Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-03-19 · Civilinė byla Nr. e2A-277-253/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-19
Bylos Nr.
e2A-277-253/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Kristina Domarkienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-277-253/2020Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00849-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.4.11; 3.1.7.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydama: priteisti iš atsakovės 3 253,03 Eur skolą, 573,25 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2019 m. liepos 31 d. preliminariu teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas ir ieškovei iš atsakovės priteista 3 253,03 Eur skola, 573,25 Eur palūkanos, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidos, 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 406,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

3. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) dėl preliminaraus teismo sprendimo pareiškė prieštaravimus, juose nurodė, jog nesutinka, kad reikalinga teisminiu keliu išieškoti skolą, nes nėra grėsmės, jog atsakovė neatsiskaitys su ieškove, atsakovė planuoja atsiskaityti su ieškove ir susitarti dėl ginčo išsprendimo taikiu būdu, todėl bylinėtis ir skolą priteisti nėra tikslinga. Nesutiko su priteistomis palūkanomis bei 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, nes su pirmine kreditore sutartyje nebuvo susitarę dėl tokių netesybų, taip pat reikalavimas dėl skolos išieškojimo išlaidų prieštarauja sutarčiai ir reiškia nepagrįstą ieškovės praturtėjimą. Nesutiko su priteistų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, suma, nes žyminis mokestis turi būti priteisiamas nuo pagrįstos ieškinio sumos, taip pat su 363,00 Eur išlaidomis advokato pagalbai, nors jų dydis ir neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, bet atsižvelgiant į ginčo nesudėtingumą, nedidelės ginčo sumos dydį, ieškinio apimtį, yra nepagristai didelės. Prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimą, kuriame nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas. Nurodė, kad išieškojimo išlaidos nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnis, todėl pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, pagrįstai šias išlaidas įskaičiavo į bendrą ginčo sumą. Pabrėžė, jog ieškovė į atsakovę kreipėsi ir ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, tačiau atsakovė nustatytais pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo terminais skolos neapmokėjo. Ginčo atveju ieškovės atstovas atliko dokumentų analizę, teisinių galimybių dėl skolos prisiteisimo įvertinimą, konsultavo klientę ir parengė ieškinį, dėl to ieškovės patirtos 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidos visiškai pagrįstos, todėl ieškinys turi būti tenkinamas visas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu paliko nepakeistą 2019 m. liepos 31 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3042-225/2019, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priteista 3 253,03 Eur skola, 573,25 Eur palūkanos, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidos, 8 (aštuonių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 406,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Minėtu sprendimu UAB (duomenys neskelbtini) grąžintas permokėtas 4,00 Eur žyminis mokestis.

6. Teismas nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovės susidarė prievoliniai teisiniai santykiai, t. y., pradinei kreditorei UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę perleidus ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) ieškovė įgijo teisę atsakovei reikšti visus reikalavimus, kuriuos rangos sutarties, PVM sąskaitos faktūros ir tarpusavio skolų suderinimo akto pagrindu atsakovei turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė.

7. Teismas nustatė, jog byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi už prekes ir atliktus darbus, nėra. Ieškovė įrodė, kad atsakovė nėra iki galo atsiskaičiusi su ieškove pagal išrašytą sąskaitą faktūrą, todėl likusi skola sudaro 3 253,03 Eur.

8. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys visiškai patvirtina atsakovės prievolių netinkamo vykdymo faktą ieškovei.

9. Teismas nusprendė, jog ieškovei iš atsakovės priteisiamos įstatyme (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ)) numatytos palūkanos. Nurodė, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, 2016 m. spalio 25 d. rangos sutartyje sutarties šalys dėl palūkanų nemokėjimo nesusitarė, sutartyje numatytų netesybų (delspinigių) ieškovė nereikalauja.

10. Teismas nurodė, kad kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40,00 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

11. Teismas pažymėjo, kadangi šalys yra verslo subjektai, procesinių palūkanų dydžiui nustatyti taikytinos MAPKSVPĮ nuostatos, todėl iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovės apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas neatskleidus bylos esmės ir neištyrus visų byloje surinktų įrodymų. Teismas neanalizavo, ar ieškovė tinkamai įvykdė visas savo prievoles pagal rangos sutartį ir nenustatinėjo priežasčių, dėl ko atsakovė už šiuos darbus iki šiol neatsiskaito.

12.2. Teismas priėmė skundžiamą sprendimą neįvertinęs visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių, taip užkirsdamas kelia šalims ginčą išspręsti geranoriškai, nedidinant bylinėjimosi išlaidų.

12.3. Skundžiamu sprendimu priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra nepagrįstai ir neproporcingai didelis, neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, kadangi ginčo sudėtingumas, įrodymų kiekis nereikalavo nei teismų praktikos analizės, nei kitų specialių žinių; byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai; ginčijama pinigų suma ir bylos apimtis nedidelė; ieškinio apimtis nėra didelė, šio procesinio dokumento parengimui panaudotas procesinio dokumento šablonas, ieškinys nesudėtingas; atsakovė byloje elgėsi sąžiningai.

12.4. Skundžiamas sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų, keliamų teismo sprendimo turiniui.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Atsakovė neginčijo skolos fakto, jos pradelsimo bei nereiškė byloje jokių reikalavimų dėl reikalavimo perleidimo sutarties.

13.2. Ieškovė bandė ginčą su atsakove išspręsti ikiteismine tvarka ir siuntė jai pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo reikalavo ikiteismine tvarka susimokėti susidariusį įsiskolinimą, nurodė terminą, per kurį atsakovė galėjo įvykdyti savo pradelstus finansinius įsipareigojimus. Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė, dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu ir patyrė bylinėjimosi išlaidas.

13.3. Ieškovės atstovas atliko dokumentų analizę, teisinių galimybių dėl skolos prisiteisimo įvertinimą, konsultavo klientą ir parengė ieškinį, kas suponuoja, jog buvo sugaištas laikas ne tik kreipiantis į teismą, t. y., rengiant ieškinį, tačiau atliekant kompleksinę dokumentų ir pateiktų duomenų analizę ir kitus susijusius veiksmus, dėl to ieškovės patirtos 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ginčo esmės

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2016 m. spalio 25 d. pradinė kreditorė UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovė pasirašė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. kovo 10 d. atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) atliko kieto kuro katilo automatizavimo (rangos) darbus pagal komercinį pasiūlymą atsakovei jos buveinės vietoje. Už atliktus darbus pradinė kreditorė atsakovei 2017 m. balandžio 5 d. pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (13 588,40 Eur sumai). Byloje duomenų, jog atsakovė būtų reiškusi pretenzijų dėl prekių ir darbų kokybės ar kitokių pretenzijų, nėra. Iš ieškovės pateikto šalių 2018 m. kovo 13 d. akto dėl skolų suderinimo duomenų nustatyta, kad atsakovė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo skolinga pradinei kreditorei 5 753,03 Eur. Iš byloje esančio 2018 m. gruodžio 13 d. raginimo dėl įsiskolinimo sumokėjimo geruoju Nr. 3 matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) ragino atsakovę per 5 dienų terminą sumokėti likusią 3 253,03 Eur skolą už atliktus darbus. 2019 m. birželio 5 d. pradinė kreditorė UAB (duomenys neskelbtini) ir naujoji kreditorė UAB (duomenys neskelbtini) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) kaip naujoji kreditorė perėmė, o UAB (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) skolą. Ieškovė 2019 m. birželio 17 d. išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Ieškovė dokumentinio proceso tvarka pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovės 3 866,28 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Plungės apylinkės teismas 2019 m. liepos 31 d. preliminariu teismo sprendimu ieškinį tenkinto ir ieškovei iš atsakovės priteisė 3 253,03 Eur skolą, 573,25 Eur palūkanas, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 406,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė dėl preliminaraus teismo sprendimo pareiškė prieštaravimus. Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu 2019 m. liepos 31 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje paliko nepakeistą.

18. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ir neatskleidė bylos esmės. Teismas neanalizavo, ar ieškovė tinkamai įvykdė visas savo prievoles pagal rangos sutartį, ir nenustatinėjo priežasčių, dėl ko atsakovė už šiuos darbus iki šiol neatsiskaito.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Taigi teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu sprendžiamas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas.

20. Bylos esmė suprantama kaip svarbios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-320/2014 ir joje nurodyta Kasacinio teismo praktika).

21. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 3 253,03 Eur skolą, 573,25 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsikirsdama nurodė, kad sutinka ir turi įsipareigojimą sumokėti ieškovei skolą, tačiau nesutiko su preliminariu sprendimu priteistomis palūkanomis bei 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidomis. Atsakovė neginčijo skolos fakto, jos pradelsimo bei nereiškė byloje jokių reikalavimų dėl reikalavimo perleidimo sutarties. Taigi nagrinėjamos bylos esmė – faktinių bylos aplinkybių, susijusių su rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitos faktūros ir tarpusavio skolų suderinimo akto, kurių pagrindu atsakovei turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė, vykdymu ir tokių aplinkybių teisiniu vertinimu remiantis CK normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ištyrė aplinkybes dėl atsakovės įsipareigojimų vykdymo dėl skolos pagal iš dalies apmokėtą sąskaitą faktūrą, ištyrė byloje pateiktus kitus įrodymus ir juos įvertino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė.

22. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas priėmė skundžiamą sprendimą neįvertinęs visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių, taip užkirsdamas kelia šalims ginčą išspręsti geranoriškai, nedidinant bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovei nėra (ir nebuvo) jokių trukdžių atsiskaityti su ieškove bet kurioje proceso stadijoje, kaip ir baigti bylą taikos sutartimi, pasiekiant teisinę taiką ir išsprendus tarp šalių kilusį ginčą (CPK 2 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pirmiau išdėstytas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Vien tai, kad atsakovė su teismo padarytomis išvadomis nesutinka, nėra pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

24. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų, kurie yra keliami teismo sprendimo turiniui, apeliantės nuomone, toks procesinės teisės normų pažeidimas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Atsižvelgdama į šį apeliantės apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priimtu skundžiamu sprendimu atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius teisinius aspektus ir bylą iš esmės išsprendė teisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų (ne)pagrįstumo

25. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantė nurodo, kad ieškovei priteistų 406,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 43,00 Eur žyminis mokestis; 363,00 Eur už atstovavimą byloje advokato pagalbai apmokėti, dydis yra nepagrįstai didelis, neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

26. Bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos turi sumokėti bylos šalys už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus bei bylos šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos valstybei ar viena kitai sumoka byloje dalyvavusios šalys ir kurios yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos išlaidos, jos turėtos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015). Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (savo iniciatyva) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

27. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

28. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y., kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

29. Teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad nagrinėjamu atveju byloje spręstas ginčas – dėl skolos priteisimo – nėra itin sudėtingas ar naujas teismų praktikoje, priešingai, teismų praktika nagrinėtu klausimu yra susiformavusi ir nuosekli. Todėl sąlygų, dėl kurių ginčas galėtų būti vertinamas kaip sudėtingas, šiuo atveju nenustatyta. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad, be pirmosios instancijos teismui teikto ieškinio, advokatas K. J., atstovaudamas ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje byloje teikė atsiliepimą į atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) prieštaravimus dėl ieškovo ieškinio pagrindu priimto 2019 m. liepos 31 d. preliminaraus sprendimo (I t.; e. b. l. 39–41). Įvertintina ir tai, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai dėl atsakovės kaltės, t. y. ieškovė bandė ginčą su atsakove išspręsti taikiai ir siuntė jai pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, juo taip pat reikalavo susimokėti susidariusį įsiskolinimą, nurodė terminą, per kurį atsakovė galėjo įvykdyti savo pradelstus finansinius įsipareigojimus. Atsakovė, nors ir neneigė esanti skolinga ieškovei, tačiau skolos nustatytu terminu nesumokėjo, ieškovė, siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus, buvo priversta pateikti teismui ieškinį ir patyrė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, vertindama nustatytas aplinkybes teisinių paslaugų kompleksiškumo aspektu bei ieškovės prašytų išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį (363,00 Eur), mano, kad pagrindo mažinti ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį nėra.

30. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žyminis mokestis – viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių. Į bylą pateikti 2019 m. liepos 16 d. (I t.; e. b. l. 4; 18) ieškovės mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė, teikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui, sumokėjo 47,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 43,00 Eur žyminis mokestis ir 363,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, jog turėjo būti sumokėtas 43,00 Eur žyminis mokestis, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, permokėtas 4,00 Eur žyminis mokestis grąžinamas ieškovei. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 43,00 Eur žyminį mokestį, kurį pastaroji sumokėjo už pirmosios instancijos teismo tenkintą turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos ir aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą atliko teisingai.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.). Apeliantas nenurodė nė vieno iš anksčiau nurodytų pagrindų bylos grąžinimui pirmosios instancijos teismui.

33. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

34. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

36. Apeliantės skundo netenkinus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

37. Ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Kristina DomarkienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas