Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-6-317/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-01-18
Bylos Nr.: 1A-6-317/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-56076-2015-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nukentėjusysis: J. V.
Kaltinamasis: A. Z.
Advokatai: Raimonda Lazauskienė, Paulius Alšauskas

Kategorijos

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-6-317/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56076-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.14.5.2.1; 1.2.29.1.1; 2.1.3.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.5; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.9. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Viktorijai Akelienei, Laimai Grėbliūnienei, Indrei Vitkutei,

dalyvaujant prokurorui Audriui Armui,nukentėjusiojo J. V. atstovui advokatui Pauliui Alšauskui,išteisintajam A. Z., jo gynėjai advokatei Raimondai Lazauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Audriaus Armo ir nukentėjusiojo J. V. atstovo advokato Pauliaus Alšausko apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis suklastojo du tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, siekdamas realizuoti didelės vertės tariamą turtinę teisę, kurią įgijo apgaulės būdu, o būtent:

1.1. A. Z. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku – laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. liepos 8 d. parengė du vekselius, kuriais neva J. V. pasiskolina iš A. Z. ir jo sutuoktinės N. Z. po 38 000 Lt (atitinka 11 005,56 Eur), iš viso 76 000 Lt (atitinka 22 011,12 Eur), nurodydamas vekseliuose jų nerealią sudarymo datą „2014-03-04“, o pats tariamai J. V. paduodamas 76 000 Lt (atitinka 22 011,12 Eur) grynaisiais, nors realiai tokių pinigų J. V. neperdavė ir jokio užstato iš J. V. nepareikalavo, įformino suklastotas dvi paskolos apsimestines sutartis, kuriose J. V. dėl savo neišprusimo pasirašė, nesuvokdamas dokumentų turinio, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kai A. Z. pas jį atvyko domėtis jo norima parduoti namų valda, adresu: (duomenys neskelbtini), bei tokiu būdu A. Z. įgijo didelės 76 000 Lt (atitinka 22 011,12 Eur) vertės tariamą turtinę teisę savo ir savo sutuoktinės N. Z. naudai.

1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas du fiktyvius neprotestuotinus paprastuosius vekselius, kartu su sutuoktine N. Z., kuri galėjo nežinoti, kad pinigų sutuoktinis nepateikė J. V., juos 2015 m. rugsėjo 18 d. pateikė Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarei J. K., adresu: Ulonų g. 1, Vilniuje, kuri dėl vekselių atliko vykdomuosius įrašus, tenkindama A. ir N. Z. prašymus dėl to.

1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Z., neatskleisdamas savo veikos esmės N. Z., ir N. Z., nežinodama, kad pinigų A. Z. neperdavė, turtines teises pagal minėtus vekselius į 22 011,12 Eur 2015 m. spalio 2 d. perleido sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), kuri skolos iš J. V. turto išieškojimo atveju gautų 15 procentų nuo perleistos sumos, o 85 procentus išieškotų lėšų lygiomis dalimis turėtų perduoti A. ir N. Z.. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežinodama, kad pinigų A. Z. neperdavė J. V., 2015 m. spalio 9 d. minėtus neprotestuotinus paprastuosius vekselius su vykdomaisiais įrašais ir reikalavimo teisės perleidimo sutartimis pateikė antstolei A. A., adresu: (duomenys neskelbtini), skolinių dokumentų vykdymui.

1.4. Nurodytais veiksmais A. Z. buvo kaltinamas siekęs realizuoti neteisėtai sukurtą 76 000 Lt (atitinka 22 011,12 Eur) vertės kreditorinį įsipareigojimą, išieškodamas pinigus iš nukentėjusiojo J. V. turto: savo naudai 9 354,73 Eur (11 005,56 Eur x 0,85) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotinos iš J. V. sumos, analogišką sumą – 9 354,73 Eur (11 005,56 Eur x 0,85) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotinos iš J. V. sumos sutuoktinės N. Z., kuri nežinojo ir nedalyvavo sutuoktinio daromoje nusikalstamoje veikoje, naudai, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai siekė skirti 3 301,66 Eur (22 011,12 Eur x 0,15), tačiau realiai J. V. turto neužvaldė, nes J. V., sužinojęs apie vykdymo procesą, 2015 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos paštui pristačius dokumentus, iš kurių sužinojo apie pradėtą išieškojimo procesą, 2015 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir pradėta nusikalstama veika dėl sukčiavimo nebuvo užbaigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, tuo pasikėsinant padaryti nukentėjusiajam J. V. 22 011,12 Eur turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad A. Z. veiksmai, nenustačius juose apgaulės prieš nukentėjusįjį J. V., negali būti vertinami kaip nusikalstami. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. Z. būtų apgavęs nukentėjusįjį ar jį suklaidinęs, apgaule išgavęs vekselių jo ir sutuoktinės N. Z. naudai pasirašymą, turėdamas tikslą realizuoti vekselį ir užvaldyti pinigus.

3. Prokuroras skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir paskirti jam bausmes: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – 2 metus laisvės atėmimo; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastoto vekselio A. Z. naudai įforminimo, laikymo, panaudojimo ir realizavimo) – 30 MGL dydžio baudą; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastoto vekselio N. Z. naudai įforminimo, laikymo, panaudojimo ir realizavimo) – 30 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant pareigas per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo asmens; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti. Iš antstolės A. A. paimtus dokumentus – 2015 m. spalio 12 d. išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą išieškoti iš J. V. 76000 litų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai pagal Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro 2015 m. rugsėjo 18 d. išduotus vykdomuosius dokumentus, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir sutartis, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė reikalavimo teisę iš A. ir N. Z. – palikti saugoti byloje. Taip pat atnaujinti ir atlikti įrodymų tyrimą – ištirti Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis apie A. Z. ir jo artimuosius.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą įvertinti įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Dėl to teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir tai sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas įvertino ir išanalizavo ne visas faktines aplinkybes, tai galėjo paveikti teismo išvadas.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Pasak prokuroro, apylinkės teismas neįvertino aplinkybių, kurios sudaro nuoseklią duomenų grandinę, kuri laikytina ir pripažintina įrodymais, pagrindžiančiais A. Z. kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo. Teismas nevertino ir netyrė faktinės aplinkybės, ar A. Z. galėjo namų valdos (duomenys neskelbtini) dokumentus gauti jo nurodomą vekselių pasirašymo dieną – 2014 m. kovo 4 d. Ši aplinkybė prieštarauja J. V. parodymams, jog namų valdą jis pradėjo pardavinėti tik 2015 m. pavasarį. Taip pat R. J. parodymams, kad šią namų valdą jis pardavinėjo J. V. pavedimu 2015 m. pavasarį, faktiškai susipažinęs su namų valdos dokumentais. Šiuos R. J. parodymus patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“, administruojančios interneto svetaines (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) informacija, kad interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo vartotojas, kurio kontaktinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), vartotojas prisistatė R. J., jo elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), taip pat nurodęs elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini).

3.3. Skunde taip pat pažymima, jog nukentėjusiojo parodymus, kad namų valdą (duomenys neskelbtini) pardavinėti pradėjo tik 2015 m. pavasarį, o dokumentai buvo pasisavinti po to, patvirtina 2015 m. liepos 8 d. gautas R. V. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad iš jo su tėvu J. V. atvykęs asmuo, prisistatęs R., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė pasą, namo dokumentus, davė pasirašyti dokumentų ir dingo. R. V. dėstomas aplinkybes dėl dokumentų paėmimo patvirtino ir J. V..

3.4. Pažymima, kad telefono abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas naudoti kaip išankstinio apmokėjimo naudotojas 2015 m. gegužės 20 d., o nuo 2012 m. kovo 24 d. iki 2014 m. gegužės 4 d. jis buvo registruotas B. K. vardu. Šio telefono numerio naudotojas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. liepos 23 d. palaikė ryšį su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. Z. (29 telekomunikaciniai įvykiai) ir abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. V. (11 telekomunikacinių įvykių). Su kitais ikiteisminio tyrimo metu apklaustais asmenimis telefono abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), minėtu laikotarpiu nebendravo.

3.5. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė informaciją, kad įvertinus 2010 m. kovo 15 d. nekilnojamojo turto pardavimo pajamas ir visas gautas pajamas bei patirtas išlaidas, A. ir N. Z. 2014 m. kovo 4 d. galėjo disponuoti 76 000 litų, jas sumokant J. V. grynaisiais pinigais, tačiau, pasak prokuroro, tai nepatvirtina A. Z. parodytos pinigų kilmės ir šaltinių, tai yra kokias pinigines lėšas ir iš kur jie galėjo turėti (tyrimo metu buvo išreikalauti duomenys apie A. ir N. Z. gautų ir išleistų pinigų už nekilnojamojo turto operacijas apyvartą iki vekselyje nurodytos 2014 m. kovo 4 d. ir vėliau. Juos įvertinus matyti, kad iš nekilnojamojo turto gautos pinigų sumos nepakako nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidoms pagrįsti. 2017 m. rugsėjo 7 d. teisiamojo posėdžio metu A. Z. parodė, kad jo senelė B. Z. su seneliu jam paliko palikimą 1991, 1995 ar 1996 m. (butą (duomenys neskelbtini)), todėl jis turėjo pinigų, kuriuos galėjo paskolinti J. V., tačiau šių faktinių aplinkybių nepatvirtina Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenys, tai yra nežinoma, kokie artimieji mirė, kur ir kada turtą galėjo palikti anūkui A. Z..

3.6. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas taip pat neįvertino R. J. parodymų, kad jam buvo žinoma, jog J. V. po sutuoktinės mirties 2012 m. lapkričio 7 d., namų valdos (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos neįformino, o į teismą dėl to kreipėsi tik 2015 m. balandžio mėnesį, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė jam priklausančią palikimo dalį, faktiškai pradėdamas ją valdyti. Iki tol tokia būtinybė iškilusi nebuvo.

3.7. Pažymima, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai remiamasi abstrakčiais G. R. 2017 m. rugsėjo 14 d. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, jog A. Z. ketino įsigyti nekilnojamojo turto Kaune, tačiau šis liudytojas nepatvirtino matęs namų valdą (duomenys neskelbtini) ir ją įvertinęs vietoje, kad A. Z. siūlė būtent ją.

3.8. Skunde taip pat nurodoma, jog A. Z. su sutuoktine, perleidęs skolos iš J. V. išieškojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai „padovanojo“ šiai bendrovei nuo išieškotinos sumos 15 proc., tai yra 3301,66 Eur, atsisakydamas iš J. V. išieškoti visą deklaruojamą sumą, nors 3301,66 Eur pakaktų asmeninei išieškojimo bylai užvesti.

3.9. Pažymima, jog A. Z. nenurodė, kokiu būdu ir kaip jis su J. V. sutarė dėl piniginių lėšų perdavimo 2014 m. kovo 4 d. vakare nukentėjusiojo namuose, dalyvaujant pašaliniam tarpininkui, kurio tapatybės išteisintasis neatskleidė. J. V. 2014 m. kovo 4 d. su giminaičiais buvo Alytuje pasirašyti sandorio dėl žemės sklypo pardavimo ir į namus parsivežė grynųjų pinigų, gautų pagal sandorį.

3.10. Prokuroro teigimu, J. V. dėl savo amžiaus ir išprusimo galėjo nesuprasti, kas yra vekselis, kokia jo prasmė ir esmė, kokias faktines aplinkybes asmuo, pasirašydamas vekselius, patvirtina ir ką pagal tokius dokumentus įsipareigoja.

4. Nukentėjusiojo J. V. atstovas advokatas Paulius Alšauskas skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant A. Z. kaltu, padarius visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, kaltinamojo ir liudytojų parodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad A. Z. atlikti veiksmai neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4.2. Pasak apelianto, objektyviausiai byloje gali būti įvertinti kaltinamojo parodymai, duoti jį apklausiant kaip liudytoją 2015 m. lapkričio 3 d. Vėliau kaltinamasis duoti parodymus atsisakė, o bylą nagrinėjant teisme parodymus davė tik po visų liudytojų apklausos. A. Z. parodymai yra nenuoseklūs, vietomis nelogiški ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams.

4.3. Pažymima, jog 2014 m. nacionalinė valiuta Lietuvos Respublikoje buvo litas ir sandoriai bei atsiskaitymai vyko litais, todėl mažai tikėtina, kad 2014 m. pradžioje, kaip savo parodymuose teigė kaltinamasis, kaina už parduodamą namą nukentėjusysis būtų nurodęs eurais.

Šalies argumentai

4.4. Skunde taip pat teigiama, kad kaltinamasis savo parodymuose nurodė, jog vekselių pasirašymo dieną – 2014 m. kovo 4 d. jis paėmė visus namo dokumentus, tačiau, kaip matyti iš liudytojo R. J. parodymų, 2015 m. pavasarį jis su minėtais dokumentais susipažino nukentėjusiojo namuose. Kad dokumentai (taip pat ir nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelė) buvo paimti tik 2015 m. vasarą, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime dėl dokumentų vagystės surinkti duomenys. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kai kaltinamasis juos grąžino nukentėjusiajam.

4.5. Pažymima, jog A. Z., asmuo, vardu R., ir nukentėjusiojo sūnus bendravo 2015 m. vasarą. Nė vienoje iš bylų nėra jokios informacijos, kad jie būtų turėję kokių nors ryšių ar bendravę anksčiau. Ir pats kaltinamasis nurodė, jog būtent šis asmuo, vardu R., dalyvavo pasirašant vekselius, perduodant pinigų sumas, derinant namo (duomenys neskelbtini) pirkimą.

4.6. Apeliantas taip pat pažymi ir tai, kad kaltinamasis nepagrįstai nurodė, jog 2014 m. prieš priimdamas sprendimą dėl namo pirkimo, per Google sistemą siekė patikrinti registrų duomenis, ar namas nėra parduodamas iš varžytynių, ar nėra atliekami antstolių veiksmai ir pan., kadangi tokie privatūs asmens duomenys per Google sistemą negaunami. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis iš tiesų domėjosi nukentėjusiajam priklausančio namo registro duomenimis, tačiau tai darė 2015 m. birželio 26 d. (kas atitinka ir R. V. pareiškimą policijai dėl 2015 m. liepos 4 d. įvykdytos dokumentų vagystės), VĮ Registrų centro išrašą atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai buhalterines paslaugas teikė išteisintojo sutuoktinė. Jokios informacijos, jog nukentėjusiajam priklausančiu nekilnojamuoju turtu būtų domėtasi anksčiau (2014 m.) VĮ Registrų centras nepateikė.

4.7. Pažymima, jog atsitiktinumo dėka, tą pačią dieną, kurią A. Z. nurodo su nukentėjusiuoju pasirašęs vekselius ir jam perdavęs pinigų sumas, J. V. su giminaičiais buvo Alytuje, sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. A. Z. teigė, jog tuo metu nukentėjusiojo regėjimas buvo blogas. Tačiau apklausti liudytojai – su nukentėjusiuoju Alytuje buvę asmenys patvirtino, kad tuo metu jis matė gerai, galėjo aiškiai perskaityti tekstą ir jį pasirašė, pats perskaičiavo gautus pinigus. Jo parašas tiesus, nepanašu, kad dokumentas būtų pasirašytas regėjimo sutrikimų turinčio asmens. Tuo tarpu ant, neva, tą pačią dieną vos po kelių valandų nukentėjusiojo pasirašytų vekselių jo parašai ekspertų pripažinti kaip regėjimo sutrikimų turinčio asmens. Net ir ne ekspertui turi būti aišku, kad asmens rašysena per keletą valandų taip pasikeisti negali.

4.8. Atkreipiamas dėmesys, jog kaltinamajam sužinojus apie tai, kad nukentėjusysis 2014 m. kovo 4 d. buvo Alytuje, jis pakeitė parodymus, nurodydamas, kad pas nukentėjusįjį su vekseliais ir pinigais grįžo ne dieną, kaip teigė anksčiau, o vakare.

4.9. Kaltinamasis, duodamas parodymus, teigė, kad siekdamas įgyti nuosavybės teisę į nukentėjusiojo namą, veikė kaip verslininkas. Jis nurodė, kad 2014 m. kovo mėnesį jis rimtas fizines ir psichines negalias turintiems asmenims be jokio užstato ar garantijų perleido visas savo šeimos santaupas, ketindamas pirkti jų nekilnojamąjį turtą. Negana to, žinodamas, kad namo paveldėjimo dokumentai yra netvarkingi, vis tiek nepažįstamaisiais pasitikėjo, kad šie dokumentus sutvarkys. Tačiau pasiėmė visus namo ir asmeninius namo savininko dokumentus, neva nesuvokdamas, kad neturint šių dokumentų, namo dokumentų tvarkymas jo savininkams labai apsunktų arba taptų neįmanomas. Pažymima, kad A. Z. beveik pusantrų metų iki 2015 m. vasaros nesidomėjo namu ir savo perduotų lėšų panaudojimu, jam nekilo klausimų, gal namas jau yra parduotas, o susigrąžinti visų šeimos santaupų gali tapti neįmanoma, kol 2015 m. vasarą jis nusprendė namo nebepirkti ir sumokėtas sumas išieškoti pagal vekselius. Apelianto teigimu, toks įvykių scenarijus yra labai menkai tikėtinas.

4.10. Pasak apelianto, nurodomų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad 2014 m. pradžioje nukentėjusysis namo nepardavinėjo, jokios informacijos apie namo pardavimą internete neskelbė, su kaltinamuoju nebuvo pažįstamas, nesusitiko, namo jam parduoti neketino, jokių vekselių nepasirašė. Ši nukentėjusiojo parodymų dalis yra nuosekli, juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai. Tuo tarpu A. Z. parodymai yra painūs, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o juos patvirtina tik kaltinamojo sutuoktinė bei vėliau „atsitiktinai“ sutiktas verslo partneris G. R., kurių tiesioginiai interesai neatmestini.

4.11. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis neneigia, jog yra tikimybė, kad 2015 m. vasarą jis buvo susitikęs su A. Z., tačiau jokių pinigų eurais, o tuo labiau litais, iš jo negavo. Pažymima, kad kaltinamasis su sutuoktine per 2010–2014 m. laikotarpį gavo 75 573,58 Lt pajamų už parduotą sodą ir tuo pačiu turėjo 185 752 Lt išlaidų (76 000 Lt, kuriuos neva davė J. V., 59 752 Lt pagal 2014 m. balandžio 23 d. Nekilnojamojo turto pirkimo sandorį ir 50 000 Lt pagal 2014 m. spalio 7 d. Nekilnojamojo turto pirkimo sandorį). Pagal pateiktus oficialius duomenis, yra akivaizdu, kad kaltinamasis tokia pinigų suma nurodytu laikotarpiu nedisponavo, ginčų, jog pagal minėtas pirkimo–pardavimo sutartis būtų neatsiskaitęs byloje nėra, todėl galima pagrįstai teigti, jog 76 000 Lt jis perduoti nukentėjusiajam negalėjo, nes jos neturėjo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimuose į prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinius skundus išteisintojo A. Z. gynėja prašo skundus atmesti kaip nepagrįstus, o skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais motyvais. Išteisintojo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atnaujinus įrodymų tyrimą, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir pašalinti prieštaravimus tarp proceso dalyvių parodymų, buvo nutarta apklausti nukentėjusįjį J. V. bei liudytojus R. V. ir E. B..

7.1. Nukentėjusysis J. V., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad jis A. Z. pirmą kartą matė ikiteisminio tyrimo metu atliktoje akistatoje. Jo regėjimas labai prastas, kaire akimi mato tik 30 procentų, o dešine nemato. Jo regėjimas labai pablogėjo 2015 m., dešine akimi nematė visiškai, o 2017 m. kairėje akyje įstatytas lęšiukas. Žmonių veidus skiria tik iš arti. 2014 m. jis pardavinėjo šeimos turtą, regėjimas buvo pakankamai normalus, sveikata nebloga, todėl minčių pardavinėti namą (duomenys neskelbtini) jis neturėjo. Jis iki tol nėra matęs vekselių, nežino, kas tai yra, kadangi anksčiau visus sandorius formindavo pas notarą. Į jo namus atvažiuodavo asmuo, vardu R., su kuriuo sūnus susipažino kažkur Vilniaus stotyje, kuris birželio mėnesį jam ir padavė pasirašyti vekselius, kad niekam kitam neparduotų namo, teigė, kad viskas gerai, kad sumos nurodytos net ne eurais, o litais. Kadangi nemato, todėl nežino, kas juose buvo parašyta. Sūnus vekselių pasirašymo metu buvo namuose, kažką skaitė ir minėjo, kad nieko baisaus, tačiau nukentėjusiajam sūnus neskaitė, kas buvo parašyta vekselyje. Teigia, kad pasirašė tik viename vekselyje. A. Z. jokių pinigų jam neperdavė, tačiau rugsėjo mėn. jis gavo laiškus. Atvykęs trečią kartą R. paprašė parodyti nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelę bei namo dokumentus, juos pasiėmė ir dingo. Jo draugai laukė už kampo ir jis išvažiavo. Nukentėjusysis kreipėsi į policiją dėl pagrobtų dokumentų. Tiksliai neatsimena, už kokią sumą ketino parduoti namą, galimai už 70 000 Eur, bet pardavė už 45 000 Eur. Kadangi namas buvo jo ir sutuoktinės vardu ir reikėjo tvarkyti dokumentus, jo niekas nepirko. Sutuoktinė mirė prieš 6 metus, o namą nutarė parduoti kažkur 2015 m. pavasarį. Jo sūnus surado R. J., kuris apsiėmė viską sutvarkyti, bet nieko nedarė. Paskui jie surado dar dvi moteris, kurios padėjo sutvarkyti dokumentus. Viena iš minėtų moterų, vardu R. surado E. B., kuris namą nupirko.

7.2. Liudytojas R. V. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad R. J. su A. G. įsipareigojo per 2–3 mėnesius nupirkti namą, padengti skolas. A. G. jiems oficialiai paskolino pinigų, kuriuos jis su tėvu išleido pragyvenimui. Asmuo, vardu R., atsirado birželio mėnesio pabaigoje, kai jis buvo Vilniuje. R. jis pasiteiravo, gali jis žino, kas norėtų įsigyti namą. Asmuo atsakė, kad žino vieną žmogų, tris kartus buvo atvykęs, atvežtas 3–5 asmenų. Jis, atvykęs antrą kartą liepos mėn., pakišo popierius, kad greičiau nupirkti namą. Nežino, kokie dokumentai tai buvo, sakė pasirašyti, daug kalbėjo, jie su tėvu neįsigilino, nematė, kas buvo parašyta, neskaitė, nematė, kad ten buvo nurodyta pinigų suma. Nežino, kas yra vekselis. Pasirašė tėvas ir jis pats. Nebuvo taip, kad jis liepė tėvui greičiau pasirašyti, jis nieko neskaitė. Atvykęs trečią kartą R. pavogė tėvo asmens tapatybės kortelę bei namo dokumentus ir dingo. R. J. buvo oficialus namo pardavimo agentas, jį rekomendavo kažkas iš pažįstamų. A. Z. vienintelį kartą matė policijoje, o parduodant namą su juo nebendravo, jo nepažįsta. Buvo trys potencialūs namo pirkėjai, tačiau jie vis tiek ieškojo kitų, kadangi buvo renkamasi, namą galima rodyti aibei asmenų. Jis su tėvu jokių vaistų ir alkoholio negeria, kadangi jie kenkia kepenims.

7.3. Liudytojas E. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jis 2015 m. vasaros pabaigoje rado skelbimą, kad parduodamas namas (duomenys neskelbtini). Susisiekė nurodytu telefono Nr., apžiūrėjo namą, kuris jį sudomino, tačiau sužinojo, kad namo dokumentai nesutvarkyti. Nutarė palaukti. Dokumentai buvo sutvarkyti 2016 m. pavasarį, namą įsigijo, aptvarkė ir rudenį pardavė. Pagal skelbimą bendravo su agente, vardu R.. Namo dokumentų nematė, jam užteko VšĮ Registrų centro pažymėjimo. Matė, kad J. V. sveikatos būklė buvo prasta, jis beveik nematė. Žiemą jis sužinojo, kad namas areštuotas, yra vekseliai. Jis pagal sutartį buvo įsipareigojęs padengti skolas antstoliams, apie 29 000 eurų ir 3 500 eurų J. V.. Pagal paveldėjimo dokumentus 22 000 eurų pervedė giminaitei U. V.. Jokio buto J. V. jis nepirko, iš kokių pinigų nukentėjusysis įsigijo butą Alytuje, kuriame šiuo metu gyvena, nežino. Kai jis pamatė vekselius, nepatikėjo jų tikrumu, susiradęs pagal šiuos dokumentus A. Z. telefono numerį, jam paskambino, norėjo išsiaiškinti situaciją. Netikėdamas, kad paskolinti pinigai, A. Z. pasiūlė 5 000 eurų, A. Z. atsakė, kad gali būti kalba apie 10 000 eurų. Liudytojas suprato, kad tai yra derybos ir vekselis netikras. Tačiau nusprendė nesivelti, kadangi tai buvo ne jo, o J. V. pinigai. V. gyveno labai varginga, kur jie išeis gyventi po namo pardavimo, rūpinosi agentė R., garantavo, kad jie neliks gatvėje. Kai jis padavė pinigus už namo pirkimą, juos skaičiavo tiek J. V., tiek R. V.. R. visada šalia, patarinėjo tėvui.

7.4. Išteisintasis A. Z. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis apie parduodamą namą sužinojo iš kolegos G. R., kuris jį suvedė su tarpininku. G. R. sakė, kad Kaune turi pažįstamų, kurie užsiima nekilnojamuoju turtu ir juos suvedė. Neatsimena, su kuo dar bendravo be G. R.. Už namą buvo sutarta užstato suma, kuri jam tiko. Namo dokumentai atsidūrė pas jį, kai perdavė vekselius ir pinigus. R. V. juos pats atidavė. Po vekselių pasirašymo ir pinigų perdavimo jis dokumentus padavė tarpininkui, kad sutvarkytų V. paveldėjimo klausimus. Nepamena nei tarpininko telefono numerio, nei pavardės, tačiau tai vyko 2014 metais. Tarpininkas po kurio laiko dingo. 2015 metais atsirado kitas tarpininkas, tačiau nei jo pavardės, nei telefono numerio nežino. Tarpininkas jam paskambino, sakė, kad turi namo dokumentus ir gali sutvarkyti paveldėjimą, bet nesutvarkė. Jis paprašė grąžinti namo dokumentus, susitiko su tarpininku Kaune ir dokumentai jam buvo perduoti, daugiau tarpininko nematė. J. V. asmens tapatybės kortelės jis nėra matęs. Skambindavo tiek tarpininkas jam, tiek jis tarpininkui, visa tai vyko šiltu metų laiku.

Motyvuojamoji dalis

8. Prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo apeliaciniai skundai atmetami.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei apylinkės teisme ištirtais įrodymais, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių A. Z. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad teisėtas nuosprendis yra tada, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, jų nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių vertinimu, o savo motyvus dėl A. Z. nekaltumo pagrindė ne byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teismas įrodymus ištyrė ir įvertino išsamiai, vieniems įrodymams neteikdamas didesnės reikšmės prieš kitus, todėl padarė pagrįstas išvadas, jog A. Z. kaltė baudžiamojoje byloje nėra įrodyta ir išteisino jį, konstatavus, jog nebuvo padarytos BK 22 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) numatytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

10. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti, pasireiškiantis objektyvios tiesos iškreipimu, suklaidinimu, paskatinusiu asmenis nenaudingai disponuoti jiems priklausančiu turtu, bei kaltininko tyčia. Tyčios turinį kaltininko veiksmuose sudaro jo suvokimas, kad apgaule suklaidinus asmenį, jam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių norėjimas.

11. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo pradėta gavus nukentėjusiojo J. V. 2015 m. rugsėjo 11 d. pareiškimą apie tai, kad 2015 m. rugsėjo 7 ar 8 d. laiškininkas į jo namus atnešė dvi registruotas siuntas ir gautuose laiškuose teigiama, kad jis pasiskolino iš N. Z. ir A. Z. po 38 000 litų, viso 76 000 litų pagal 2014 m. kovo 3 d. pasirašytus paprastuosius vekselius. Nukentėjusysis nurodė N. Z. ir A. Z. nepažįstantis, pinigų iš jų nesiskolinęs ir, juolab, nepasirašęs paprastųjų vekselių, galimai ant jų esantis J. V. parašas suklastotas (1 t., b. l. 53). Iš byloje esančių pareiškėjo pateiktų gautų vokų ir pranešimų kopijų matyti, jog jie išsiųsti 2015 m. rugsėjo 2 d., nurodant, kad pagal 2014 m. kovo 4 d. išrašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius ir 2015 m. rugsėjo 2 d. priminimus, reikalaujama nedelsiant sumokėti N. Z. ir A. Z. po 38 000 litų skolą. J. V. šios skolos negrąžinus, pagal A. ir N. Z. pateiktus vykdomuosius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai reikalavimo teisė į J. V. perleista, kreipėsi į Vilniaus miesto 45 notarų biurą, o antstolė A. A. 2015 m. spalio 7 d. pateikė J. V. raginimus dėl 11293,61 Eur ir 11293,61 Eur sumokėjimo.

12. Iš byloje esančių 2014 m. kovo 4 d. paprastųjų vekselių kopijų matyti, jog juose nurodyta, kad pagal juos 2015 m. rugsėjo 1 d. J. V. įsipareigoja sumokėti A. Z. ir N. Z. po 38 000 litų (1 t., b. l. 75, 79). Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu teigė jokių vekselių nepasirašęs, tačiau šie jo argumentai nepagrįsti, kadangi 2016 m. vasario 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje konstatuojama, jog rankraštinius įrašus – J. V. padarė ir vekseliuose pasirašė pats nukentėjusysis J. V. (1 t., b. l. 135–136). Nukentėjusiojo parodymai dėl šių bylai reikšmingų aplinkybių nenuoseklūs. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis jau nurodė, jog asmuo, vardu R., atvykęs į jo namus antrą kartą 2015 m. birželio mėn., pateikė jam pasirašyti vekselį. Teigė, jog šį dokumentą jam perskaitė sūnus, jam buvo žinoma jo pasirašymo data – 2014 m. Nors nukentėjusysis teigė šį dokumentą pasirašęs įsipareigodamas niekam kitam neparduoti namų valdos, tačiau jis tuo pačiu neneigė supratęs, jog pasirašydamas vekselį jis skolinosi apie 20 000. Vis tik jis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino neatpažįstantis A. Z., jo neatpažino ir 2015 m. gruodžio 17 d. akistatos metu. Šie nukentėjusiojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi pats išteisintasis dar 2015 m. lapkričio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu atlikto procesinio veiksmo – parodymo atpažinti asmenį iš nuotraukų metu atpažino J. V. kaip asmenį, kuriam paskolino 76 000 litų. Be to, išteisintasis paaiškinimuose išsamiai apibūdino tiek nukentėjusiojo, tiek jo sūnaus R. V. išvaizdą, atpasakojo nukentėjusiojo gyvenamosios vietos – namo, esančio (duomenys neskelbtini) apstatymą (interjerą), kas sudaro pagrindą manyti, jog šis asmuo vis tik šiame name lankėsi, o nukentėjusysis, kuris apklausiamas teisme nurodė neatpažinsiantis ir jo nurodyto asmens, vardu R., dėl prasto regėjimo galimai neprisiminė išteisintojo. A. Z. dėstomoms aplinkybėms, jog jis J. ir R. V. gyvenamojoje vietoje lankėsi, neprieštarauja ir paties nukentėjusiojo bei liudytojo R. V. parodymai apie tai, kad minėtas asmuo, vardu R., jų gyvenamojoje vietoje lankėsi ne vienas. Nukentėjusiųjų parodymai dėl piniginių lėšų, maisto jiems davimo sutampa su paties išteisintojo parodymais apie analogiškas aplinkybes.

13. Nukentėjusysis teigė, jog 2015 m. jo sveikata blogėjo, suprastėjo regėjimas. 2016 m. lapkričio 3 d. specialisto išvadoje konstatuojama, jog trumpi rankraštiniai įrašai „J. V.“, esantys tirti pateiktuose dviejuose 2014 m. kovo 4 d. vekseliuose (juos palyginus su tos pačios dienos pirkimo-pardavimo sutartyje esančiais įrašais) yra atlikti neįprastomis rašymo sąlygomis, tačiau pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. R., kuri yra VšĮ (duomenys neskelbtini) akių ligų gydytoja, patvirtino, jog dar 2015 m. pabaigoje nukentėjusiojo regėjimas buvo pakankamas vekselyje esančiam tekstui perskaityti. Minėtoje 2016 m. lapkričio 3 d. specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad nustatyti, kokiomis neįprastomis sąlygomis (liga, girtumas, neįprasta rašančiojo poza) J. V. pasirašė vekselių tekstą, nėra galimybės, kadangi nepateikti J. V. rašysenos pavyzdžiai, atlikti paminėtomis neįprastomis rašymo sąlygomis. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis vekseliuose nurodytą jų pasirašymo dieną, tai yra 2014 m. kovo 4 d. buvo Alytuje, kur pasirašė kito jo turimo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje jo raštas nebuvo iškraipytas, nebuvo pasirašoma už eilučių, tačiau specialisto išvadoje taip pat konstatuojama, jog nėra galimybės nustatyti, ar vekseliuose ir 2014 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartyje įrašai padaryti tą pačią dieną, taigi ši aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia A. Z. teisme duotus parodymus, jog jis į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą vekseliams pasirašyti atvažiavo kovo 4 d. vakare. Šie jo parodymai neprieštarauja ir bylos baigtimi nesuinteresuoto asmens – nukentėjusįjį iš Alytaus į Kauną parvežusio jo giminaičio V. V. parodymams, jog po sutarties Alytuje sudarymo, jie visi vyko pietauti, o į Kauną grįžo tik apie 15–16 val.

14. Išteisintasis A. Z. nuosekliai tvirtino, jog tą pačią dieną, kai pasirašė vekselius, jis nukentėjusiajam J. V. perdavė ir vekseliuose nurodytą sumą – 76 000 litų. Tiek nukentėjusiojo atstovas, tiek prokuroras apeliaciniame skunde išreiškė abejones šių išteisintojo parodymų teisingumu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su tokiomis apeliaciniuose skunduose keliamomis abejonėmis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrinta, kokį nekilnojamąjį turtą savo žinioje turėjo Artūras ir N. Z., atsižvelgus į jų parodymus, duotus juos apklausus liudytojais apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką (3 t., b. l. 22–135). Atsižvelgiant į A. ir N. Z. parodymus, duotus juos apklausus liudytojais apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, buvo įvertinta, kokias pinigines lėšas galėjo turėti A. ir N. Z. 2014 m. kovo 4 d. Ikiteisminio tyrimo metu išreikalauti duomenys apie A. ir N. Z. gautų ir išleistų pinigų už nekilnojamojo turto operacijas apyvartą iki vekseliuose nurodytos jų sudarymo dienos (2014 m. kovo 4 d.) ir po to, nes A. ir N. Z. parodė, kad pinigų skolinimui J. V. turėjo dėl parduoto nekilnojamojo turto. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, kad 2017 m. vasario 24 d. buvo atlikti A. Z. ir N. Z. mokestiniai tyrimai. Pajamų šaltiniams pagrįsti A. ir N. Z. pateikė 2010 m. kovo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 734, kurios pagrindu pardavė fiziniam asmeniui sodo sklypą su statiniais, adresu: (duomenys neskelbtini) už 130 000 Lt. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad A. Z. ir N. Z. 75 573,58 Lt už parduotą nekilnojamąjį turtą gavo grynais pinigais prieš pasirašant sutartį, likusi pinigų suma buvo pervesta į banko sąskaitą A. Z. kreditui padengti. Atlikus 2010– 2014 metų A. ir N. Z. pajamų ir išlaidų analizę, nustatyta, kad A. Z. su sutuoktine N. Z. 2014 m. kovo 4 d. disponavo lėšomis – 76 000 Lt grynaisiais pinigais (6 t., b. l. 134). Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, aplinkybė, jog tais pačiais metais, tai yra 2014 m. balandžio 23 d. ir spalio 7 d. A. ir N. Z. įsigijo nekilnojamojo turto, nepaneigia, jog iki šių sandorių sudarymo ir vekselių pasirašymo metu A. Z. disponavo 76 000 litų grynaisiais pinigais, kuriuos jis panaudojo būtent paskolindamas J. V.. Minėtų vėlesnių sandorių įsigijimo aplinkybės bei lėšų jų objektu buvusiam nekilnojamam turtui įsigyti šaltiniai nagrinėjamoje byloje nėra vertinami, juolab, kad minėtų 76 000 litų abiem šiems sandoriams įvykdyti A. ir N. Z. nebūtų pakakę, kas sudaro pagrindą spręsti, jog turimi 75 573,58 Lt už parduotą nekilnojamąjį turtą grynaisiais pinigais nebuvo vienintelės tuo metu jų turėtos piniginės lėšos, ką patvirtina ir VMI atlikto mokestinio tyrimo išvados.

15. A. Z. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog pinigines lėšas (76 000 litų) jis J. V. sumokėjo, ketindamas įsigyti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Jis teigė, kad šį sandorį siekė sudaryti būtent 2014 m., iš pažįstamo asmens sužinojęs apie parduodamą namų valdą (duomenys neskelbtini). Liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas G. R. patvirtino aplinkybę, jog būtent 2014 m. pradžioje jis iš skelbimo internete sužinojo apie minėto gyvenamojo namo pardavimą ir, pats neturėdamas piniginių lėšų, pasiūlė į šio namo įsigijimą investuoti A. Z., kurį žinojo kaip pažįstamą asmenį, su kuriuo kartais dirba, o jam pačiam apie šį parduodamą namą nurodė kitas asmuo – V. S., kuris yra miręs. A. Z. nurodė, jog sandorio iš karto užbaigti nepavyko, kadangi jis sužinojo, kad ketinto įsigyti nekilnojamojo turto dokumentai buvo netvarkingi. Šiuos jo parodymus patvirtina byloje esantis VĮ Registrų centro 2016 m. sausio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad statinys, esantis (duomenys neskelbtini) kartu su priklausiniais, taip pat šiuo adresu esantis žemės sklypas nuosavybės teise pagal 2001 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2003 m. balandžio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis priklausė S. V. (1/2 dalis pastatų, 294/588 žemės sklypo) ir J. V. (1/2 dalis pastatų, 294/588 žemės sklypo) (1 t., b. l. 194–196, 197–199).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, nepavyko identifikuoti minimo skelbimo internete apie parduodamą gyvenamąjį namą, šios aplinkybės savaime nepaneigia. Nuo 2015 m. J. V. priklausančios namų valdos pardavimu rūpinosi kaip liudytojas byloje apklaustas R. J.. Būtent jis nurodė dėjęs skelbimus į internetą, siekdamas parduoti minėtą nekilnojamąjį daiktą. Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 21 d. raštas patvirtina, kad mobiliojo ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) yra dvi paskyros portale (duomenys neskelbtini), priklausančios brokeriui R. J., pasirašiusiam sutartį dėl nekilnojamojo turto skelbimų dėjimo. Bendrovės pateiktame 2016 m. balandžio 15 d. rašte nurodyta, jog skelbimas apie (duomenys neskelbtini) esančio namo pardavimą (duomenys neskelbtini) interneto tinklalapyje buvo patalpintas 2015 m. kovo 17 d. 21.17 val., nurodyta pardavimo kaina – 70 000 eurų. 2016 m. lapkričio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam priklauso skelbimų portalai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt., raštu pateiktas visų skelbimų, susijusių su parduodamais namais (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 25 d., išrašas (2 t., b. l. 97–100), tačiau, įvertinus A. Z. parodymus apie tai, jog 2014 m. jis galimai dėl namo pardavimo tarėsi su kitu pardavimo vadybininku, tai nepatvirtina, jog pastarasis skelbimus dėl nekilnojamojo daikto pardavimo taip pat talpino būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose interneto svetainėse. Tiek liudytojas R. J., tiek jo kolega A. J. G., analogiškai kaip ir A. Z., pažymėjo, jog nukentėjusieji dažnai vartodavo alkoholį, skolindavosi iš šių liudytojų pinigų, o R. V. pinigus skolindavosi ir iš greitųjų kreditų bendrovių. Be to, R. J., kaip ir A. Z., patvirtino ir tai, jog namų valdos nuosavybės dokumentų registravimas buvo sudėtingas, nukentėjusysis ir jo sūnus patys savo iniciatyva bet kuriems pasitaikiusiems asmenims siūlė įsigyti (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą, todėl liudytojas šio objekto pardavimo atsisakė.

17. Tiek nukentėjusysis bei jo sūnus liudytojas R. V., tiek ir pats išteisintasis neneigė, jog 2015 m. dėl sodybos pirkimo bendravo su asmeniu, vardu R.. 2015 m. liepos 16 d. tarnybinio pranešimo kopija (2 t., b. l. 107–108) patvirtina, jog telefonu paskambinus R. V. nurodytu namo pirkėjo, vardu R., telefono numeriu (duomenys neskelbtini), atsiliepė asmuo, prisistatęs R. J., kuris nurodė, jog jo pusbrolis R. L. perka namą Kaune. 2015 m. liepos 9 d. buvo kalbėtasi su asmeniu, prisistačiusiu R. iš Vilniaus, kuris pavardės nenurodė, tačiau teigė, kad jis namo dokumentus ir J. V. asmens tapatybės dokumentus paėmė, kadangi tvarko namo pirkimo-pardavimo dokumentus. Laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 13 d. iki liepos 16 d. buvo skambinta nurodytam asmeniui, tačiau telefonas buvo išjungtas. Nors ikiteisminio tyrimo metu, tiriant galimai padarytą nusikalstamą veiką – asmens dokumento vagystę, policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyta, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) atsiliepė R. J., tačiau 2015 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime konstatuojama, jog 2015 m. spalio 6 d. nuvykus minėto asmens gyvenamosios vietos adresu, buto durų niekas neatidarė, o kaimynai nurodė, jog maždaug metus laiko buto savininkas yra išvykęs į užsienį. Susisiekus R. L. parodė, kad nei R. J., nei R. ir J. V. nepažįsta, jokio namo ar žemės sklypo pirkti neketino. 2015 m. vasarą jo sutuoktinė sulaukė moters skambučio, kuri teiravosi apie namo ar sklypo pirkimą Kauno rajone. Analogiškas aplinkybes, kaip ir minėtame tarnybiniame pranešime aprašyti R. V. parodymai, patvirtino 2015 m. liepos 17 d. apklaustas J. V.. Jis nurodė, jog namo pirkimo reikalais rūpinosi jo sūnus R. V., kuris 2015 m. birželio pabaigoje rado namo pirkėją iš Vilniaus, vardu R., kuris pavardės nenurodė. Jis nupirkdavo jam ir sūnui maisto, atveždavo pinigų, žadėjo padengti sūnaus kreditus ir nupirkti jų namą, tačiau atvykęs 2015 m. liepos 4 d. paprašė pateikti namo pagrindinį dokumentą bei J. V. asmens tapatybės kortelę ir su jais dingo. J. V. parodė, kad šis asmuo jam atveždavo pasirašyti dokumentų. Paklausus, kam R. buvo reikalingi J. V. parašai, šis teigė, kad reikalingas garantas, jog niekam kitam namas nebus parduotas. Apklausiamas 2015 m. spalio 26 d. ir vėliau teisme liudytojas R. V. parodė, kad jis 2015 m. gegužės mėn. prie geležinkelio stoties Vilniuje susipažino su asmeniu, davusiu jam cigaretę, kuriam papasakojo, kad su tėvu ketina parduoti namą (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo prisistatė R. vardu ir sutarė namą apžiūrėti. 2015 m. birželio pradžioje atvyko R. su keliais kitais vyrais, kurie neprisistatė, tačiau atvežė jam ir tėvui maisto, nusifotografavo namo dokumentus. Po kurio laiko atvyko R. dar kartą, davė 130 eurų ir nurodė pasirašyti dokumentus, paaiškinęs, kad tokiu būdu bus greičiau parduotas namas, o pinigai už namą bus duodami kas savaitę. Šios aplinkybės patvirtina, jog būtent tyrimo metu tiksliai nenustatytas asmuo, vardu R., 2015 m. taip pat buvo suinteresuotas (duomenys neskelbtini), namo pardavimu. Nors nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusysis asmenį, vardu R., įvardijo kaip pirkėją, o ne nekilnojamojo turto agentą, tačiau pats J. V. teigė vekseliais įsipareigojęs neparduoti namo kitiems asmenims, išskyrus R. ar jo draugus, taigi teigti, jog būtent minėtas asmuo R. ketino sau įsigyti nukentėjusiajam priklausantį nekilnojamąjį turtą, pagrindo nėra.

18. Iš 2016-01-06 tarnybinio pranešimo kopijos matyti, jog R. V. savo mobiliojo ryšio telefono Nr. bendravo su asmeniu, vardu R., 2015 m. birželio 17, 18, 20, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 30 d., jam skambino ir siuntė trumpąsias žinutes (2 t., b. l. 142). Minėtas abonentas jungėsi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Analizuojant telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. liepos 23 d. minėtas išankstinio apmokėjimo paslaugos telefono Nr. bendravo ne tik 11 kartų su R. V., bet ir 29 kartus su A. Z., kas iš esmės patvirtina pastarojo parodymus, jog 2015 metais atsirado dar vienas asmuo, vardu R., užsiimantis namo (duomenys neskelbtini) pardavimu. Minėtas telefono numeris buvo naudojamas įvairiose vietose, tiek Vilniaus, tiek Kauno miestuose, įvairiuose mobiliojo ryšio telefono aparatuose, taip pat naudojant išankstinio peradresavimo (neveikimo laikotarpiu) paslaugą į viso 15 skirtingų telefono numerių, priklausančių taip pat išankstinio apmokėjimo paslaugos naudotojams. UAB „Tele2“ 2016 m. gruodžio 9 d. rašte informavo, kad mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aktyvuotas tik 2015 m. gegužės 20 d. kaip „Pildyk“ paslaugos naudotojas ir galiojo tik iki 2015 m. gruodžio 16 d. Policijos pareigūnams bandant skambinti šiuo numeriu 2015 m. liepos 13–16 dienomis, jis buvo išjungtas.

19. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie tam tikrą asmens, vardu R., veiksmų sistemiškumą, galimai siekiant nuslėpti savo asmens tapatybę, tačiau, nesurinkus patikimų įrodymų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima daryti prielaidos, jog A. Z. veikė su šiuo asmeniu, siekdamas apgaulės būdu pasisavinti nukentėjusiojo turtą. Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl J. V. gyvenamojo namo nuosavybės dokumentų atsiradimo pas A. Z.. Tačiau šiuos dokumentus jis pats savanoriškai pateikė ikiteisminiam tyrimui, nuosekliai paaiškino, kad juos gavo iš asmens, vardu R.. Šie jo parodymai sutampa ir su nukentėjusiojo bei liudytojo R. V. parodymais apie tai, jog būtent asmuo, vardu R., atvykęs į jų namus, pasisavino namo dokumentus bei J. V. asmens dokumentą. Pagrindo netikėti tokiais išteisintojo parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi.

