Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2015-10-09 · Civilinė byla Nr. 2-870-959/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-09
Bylos Nr.
2-870-959/2015
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00725-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sergej Lebedev
Pareiškėjas
V. H.
Suinteresuotas asmuo
R. R., D. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-870-959/2015Proceso Nr. 2-18-3-00725-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.5., 3.4.4.19. (S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 9 d.Joniškis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Sergej Lebedev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos V. H. (buv. Tamošaitytės) pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. R. bei D. Z. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašė pratęsti terminą pateikti teismui ieškinį dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo mirusio asmens J. Z. įpėdiniams.

Suinteresuotas asmuo D. Z. su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. R. prašė pareiškimą atmesti bei priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja nuo 2006-08-29 dirba Didžiojoje Britanijoje.

CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI prie Finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-18/2014). Nustatęs, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, inter alia, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ ir kt. pareiškimus dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, bylos Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būt pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą.

Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. I. B., bylos Nr. 3K-3-20/2015; 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-296/2009).

Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga.

Pareiškėja nurodė, jog 2010-08-04 paskolino J. Z. 9000,00 Lt (2606,58 EUR). Skolos grąžinimo terminas sutartyje nenurodytas. J. Z. mirė 2013-05-14 ir jo palikimą priėmė suinteresuoti asmenys R. R. bei D. Z.. Taigi CK 5.63 str. 1 d. nustatytas terminas ieškiniui įpėdiniams pareikšti suėjo 2013-08-14 ir yra praleistas. Pareiškėja su pareiškimu dėl termino atnaujinimo į teismą kreipėsi praėjus „nepilnam pusmečiui“ nuo sužinojimo apie skolininko mirtį ir beveik dvejiems metams nuo skolininko mirties. Pareiškėjos teigimu, apie J. Z. mirtį ji sužinojo „prieš nepilną pusmetį“, nes gyveno užsienio valstybėje, kas, jos manymu, laikytina svarbia priežastimi įstatymo nustatytam terminui atnaujinti.

CK 6.873 str. 2 d. nustato, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nežiūrint to, kad skolos grąžinimo terminas pareiškėjos ir J. Z. sudarytoje sutartyje nenurodytas, pareiškėja nepateikė teismui duomenų apie tai, kad per penkerius metus nuo sutarties sudarymo ji buvo kreipusis į J. Z. su reikalavimu įvykdyti sutartį ar būtų atlikusi kitokius veiksmus, rodančius bent mažiausią susidomėjimą sudarytos sutarties vykdymu. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių apie tai, kad J. Z. mirė 2013-05-14, o pareiškėja apie jo mirti sužinojo tik „prieš nepilną pusmetį“ iki pareiškimo padavimo teismui, yra akivaizdu, kad pareiškėja su skolininku J. Z. daugiau kaip pusantrų metų nepalaikė ir net neieškojo jokių ryšių, elgėsi pasyviai, netikrino ir nekontroliavo, kaip vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, taip demonstruodama abejingumą savo teisėms, įgytoms pagal minėtą paskolos sutartį. Tokių veiksmų atlikimas priklausė būtent nuo pareiškėjos valios ir galėjo būti jos kontroliuojamas. Paskolos sutarties sudarymas suponuoja būtinybę pareiškėjai bent periodiškai domėtis šios sutarties tinkamu vykdymu, būti atidžiai, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų jai visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jai tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises. Taigi darytina išvada, kad pačios pareiškėjos neaktyvumas, siekiant turėti informacijos apie skolininką, nebendradarbiavimas, delsimas išsiieškoti negrąžintą paskolą iš sutartį sudariusio asmens sukliudė jai operatyviai sužinoti apie skolininko mirtį. Toks pareiškėjos elgesys neteikia pagrindo pateisinti termino pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui praleidimo priežasčių, todėl jos pareiškimas netenkintinas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 str. 6 d.). Suinteresuoto asmens R. R. bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (200,00 EUR), kurios, pareiškimą atmetus, priteistinos jai iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578, 290-292 straipsniais, teismas

nutarė:

pareiškimo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos V. H. suinteresuotam asmeniui R. R. 200,00 EUR (du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.

Teisėjas Sergej Lebedev