Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

jis laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., dirbdamas (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, direktorius pareigose ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, netinkamai organizavo (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent: būdamas atsakingas už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, 2018 m. rugpjūčio 1 d. įmonės reorganizacijos metu, neorganizavo privalomos inventorizacijos, kaip numatyta Inventorizacijos taisyklių 9 punkto 1 dalies nuostatose: ,,Subjektai inventorizuoja turtą ir įsipareigojimus dažniau, nei nurodyta taisyklių 7 ir 8 punktuose, kai: 9.1. yra reorganizuojami (pagal sprendimo reorganizuoti subjektą priėmimo dienos būklę) ar likviduojami (pagal subjekto likvidatoriaus paskyrimo dienos būklę)“, todėl negalima palyginti duomenų ir nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų likučiai teisingai užfiksuoti 2018 m. rugpjūčio 1 d. bendrovės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.

Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo prisipažino, paaiškino, kad 2018 m. jie nutarė reorganizuoti (duomenys neskelbtini) atskiriant veiklas ir taip susiformavo dvi įmonės - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. du atskiri vienetai, kurie nuosavybės teise priklauso jam. Ir kada įvyko šių veiklų atskyrimas, įvyko nusikaltimas - jų darbuotojas pasisavino reikšmingą pinigų sumą. Žmogus metus laiko savinosi pinigus iš įmonės ir jie tada kreipėsi į policiją, teismą dėl žalos priteisimo. Tyrėjams šiuo atveju buvo sunku nustatyti žalos pagrįstumą ir šioje vietoje yra tas kabliukas dėl inventorizacijos. Inventorizacijos procesui skyrė lėšų, samdė kompanijas, kurios padėtų. Pagal įstatymo raidę vėliau pastebėjo, kad tai turėjo būti padaryta. Išankstiniuose spėjimuose ir planuose, manė, kad pakaks turto, įsipareigojimų priėmimo-perdavimo aktų. Dabar žino, pripažįsta, kad tai buvo jų klaida. Inventorizacija buvo atlikta po dviejų mėnesių, bet pats įmonės reorganizavimas atliktas formuojant perdavimo-priėmimo aktus, kur visus jų įsipareigojimus galima nustatyti. Tai buvo buhalterinis veiksmas, kurį atliko. Ne kasdien daro įmonių reorganizavimus, ne kasdien turi didelius įmonių augimus ir nepaisant to, kad turėjo pasamdę konsultantą ir advokatų kontorą, kuri dirbo prie šio didelio projekto, duotuoju atveju manė, kad priėmimo-perdavimo aktai atstos šitą veiksmą, buhalteriškai tai įteisino, o fiziškai veiksmą atliko tik po dviejų mėnesių. Tikėjos, kad tai bus mažareikšmis nusižengimas, bet pasiekė sprendimas, kad tai buvo kaip tyčinės veiklos pasekmė. Įmonės nebuvo restruktūrizuojamos, jos toliau veikia ir už tai, kad fiziškai nesuskaičiavo savo turto, jam gresia tyčinė veika, kas, mano, nėra adekvatu. Dabar po ikiteisminio tyrimo pradėjimo įmonėje nebėra neištaisytų trūkumų. Po šių įvykių VMI jų netikrino, jie tik periodiškai daro kryžminius sutikrinimus. Mokesčius moka pareigingai. Labiausiai tikrina bankai, kada skolina lėšas. Dabar pas juos yra daromos kasmėnesinės inventorizacijos, ėmėsi priemonių, kad tokie įvykiai nebesikartotų. Kiek inventorizacijų buvo atlikta 2018 m., negali pasakyti, bet mano, kad galėjo būti keturios. Pripažįsta, kad neatliko veiksmų ir sutinka, kad dėl to kilo pasekmės. Prašo atsižvelgti į tai, kad pripažįsta faktą, jo neneigia, iš to padarė išvadas, galiausiai finansiškai nukentėjo patys, o tikslumas, detalumas yra tos žmogiškos klaidos, kurios yra netyčinės.

Iš 2019 m. liepos 15 d. Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. A. pranešimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29855-19 matyti, kad buvo gautas (duomenys neskelbtini) pareiškimas, jog atlikus bendrovės sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), prekių inventorizaciją laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. spalio 31 d., nustatytas 8453 vnt. EUR-A-3 padėklų trūkumas, dėl ko bendrovei padaryta 30 001,50 eurų (be PVM) turtinė žala (1 t., 1-3 b. l.).

Iš 2020 m. rugsėjo 24 d. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. Ž. nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus matyti, kad Specialisto išvadoje užfiksuoti aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje. Pranešimas apie įtarimą įteiktinas įmonės vadovui, kuris šiame ikiteisminiame tyrime yra pareiškėjas, todėl vadovaujantis Rekomendacijomis dėl nusikalstamų veikų tyrimų sujungimo ir atskyrimo, tikslinga atskirti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalį į atskirą (1 t., 18-25 b. l.).

Iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įvertinus tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus ir atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., nes (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsniu, 14 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Inventorizacijos taisyklių 9.1, 9.2, 50, 51, 64, 65 punktų nuostatomis, Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 37 punkto nuostatomis, nes: 1) Tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) reorganizuota sukuriant dvi bendroves: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Reorganizacijos datai 2018 m. rugpjūčio 1 d. pateiktos dvi atsargų kiekinės suminės ataskaitos su skirtingais duomenimis, kurie neinventorizuoti ir nepalyginami su prieš reorganizaciją ir po jos pateiktų inventorizacijų aprašų duomenimis kaip numatyta Inventorizacijos taisyklių 9 punkto 1 dalies nuostatuose: „9. Subjektai inventorizuoja turtą ir įsipareigojimus dažniau, nei nurodyta Taisyklių 7 ir 8 punktuose, kai: 9.1. yra reorganizuojami (pagal sprendimo reorganizuoti subjektą priėmimo dienos būklę) ar likviduojami (pagal subjekto likvidatoriaus paskyrimo dienos būklę)<...>“, todėl tyrimo metu nebuvo galima palyginti duomenų ir nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) turto ir įsipareigojimų likučiai buvo teisingai užfiksuoti 2018 m. rugpjūčio 1 d. bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Po 2018 m. rugpjūčio 1 d. reorganizacijos įformintoje atsargų inventorizacijoje pagal 2018 m. spalio 31 d. apskaitos duomenis inventorizacijos aprašu Nr. 2018-10-K1 (2 mėn. po reorganizacijos) fiksuotas prekių 8453 vnt. trūkumas už 30 001,50 Eur, tačiau negalima jų duomenų palyginti su bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos duomenimis ir nustatyti jų teisingumo, nes reorganizacijos metu 2018 m. rugpjūčio 1 d. nebuvo atlikta inventorizacija. Pažymėtina, jog bendrovės (duomenys neskelbtini) tiek apraše pagal 2017 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenis Nr. 2 materialiai atsakingo asmens sandėlininko-darbininko A. J. parašo nėra, tiek atsargų inventorizacijos apraše pagal 2017 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenis Nr. 2 materialiai atsakingo asmens sandėlininko-darbininko P. R. parašo nėra, tai rodo, jog (duomenys neskelbtini) nesivadovavo Inventorizacijos taisyklių 51 punkto nuostatomis: „51.<...>atsargų inventorizavimo aprašuose turi būti rašytinis patvirtinimas, kad visi gavimo ir nurašymo arba išdavimo dokumentai atiduoti subjekto buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, gautas turtas užpajamuotas, o perduotas turtas nurašytas arba išduotas, taip pat nurodomi paskutinių gavimo, nurašymo arba išdavimo dokumentų numeriai, datos, padaromas įrašas: „Visą šiame inventorizavimo apraše išvardytą turtą komisija man dalyvaujant patikrino ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau“ ir po juo pasirašo atsakingas (atsakingi) asmuo (asmenys). Jeigu atsakingas (atsakingi) asmuo (asmenys) turi pretenzijų, inventorizacijos komisija turi perskaičiuoti (persverti, išmatuoti) inventorizuojamą turtą. Jeigu ir po pakartotinio patikrinimo atsakingas (atsakingi) asmuo (asmenys) atsisako pasirašyti inventorizavimo aprašą, tai įrašoma inventorizavimo apraše, o jis (jie) turi raštu paaiškinti atsisakymo pasirašyti priežastis ir pasirašyti paaiškinimą. Šis pridedamas prie inventorizavimo aprašo (1 t., 63-134 b. l.).

Iš 2021 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad specialistė, apžiūrėjusi jai pateiktus dokumentus, pateikė išvadą, jog R. K. 2021 m. vasario 1 d. pateiktuose papildomuose dokumentuose bei paaiškinimuose nėra detalizuota informacija apie turto pasiskirstymą tarp sandėlių, konkrečiai, kokia turto dalis perkeliama į K. padalinio sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ir už kokią turto dalį materialiai atsakingas sandėlininkas-darbininkas A. J. (duomenys neskelbtini) sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvertinus kaltinamojo R. K. 2021 m. vasario 1 d. pateiktus papildomus dokumentus bei paaiškinimus, negalima palyginti duomenis ir nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų likučiai teisingai užfiksuoti 2018 m. rugpjūčio 1 d. bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nes (duomenys neskelbtini) sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), sandėlininkas-darbininkas A. J. prisipažino, kad įformindavo per didelį kiekį nupirkimo iš fizinių asmenų per elektroninį kasos aparatą ir įforminto per didelio kiekio nupirkimo sumai paimdavo pinigus iš (duomenys neskelbtini) elektroninio kasos aparato, tai yra į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė realiai neįvykusias operacijas ir dėl to įmonės finansiniai rodikliai neatitinka tikrovės, kurių dokumentaliai patikrinti nėra galimybės, nes reorganizacijos metu 2018 m. rugpjūčio 1 d. bendrovės (duomenys neskelbtini) sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), atsargų kiekinių ir suminių ataskaitų duomenys neinventorizuoti, o inventorizacijos metu turtas ir įsipareigojimai patikrinami ir jų faktiškai rasti likučiai palyginami su buhalterinės apskaitos duomenimis, nustatomi skirtumai (perteklius arba trūkumas), be to, reorganizacijos datai 2018 m. rugpjūčio 1 d. pateiktos 2 (dvi) ataskaitos su skirtingais duomenimis ir jose nurodytų 2018.08.31 likučių skirtumas sudaro: prekių kiekio 20206,05 vnt. (20206,05 vnt. = 22321,84 vnt. - 2115,79 vnt.), prekių vertės 47401,25 Eur (47401,25 Eur = 50078,55 Eur - 2677,30 Eur). Akcentuojant, jog inventorizacija nebuvo atlikta reorganizacijos metu 2018 m. rugpjūčio 1 d., todėl tyrimo metu negalima palyginti duomenų ir nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų likučiai buvo teisingai užfiksuoti 2018 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje ir nustatyti, ar duomenys yra teisingi, dėl ko negalima nustatyti po reorganizacijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. įformintų inventorizacijų (1. Pagal 2018 m. spalio 31 d. apskaitos duomenis Nr. 2018-10-K1, 2. Pagal 2018 m. lapkričio 30 d. inventorizacijos aktą, 3. Pagal 2018 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenis Nr. 1) duomenų teisingumo, iš jų ir po reorganizacijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. įformintoje atsargų inventorizacijoje pagal 2018 m. spalio 31 d. apskaitos duomenis inventorizacijos aprašu Nr. 2018-10-K1 (2 mėn. po reorganizacijos) fiksuoto prekių 8453 vnt. trūkumo už 30 001,50 Eur teisingumo. Įvertinus tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus ir atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., nes (duomenys neskelbtini) sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), sandėlininkas-darbininkas A. J. prisipažino, kad įformindavo per didelį kiekį nupirkimo iš fizinių asmenų per elektroninį kasos aparatą ir įforminto per didelio kiekio nupirkimo sumai paimdavo pinigus iš (duomenys neskelbtini) elektroninio kasos aparato, tai yra į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė realiai neįvykusias operacijas ir dėl to įmonės finansiniai rodikliai neatitinka tikrovės, kurių dokumentaliai patikrinti nėra galimybės, nes reorganizacijos metu 2018 m. rugpjūčio 1 d. bendrovės (duomenys neskelbtini) sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), atsargų kiekinių ir suminių ataskaitų duomenys neinventorizuoti, todėl (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsniu, 14 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Inventorizacijos taisyklių 9.1, 9.2, 50, 51, 64, 65 punktų nuostatomis, Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 37 punkto nuostatomis. Nesikeis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės Ž. G. 2020 m. rugpjūčio 7 d. atliktos specialisto išvados Nr. 04/11-2-25-7730 atsakymai, atlikus R. K. papildomai pateiktų dokumentų apžiūrą (1 t., 136-140 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Kvalifikuojant veiką kaip aplaidų apskaitos tvarkymą, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė, nes BK 223 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. nukreipia į kitus norminius aktus. Tai neatsargus nusikaltimas, kurio sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už jį kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikalstami padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie padariniai yra alternatyvūs – pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011). Šios nusikalstamos veikos objektas – buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, papildomas – valstybės finansiniai interesai. Aplaidaus apskaitos tvarkymo dalykas yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (sąskaitos-faktūros, kasos čekiai ir pan.), ir apskaitos registras – apskaitos dokumentų pagrindu parengta ūkinių operacijų arba ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (didžiosios knygos, žurnalai-orderiai, analitinės apskaitos knygelės ir pan.).

Pažymėtina, kad pagal aktualią teismų praktiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia padarinių buvimą minėtų BK straipsnių prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015). Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pasireiškiantis, pavyzdžiui, aplaidžiu apskaitos tvarkymu) buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga, t. y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015). Be to, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis reikalauja iš ūkio subjektų apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu reiškia, kad kaltininko veikoje yra nusikaltimo sudėtis, tačiau realiai jos pavojingumas nėra didelis. Veika mažareikšmė yra tuo atveju, kai ji iš esmė nedaro žalos įstatymų saugomoms asmens, visuomenės arba valstybės vertybėms, taip pat kai ji nesudaro galimybės kilti žalai.

Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416/2012, 2K-7-109/2013, 2K-413-895/2016 ir kt.) išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo turi būti atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius požymius. Objektyvieji požymiai – tai baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta. Subjektyvieji požymiai – tai kaltės turinys, jos forma, veikos motyvai, tikslai. Padarius išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme, pagal BK 37 straipsnį konstatuojamas veikos mažareikšmiškumas. Pažymėtina, kad taikyti BK 37 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016).

R. K., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atsakingu už inventorizacijų organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizacijos duomenų išsaugojimą (Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 719 9 punktas), privalėjo organizuoti inventorizaciją, nes Inventorizacijos taisyklės ūkio subjektams nenumato jokių išimčių dėl jos neatlikimo. Inventorizacijos tikslas yra įvertinti turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydžius, struktūrą, tačiau jos neatlikus atsirado padariniai - specialistė negalėjo iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) komercinės – ūkinės veiklos rezultatų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Esant išdėstytam, teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti aptartos R. K. veikos mažareikšmiškumą.

Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad R. K. įvykdytas nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, t. y. nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi jis inventorizacijos nepadarė, manydamas, kad įmonės inventorizaciją atstos priėmimo-perdavimo aktai, dėl to nenumatė, kad dėl šio pažeidimo gali kilti BK 223 straipsnyje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog R. K. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., dirbdamas (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, direktorius pareigose ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, netinkamai organizavo (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent: būdamas atsakingas už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, 2018 m. rugpjūčio 1 d. įmonės reorganizacijos metu, neorganizavo privalomos inventorizacijos, kaip numatyta Inventorizacijos taisyklių 9 punkto 1 dalies nuostatose: ,,Subjektai inventorizuoja turtą ir įsipareigojimus dažniau, nei nurodyta taisyklių 7 ir 8 punktuose, kai: 9.1. yra reorganizuojami (pagal sprendimo reorganizuoti subjektą priėmimo dienos būklę) ar likviduojami (pagal subjekto likvidatoriaus paskyrimo dienos būklę)“, todėl negalima palyginti duomenų ir nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų likučiai teisingai užfiksuoti 2018 m. rugpjūčio 1 d. bendrovės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. Taigi kaltinamojo R. K. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. K. padarė neatsargų nusikaltimą finansų sistemai, prisipažino ir gailisi nusikaltęs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ankstesnis teistumas išnykęs, dirba. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama viena iš švelnesnių BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – bauda, nustatant artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytos sankcijos minimumui jos dydį, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinamas trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1 500 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti 20 MGL (1 000,00 eurų) baudą, kurią nuteistasis per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo išdavimo poskyrį, esantį S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.