20. Vertinant apgaulės nagrinėjamoje byloje panaudojimo momentą, pažymėtina, jog vekseliai buvo išduoti paties išteisintojo bei jo sutuoktinės vardu. Šie asmenys nesiekė nuslėpti savo tapatybės, veikė atvirai, netrukdomai dalyvavo ikiteisminiame tyrime bei bylą nagrinėjant teisme. Priešingai nei teigiama prokuroro skunde, vien tai, kad suėjus vekseliuose nurodytam terminui, išteisintasis A. Z. pasinaudoto civilinėje teisėje įtvirtintu reikalavimo perleidimo institutu, turtinės teisės į vekseliuose nurodytas pinigines sumas išieškojimą perleisdamas skolų išieškojimu besiverčiančiai bendrovei už tam tikrą sulygtą procentą, jokiais būdais nepatvirtina jo kaltės apgaulės būdu siekiant užvaldyti J. V. turtą, o aplinkybė, kad vekseliai buvo pasirašyti kaip garantas, kad sutvarkius namo nuosavybės dokumentus, jis bus perleistas būtent A. Z., objektyviais duomenimis nepaneigta. Skunduose akcentuojamas išteisintojo parodymų nenuoseklumas dėl piniginių lėšų perdavimo J. V. ar jo sūnui momento. Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. teigė pinigus perdavęs tarpininkui, tačiau vėliau, apklausiamas teisme, jis nurodė pinigus padavęs R. V. pats asmeniškai. Kaip pagrįstai pažymima pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ši aplinkybė, nenustačius kitų objektyvių kaltės įrodymų, nėra pakankama A. Z. baudžiamajai atsakomybei kilti.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka atitinka Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje „Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją“, nurodęs, kad būtent kaltinančioji pusė privalo pateikti asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, kaltumo įrodymus, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendinamas ir BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalyje, kurioje įsakmiai nurodoma, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, bei BPK 41 straipsnio 6 dalyje, kurioje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BK numatyta tvarka. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais, o teismas, nagrinėjantis bylą, gali priimti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, jeigu išsamiai ir objektyviai ištyrus byloje esančius įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės dėl traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltės.

22. Apkaltinamasis teismo nuosprendis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį gali būti priimtas tik tada, kai yra visiškai ir besąlygiškai įrodyta asmens kaltė (tyčia) panaudoti apgaulę savo ar kitų naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar, kaip šiuo atveju, turtinę teisę, susiformavusi dar iki asmens, kurio turtą (ar turtines teises) siekiama užvaldyti, suklaidinimo. Būtent apgaulė, kuri turi būti esminė asmens apsisprendimui jam nenaudingu būdu perleisti turtą ar turtines teises, pagal BK 182 straipsnį yra požymis, atskiriantis sukčiavimo veiką nuo kitų turtinių nusikaltimų sudėčių. Kaip pagrįstai pažymima pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, vertinant asmens veiksmus pagal BK 300 straipsnį, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Taigi būtent reikšmingų teisinių pasekmių sukėlimas yra vienas iš kriterijų, turintis itin didelę reikšmę šios nusikalstamos veikos pavojingumui, kartu ir šios veikos kaip nusikaltimo atribojimui nuo civilinio delikto. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje toks esminis juridinę reikšmę turinčio dokumento (vekselių) suklastojimas nenustatytas. Byloje ištirtų įrodymu visetu negalint daryti neabejotinos išvados, jog vekseliai buvo surašyti ne 2014 m. kovo 4 d., o vėlesniu kaltinime nurodytu laikotarpiu, bei, jog realiai A. Z. juose nurodytų pinigų sumų J. V. neperdavė, nėra pagrindo spręsti apie dokumento suklastojimą ar suklastoto dokumento panaudojimą. Pažymėtina ir tai, jog, kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pats vekselis savaimė nėra sukčiavimo dalykas, nes tai nėra nei sandoris, nei kitoks juridinis faktas, o tik vertybinis popierius. Iš esmės aplinkybė, ar buvo perduota jame nurodyta suma pinigų, neturi juridinės reikšmės veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimui, kadangi vekselio pasirašymas negali būti siejamas su pinigų perdavimo ar neperdavimo faktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2010).

23. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo nepakankamas išprusimas, tariamai netinkamas vekselio pasekmių suvokimas, nesudaro pagrindo spręsti, jog būtent išteisinamasis siekė jį apgauti, juolab, kad pats J. V. pirmosios instancijos teisme nurodė supratęs, kad vekseliu įsipareigojo sumokėti tam tikrą pinigų sumą, taigi iš esmės vekselio paskirtis jam buvo aiški, o jo paties ir R. V. parodymai apie vekselių teksto perskaitymą viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, skyrėsi tarpusavyje ir vertintini kaip prieštaringi kitai byloje esančiai medžiagai. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus aptartus faktinius duomenis, sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad neįrodyta, jog A. Z. pasikėsino apgaulės būdu savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, tyčia pateikdamas žinomai objektyvios tiesos neatitinkančius dokumentus – vekselius. Apylinkės teismas padarė įrodymais pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų, jog išteisintojo veiksmais buvo pasikėsinta tyčia suklaidinti J. V., įtraukiant jį į pastarajam nenaudingą sandorį. Tad nenustačius, jog A. Z. siekė apgaulės būdu įgyti turtinę teisę į nukentėjusiojo turtą, bei, kad kaltinime nurodytuose dokumentuose pateikti duomenys buvo tyčia suklastoti, nėra pagrindo spręsti apie 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje bei BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių A. Z. veiksmuose buvimą. Kadangi išteisintojo veiksmai neatitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų požymių, jis dėl šių kaltinimų apylinkės teismo išteisintas pagrįstai, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

24. Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde taip pat kėlė abejones dėl to, jog mažai tikėtina, kad 2014 m. pradžioje, kaip savo parodymuose teigė kaltinamasis, kainą už parduodamą namą nukentėjusysis būtų nurodęs eurais. Taip pat teigiama, kad kaltinamasis nepagrįstai nurodė, jog 2014 m. prieš priimdamas sprendimą dėl namo pirkimo, per Google sistemą siekė patikrinti registrų duomenis, ar namas nėra parduodamas iš varžytynių, ar nėra atliekami antstolių veiksmai ir pan., kadangi tokie privatūs asmens duomenys per Google sistemą negaunami, bei pažymėjo, kad išteisintojo parodymai dėl pinigų perdavimo momento nėra nuoseklūs, kadangi iš pradžių teigęs, jog pinigus perdavė dieną, vėliau parodymus pakeitė, nurodydamas, kad juos perdavė vakare. Apelianto teigimu, išteisintojo dėstomas įvykių scenarijus yra labai menkai tikėtinas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos nukentėjusiojo atstovo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ir vertina kaip apelianto samprotavimus apie galimą, jo skundo poziciją atitinkančią įvykių versiją, kuri nėra patvirtinta objektyviais byloje esančiais įrodymais ir, juolab, nepatvirtina A. Z. kaltės. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Konstatavus, kad apylinkės teismo išvados dėl A. Z. išteisinimo pagrįstos bei išsamios ir dėl esminių A. Z. inkriminuotų veikų kvalifikavimo motyvuotos byloje surinktais įrodymais, kuriuos dar kartą įvertino ir apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindo detaliau vertinti aptartų nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentų.

25. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį prokuroro bei nukentėjusiojo atstovo skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

prokuroro ir nukentėjusiojo J. V. atstovo apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas