto nuostatą, apeliantas daro išvadą, kad tam, jog priemonė būtų laikoma triračiu elektriniu mopedu, įstatymas numato dvi kumuliatyvias sąlygas: 1) didžiausias projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h; 2) didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę priemonę kvalifikuoti kaip triratį elektrinį mopedą. Jokių kitų sąlygų tam, kad priemonė būtų kvalifikuojama kaip mopedas, SEAKĮ nenustato ir nenumato. Skundžiama nutartimi, priešingai nei policija, visiškai teisingai konstatavo, kad „pareiškėjo vairuotas elektrinis triratis Citycoco EB-05 Plus yra 1000 W galios ir jo maksimalus greitis – 25 km/h“. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pats konstatavo, kad A. R. vairuota priemonė neatitinka nė vienos SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalyje įtvirtintų sąlygų – didžiausias projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h, kuriai esant priemonę galimą kvalifikuoti kaip triratį mopedą. Kitaip tariant, pagal SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalį, jeigu priemonės greitis neviršija 25 km/h (kaip ir buvo ginčo atveju), tai ši priemonė negali būti kvalifikuojama kaip mopedas.

3.3. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas A. R. vairuotą priemonę, rėmėsi Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-4 79 patvirtintais Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų (toliau – Kategorijų ir klasių reikalavimai) 5.7 punktu, kuris numato, jog L₂e klasė – mopedas su priekaba – triratė transporto priemonė, kurios maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir priverstinio uždegimo variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ arba maksimalus vidaus degimo variklio ar elektros variklio galingumas ne didesnis kaip 4 kW. Tačiau, apelianto teigimu, iš byloje esančių A. R. vairuotos priemonės fotonuotraukų visiškai akivaizdu, jog ginčo priemonė neturi absoliučiai jokios priekabos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo teiginiai apie tai, jog A. R. vairuota priemonė yra mopedas su priekaba yra nepagrįsti absoliučiai jokiais byloje esančiais įrodymais. Šiame kontekste pažymima, kad SEAKĮ 2 straipsnio 55 dalis įtvirtina, jog priekaba – transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės. Ginčo atveju nei A. R. vairuota priemonė tempė kitą priemonę, nei buvo tempiama, todėl objektyviai negali būti laikoma, kad tai yra mopedas su priekaba. Be to, Kategorijų ir klasių reikalavimai yra poįstatyminis teisės aktas, t. y., priimtas įgyvendinant SEAKĮ nuostatas bei vadovaujantis SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies 16 punktu, pagal kurį Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijas ir klases pagal konstrukciją. Taigi, Kategorijų ir klasių reikalavimai negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktui – SEAKĮ.

3.4. SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalis, kaip vieną iš reikalavimų priemonei kvalifikuoti kaip mopedui, numato reikalavimą, kad priemonės didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h. Tuo tarpu Kategorijų ir klasių reikalavimų 5.7 punktas, kurį ginčo atveju taikė Tauragės apylinkės teismas, apibrėždamas mopedą su priekaba tokio reikalavimo, kuris numatytas įstatyme, neįtvirtina. Todėl darytina išvada, kad SEAKĮ ir Kategorijų ir klasių reikalavimai mopedą apibrėžia skirtingai, dėl to Kategorijų ir klasių reikalavimų 5.7 punktas, kuriuo vadovavosi apylinkės teismas, prieštarauja SEAKĮ 2 straipsnio 33 daliai.

3.5. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į iš Konstitucijos kylančią teisės aktų hierarchiją, ši Konstitucijos nuostata reiškia ir tai, kad teisėjas negali taikyti ir Konstitucijai prieštaraujančio poįstatyminio teisės akto, jis taip pat negali taikyti tokio poįstatyminio teisės akto, kuris prieštarauja įstatymui. Kita vertus, minėta Konstitucijos nuostata atspindi konstitucinį principą, - vieną iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, - kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03).

