Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-25 · Civilinė byla Nr. 2-424-1019/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-25
Bylos Nr.
2-424-1019/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01993-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Rimeikienė
Ieškovas
T. M.
Atsakovas
S. S.
Advokatai
Gintaras Algirdas Perednis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-424-1019/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01993-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.6; 3.4.1.6; 3.2.6.1; 3.2.6.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,sekretoriaujant Jolantai Žilienei,dalyvaujant ieškovei T. M., ieškovės atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui S. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui S. S., kuriuo ieškovė prašo (1) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui K. S. po 200 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, mokamų nuo ieškinio padavimo dienos iki K. S. sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; (2) paskirti ieškovę T. M. nepilnamečio K. S. lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; (3) priteisti iš atsakovo 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, terminą už 36 mėnesius skaičiuojant iki ieškinio teismui pateikimo dienos; (4) nustatyti nepilnamečio K. S. gyvenamąją vietą su motina T. M.; (5) neterminuotai apriboti atsakovo S. S. tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus K. S. atžvilgiu; (6) priteisti iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji ir atsakovas S. S. susituokė (duomenys neskelbtini) tik pagal (duomenys neskelbtini) apeigas, vykusias (duomenys neskelbtini). Civilinė santuoka sudaryta nebuvo. (duomenys neskelbtini) T. M. ir S. S. gimė sūnus K. S.. Gimus vaikui S. S. pradėjo vis dažniau neiti namo, nepilnametį vaiką K. S. vadindavo visokiais įžeidžiamais žodžiais, tokiais kaip „debilas“ ir pan., vaiku nesirūpino, darėsi agresyvus, bijodama dėl savęs ir vaiko, ieškovė (duomenys neskelbtini) su sūnumi K. S. grįžo į Lietuvą. Grįžusi su sūnumi namo, ieškovė apsigyveno pas savo mamą V. M., jos bute, esančiame Vilniuje. Atsakovas savo nepilnamečiam sūnui išlaikymo neteikia, taip pat sūnaus neišlaikydavo ir anksčiau, kai ieškovė su vaiku gyveno (duomenys neskelbtini). Ieškovė aktyviai dalyvavo darbo rinkos programoje, nuo (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota darbo biržoje ir jai buvo suteiktas bedarbio statusas. Būdama bedarbe, ji gaudavo nedideles pajamas. Nuo (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento gavo 76 Eur Socialinę pašalpą ir vienkartinę pašalpą – 555,04 Eur, iš viso – 631 Eur, šios pajamos gautos dėl nepilnametės dukters A. M. turimos negalios. Nuo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas T. M. išmokėjo 1587,64 Eur socialinę pašalpą, 817,20 Eur išmokas vaikui, šalpos neįgalumo pašalpą vaikui A. M. 1582 Eur, iš viso – 3986,84 Eur. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas nuo (duomenys neskelbtini), kaip nepasiturinčiai, paskyrė po 141,61 Eur socialinę pašalpą už abu nepilnamečius vaikus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas nuo (duomenys neskelbtini) už du T. M. nepilnamečius vaikus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. M., gim. (duomenys neskelbtini), paskirta socialinė pašalpa po 141,61 Eur. Ieškovės pajamos mažos ir jai trūksta lėšų išlaikyti nepilnamečius vaikus, dėl ko ji pagalbos prašo savo motinos. Ieškovė gauna nedidelę, maždaug 185 Eur, vaiko priežiūros išmoką ir nuo (duomenys neskelbtini) jai buvo išmokėta iš viso 413,74 Eur išmoka vaikui. Gaunamų pajamų sūnui K. S. išlaikyti nepakanka. Nepilnamečiui K. S. VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninėje buvo diagnozuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat vaikas serga (duomenys neskelbtini). Ieškovė baigė kursus VĮ (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 10 d. gavo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo kompetenciją (duomenys neskelbtini). Per mėnesį nepilnamečio sūnaus K. S. išlaikymui skiria 425 Eur: maistui – 65 Eur; higienai, vystyklams, skalbiniams, maudymui – 40 Eur; vaistams, vitaminams – 15 Eur; rūbams – 50 Eur; batams – 50 Eur; žaislams – 50 Eur; kelionėms – 155 Eur. Iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės, nes ši suma sudaro l/2 dalį visos sumos skiriamos nepilnamečio išlaikymui. S. S. neteikė išlaikymo nepilnamečiui vaikui už 3 metus (36 mėnesius). Tokiu būdu, atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui yra įsiskolinęs 7200 Eur. Tarp ieškovės ir atsakovo egzistuoja ginčas dėl sūnaus gyvenamosios vietos. Atsakovas su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas nepilnametį sūnų susigrąžinti į (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nepilnamečio gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Vilniaus apygardos teismas 2018-03-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-3003-603/2018 konstatavo, kad nepilnamečiui būnant Lietuvoje, tėvui nėra daroma kliūčių, siekiant bendrauti su vaiku, o grąžinus vaiką į (duomenys neskelbtini), vaikas prarastų nuolatinį stiprų emocinį ryšį su motina bei seserimi. K. S. socializavosi aplinkoje ir praplėtė socialinę aplinką, šeimoje sukurti geri santykiai, natūralus ir tvirtesnis emocinis ryšys su motina ir seserimi, įgytas stabilumo ir saugumo jausmas esamoje aplinkoje, geros buitinės sąlygos, galima sunki adaptacija naujoje aplinkoje ir pavojus prarasti bendravimą su motina ar iš esmės jį apriboti, vaiko gyvenimas jau žinomoje socialiai saugioje aplinkoje teikia daugiau garantijų vaiko interesams ir S. S. prašymą sugrąžinti nepilnametį K. S. į (duomenys neskelbtini) atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-04-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-885-236/2018 atsakovo atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2018-03-08 nutartį paliko nepakeistą. Todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitinka vaiko interesus. Atsakovo elgesys atspindi priešingą vaiko interesams tėvo įgyvendinimo valdžią, nes vaiku nesirūpina ir pasirūpinti vaiku pats nemoka, išlaikymo neteikia, nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Atsakovas negyvena ir negyveno Lietuvoje, į Lietuvą atvykęs niekada nebuvo, ieškovei atvykus į Lietuvą, su ieškove ir vaikais susitikęs nebuvo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eN2-3003-603/2018 pasisakė, jog atsakovas nuo vaiko išvežimo į Lietuvą momento neteikia vaikui išlaikymo, o visą vaiko priežiūros ir išlaikymo naštą perkėlė ant vaiko motinos pečių, kai tuo tarpu vaikui būtinas pastovus ir jo poreikius atitinkantis išlaikymas iš abiejų tėvų, be to, atsakovas nepateikė duomenų, kad jis pats ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų siekdamas atnaujinti bendravimą su vaiku ar dėtų kitas pastangas vaiko poreikių tenkinimui. Nurodė, kad akivaizdu, jog atsakovas visiškai savo vaiku nesirūpina, elgiasi prieš vaiko interesus, vengia atlikti savo pareigas vaikui ir nesirūpina vaiku, ir nėra pagrindo manyti, jog jis gali pasikeisti, todėl yra teisinis pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią jo sūnaus K. S. atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą. Nurodė, kad lankantis ieškovės gyvenamojoje vietoje nustatė, jog T. M., jos motina V. M., vaikai A. M. ir K. S. gyvena dviejų kambarių ieškovės motinai priklausančiame bute. Apsilankymo metu būstas buvo tvarkingas, švarus, buvo visi būtiniausi namų apyvokos daiktai. Bute yra du kambariai, virtuvė, vonios ir tualeto kambarys. Viename kambaryje yra lova, du foteliai, sekcija, kuriame miega ieškovė. Kitame kambaryje yra trys lovos, foteliai, stalas, daug žaislų. Šiame kambaryje miega ieškovės motina bei du jos nepilnamečiai vaikai. Nepilnametis K. S. nelanko jokios ugdymo įstaigos. Pasak ieškovės, vaikas turi (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu vaiko nuomonės išklausyti nepavyko, nes vaikas nekalbėjo, nors buvo kalbinamas įvairiais būdais, tačiau neprakalbo. Ieškovė teigė, jog atsakovas visiškai nebendrauja nei su ja, nei su sūnumi, neteikia jokio išlaikymo. Pasak ieškovės, ji norinti, jog atsakovas vaiko išlaikymui skirtų 200 Eur mokant kiekvieną mėnesį. Ieškovė sakė, jog vaiko neveda į jokią ugdymo įstaigą, nes (duomenys neskelbtini), todėl, ieškovės manymu, ugdymo įstaigos auklėtojos nenorės rūpintis tokiu vaiku. Tarnyba nurodė, kad prieštarauti ieškinio reikalavimui dėl tėvo valdžios apribojimo, taip pat dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina neturi pagrindo. Prašomo priteisti išlaikymo dydis, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį bei vaiko specialiuosius poreikius, būtų nepakankamas tenkinti net minimalius K. S. poreikius. Nustačius, jog atsakovas neteikė vaikui išlaikymo ir anksčiau, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nustatyta tvarka (b. l. 76-78, 142, 143, 149-150). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios prašymų atidėti bylos nagrinėjamą iš atsakovo teisme negauta.

Motyvuojamoji dalis

CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo laikymasis ypač reikšmingas sprendžiant visus su vaikų teisių įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų procesinių pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, taip pat neteikė rašytinio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui, darytina išvada, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, taip pat nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu, taip pat į tai, kad ieškovė prašė bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui S. S. nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus palaikė visiškai ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad ji vaiką auklėja viena, vaiko tėvas vaiko neauklėja, juo nesidomi, materialiai neremia. Vaiko tėvas visiškai nesuinteresuotas vaiku, jau prieš dvejus metus tai buvo patvirtinta. Vaikas augęs kartu su ieškove, pripratęs prie jos aplinkos, artimųjų. Su vaikais ji gyvena pas savo mamą. Nurodė, kad prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Ji kartu su atsakovu gyveno pusantrų metų, kartu su jais gyveno ir atsakovo sesuo. Atsakovas su vaiku gyveno tik tris mėnesius, o po to dingo, o grįžęs išvarė atsakovę su vaiku iš namų. Atsakovas materialiai neremdavo šeimos. Šiuo metu vaikui ji išleidžia apytiksliai 425 Eur per mėnesį visiems vaiko poreikiams patenkinti. Maistui išleidžia apie 85 Eur, higienai – 40 Eur. Vaikas vartoja vitaminus, neurologinius vaistus, kurie padeda nuo (duomenys neskelbtini), vaikui yra (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini), dėl šio sutrikimo ir naudojami neurologiniai vaistai, vaistai kainuoja apie 12-15 Eur. Šie vaistai nereikalingi kiekvieną mėnesį, jie geriami kas tris mėnesius. Vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini), vaikui reikalingi (duomenys neskelbtini), jie naudojami po tris mėnesius, t. y. per metus du kartus. Jie kainuoja 10-15 Eur mėnesiui. Vaikui yra nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl naudojami kremukai, jų kaina apytiksliai 10 Eur mėnesiui, kadangi naudojami nuolatos. Taip pat dėl vaiko alergijos, atsirandančio kosulio, vaikas vartoja sirupą, jis kainuoja ne mažiau 15 Eur, naudojamas ne nuolatos, kadangi priklauso nuo poreikio. Vaikas lanko nemokamus būrelius, darželio nelanko. (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini) kalbos kursus, jie nemokami šiuo metu. Vaiko būreliai šiuo metu nekainuoja. Vaiko aprangai vidutiniškai išleidžia 50 Eur mėnesiui, nurodė, kad šį mėnesį išlaidos aprangai buvo 40 Eur, prieš tai buvusį mėnesį - 30 Eur, o dar prieš jį buvusį - 60 Eur. Vaikas labai aktyvus, todėl jam dažnai reikalingi nauji rūbai. Su vaiku gyvena pas savo mamą, gyvena keturiese, t. y. ieškovė, jos du vaikai ir ieškovės mama. Bendrai už komunalines išlaidas sumoka apie 300 Eur per mėnesį, jeigu jos mama gauna kompensaciją – apie 200 Eur per mėnesį, šias išlaidas apmoka ieškovės mama, o ji jai kompensuoja. Atostogos per vasarą kainuoja apie 1500 Eur vaikui, kadangi kainuoja maistas, specialūs rūbai, atrakcionai. Paskutinį kartą buvo atostogauti su dukra iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) ir maždaug tiek kainavo atostogos su vaiku. Į kelionės išlaidas ieškovė įskaičiuoja ir gydymą, ir nuvažiavimą, draudimą, maitinimą, atrakcionus ir t. t. Šiuo metu ieškovės pajamos yra apie 600 Eur, šias pajamas sudaro vaikų pinigai, socialinė parama. Jos dalis paramos yra 220 Eur, o vaikai gauna daugiau, gauna po 76 Eur. Taip pat gauna iš vaikų išlaikymo fondo 200 Eur dėl dukters išlaikymo. Ieškovė jai priklausančio registruotino turto neturi, išlaiko du nepilnamečius vaikus. Dukrai reikalingi (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), nustatyta (duomenys neskelbtini), dukrai (duomenys neskelbtini), ji lanko mokyklą. Ieškovė registruota darbo biržoje, šiuo metu nedirba, nes jai reikalingos licencijos bei yra didžiulis patento