Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2020-07-08 · Civilinė byla Nr. 2-64-1069/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-08
Bylos Nr.
2-64-1069/2020
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01572-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Nainienė
Atsakovas
G. S., R. S.
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajono savivaldybėje
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-64-1069/2020Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01572-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 2.3.9.2.3.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.; 3.4.1.6. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 8 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, Redai Vingienei ir Marijai Razgauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovėms I. P., L. S. ir D. L.,atsakovei G. S. ir jos atstovui advokatui R. Š.,atsakovui R. S. ir jo atstovui advokatui V. Š.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajono savivaldybėje ieškinį atsakovams G. S. ir R. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaikų atskyrimo nuo mamos ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajono savivaldybėje (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) prašo: 1) neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. S. vaikų: S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) atskirti S. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusią (duomenys neskelbtini), nuo mamos – G. S.; 3) priteisti iš G. S. išlaikymą S. S. ir S. S. nuo ieškinio padavimo datos, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 50 Eur kiekvienam, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš R. S. išlaikymą S. S. ir S. S. nuo ieškinio padavimo datos, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) paskirti laikinuosius globėjus (rūpintojus) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojais iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių: S. S. ir S. S. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo bei globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo (t. 1, b. l. 1-5).

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovai turi du vaikus: S. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusią (duomenys neskelbtini), kurių patys neaugina, neprižiūri ir neišlaiko. G. S. ir R. S. 2014-06-12 Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-790, buvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, šeimai nuo 2014-06-27 buvo pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos namuose. Darbas su šeima visada buvo sudėtingas ir komplikuotas, kadangi R. S. piktnaudžiavo alkoholiu, visada neigė savo priklausomybę, niekada nebuvo savikritiškas savo atžvilgiu. Vaikų tėvas nemotyvuotas dirbti. G. S. niekada neturėjo jokios įtakos vaikų auklėjime. Moteris serga psichikos liga, jai yra nustatytas 70 proc. netekto darbingumo lygis, todėl mamai vienai, be kitų žmonių pagalbos, sunku pasirūpinti vaikais, jų auklėjimu, priežiūra. G. S. neturi elementarių higienos ir savitvarkos įgūdžių, negeba realiai vertinti elementarių gyvenimiškų situacijų. Vaikų mama, pablogėjus jos psichinei sveikatos būsenai, dažnai stacionariai gydoma Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente. Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamento administracija pateikė raštus, kad G. S. dėl savo psichinės sveikatos būsenos, nustatytų diagnozių, viena, savarankiškai galimai nebūtų pajėgi pasirūpinti savo vaikais. Abu tėvai (atsakovai) vengia bendrauti su socialine darbuotoja, nevykdo savo įsipareigojimų, vaikų priežiūrai neskiria pakankamai dėmesio. Vaikams buvo nustatytas II grėsmės lygis, todėl 2019-02-05 nutartimi buvo duotas leidimas paimti vaikus iš tėvų. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-02-11 įsakymu Nr. Al-142 jiems buvo nustatyta laikinoji globa, paskirta laikinoji globėja, vaikams buvo užtikrinta tinkama priežiūra ir saugumas. Saugų seniūnijoje 2019-02-13 vyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu turėjo būti sudarytas pagalbos šeimai planas, tačiau susirinkus visiems specialistams kilo įtarimas, kad galimai R. S. atvyko būdamas neblaivus, buvo pakviesti pareigūnai, vyro blaivumui nustatyti. R. S. nustatė 2,68 prom. girtumas. Pakartotinio atvejo nagrinėjimo metu (2019-06-19) paaiškėjo, šeimoje situacija iš esmės nepasikeitė: R. S., nors ir įvykdė savo įsipareigojimą ir kreipėsi dėl stacionaraus gydymo dėl savo priklausomybės, tačiau vos išėjęs iš ligoninės vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, neturi pastovaus darbo, išlaikymo vaikams neteikia, su vaikais bendrauja retai. S. S. yra nustatyti dideli specialieji ugdymo(si) poreikiai, vaikui reikalinga ilgalaikė specialistų pagalba, jam reikalingas ypatingas dėmesys ir priežiūra, tačiau skyriaus nuomone, G. S. ir R. S. neturi žinių, kaip elgtis su specialiųjų poreikių turinčiu vaiku, nesupranta, kaip padėti atskleisti vaikui savo gebėjimus ir galimybes. Nei vienas iš tėvų nėra pajėgus pasirūpinti vaikais, vaikai neturi jokių realių galimybių grįžti į tėvų biologinę šeimą. G. S. neįgyvendina tėvų valdžios ne dėl savo kaltės, o dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, būtent dėl ligos, o R. S. neįgyvendina tėvo valdžios, yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų priežiūros ir išlaikymo, jam jau buvo suteikta ne viena galimybė keisti gyvenimo būdą, tačiau šiuo metu nėra jokių duomenų, kad kas nors galėtų pasikeisti. Atskyrus vaikus nuo mamos, vaikai nebus įtraukti į įvaikinamų asmenų sąrašus siekiant užtikrinant mamai galimybę palaikyti santykius su vaikais. Vaikai gyvena globėjų šeimoje, kur priprato ir jaučiasi puikiai. Ženkliai pagerėjo jų psichologinė savijauta, mokymosi rezultatai. Dabartiniai globėjai sutinka vaikus globoti nuolat. Prašoma priteisti išlaikymo suma yra apskaičiuota atsižvelgiant į vaikų poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, bei galimybę turtinę padėti pagerinti.

II. Atsakovų procesinė pozicija

3. Atsakovė G. S. atsiliepime nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad, jos manymu, sveikatos būklė jai leidžia tinkamai vykdyti pareigą auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, ugdymu, sudaryti sąlygas visapusiškam ir harmoningam jų vystymuisi (t. 2, b. l. 83). Teismo posėdžio metu atsakovė G. S. nurodė, kad nenori jog vaikai būtų atskirti nuo jos. Pripažino, kad kartais jos sveikata pablogėja ir dėl to tenka pagulėti ligoninėje. Mano, kad jų gyvenimo sąlygos yra pakankamos, nors vietos mažai, tačiau yra galimybės prasiplėsti, įsirengti dar vieną kambarį. Atsakovė gauna neįgalumo pašalpą ir tai yra vienintelės jos pajamos. Su vaikais sutaria gerai, daug bendrauja telefonu. Vaikai pokalbių metu būna nusiminę, nori būti su mama ir tėčiu. Ji nuolat vartoja vaistus, kurie yra kompensuojami. Alkoholio nevartoja, tačiau rūko. Darbo susirasti negali dėl sveikatos būklės. Ji augina daržoves, padeda anytai prižiūrėti gyvulius.

4. Atsakovės G. S. atstovas teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės prašymu atskirti vaikus nuo mamos, kadangi jo atstovaujamoji išties, dėl sveikatos būklės, negali viena pasirūpinti vaikais. Tačiau nesutiko su prašomo priteisti išlaikymo vaikams dydžiu, kadangi tokiu būdu G. S. į dieną liktų tik po 1 Eur pragyvenimui ir prašė išlaikymo dydį atitinkamai sumažinti.

Atsiliepimas

5. Atsakovas R. S. atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad su atsakove kartu gyvena jau 24 metus, jie yra vaikų biologiniai tėvai. Vaikų gyvenimas biologinėje šeimoje tik pagerėtų. Dabar tarp jo su atsakove konfliktų nebėra, jie gerai sutaria, supranta savo atsakomybę auginant ir auklėjant vaikus. Rūpinasi turimos gyvenamos patalpos gerbūviu, iš buto išnaikino visus parazitus, nuo kurių kentė vaikai, rūpinamasi, gyvenamos patalpos švara, sudarytos minimalios sąlygos vaikams gyventi ir mokytis. Pripažįsta, kad praeityje dažnokai piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, kas atsiliepė ir turėjo nemažai įtakos mažamečių vaikų išlaikymui ir auklėjimui. Dabar dėl savo elgesio yra padaręs išvadas, gydėsi nuo alkoholizmo, intensyviai ieškosi darbo. Kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją, prašydamas išskirti socialinį būstą. 2019-11-26, jis išklausė pozityviosios tėvystės mokymo kursą. Siūlomas ieškinyje išlaikymo priteisimas vaikams periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį yra neobjektyvus, tai padaryti kol kas jam neleidžia gaunamos pajamos ir esama turtinė padėtis (t. 2, b. l. 92). Teismo posėdžio metu atsakovas R. S. papildomai nurodė, kad dėl vaikų priežiūros ir žmonos ligos jam sunku susirasti ir išlaikyti darbą, jis registruotas Užimtumo tarnyboje ir dirba pavienius darbus. Jam finansiškai labiau apsimoka verstis individualia veikla, nei dirbti įmonėje. Turi įsiskolinimų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai. Gyvenamąjį būstą jam sunku susiremontuoti dėl lėšų stygiaus. Šiuo metu alkoholio vartojimą yra smarkiai apribojęs.

6. Atsakovo R. S. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo atstovaujamasis gali visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo, deda visas pastangas susirasti darbą, užsidirbti pinigų, gauti socialinį būstą. Nori ir gali gyventi su vaikais. Mano, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas yra per griežtas reikalavimas, prašo tėvo valdžią apriboti terminuotai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl tėvo valdžios ribojimo

7. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 d. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

9. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 d. išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

10. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

11. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

12. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. S. yra dviejų nepilnamečių vaikų – S. S. (gimusio (duomenys neskelbtini)) ir S. S. (gimusios (duomenys neskelbtini)) tėvas (t. 1, b. l. 7-8).

13. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-12 įsakymu Nr. Al-790 atsakovų šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (t. 1, b. l. 19). Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014-06-27 sprendimu Nr. S8-272 šeimai pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos namuose (t. 1, b. l. 26). Tauragės apylinkės teismo 2019-02-05 nutartimi vaikai paimti iš tėvų (atsakovų) šeimos dėl nustatyto II grėsmės lygio (t. 1, b. l. 133). Buities patikrinimo aktai liudija, kad R. S. nevykdo bendram veiksmų plane pasirašytų įsipareigojimų, neatsisako alkoholio vartojimo, negerina buities sąlygų (t. 1, b. l. 13, 24-26, 28, 29). Analizuojant Vaiko teisių apsaugos skyriaus G. S. ir R. S. šeimos kerteles (2014 m. birželio mėn. – 2018 m. gruodžio mėn.) matyti, kad šeima gyvena viename kambaryje, kuriame yra ir virtuvė. Sąlygos blogos, trūksta minimalios švaros, nėra patogumų, tvyro drėgmė ir pelėsis, šildoma krosnimi, kuri retai kuriama. R. S. pasižadėjimai gerinti buitį yra įgyvendinami dalinai: įvestas šaltas vanduo, aptvertas sodas, pastatytas šiltnamis, naikinami parazitai, nors pradėjo gydymąsi nuo alkoholizmo, tačiau nesėkmingai – tik grįžęs iš gydymosi įstaigos, vėl pradėjo vartoti, vaikus dažniausiai prižiūrėdavo R. S. mama, kuriai taip pat teikiamos socialinės paslaugos, gyvenanti šalia, namuose nuolat trūksta tvarkos, neatlikti visi būtinieji kambario remonto darbai, nepradėtas kito kambario įrengimas (t. 1, b. l. 18-20, 30-33, 36-40, 62-64, 71-75, 77-82). Vaikų paėmimo iš jiems nesaugios aplinkos aktuose buvo nustatyta, kad G. S. nuo 2019-01-25 gydoma Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento stacionare, o tėvas R. S. dėl neblaivumo nėra pajėgus pasirūpinti vaikais. Vaikus prižiūrėjusi močiutė, R. S. mama, pavargo nuo sūnaus nuolatinio girtuokliavimo ir nebepajėgia rūpintis vaikais (t. 1, b. l. 91-94). Iš vėlesnių darbo su G. S. ir R. S. šeima eigos aprašymų esminių pokyčių nenustatyta: G. S. Sveikatos būklė neleidžia jai rūpintis vaikais, R. S. piktnaudžiauja alkoholiu (t. 2, b. l. 9-11, 12-15). Darbo su šeima ataskaitose už 2019-01-01 iki 2019-07-31 laikotarpį nustatyta, kad G. S. ir R. S. pakeitė gyvenamąją vietą, šeima dirba pavienius darbus pas žmogų, kuris suteikė jiems laikiną pastogę. R. S. ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, stengiasi tai daryti kiek įmanoma rečiau (t. 2, b. l. 26-38).

14. Vaiko teisių apsaugos skyrius 2019-01-31 Grėsmės S. S. ir S. S. lygio nustatymo anketose vaikams nustatytas antras grėsmės vaikui lygis, kadangi R. S. nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, yra nesavikritiškas, nemotyvuotas dirbti, o mama dėl savo sveikatos būklės neturi jokios įtakos vaikų auklėjime, gyvenimo sąlygos yra netinkamos, labai skurdžios, nėra užtikrinamos sąlygos vaikų poilsiui ir mokymuisi, tvyro pelėsio kvapas, drėgmė, nėra patogumų, namuose veisiasi parazitai. Šeimoje vyrauja sisteminga ir ilgalaikė vaikų nepriežiūra. Berniukui nustatyti dideli specialieji ugdymo(si) poreikiai, taikomas individualizuotas ugdymas, teikiama įvairiapusė specialistų pagalba. Berniukas lanko pirmą klasę. Vaiko elgesys pasikeitęs, pastebima agresija ir nepaklusnumas, nenoras vykti iš mokyklos namo. Mergaitė nelanko jokios ugdymo įstaigos, nėra ugdoma namie, neturi net minimaliausių higienos įgūdžių, dažniausiai laiką leidžia pas R. S. mamą. Su vaikais elgiamasi nenuosekliai, nenustatytas dienos rėžimas, nenubrėžtos elgesio ribos (t. 1, b. l. 95-111, 112-128).

15. 2020-06-22 bylos svarstymui pateikti dokumentai, tarp kurių – 2020-06-18 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, 2020-06-17 R. S. ir laikinosios globėjos paaiškinimai (t. 2, b. l. 135-139) leidžia įsitikinti, kad atsakovas R. S. dėl socialinių įgūdžių stokos ir priklausomybės alkoholiui nepadarė esminių elgesio ir gyvenimo sąlygų pakeitimų (buities pagerinimo). Taigi šios bylos atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindų būtų galima svarstyti apie laikiną R. S., kaip tėvo, valdžios apribojimą, kas galėtų būti taikomas jam kaip prevencinė priemonė, kol pastarasis pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą.

16. Teismas, atsižvelgdamas į ištirtų įrodymų visumą sprendžia, kad atsakovo R. S. elgesys atitinka net keletą tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, nes jis tinkamai nesirūpina savo vaikais, yra nusišalinęs nuo vaikų auginimo, jų neišlaiko, vaikams namuose nėra sudaręs tinkamų gyvenimo sąlygų, savo nuolatiniu girtavimu daro ypatingą žalą vaikų moraliniam auklėjimui, vertybių bei bendrų elgesio normų ugdymui. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad padėtis atsakovo šeimoje artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti (CPK 185 straipsnis). Apibendrindamas pirmiau nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tai jos sudaro pagrindą neterminuotai apriboti tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Dėl to yra tenkinamas ieškovės reikalavimas ir neterminuotai apribotina atsakovo R. S. tėvo valdžia sūnaus S. S. ir dukters S. S. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 ir 2 dalis).

17. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Be to, pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikai gali būti įvaikinami (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.219 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaikų atskyrimo nuo mamos

18. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma, nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena ar negali gyventi kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. tokia priemone siekiama vaiko teisių ir interesų apsaugos (CK 3.179 straipsnis).

19. Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl vaikų (S. ir S. S.) atskyrimo nuo jų motinos G. S. dėl pastarosios ligos, pirmiausia, tiriami įrodymai, susiję su G. S. sveikata.

20. Byloje pateikta G. S. darbingumo lygio pažyma iš kurios matyti, kad pastarajai nustatytas tik 30 proc. darbingumo lygis (t. 1, b. l. 12). UAB „Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras“ pateiktame išraše nurodyta, kad G. S. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), centro apskaitoje yra nuo 2011 metų, psichikos liga serga nuo 2001 metų, dažnai gydoma psichiatrijos stacionare, reikalingas pastovus gydymas, jai reikalinga pagalba rūpinantis vaikais (t. 1, b. l. 34, t. 2, b. l. 39). Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento pažymoje padaryta išvada, kad G. S. gebėjimas pasirūpinti vaikais ir savimi dėl sveikatos būklės abejotinas (t. 1, b. l. 35). Ir nors pati atsakovė, teismo vertinimu, ne visiškai tinkamai suvokia, savo sveikatos būklės sudėtingumą (CPK 185 straipsnis), tačiau jos atstovas ieškinį, dalyje dėl vaikų atskyrimo nuo mamos palaikė. Tai, kad S. S. ir S. S. interesus labiausiai atitiktų jų gyvenamosios vietos parinkimas su globėjais, nurodoma ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinyje bei išsakytais argumentais teismo posėdžio metu, bylos svarstymui pateiktu 2020-06-18 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu, laikinosios globėjos paaiškinimai (t. 2, b. l. 135-139)

21. Tokiu atveju nepilnamečiai S. S. ir S. S. atskirtini nuo jų mamos G. S.. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad šiuo metu G. S. nesugeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais dėl jai diagnozuotos ligos, todėl vaikų interesais būtina atskirti juos nuo motinos (CK 3.179 straipsnis).

22. Šiuo atveju teismas pažymi, kad tai, jog vaikas atskiriamas nuo motinos, nereiškia motinystės teisių atėmimo. Atskyrus vaiką nuo motinos, ji netenka teisės kartu gyventi su vaiku, o kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

23. Neterminuotai apribojus atsakovo tėvo valdžią vaikams ir atskyrus vaikus nuo mamos iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo S. S. ir S. S. gyvenamoji vieta nustatytina su pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-02-11 įsakymu Nr. A1-142 paskirtais laikinaisiais globėjais jų gyvenamojoje vietoje (CPK 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

24. Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis), apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis).

25. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

26. Šiuo atveju ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui. Tuo tarpu, atsižvelgiant į atsakovės sveikatos būklę (į tai, kad jos darbingumo lygis yra tik 30 proc.) iš atsakovės G. S. prašoma priteisti periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį, kiekvienam vaikui.

27. Teisminėje praktikoje pažymima, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti pagrįstos ir jos turi būti protingo bei realaus dydžio (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020-02-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-81-642/2020 19 punktą). Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos) (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-954-613/2019 41 punktą).

28. Atsakovas, remdamasis savo sudėtinga finansine padėtimi (nuolatinio darbo neturėjimo aplinkybe), nurodė, kad neturi galimybių teikti vaikams išieškojęs nurodyto išlaikymo sumas. Tačiau dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

29. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas R. S. yra darbingo amžiaus, į turimų išlaikytinių (nepilnamečių vaikų) skaičių, jų amžių, sprendžia, kad iš atsakovo nepilnamečiams vaikams S. S. ir S. S. priteistinas kiekvienam po 150 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismo vertinimu, toks atsakovo teikiamas išlaikymas užtikrintų vaikų būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimą.

30. Teismas iš dalies sutinka su atsakovės G. S. ir jos atsakovo išsakytais argumentais, kad šiuo metu atsakovės galimybės dirbti ir užsidirbti yra ženkliai ribotos (atsakovei gauna šalpos pensija, jai nustatytas 30 proc. darbingumo lygis). Tačiau įvertinus tai, kad bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100 proc., nėra pagrindo spręsti, kad atsakovei nustatytas darbingumo procentas visiškai eliminuoja jos galimybės įsidarbinti ir sudaro pagrindą visiškai ją atleisti nuo išlaikymo pareigos vykdymo, motyvuojant bloga sveikatos būkle (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Todėl teismas sprendžia, kad iš atsakovės nepilnamečiams vaikams priteistinas po 30 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismo vertinimu, būtent toks išlaikymo dydis nepažeistų socialinio teisingumo ir prisidėtų prie būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimo (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys).

31. Kadangi nepilnamečių vaikų S. S. ir S. S. gyvenamoji vieta nustatyta su pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-02-11 įsakymu Nr. A1-142 paskirtais laikinaisiais globėjais jų gyvenamojoje vietoje, todėl iki nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinių globėjų paskyrimo išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojais paskirtini vaikų laikinieji globėjai (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

32. Sprendimo dalys dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Jei abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

34. Šioje byloje ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Atsakovas R. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-11-22 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-2367-18379 ir atsakovė G. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-11-22 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-2368-18377 nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleisti 100 procentų. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje patirtos bylinėjimosi ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša

35. Pagal CPK 406 straipsnio 2 dalį, 407 straipsnį priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

36. Taigi pagal bendrąją taisyklę tėvų valdžios apribojimo ir vaiko nuolatinės globos nustatymo klausimai spręstini atskirose bylose. Tokio teisinio reglamentavimo tikslas – apsaugoti būsimų nepilnamečio vaiko globėjų duomenis, užtikrinti būsimos globos konfidencialumą ir vaiko interesus.

37. CPK 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat, jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

38. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko globėjų duomenis, užtikrinti būsimos globos konfidencialumą ir vaiko interesus teismas pripažįsta nevieša bylos medžiagos dalį – Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-02-11 įsakymą Nr. A1-142, kuriame yra pateikti asmens duomenys apie vaikų globėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 504 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečių vaikų S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti vaikus S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo mamos atsakovės G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki jų pilnametystės, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki jų pilnametystės, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam po 30 Eur (trisdešimt eurų) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-02-11 įsakymą Nr. A1-142 paskirtais laikinaisiais globėjais jų gyvenamojoje vietoje.

Paskirti S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinuosius globėjus (rūpintojus) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojais iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo bei globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo.

Inicijuoti procesą dėl nepilnamečių S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Pripažinti nevieša bylos medžiagos dalį – Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-02-11 įsakymą Nr. A1-142.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Lina Nainienė