3.6. Apelianto teigimu, jeigu vertinti, kad Kategorijų ir klasių reikalavimai neprieštarauja SEAKĮ 2 straipsnio 33 daliai, kvalifikuojant transporto priemonę kaip mopedą, visų pirma, būtina nustatyti, ar priemonė gali būti laikoma mopedu pagal SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalį, ir tik nustačius, jog priemonė gali būti mopedu, turi būti vertinama, kokia tai priemonė pagal Kategorijų ir klasių reikalavimus, pvz., mopedas su priekaba. Akivaizdu, jog priemonei nesant mopedu, ji negali būti laikoma mopedu su priekaba. Apylinkės teismas, ignoruodamas SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalį, visiškai nepagrįstai kvalifikavo A. R. vairuotą priemonę kaip mopedą su priekaba, dėl to nutarties dalis, kuria A. R. skundo nebuvo tenkinta, o policijos nutarimas paliktas nepakeistas, laikytina nepagrįsta.

3.7. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad A. R. niekada neteigė ir negali teigti, jog jo vairuota transporto priemonė laikytina mikrojudumo priemone, kaip tai apibrėžia SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ dalis. Įrodinėjimo administracinio nusižengimo byloje pareigos kontekste pažymi, kad ANK 567 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-891/2025). Būtent administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas, o vėliau ir pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą tinkamai kvalifikuoti A. R. priemonę ir, tik kvalifikavus šią aplinkybę, padaryti išvadas apie tai, jog tokią priemonę vairuoti galima turint AM arba aukštesnės kategorijos teisę, bei tokia transporto priemonė turi būti registruojama, draudžiama transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei jai turi būti atlikta techninė apžiūra. Apelianto vertinimu, šiuo atveju susiklosto tokia situacija, kada A. R. priemonė neatitinka mopedo apibrėžimo, todėl negali būti nei registruojama, nei jai gali būti atliekama techninė apžiūra, atitinkamai, ji neprivalo būti draudžiama ir nereikalinga jokia teisė jai vairuoti, tačiau, nepaisant viso to, A. R. už tai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas K. L. mano, kad skundžiama nutartis yra teisinga ir apeliacinis skundas negali būti tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.).

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pats konstatavo, kad A. R. vairuota priemonė neatitinka nė vienos SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalyje įtvirtintų sąlygų, tačiau, remdamasis Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-4 79 patvirtintais Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 5.7 punktu, klasifikavo A. R. vairuotą priemonę kaip mopedą su priekaba, tokių teiginių visiškai nepagrįsdamas jokiais įrodymais. Be to, Kategorijų ir klasių reikalavimai negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktui – SEAKĮ, o SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalis, kaip vieną iš reikalavimų priemonei klasifikuoti kaip mopedui, numato reikalavimą, kad priemonės didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, o Kategorijų ir klasių reikalavimų 5.7 punktas, kurį ginčo atveju taikė apylinkės teismas, apibrėždamas mopedą su priekaba, tokio reikalavimo, kuris numatytas įstatyme, neįtvirtina. Ir būtent administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas, o vėliau ir pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą tinkamai klasifikuoti A. R. priemonę ir, tik nustačius šią aplinkybę, galėjo padaryti išvadas apie tai, jog tokią priemonę vairuoti galima turint AM arba aukštesnės kategorijos teisę, bei tokia transporto priemonė turi būti registruojama, draudžiama transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei jai turi būti atlikta techninė apžiūra.

8. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nustatė, kad A. R. vairuotas elektrinis triratis „Citycoco EB-05 Plus“ yra 1 000 W galios ir jo maksimalus greitis – 25 km/h, ir pagal šiuos parametrus triratis atitinka mikrojudumo priemonę, tačiau jo sėdynė yra dviguba, ir tai, apylinkės teismo vertinimu reiškia, kad jis skirtas ne vienam asmeniui važiuoti, o dviem, be to, sėdynės aukštis yra 70 cm, ir viršija 540 mm, todėl padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog ši transporto priemonė panaši į mikrojudumo priemonę, bei sutiko su tuo, kad ši priemonė visiškai pagrįstai klasifikuotina pagal L₂e klasę – kaip mopedas su priekaba, tai yra, triratė transporto priemonė, kurios maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir priverstinio uždegimo variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ arba maksimalus vidaus degimo variklio ar elektros variklio galingumas ne didesnis kaip 4 kW.

9. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 31¹ dalį, elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nepriskiriami. Šio straipsnio 33 dalyje nurodyta, kad mopedas – <...> triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

10. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – Įsakymas) II skyriuje reglamentuotas mopedų, motociklų ir jiems prilyginamų transporto priemonių klasifikavimas. Šio skyriaus 5.7 punkte nurodyta, kad L₂e klasė – mopedas su priekaba – triratė transporto priemonė, kurios maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir priverstinio uždegimo variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ arba maksimalus vidaus degimo variklio ar elektros variklio galingumas ne didesnis kaip 4 kW. Šio Įsakymo 6 punkte įtvirtinta, kad L1 ir L2 klasių transporto priemones įprasta vadinti mopedais <...>. Todėl, remiantis šiame Įsakyme esančiu reglamentavimu, transporto priemonė, klasifikuojama kodu L₂e yra priskiriama mopedo sąvokai.

11. Šiuo atveju pagal Įsakymą, L₂e klasei priskiriamos transporto priemonės yra laikomos mopedais, tačiau A. R. vairuota transporto priemonė pilnai neatitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (savo pobūdžiu aukštesnę teisinę galią turinčio teisės akto nei Įsakymas) pateiktam mopedo apibrėžimui, t. y. sąlygai, jog mopedo didžiausias projektinis greitis turi būti didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h. Taigi, aptariama transporto priemonė pilnai neatitinka nei elektrinės mikrojudumo priemonės (yra triratė, skirta važiuoti ne vienam asmeniui), nei mopedo (didžiausiasis projektinis greitis nėra didesnis kaip 25 km/h) apibrėžčių, pateiktų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Todėl, apygardos teismo vertinimu, susiklosčius tokiai teisinei situacijai, siekiant nustatyti transporto priemonės priskyrimą tam tikrai kategorijai ar pagal jos konstrukcijos panašumą, priskyrimą elektrinei mikrojudumo priemonei ir tinkamai kvalifikuoti A. R. veikas, svarbu pasitelkti specialių žinių turinčius asmenis, kurie kompetentingi įvertinti tokios transporto priemonės technines charakteristikas, ir galėtų nurodyti, kokie kriterijai turi esminę reikšmę tokių transporto priemonių klasifikavimui (pvz., greitis ir galingumas ar formaliai didesnis vietų skaičius ir sėdynės aukštis), tačiau to padaryta nebuvo, nors tokius prašymus A. R. bei jo atstovas reiškė ne tik nagrinėjant skundą apylinkės teisme, bet jau Institucijoje, dar tik atliekant administracinio nusižengimo tyrimą.

12. Apygardos teismas pažymi, jog ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tai reiškia, kad institucija (jos pareigūnas), taip pat teismas, tirdami ir nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, privalo objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti administracinėn atsakomybėn tik kaltus asmenis.

13. Nors šiuos trūkumus turėjo galimybę pašalinti tiek apylinkės teismas, tiek ir apygardos teismas, tačiau, įvertinus aptartas aplinkybes, kad A. R. vairuota transporto priemonė pagal byloje pateiktus duomenis nurodoma kaip elektrinis paspirtukas triratis „Citycoco EB-05“, 1 000 W galios ir jo maksimalus greitis – 25 km/h, o jam inkriminuojama, jog jis vairavo elektrinį mopedą, kad būtent Institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių tam, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, tačiau, Institucijai nesurinkus iš esmės jokių pagrįstų duomenų, jau administracinio nusižengimo protokole kaltinimas suformuluotas esant nustatytiems prieštaringiems duomenims dėl transporto priemonės priskyrimo, net nesant nurodyto pagrindo, pagal kurį A. R. vairuota transporto priemonė klasifikuojama kaip elektrinis mopedas (mopedas su priekaba), vienareikšmiškai ir toks suformuluotas kaltinimas negali būti vertinamas kaip aiškus bei suprantamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad asmuo galėtų tinkamai gintis nuo kaltinimo, todėl apygardos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis ir Institucijos nutarimas naikintini ir administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai tyrimui papildyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. kovo 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarimą ir A. R. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė