Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. K. paskirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir jau atlikta 30 parų arešto bausme, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme ir su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta R. K. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui ir 15 dienų. Bausmę nustatyta atlikti kalėjime. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas: laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. lapkričio 23 d. 14.30 val. iki 2022 m. lapkričio 24 d. 13.09 val. (1 diena), atliktos bausmės laikas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. teismo baudžiamąjį įsakymą (30 parų nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.), bausmės laikas, atliktas vykdant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2022 m. lapkričio 23 d. apie 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parduotuvėje „Moki veži“, esančioje Novočėbės k. 3, Kėdainių r., pasikėsino slapta pagrobti svetimą - UAB „Makveža“ priklausantį nedidelės - 174,24 Eur bendros vertės turtą – keturis elektrinius įrankių akumuliatorius „Hervin battery“, kurių vieno vertė 43,56 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes dar neišėjęs iš parduotuvės buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojo.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo R. K. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, teigiant, kad apylinkės teismas paskyrė per griežtą galutinę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, netaikyti bausmių bendrinimo, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. K. paskirta bausmė yra per griežta, neteisinga ir neproporcinga. Skunde nurodoma, kad apeliantas gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, davė aiškius, tikslius bei nuoseklius parodymus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. K. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje bei subendrinta ir paskirta galutinė bausmė nėra per griežta. Bausmė paskirta ir subendrinta tinkamai, vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo ir bendrinimo. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu R. K. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad R. K. nuteistas už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nagrinėjamu atveju nuteistajam R. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį paskirta bausmės rūšis – areštas.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, parinkdamas R. K. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, R. K. padarė vieną tyčinį, nebaigtą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 4 dalis). Teismas atsižvelgė į tai, kad baudžiamasis nusižengimas padarytas iš savanaudiškų paskatų, įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei taip pat įvertino ir nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y., kad jis tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat apylinkės teismas pagrįstai vertino tai, kad R. K. anksčiau teistas 22 (dvidešimt du) kartus, šis teistumas jam 23 (dvidešimt trečiasis) (2 t., b. l. 3–44), administracine tvarka baustas 91 kartą (2 t., b. l. 87–111), paskirtos administracinės nuobaudos nesumokėtos, todėl laikytina, kad paskirtos administracinės baudos yra galiojančios. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad daugiausiai kartų teistas už vagystes, administracine tvarka baustas daugiausiai kartų už smulkias vagystes. Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei jos dydį atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistasis R. K. yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, kartą lankėsi Kauno poliklinikos Kalniečių padalinio Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį. Anksčiau jam buvo skirtos švelnesnės bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas su bausmės vykdymo atidėjimu, tačiau tai, kaip matyti, teigiamos įtakos nuteistojo R. K. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad šis baudžiamasis nusižengimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis numatyta straipsnio sankcijoje – areštas, dydį parenkant didesnį nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis (27 paros). Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, nusikalto neišnykus ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinus teistumo, išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, jam paskirta griežtos rūšies bausmė (areštas) yra tinkamai paskirta bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę (20 parų arešto). Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

13. Apeliantas prašo įvertinti tą aplinkybę, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo skundą pažymi, kad šią aplinkybę apylinkės teismas įvertino skirdamas bausmę, todėl pakartotinai vertinti tų pačių aplinkybių nėra jokio teisinio pagrindo, nes aukštesnysis teismas su tokiu vertinimu sutinka. Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai subendrino paskirtas bausmes už skirtingais nuosprendžiais paskirtas galutines bausmes ir paskirta galutinė bausmė yra per griežta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad paskiriant galutinę bausmę buvo subendrinti šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. buvo paskirta 30 parų arešto bausmė (bausmė atlikta); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu R. K. buvo paskirta 30 parų arešto bausmė (bausmė neatlikta); Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu R. K. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. sausio 28 d.). Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, taikydamas dalinio sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės (1 metų laisvės atėmimo bausmės) iš dalies pridėdamas kitais nuosprendžiais paskirtas švelnesnes bausmes ir teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bei jau atliktą arešto bausmę, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui ir 15 dienų. Apylinkės teismas teisingai bei pagrįstai į atliktos bausmės laiką įskaitė: laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. lapkričio 23 d. 14.30 val. iki 2022 m. lapkričio 24 d. 13.09 val. (1 dieną), atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. teismo baudžiamąjį įsakymą (30 parų nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.), bausmės laiką, atliktą vykdant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendį. Teismų praktikoje nustatyta, kad bendrinant skirtingais baigiamaisiais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes, nepriklausomai ar paskirta bausmė jau yra atlikta, privalu bendrinti visas bausmes ir į galutinės bausmės laiką įskaityti jau realiai atliktą bausmę (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2023). Apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nustatytų esminių pažeidimų, bausmių bendrinimo aspektu, apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi skirtingais nuosprendžiais ir teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes iš dalies sudėjo ir į galutinės bausmės laiką įskaitė jau atliktas bausmes ir jų dalis. Ir nors apylinkės teismas tiksliai nenurodė kokią tikslią bausmės dalį prideda prie griežčiausios bausmės, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, dėl ko turėtų būti keičiamas apylinkės teismo nuosprendis, ar tuo labiau naikintinas. Todėl abejoti atliktu apylinkės teismo bausmių bendrinimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Taigi, teisėjų kolegija skundo argumentą, kad nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė yra per griežta ir neteisingai subendrinta atmeta kaip nepagrįsta.

14. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. paskyrus arešto bausmę. Daroma išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, jo nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus ir šios aplinkybės įrodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Sprendžiama, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus mažesnį bausmės dydį, ar tuo labiau kitą bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Įvertinusi paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

15. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.