Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja V. Kurtkienė Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00361-2011-8

NUTARTIS

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. N. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui R. N. dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, byloje išvadą teikianti institucija – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Išvadą teikianti institucija Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį palaikė, nurodė, kad svarbu užtikrinti vaiko poreikius, todėl ieškinį prašė tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apelianto argumentą, kad 2002-07-31 sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių išlaikymas iš atsakovo nebuvo priteistas, todėl negalėjo būti didinamas ar kitaip keičiamas, laiko visiškai nepagrįstu, turint omenyje ir tai, kad teismas sprendimu neturėtų teisės tvirtinti ir netvirtintų tokios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nebūtų nustatytas išlaikymo vaikams forma ir dydis. LR CK 3.201 numato galimybę kreiptis tik dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo, tačiau ne dėl kitų klausimų, kurie buvo išspręsti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Mano, kad teismo argumentas dėl vaikų interesų pažeidimo yra pagrįstas, nes nepilnamečio vaiko teisių ir interesų pažeidimas yra akivaizdus.

Ieškovė sutinka, kad buto rinkos vertė yra išaugusi, tačiau tik dėl pačios ieškovės patirtų išlaidų ir investicijų, todėl atsakovas neteisus teigdamas, jog ieškovė turi galimybes išlaikyti sūnų iš atsakovo palikto turto kainos padidėjimo. Apelianto teiginys, jog ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai pagerėjusi, yra klaidingas. Svarbia aplinkybe laiko ta, kad išlaikymas pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą sutartį iš atsakovo vaikams buvo nustatytas ne turtu, bet konkrečia vienkartine pinigų suma - 11 288,91 Lt. Ši suma niekaip nesusijusi su nekilnojamojo turto rinkos vertės pokyčiais, todėl atsakovas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai ją sieja su šalių turto padalijimu. Nustatytą nedarbingumą ieškovė akcentuoja dėl sumažintos galimybės įsidarbinti, todėl atsakovas teigdamas, kad padėtis darbo rinkoje nėra beviltiška, prieštarauja pats sau, nes apeliantas pats vyksta dirbti į užsienį. Atsakovas teismui nurodė neteisingus duomenis: atsakovui už darbą (duomenys neskelbtini) periodiškai buvo mokamas darbo užmokestis, kurio vidurkis - 9444,98 Lt. Atsakovo teiginiai, jog jo banko sąskaitose yra kitų asmenų patikėtų lėšų yra niekuo nepagrįsti. Pažymi, kad teiginius apie draugės ar jos mamos pinigus, kitų asmenų suteiktas lėšas atsakovas privelėjo įrodyti leistinais įrodymais, nes tai yra šalies pareiga. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo - nors jis oficialiai ir nedirba, tačiau yra visiškai darbingas, dirbti važinėja į užsienį, o iš banko sąskaitų matyti, kad jis gauna pastovias pajamas. Todėl teismas teisingai įvertino byloje esančias aplinkybes ir nustatė, kad yra pagrindas keisti išlaikymo formą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Taigi tėvai privalo patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju pirmiausiai reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Santuoka bendru susitarimu tarp šalių (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu yra nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsižvelgiant į tai, kad R. N. turi išmokėti R. N. 11288,91 Lt už jam tenkančią pasidalinto turto dalį, šalys susitarė, kad ši konkreti 11288,91 Lt pinigų suma yra įskaityta kaip R. N. suteiktas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. N., g. (duomenys neskelbtini), ir M. N., g. (duomenys neskelbtini), nuo 2002 m. liepos 1 d. iki vaikų pilnametystės ir laikytina, kad R. N. pilnai įvykdė pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (1 t., 9-10 b. l.). Šalių dukra A. N., g. (duomenys neskelbtini) , šiuo metu yra pilnametė, o atsakovas R. N. ir ieškovė R. N. yra nepilnamečio M. N. gim. (duomenys neskelbtini) , tėvai (12 b. l.).

Dėl ieškinio teisinio pagrindo

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad išlaikymas iš atsakovo 2002-07-31 sprendimu nebuvo priteistas, todėl negalėjo būti didinamas ar kitaip keičiamas, ieškovė turėjo ginčyti 2002-07-31 sprendimu patvirtintą visą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Pažymima, kad LR CK 3.193 str. 1 dalyje numatyta, jog nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. LR CK 3.196 str. 1 dalyje reglamentuota, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Nagrinėjamos bylos atveju, šalys pasirinko išlaikymo, mokamo konkrečia pinigų suma, formą. Tai yra, Joniškio rajono apylinkės teismo 2002 m. liepos 31 d. patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 11 288,91 Lt kompensacija, kurią R. N. turėjo sumokėti R. N. už jai santuokos nutraukimo metu tekusią turto dalį, buvo įskaityta kaip R. N. išlaikymas nepilnamečiams vaikams - A. N. ir M. N., t.y. nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas LR CK 3.196 str. 1 dalyje 2 punkte numatyta forma – konkrečia pinigų suma.

LR CK 3.201 str. 1 dalyje numatyta teisė reikšti ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Todėl teismas pagal gali pakeisti priteisto išlaikymo formą –LR CK 3.201 str. 3 dalis. Pažymėtina ir tai, kad teismas sprendimu negali tvirtinti tokios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nebūtų nustatytas išlaikymo vaikams forma ir dydis (LR CK 3.53 str. 4 d.).

Apelianto argumentas, kad ieškovė turėjo ginčyti 2002-07-31 sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra patvirtinta teismo sprendimu, jame išspręsti klausimai numatyti LR CK 3.59 str., ir toks sprendimas šalims yra privalomas, todėl teismas negali dar kartą spręsti tų pačių klausimų, kurie jau yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Todėl LR CK 3.201 numato galimybę kreiptis tik dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo, tačiau ne dėl kitų klausimų, kurie buvo išspręsti įsiteisėjusiu sprendimu patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Dėl išlaikymo priteisimo pagrįstumo

Apeliantas, pirmosios instancijos skundžiamo teismo sprendimo argumentą, kad 2002-07-31 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pažeisti nepilnamečių vaikų interesai ir neatitiko 2002-07-31 sprendimu patvirtintos sutarties esmės bei išreikštos sutarties šalių valios, laiko nepagrįstu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 11 288,91 Lt kompensacija, įskaityta, kaip atsakovo išlaikymas nepilnamečiams vaikams, padalinus į kas mėnesį mokamas periodines išmokas (išlaikymo priteisimo metu bendras vaikams išlaikymo reikalingas laikotarpis sudarė 184 mėnesius) sudaro 61,35 Lt kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui nuo sprendimo priėmimo iki vaikų pilnametystės, kai sprendimo priėmimo momentu 1 MGL sudarė 125 Lt, todėl teisėjų kolegija pagrįsta laiko teismo išvadą, kad patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Teisėjų kolegija neabejoja, kad 61,35 Lt kas mėnesį suma negali patenkinti net minimalių vaiko poreikių, tai prieštarauja įstatymui ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, todėl teismas pagrįstai pakeitė išlaikymo formą. Tokiu būdu teismo sprendime buvo laikytasi prioritetinio vaikų teisių apsaugos principo.

Atsakovas nepilnamečiam sūnui jau yra suteikęs paties teismo paskaičiuotą išlaikymą po 61,35 Lt kas mėnesį, todėl apeliantui neaišku kaip turėtų mokėti priteistą išlaikymą – skirtumą tarp šios sumos ar teismo priteistą 350,00 Lt išlaikymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui formą keistina nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2011-05-09, todėl neabejotina, kad apeliantas nuo šios dienos privalo mokėti išlaikymą sūnui po 350 Lt.

Dėl ieškovės turtinės padėties vertinimo

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas analizuodamas ieškovės turtinę padėtį, neįvertino jos turimo nekilnojamojo turto, kuris jai atiteko po santuokos nutraukimo su atsakovu, ir to turto padidėjimo vertės.

Svarbia aplinkybe teisėjų kolegija laiko ta, kad išlaikymas pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą sutartį iš atsakovo vaikams buvo nustatytas ne turtu, bet konkrečia vienkartine pinigų suma - 11 288,91 Lt. Todėl ši suma niekaip negali būti susijusi su nekilnojamojo turto rinkos vertės pokyčiais. Nurodytų argumentų pagrindu, atsakovas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai ją sieja su šalių turto padalijimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuo 2000-03-15 neterminuotai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, ieškovė gali dirbti lengvą fizinį darbą ne visą darbo dieną (1 t., 16, 113 b. l.). Nuo 2011-04-20 ieškovė registruota darbo biržoje, nuo 2011-04-28 iki 2011-09-30 gavo 1205,45 Lt nedarbo draudimo išmoką ir nuo 2011-10-03 iki 2011-10-31 gavo 560,00 Lt mokymo stipendiją (1 t., 8, 153 b. l.). Šio aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad ieškovei nustatytas nedarbingumas apriboja ir sumažina jos galimybes įsidarbinti. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovės turtinė padėtis yra pagerėjusi.

Dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo

Apeliantas argumentams pagrįsti, kad bankų sąskaitose yra jo darbo užmokestis, kuris panaudotas pragyvenimui, kitų asmenų patikėtos lėšos, nepateikė jokių įrodymų.

Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina apie atsakovo turimas sąskaitas ir piniginių lėšų judėjimą nuo 2011-06-01 iki 2012-01-01, kur nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje buvo 4902,77 Lt judėjimas; (duomenys neskelbtini) sąskaitoje turėjo 3818,00 Lt; (duomenys neskelbtini) banke turėjo 11113,09 Lt; (duomenys neskelbtini) sąskaitoje turėjo 5448,55 Lt, nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01 buvo 40657,34 Lt judėjimas (1 t., 164-169, 173-184; 2 t., 1-12 b .l.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas laikotarpiais nuo 2002-08-01 – 2011-05-31 ir nuo 2007-02-01 iki 2007-03-22 buvo samdomas darbuotojas (duomenys neskelbtini) ir gavo 2191,59 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių; nuo 2007-04-18 iki 2007-07-11, nuo 2007-07-20 iki 2007-11-09, nuo 2007-11-16 iki 2007-12-20 buvo samdomas darbuotojas (duomenys neskelbtini) ir už minėtus laikotarpius gavo 8324,17 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių; nuo 2010-09-23 iki 2010-11-10, nuo 2010-12-29 iki 2011-04-01 buvo samdomas darbuotojas (duomenys neskelbtini) ir už minėtus laikotarpius gavo 4336,68 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių; nuo 2011-04-29 iki 2011-08-02 buvo samdomas darbuotojas (duomenys neskelbtini) ir už minėtus laikotarpius gavo 7782,90 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių (1 t., 27-33, 146-148 b. l.).

Banko (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriaus pateikti išrašai iš atsakovo banko sąskaitos, patvirtina apie atsakovui už darbą (duomenys neskelbtini) periodiškai mokamą darbo užmokestį, kurio vidurkis 9444,98 Lt (2 t., 2-12 b. l.). Teismo išreikalauti dokumentai iš bankų, kuriuose atsakovas turi sąskaitas, rodo, kad atsakovas turėjo terminuotų indėlių (1 t., 174-184 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu atsakovas būtų registruotas darbo biržoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, susijusios su išlaikymo reikalingumu ir galimybę ją teikti yra vertinamojo pobūdžio. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.). Nurodytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija laiko, kad apeliantas apeliacinio skundo teiginius apie jo mamos pinigus, kitų asmenų suteiktas lėšas privelėjo įrodyti leistinais įrodymais, tačiau to nepadarė.

Bylos duomenimis ieškovei priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., šis nekilnojamasis turtas liko ieškovės asmenine nuosavybe nutraukus su atsakovu santuoką (1 t., 35 b. l.). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovui pagal 2007-11-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-6226 priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (1 t., 17 b. l.). Atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė 1986 m. gamybos VW GOLF, v. n. (duomenys neskelbtini) (1 t., 26 b. l.). Vertindama atsakovo turtinę padėtį teisėjų kolegija pažymi, kad ne tik vienintelio buto įsigijimas, bet ir piniginės lėšos bankuose, gaunamos pajamos, sąlygoja vertinti atsakovo turtinės padėties pagerėjimą.

Byloje nėra ginčo dėl vaiko poreikių padidėjimo, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Vertindama šalių turtinę padėtį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė yra netekusi darbo, šiuo metu bedarbė, yra 50 procentų nedarbinga, kas, kaip minėta, apsunkina darbo paieškas. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro nedarbingumo pensija, kurios dydis 384,86 Lt. Tuo tarpu, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, atsakovo turtinė padėtis pagerėjo - nors jis oficialiai ir nedirba, tačiau yra visiškai darbingas, dirbti važinėja į užsienį, o iš banko sąskaitų matyti, kad jis gauna pastovias pajamas. Todėl nėra teisinio pagrindo, atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, šalių turtinę padėtį vertinti kaip vienodą. Įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju priteista iš atsakovo 350 Lt išlaikymo suma jo nepilnamečiui sūnui yra pagrįsta. Remdamasi aptartais argumentais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, tinkamai vertino surinktų įrodymų visumą bei jų pagrindu priėmė pagrįstas išvadas.

Dėl uzufrukto teisės

Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad atsakovas gera valia teikė išlaikymą sūnui iki šios bylos iškėlimo, suteikdamas jam galimybę naudotis banko sąskaitoje esančiais pinigais ir domėdamasis jų panaudojimu, todėl laiko, kad ieškovei nebuvo pagrindo reikalauti priteisti išlaikymą ir teismui nebuvo pagrindo jį priteisti bei ieškovę skirti vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių apelianto teiginį dėl savanoriško išlaikymo teikimo sūnui iki bylos iškėlimo. Apelianto suteikimas galimybe sūnui naudotis banko sąskaitoje esančiais jo pinigais ir domėtis jų panaudojimu, nepagrindžia būtino teikti išlaikymo tinkamumo. Pažymėtina, kad visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausiai turi būti naudojamos būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti (maistas, drabužiai, mokymas, ugdymas ir pan.), o esant pakankamai lėšų, jos gali būti panaudotos ir laisvalaikio reikmėms, išlaidoms, susijusioms su gyvenamojo būsto išlaikymu ir pan. Todėl nepilnamečiui vaikui suteikimas pačiam naudotis banko sąskaitoje esančiais pinigais, kad ir paties atsakovo kontroliavimu naudojamais pinigais, negali išskirtinai užtikrinti būtinų vaiko poreikių patenkinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovę skyrė sūnaus išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atmestini.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijos, kurios yra pagrįstos įstatymo nustatyta tvarka (2 t., 61-62,74 b. l.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 1210,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.