Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo R. J. prašymą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalies, kuria priteista kompensacija, įvykdymo atidėjimo, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi priimtas atsakovo R. J. prašymas atidėti Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)priteistos ieškovei L. J. 38 022,84 Eur dydžio kompensacijos išmokėjimą 2 metams, t. y. 24 mėnesiams, ir per tą laiką neišduoti vykdomojo rašto priverstiniam išieškojimui (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 119 – 123).

2. Prašyme nurodoma, jog Prienų rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)atsakovo R. J. patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalinęs šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, užskaitęs priešpriešinius reikalavimus iš atsakovo R. J. ieškovės L. J. naudai priteisė 43 022,84 Eur kompensaciją už didesnę jam tenkančią turto dalį ir ieškovės bendrajai sutuoktinių nuosavybei įsigyti panaudotas asmenines lėšas. Priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstė: 5 000,00 Eur sumokant teismo sprendimui įsiteisėjus į L. J. nurodytą banko sąskaitą, o likusią 38 022,84 Eur sumą leido išmokėti per 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. J. apeliacinis skundas buvo atmestas, Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas buvo paliktas nepakeistas, iš ieškovės L. J. atsakovui R. J. priteista 780,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Registruotu paštu gavęs atsakovės pranešimą pervesti jai priteistus 5 000,00 Eur, 2018 m. spalio 29 d. pervedė ieškovei nurodyta sumą. 2018 m. gruodžio 17 d. dalyvaujant antstolei, ieškovė pasiėmė visus jai priteistus daiktus, transporto priemones. 2018 m. lapkričio 18 d. ieškovė pateikė prašymą dėl teismo sprendimo byloje išaiškinimo ir prašė išaiškinti Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies punktą: „Priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti, 5 000,00 Eur sumokant teismo sprendimui įsiteisėjus į L. J. nurodytą banko sąskaitą, o likusią 38 022,84 Eur sumą leisti išmokėti per 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos“, nurodant, kokia tvarka ieškovei turi būti sumokėta 38 022,84 Eur dydžio kompensacijos dalis. Nurodė, jog ieškovei sprendimas yra visiškai įvykdytas, išskyrus priteistos 38 022,84 Eur kompensacijos likučio sumokėjimas per 2 metus. Atsakovas nurodė, kad jo ūkio, vienintelio objekto, iš kurio pragyvena padėtis yra labai bloga, todėl tokios didelės sumos – 38 022,84 Eur kompensacijos išmokėti per teismo nustatytą 2 metų, t. y. 24 mėnesių laikotarpį yra nerealu (jis proceso metu prašė 5 metų laikotarpio). Nurodė, jog ieškovės skyrybų tikslas palikti atsakovą be turto. Ieškovė visą laiką elgėsi nesąžiningai – skyrybų procese atsakovas siūlė mediaciją, kurios metu buvo suderintas abiems šalims palankus sprendimas santuoką nutraukti taikiai, be papildomų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškovė nepagrįstai skundė visus teismo procesinius dokumentus. Visi jos skundai buvo atmesti ir tai atsakovui bei jo ūkiui sukėlė labai didelius nuostolius – jis patyrė daugybę bylinėjimosi išlaidų, kurios ne visos priteistos, taip pat sugaišo daugybę laiko. Visas šis sugaištas laikas turėjo būti skirtas ūkio veiklai, dėl to jo ūkis patyrė akivaizdžius nuostolius, ką patvirtina rašytiniai įrodymai – VMI deklaracijos, buhalterinė pažyma, banko sąskaitos likutis. Vien 5 000,00 Eur išmoka ieškovei buvo našta jo ūkio veiklai. Teismo priteisto kilnojamo turto – lengvo automobilio, pagrindinio traktoriaus ir visų ūkiui būtinų padargų perleidimas atsakovei apsunkino ūkio veiklą, kadangi be apyvartinių lėšų ir be jau atiduotų L. J. ūkio padargų tolesnė normali ūkio veikla negalima. Siekiant toliau ūkininkauti, atsakovas bus priverstas skolintis pinigų naujiems padargams įsigyti, kad toliau vystyti žemės ūkio veiklą, turėti apyvartinių lėšų ūkiui ir sau išlaikyti, pragyventi bei išmokėti kompensaciją ieškovei. Visam tam, reikia laiko, ne mažiau 24 mėnesių. Nurodoma, jog 38 022,84 Eur kompensacijos išmokėjimas visiškai neįmanomas, todėl prašoma teismo kompensacijos išmokėjimą atidėti 2 metams, t. y. 24 mėnesiams, skaičiuojant nuo teismo sprendimo dėl šio prašymo patenkinimo įsiteisėjimo dienos ir per šį laikotarpį neišduoti teismo vykdomojo rašto dėl minėtos kompensacijos išieškojimo priverstine tvarka.

3. Atsakovas R. J. teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.11.58 val. – 00.32.42) palaikė savo reikalavimą ir paaiškino, jog dėl sunkios turtinės padėties negali taip greitai išmokėti kompensacijos. Jis gyvena tik iš ūkio veiklos, šiuo metu neturi piniginių lėšų, jo sąskaitos yra areštuotos, pajamų negauna. Prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą 2 metams, nes tikisi, jog po 2 metų situacija pagerės. Nurodė, jog siūlė ieškovei pasiimti traktorių, kuris įvertintas 38 000,00 Eur, vietoj piniginės kompensacijos, tačiau ieškovė atsisakė priimti kompensaciją natūra. Be to, jis turi skolų ir kitiems fiziniams asmenims.

4. Atsakovo R. J. atstovė L. R. teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.43.11 – 00.48.15) prašė tenkinti atsakovo prašymą atidėti priteistos kompensacijos mokėjimą, nes jo paaiškinimai grindžiami rašytiniais įrodymais kas sudaro pagrindą patenkinti atsakovo prašymą.

5. Ieškovė L. J. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareikštą prašymą ir nurodė, jog su prašymu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (elektroninės bylos apyrašo t. 6 b. l. 1-8).

6. Atsiliepime nurodoma, kad padalijus šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, iš atsakovo R. J. ieškovės L. J. naudai buvo priteista 43 022,84 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ir ieškovės bendrajai sutuoktinių nuosavybei įsigyti panaudotas asmenines lėšas, jos sumokėjimą išdėstant: 5 000,00 Eur sumokant teismo sprendimui įsiteisėjus į L. J. nurodytą banko sąskaitą, o likusią 38 022,84 Eur sumą sumokant visą iš karto arba dalimis, per 24 mėnesius. Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Taigi, teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo, ieškovės naudai priteista 43 022,84 Eur piniginė kompensacija įsiteisėjo ir atsakovo turi būti vykdomas nuo 2018 m. spalio 18 d. Tačiau atsakovas, ignoruodamas teismo sprendimą, iki šios dienos yra sumokėjęs tik 5 000,00 Eur sumą, o likusios teismo sprendimo dalies nevykdo. Nors atsakovo priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimas pagal jo prašymą buvo išdėstytas 24 mėn. laikotarpiui, atsakovas kreipėsi į teismą pateikdamas prašymą, kuriuo prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą 2 metams. Pažymėjo, kad pareiškėjo atsakovo dėl kompensacijos sumokėjimo ieškovei L. J. yra kilęs iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, atsakovui natūra atitekus didesnei turto daliai. Sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo, atsakovas civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) buvo pareiškęs priešieškinį, kuriuo, be kitų jame nuodytų reikalavimų, taip pat prašė jam natūra priteisti didžiausios vertės turimus nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, bei iš jo ieškovės naudai priteisti piniginę kompensaciją, kurios sumokėjimą prašė išdėstyti per 24 mėnesius. Toks atsakovo priešieškinio reikalavimas buvo patenkintas, jo naudai natūra priteisti jo prašyti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai bei iš atsakovo ieškovės naudai priteista piniginė kompensacija, jos sumokėjimą išdėstant per 24 mėnesių laikotarpį. Tuo tarpu ieškovė ieškiniu prašė, jos naudai priteisti daugiau turto natūra (ieškovei priteisiant didesnės vertės žemės sklypą, didesnė vertės ratinį traktorių ir kt.), dėl ko tokiu būdu iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija, kurią jis turėtų sumokėti ieškovei, būtų gerokai mažesnė. Tačiau su tuo nesutiko pats atsakovas prašydamas iš esmės visą nekilnojamąjį turtą natūra priteisti atsakovui, taip pat prašydamas jo naudai natūra priteisti ir didesnės vertės turinčius kilnojamuosius daiktus bei sutikdamas išmokėti už didesnę turto dalį piniginę kompensaciją. Taigi, turto padalijimo klausimas bei tame tarpe ir piniginės kompensacijos išmokėjimo klausimas išspręstas taip, kaip prašė pats atsakovas. Atsakovas nenorėdamas mokėti piniginės kompensacijos, galėjo dalį jam prašomo priteisti nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto natūra palikti ieškovės nuosavybėn, tačiau su tuo nesutiko, motyvavo tuo, kad nori ir toliau ūkininkauti ir gauti iš to pajamas. Todėl padalinus turtą atsakovas nuo pat pirmos dienos naudojasi jam atitekusiu turtu ir iš to gali gauti naudą, tuo tarpu ieškovė jai priteistu turtu – pinigine kompensacija naudotis negali ir jokios naudos negauna. Pažymėtina, ir tai, kad teismui priteisus piniginę kompensaciją, jokios palūkanos nebuvo priteistos, dėl ko iš esmės atsakovas ieškovės pinigais naudojasi neatlygintinai, dėl ko teismo sprendimo atidėjimas dvejiems metais iš esmės paneigtų patį teismo sprendimą dėl turto padalijimo. Piniginės kompensacijos sumokėjimo išdėstymo klausimas, teismo jau buvo išspręstas teismo sprendimu, kuris šiai dienai yra įsiteisėjęs. Pats atsakovas prašyme teismui nurodo, kad jis bylos nagrinėjimo metu prašė kompensacijos sumokėjimą išdėstyti 5 metų terminui, tačiau teismas įvertinęs atsakovo turtinę padėtį bei visas aplinkybes nusprendė kompensacijos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams. Todėl tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek ir kitos aplinkybės teismo jau buvo įvertintos priimant teismo sprendimą, ir kompensacijos sumokėjimas jau yra išdėstytas atsižvelgiant į visas aplinkybes 24 mėn. laikotarpiui. Atsakovas, reikšdamas prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, be kita ko nurodo tokias aplinkybes, kad jis patyrė begalę bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atsakovui buvo priteistos ir ieškovės visiškai sumokėtos. Atsakovas teigė, kad jis sugaišo laiko teismo posėdžiams, tačiau po pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, nebuvo nė vieno žodinio teismo posėdžio. Atsakovas prašymą motyvavo sunkia materialine padėtimi, tačiau nepaisant to, jis nesinaudoja valstybės garantuojama teisine pagalba, o naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, kas rodo kad atsakovas turi pajamų susimokėti už teikiamas advokatės paslaugas. Atsakovas teigia, kad jis dėl to, kad atidavė ieškovei teismo sprendimu priteistus daiktus patyrė nuostolių, tačiau pats atsakovas nurodė, kuriuos daiktus sutinka perleisti ieškovei, bei nurodė, kad gali gyventi ir ūkininkauti, turėdamas dalį ūkyje turimos technikos, be to teismas, įvertinęs turto padalijimo būdą bei kitas svarbias aplinkybes, priėmė sprendimą dėl priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimo išdėstymo per 24 mėnesių laikotarpį. Pažymėjo, kad atsakovas negali savo nesugebėjimo ūkininkauti naštos perkelti ieškovei. Ieškovė neturi pareigos finansuoti atsakovo ūkininkavimo veiklos, taip pat neturi pareigos neatlygintinai kredituoti. Atsakovas turi pakankamai turto, kurį gali realizuoti jį parduodamas ir taip gauti pajamas, atsakovas gali turimą turtą išnuomoti ir taip gauti pajamas, atsakovas turi galimybę jam priteistą natūrą brangų traktorių „Fend 714 Vario T5975B“, kurio vertė 37 500,00 Eur, realizuoti ir įsigyti pigesnį ir kt. Pažymėtina, ir tai, kad atsakovas be jam likusio po santuokos nutraukimo nekilnojamojo turto, turi visą eilė ir kito nekilnojamojo turto. Atsakovo vardu yra registruota viso 14 vienetų savarankiškų nekilnojamojo turto objektų. Visa tai rodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, jis nuosavybės teise valdo pakankamai daug nekilnojamojo turto objektų, todėl siekdamas dėti pastangas atsiskaityti, turi visas galimybes turimą turtą realizuoti jį išnuomodamas ar parduodamas ir taip gaudamas pajamas, kurias skirtų kompensacijos mokėjimui. Atsakovas duomenų apie savo pajamas per 2018 metus nėra pateikęs. Atsakovas yra ūkininkas, taip pat yra registruotas PVM mokėtojas, todėl savo apskaitą privalo tvarkyti remiantis 1999 m. gruodžio 01 d. LRV nutarimu Nr. 1333 patvirtintu Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašu. Atsakovas kaip PVM mokėtojas turi pareigą teikti ir PVM deklaraciją. Taigi atsakovas nėra pateikęs jokių su savo vykdoma ūkininkavimo veikla per 2018 metus susijusių įrodymų, kurie pagrįstų jo gaunamas pajamas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ne tik kad nėra pateikęs jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas, tačiau taip pat nėra pateikęs ir duomenų apie tai ar neturi sąskaitų kitose kredito įstaigose, taip pat nepateikęs duomenų už išplėstinį laikotarpį, rodantį piniginių lėšų judėjimą, kadangi vien tik jo pasirinktos datos vieno išrašo pateikimas neatspindi tikrosios padėties. Kaip matyti iš pridėtų mokėjimų už advokatės paslaugas atsakovas yra mokėjęs iš „Swedbank“, AB sąskaitos, tačiau išrašo iš minėtos sąskaitos apie piniginių lėšų judėjimą minėtoje sąskaitoje taip pat nėra pateikęs. Atsakovas pardavinėja šieną, pardavinėja turgavietėje maisto produktus, turi 6 galvijų bandą (bandos Nr. (duomenys neskelbtini), bandos adresas (duomenys neskelbtini)), atsakovas deklaravęs viso 51,99 ha plotą žemės, kurioje yra deklaruota vasariniai, kviečiai, ganyklos, avižos, žieminiai kviečiai, bulvės, žirniai, atsakovas turi 14 vienetų savarankiškų nekilnojamojo turto objektų, atsakovas turi žemės ūkio technikos, įvairių žemės ūkio padargų, atsakovas už deklaruotą žemę gauna išmokas, bei skiria lėšas ne kompensacijos mokėjimui, o bylinėjimuisi, turėdamas vienintelį tikslą vilkinti kompensacijos išmokėjimą ir daryti žalą ieškovei. Padalijus šalių bendrą turtą gyvenamasis būstas atiteko atsakovui, o ieškovė liko be gyvenamojo būsto. Šiai dienai ieškovė, neturėdama savo būsto, yra priversta glaustis pas svetimus žmones, kurie laikinai yra sutikę, kad ieškovė gyventų jų bute mokėdama komunalinius mokesčius. Ieškovė turėjo tikslą gavusi piniginę kompensaciją įsigyti savo būstą, tačiau to padaryti negali, kadangi kompensacijos sumokėjimas išdėstytas per 24 mėn. laikotarpį. Jau šiai dienai aišku, kad būstas, kurį galėtų ieškovė įsigyti šiandien, po 2 metų kainuos brangiau ir norėdama įsigyti būstą turės patirti didesnes išlaidas, dėl to patirdama nuostolius, kurių jai niekas nekompensuos. Todėl šiuo atveju ieškovė yra blogesnėje padėtyje nei atsakovas, kuris ne tik kad naudojasi jam visu priteistu turtu ir gali iš jo gauti naudą, bet ir naudojasi ieškovės pinigais, nemokėdamas už tai jokių palūkanų. Ieškovė nurodė, kad neturi gyvenamojo būsto, turi registruotus tik du menkaverčius žemės sklypus, atitekusius po santuokos nutraukimo, kurių vertė – 876,00 Eur (442,00 Eur + 434,00 Eur), bei automobilį „VW Golf“, kurio vertė 500,00 Eur. Ieškovė dirba tiek savaitgaliais, tiek ir šventinėmis dienomis, kad tik gauti kuo didesnes pajamas, savo pragyvenimui. Todėl atsakovo prašymo tenkinimas ne tik kad neatitiktų ieškovės teisėtų interesų, tačiau jai būtų ir nenaudingas, t. y. tiek dėl infliacijos, tiek ir dėl to, kad atsakovas už naudojimąsi jos pinigais nemoka jokių palūkanų. Prašoma atsakovo R. J. pateikto prašymo atidėti sprendimo vykdymą netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Ieškovė L. J. teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.33.13 – 00.42.30) nurodė, kad nesutinka su pareikštu prašymu dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalies dėl kompensacijos mokėjimo atidėjimo, nes nutraukus santuoką jai buvo priteisti patys prasčiausi daiktai, nors prašė traktoriaus ir žemių, jog atsakovui nereiktų mokėti kompensacijos, tačiau atsakovas su tuo nesutiko, jis reikalavo, jog ieškovei būtų priteista kompensacija. Nurodė, jog ji neturi nuosavo gyvenamojo būsto, neturi už ką jį įsigyti. Paaiškino, jog dirba siuvėja, gauna invalidumo pašalpą, gyvena nuomojame bute. Mano, jog patenkinus atsakovo prašymą, būtų nesąžininga jos atžvilgiu, nes atsakovas naudojasi jų bendru turtu, o ji nieko neturi, negali naudotis savo turtu. Nurodė, jog atsakovas pateikė netikslią informaciją, kadangi jis išmokas už žemę gauna ne tik rudenį, bet ir pavasarį. Be to atsakovo pateikta pažyma apie pajams ir išlaidas nelaikytina buhalterinės apskaitos dokumentu. Ieškovo pateiktų deklaracijų ir pažymos apie išlaidas ir pajams duomenys yra prieštaringi, kadangi deklaracijose nurodytos išlaidos yra mažesnės nei pažymoje. Pažymėjo, jog deklaracijose EDV laukeliai užpildomi automatiškai, tačiau atsakovo pateiktose dekoracijose EDV laukelis nėra užpildytas, todėl jai kyla abejonių dėl deklaracijų autentiškumo. Nurodytas aplinkybes žino, nes pati atsakovo ūkyje tvarkė buhalterinę apskaitą apie 10 metų.

8. Ieškovės L. J. atstovas V. R. teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.48.21 – 01.07.05) nurodė, kad ieškovė L. J. su pateiktu prašymu nesutinka, mano, jog jis yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

prašymas atmetamas.

9. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Prienų rajono apylinkės teismas 2017 (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė ieškovės L. J. ir atsakovo R. J. santuoką, padalinęs santuokoje įgytą turtą, priteisė ieškovei iš atsakovo 43 022,84 Eur kompensaciją už didesnę jam tenkančią turto dalį ir ieškovės bendrajai sutuoktinių nuosavybei įsigyti panaudotas asmenines lėšas. Priteistos kompensacijos mokėjimas išdėstytas taip: 5 000,00 Eur atsakovas turėjo sumokėti teismo sprendimui įsiteisėjus, o likusią – 38 022,84 Eur sumą, leista išmokėti per 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose 2018 m. lapkričio 23 d. priimtas ieškovės L. J. prašymas išaiškinti Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies punktą: „Priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti, 5 000,00 Eur sumokant teismo sprendimui įsiteisėjus į L. J. nurodytą banko sąskaitą, o likusią 38 022,84 Eur sumą leisti išmokėti per 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos“, nurodant, kokia tvarka ieškovei turi būti sumokėta 38 022,84 Eur dydžio kompensacijos dalis – išdėstant lygiomis periodinėmis mėnesinėmis įmokomis per 24 mėnesių laikotarpį ar atsakovo nuožiūra, bet kada, bet kokia tvarka, per 24 mėnesių laikotarpį (elektroninės bylos vidaus apyrašo 5 t., b. l. 193 – 195). Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išaiškinta, kad atsakovas R. J. ieškovei L. J. privalo kas mėnesį mokėti kompensacijos dalį, apskaičiuojamą matematiškai, visą priteistą kompensacijos sumą – 38 022,84 Eur padalijant iš termino, kuriam kompensacijos terminas buvo išdėstytas – 24 mėn. (38 022,84 Eur/24 mėn.) (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 155-160). Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis palikta nepakeista (elektroninės bylos apyrašo t. 6, b. l. 114 – 120).

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Ar tokios aplinkybės egzistuoja, yra fakto klausimas. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).

11. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Dėl šių priežasčių, teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo atidėjimo, turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo atidėjimui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kadangi sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, privalu išlaikyti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą.

12. Tiek sprendimo vykdymo išdėstymo institutas, tiek sprendimo vykdymo atidėjimo institutas taikomas tais atvejais, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios atsakovo (skolininko) turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu kompensacijos mokėjimas jau buvo išdėstytas, todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti pablogėjusią atsakovo finansinę padėtį bei aplinkybes, jog galima tikėtis, kad pablogėjusi finansinė padėtis pasikeis po dviejų metų, ir dėl to būtų pagrindas priimti procesinį sprendimą ir tenkinti atsakovo prašymą.

13. Atsakovas prašo atidėti sprendimo dalies, pagal kurią 38 022,84 Eur kompensacijos sumą leista išmokėti per 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įvykdymą, nes jis yra nepajėgus kas mėnesį mokėti ieškovei 1 584,29 Eur dydžio kompensaciją (38 022,84 Eur/24 mėn.) dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties. Atsakovas pateikė savo turtinę padėtį įrodančius dokumentus – 2016 m., 2017 m. metines pajamų deklaracijas, ūkininko R. J. pažymą apie pajamas ir išlaidas 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. I pusmetį. Iš atsakovo R. J. pateiktos 2016 m. metinės pajamų deklaracijos matyti, jog gautos pajamos per 2016 m. buvo 18 750,63 Eur, atskaitoma ankstesnių mokestinių nuostolių suma 21 934,85 Eur, apmokestinamų pajamų suma – 1 642,50 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 102-105). Iš 2017 m. pateiktos metinės pajamų deklaracijos matyti, jog 2017 m. atsakovo pajamų suma buvo 6 208,75 Eur, atskaitoma ankstesnių mokestinių nuostolių suma 4 274,90 Eur, apmokestinamų pajamų suma 1 764,72 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 106-109), 2018 m. deklaracija nepateikta. Tuo tarpu iš ūkininko R. J. 2018 m. gruodžio 13 d. pažymos apie pajamas ir išlaidas matyti, jog 2016 m. atsakovo pajamos sudarė 18 750,63 Eur, išlaidos 23 577,35 Eur, 2017 m. pajamos sudarė 6 208,75 Eur, tuo tarpu išlaidos – 6 039,62 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 110, t. 6, b. l. 147).

14. Įvertinus nurodytus dokumentus, darytina išvada, jog pateiktų metinių pajamų deklaracijų duomenys apie patirtas išlaidas bei ūkininko R. J. pažymoje apie pajamas ir išlaidas duomenys yra prieštaringi – 2016 m. pajamų deklaracijoje nurodoma atskaitoma ankstesnių mokestinių nuostolių suma yra 21 934,85 Eur, tuo tarpu pažymoje apie pajamas ir išlaidas nurodoma, jog 2016 m. patirta 23 577,35 Eur išlaidų, 2017 m. pajamų deklaracijoje nurodyta, jog atskaitoma ankstesnių mokestinių nuostolių suma yra 4 284,90 Eur, tuo tarpu pažymoje nurodyta, jog išlaidos buvo 6 039,62 Eur. Kadangi metinėse pajamų deklaracijose ir ūkininko R. J. pažymoje apie pajams ir išlaidas duomenys nesutampa, teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, vadovaujasi oficialiais duomenimis – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktomis metinėmis pajamų deklaracijomis. Pagal šiuos duomenis 2016 m. ir 2017 m. atsakovas ankstesnių mokestinių nuostolių suma atitinkamai mažino privalomus mokėti mokesčius. 2016 m. pajamų suma – 18 750,63 Eur, iš kurios buvo atskaitoma ankstesnių mokestinių nuostolių suma – 21 934,85 Eur, ir apmokestinamų pajamų suma siekė tik 1 642,50 Eur, nuo kurios atsakovas turėjo sumokėti individualios veiklos pajamų mokestį. 2016 m. atsakovas patyrė 4 826,72 Eur nuostolį (elektroninės bylos apyrašo t. 5. b. l. 102 – 105). 2016 m. neapmokestinamos pajamos siekė 16 101,94 Eur. 2017 m. pajamų suma – 6 208,75 Eur, iš kurios buvo atskaitoma ankstesnių mokestinių nuostolių suma – 4 274,90 Eur, ir apmokestinamų pajamų suma siekė tik 1 764,72 Eur, nuo kurios atsakovas turėjo sumokėti individualios veiklos pajamų mokestį. 2017 m. atsakovas patyrė 169,13 Eur nuostolį (elektroninės bylos apyrašo t. 5. b. l. 102 – 105). 2017 m. neapmokestinamos pajamos siekė 3 524,54 Eur. Pagal pateiktus 2016 m. ir 2017 m. metinių pajamų deklaracijų duomenis atsakovo turtinė padėtis gerėjo lyginant ją su 2015 m.

15. Pažymima, kad įvertinus byloje esančius duomenis, laikomas nepagrįstu ieškovės argumentas, jog pateiktose metinėse pajamų deklaracijose gali būti pateikti klaidingi duomenys, kadangi jose neužpildytas EDV laukelis. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 patvirtintų Metinės pajamų deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių 145 punkte numatyta, kad kai gyventojas neturi apskaičiuoto EDV, taip pat, deklaruojant 2016 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamas, 34 laukelis neužpildomas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti metinių pajamų deklaracijose nurodytais duomenimis.

16. Iš kredito unijoje „Prienų taupa“ sąskaitos išrašo matyti, jog R. J. sąskaitos likutis yra neigiamas (-5 367,30 Eur) (elektroninės bylos apyrašo t. 6, b. l. 148). Iš turto perdavimo priėmimo akto matyti, jog dalyvaujant antstolei D. M. R. J. perdavė L. J. 2018 m. gruodžio 17 d. teismo spendimu jai priteistus daiktus (elektroninės bylos apyrašo t. 5., b. l. 112-113, 114-115). Ieškovė L. J. teismui buvo pateikusi 2018 m. lapkričio 14 d. Žemės ūkio informacijos ir verslo kaimo centro išduotą R. J. gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą, kuriame nurodyta, jog R. J. iš viso turi 6 galvijus (elektroninės bylos apyrašo t. 5., b. l. 129), taip pat pateikė pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo registracijos pažymėjimą (elektroninės bylos apyrašo t. 5., b. l. 130, 131), kuris galioja nuo 1994 m. balandžio 1 d. Iš Žemės ūkio informacijos ir verslo kaimo centro deklaracijos detalios ataskaitos matyti, jog 2016 – 2018 metais žemės sklypą buvo užsėjęs įvairiais naudmenimis – kviečiais, žirniais, bulvėmis, avižomis, turėjo ilgametes gamyklas, kas sudarė virš 50 ha ploto (elektroninės bylos apyrašo t. 5., b. l. 136, 137, 138).

17. Teismas atsakovo finansinei padėčiai įvertinti CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu taip pat nustatė, kad VSDFV informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovo darbo santykius šiuo metu nėra, nurodyta, kad atsakovas yra ūkininkas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis atsakovo vardu registruota transporto priemonė „Tauriga Tauras B 703SP“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 6, b. l. 65 – 66, 126). VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registre išrašų apie atsakovo prievolėms užtikrinti įregistruotus areštus nurodyta, kad 2019 m. kovo 7 d. areštuotas R. J. priklausantis miškų ūkio paskirties žemės plotas, arešto mastas 4 899,06 Eur kreditorės L. J. naudai (elektroninės bylos apyrašo t. 6, b. l. 156 – 162). Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad atsakovui R. J. nuosavybės teise priklauso bendros 91 981,00 Eur vidutinės rinkos vertės nekilnojamasis turtas: 15 žemės sklypų, o būtent: 0,6700 ha – miško ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,8980 ha – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,4953 ha – miško ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2276 ha – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4 ūkiniais pastatais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,5500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,8102 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8,2400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 ūkio pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5600 ha miško ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,0600 ha miško ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,6300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1,2400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10,0700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 6, b. l. 11 – 46 ).

18. Visi šie duomenys patvirtina, kad tokia atsakovo finansinė padėtis buvo priimant (duomenys neskelbtini) sprendimą, kurio dalis dėl kompensacijos priteisimo buvo išdėstyta. Taigi, (duomenys neskelbtini) sprendime teismas, įvertindamas atsakovo finansinę padėtį, laikėsi pozicijos, kad dėl sunkios atsakovo (skolininko) turtinės padėties sprendimo dalies iš karto įvykdyti negalima ir dėl to išdėstė. Remiantis byloje esančiais duomenimis negalima daryti išvados, kad atsakovo finansinė padėtis šiuo metu, lyginant ją su buvusia – (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo metu, yra pablogėjusi. Atsakovas pateikė duomenis apie pajamas gautas tik 2018 m. I pusmetį, taip pat nepateikė duomenų apie turimą ūkio turtą bei jo vertę, patiriamas išlaidas.

19. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi daug nekilnojamojo turto, net ir pritrūkus apyvartinių lėšų, atsakovas, siekdamas atsiskaityti su ieškove, gali savo nuožiūra realizuoti tam tikrą, mažesnės svarbos ūkio funkcionavimui, turtą ar turimus žemės sklypus. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, jog ūkio veikla iki 2016 m. galėjo būti nuostolinga, nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo metu ūkio finansinė padėtis yra prasta, tuo labiau, kad ūkio veikla yra tęstinio pobūdžio ir jo finansinę padėtį lemia visų ūkio veiklos metų finansiniai rezultatai. Be to, aplinkybė, jog vienas atsakovo žemės sklypas yra areštuotas antstolio, arešto mastas 4 899,06 Eur, įvertinus turimo turto vertę ir dydį, bei, tai, kad turtas areštuotas ieškovės naudai, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovo turtinė ar finansinė padėtis yra pasunkėjusi dabar.

20. Atsakovas nepateikė teismui, nors turėjo pateikti duomenis apie savo sunkią finansinę padėtį šiuo metu, pvz., finansinės atskaitomybės dokumentus, kreditorių sąrašus, įrodymus apie pradelstų įsipareigojimų dydį ir kt., bei tai, kad jo finansinė padėtis po 2 metų pagerės. Įstatymas įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Vadovaujantis CPK 12 straipsniu, 178 straipsniu, visais atvejais, būtent atsakovas, turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2272/2011). Įvertinus atsakovo prašymą pagrindžiančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė CPK 284 straipsnyje nurodytų sąlygų atidėti sprendimo vykdymą.

21. Kartu teismas pažymi, kad sunki šalies turtinė padėtis nėra aplinkybė, kuri per se galėtų nulemti sprendimo vykdymo išdėstymą, atidėjimą ar pan., t. y., vien sunki skolininko finansinė padėtis dar neleidžia automatiškai spręsti, kad sprendimo vykdymas privalo būti atidėtas, nes sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis) bei į kitos šalies teisėtus interesus. Sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas negali suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

22. Taigi, siekiant išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, turi būti atsižvelgta ir į ieškovės interesus. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovei L. J. priklauso 2 žemės ūkio paskirties žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 729,00 Eur rinkos vertės bei automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr(duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 6, b. l. 48-51, 55). Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad viename iš šių žemės sklypų yra nenuimtas atsakovo derlius. L. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna vidutiniškai 700,00 Eur darbo užmokesčio išskaičiavus mokesčius, taip pat gauna 108,78 Eur išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus Prienų skyriaus (elektroninės bylos apyrašo t. 6., b. l. 68 – 69). Teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu kompensacija atsakovei priteista be procesinių palūkanų, kompensacijos mokėjimo uždelsimas yra neatlygintinas. Iš pateiktų duomenų, matyti, jog ieškovės turtinė ir finansinė padėtis yra žymiai prastesnė už atsakovo, todėl atidėti sprendimo dalies įvykdymą būtų neproporcinga ir nesąžininga priemonė ieškovės atžvilgiu, teismo sprendimo įvykdymas nepagrįstai užsitęstų, pažeistų teisėtus ieškovės lūkesčius ir neužtikrintų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros.

23. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovo gaunamos pajamos ir turimas turtas yra pakankamas Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistą 38 022,84 Eur kompensaciją sumokėti per 2 metus, t. y., per 24 mėnesius, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį po 1 584,29 Eur. Pažymėtina, jog atsakovas šią išvadą netiesiogiai patvirtino 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog siūlė atsakovei perleisti natūra turimą traktorių, kurį vertino 38 000,00 Eur, vietoje jai mokėtinos kompensacijos, tačiau atsakovė atsisakė natūra priimti traktorių vietoje kompensacijos. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovas gali realizuoti jam priklausantį turtą ir su ieškove atsiskaityti.

24. Atsižvelgiant į tai, kad, įvertinus atsakovo turtinę padėtį buvo išdėstytas Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo nuo 2017 m., kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis po dviejų metų pagerės, jo pateikti rašytiniai įrodymai ir argumentai yra prieštaringi, jis turi pakankamai turto, kurį realizavus galėtų sumokėti kompensaciją ieškovei, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra išimtinių aplinkybių, kurios leistų teismo sprendimo įvykdymą atidėti iki atsakovo prašomos datos. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo atidėjimas pažeistų ieškovės interesus, teismo sprendimo įvykdymas nepagrįstai užsitęstų, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, nebūtų užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, todėl atsakovo prašymas dėl sprendimo dalies įvykdymo atidėjimo negali būti tenkinamas (CPK 284 straipsnis).

25. Ieškovė L. J. prašo priteisti iš atsakovo 500,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atmetus atsakovo reikalavimą, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 8.16, 8.19 punktuose nurodytų dydžių (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 278 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo R. J. prašymą dėl Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalies, kuria priteista kompensacija, įvykdymo atidėjimo, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.