Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, apie teismo posėdį informuotas teismo šaukimą įteikiant viešo paskelbimo būdu, apie procesinių dokumentų įteikimą ir teismo posėdį paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (b.l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai – santuokos liudijimas – patvirtina jog ieškovės V. A. ir V. A. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 203 ( el. b .l. 7 ). Iš pateiktų gimimo liudijimų matyti, kad gyvendami santuokoje susilaukė dviejų vaikų E. A. gim. (duomenys neskelbtini) ir G. A. gim. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra pilnamečiai ( el. b. l. 8-9). Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo raštas (el. b. l. 10), patvirtina jog atsakovo vardu Lietuvoje nėra registruoto nekilnojamojo turto, ar transporto priemonių. Ieškovės vardu yra registruotas turtas įgytas ne kaip santuokinis turtas, todėl nutraukiant santuoką nedalintinas ( el. b.l. 11-20).

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, vienas kitu nuo 2004 metų nesirūpina, todėl bendras šeimyninis gyvenimas negalimas, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, paliktinos pavardės „A.“, atsakovui – „ A.“ (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Esant pateiktiems įrodymams, jog šalys nepilnamečių vaikų neturi, santuokoje įgyto ir jos nutraukimo metu dalintino turto nėra, teismas, nutraukdamas šalių santuoką, šių su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nesprendžia. Nesant jokių duomenų apie santuokos metu šalių prisiimtus ir iki šiol neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus, santuokos nutraukimo metu teismas nesprendžia šalių įsipareigojimų kreditoriams vykdymo tvarkos po santuokos nutraukimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 31,00 Eur žyminio mokesčio, priteistinos iš atsakovo V. A..

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 €, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.203, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „A.“, atsakovui – „A.“.

Priteisti iš atsakovo V. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją ir santuokos liudijimo originalą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuokos nutraukimo faktą, vedybų sutarčių registrui išsiųsti sprendimo kopiją.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.