mokestis, kad galėtų dirbti. Pagal profesiją ji – (duomenys neskelbtini), tačiau pagal darbdavio atranką ji neatitinka reikalavimų. Iki tol ji nedirbo, nes turėjo prižiūrėti vaiką pagal gydytojų rekomendacijas. Vaikus ieškovei padeda išlaikyti jos mama, ji prisideda sumokėdama už komunalinius mokesčius. Apie atsakovo turtinę padėtį nurodė, kad kol ieškovė buvo nėščia, viskas vyko sklandžiai, kai gimė vaikas, jis buvo paleistas iš kolonijos. Ji žino, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) pagal specialybę, o, kiek jai žinoma, nuo 2018 metų atsakovas nedirba, apie tai, ar turi kitų išlaikytinių, ji nežino. Per laiką, kol ieškovė su atsakovu gyveno skyriumi, atsakovas neteikė išlaikymo ir nei kiek nesidomėjo šeima, su vaiku nesimatė. Vaiku atsakovas nesirūpindavo, vaikui neskambindavo. Atsakovas ieškovę išvarė iš namų ir davė jai 50 svarų, priežasčių, kodėl jis tai padarė, ji nežino. Po šio įvykio ieškovė grįžo į Lietuvą. Ieškovė gaudavo iš atsakovo žinutes, kad jis su ja susidoros, kad pasimatys teismuose. Su vaiku atsakovas nebendravo nuo grįžimo į Lietuvą, vaiku jis nesirūpino, tačiau atsakovas liejo pyktį ieškovės atžvilgiu. Po to, kai atsakovas kreipėsi į teismą dėl vaiko grobimo, situacija nesikeitė, jis nepradėjo bendrauti su vaiku ar juo rūpintis. Ieškovės manymu, tikimybės, kad situacija pasikeis nėra, kadangi jis vertina, kad tik moteris turi rūpintis vaiku, o jo santykis su vaiku yra neigiamas – jis juo nesidomi, nesirūpina, pas daktarus nenuveda, neišlaiko. Atsakovas niekuomet nėra išreiškęs noro auginti sūnų, jis jos ir vaiko nelaiko šeima.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė pateikė galutinę išvadą byloje ir nurodė, kad ieškovė visą laiką viena rūpinosi nepilnamečiu vaiku, padedant seneliams. Motina vaiku rūpinasi, jį prižiūri tinkamai, užtikrina jam tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl nėra pagrindo prieštarauti vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su mama. Atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, todėl atsakovės prašymas priteisti prašomą išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas. Įvertinus vaiko poreikius, tai, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, turi būti tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas visiškai nebendrauja nei su ieškove, nei su sūnumi, neteikia vaikui išlaikymo, juo nesidomi, todėl nėra pagrindo manyti, kad vaiku rūpinsis ateityje, atsižvelgiant į tai, prašymui, kad būtų apribota S. S. tėvo valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, neprieštarauja.

Ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad teismui pateikta išlaikymo sąmata, ieškovės vertinimu, atitinka vaiko poreikius. Ieškovė pinigus vaiko atostogoms kaupia kas mėnesį, todėl net ir jei nepavyktų ieškovei kas metus išvažiuoti su vaiku atostogų, tie pinigai bus panaudojami ir vaiko ekskursijoms mokykloje, tai bus kaupiamos lėšos vaikui, vaiko tobulinimui. Apie atsakovo turtinę padėtį ieškovei nėra žinoma. Atsakovo požiūris į šeimą nebuvo suderinamas su šeimos poreikiais, dėl šios priežasties ieškovė išvyko atgal į Lietuvą. Atsakovas išlaikymo vaikui neteikė niekuomet, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki ieškinio padavimo. Vaikas yra mažas, jis pripratęs prie mamos, su tėvu jis ir negalėtų gyventi, vaiko ir mamos ryšys yra labai stiprus. Vaiko tėvas nei vaikui gyvenant (duomenys neskelbtini), nei Lietuvoje vaiku nesidomėjo, todėl ir nesidomės. Atsakovas savo vaiką laiko nepilnaverčiu, jis jam nereikalingas. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas S. S. yra nepilnamečio vaiko K. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 13). Ieškovės, davusios priesaiką teismo posėdžio metu, paaiškinimais nustatyta, kad vaikas gimė šalims gyvenant kartu, tačiau, gimus vaikui, (duomenys neskelbtini) ieškovė su vaiku grįžo į Lietuvą (b. l. 15), atsakovas atvykęs į Lietuvą nebuvo. Byloje nustatyta, kad atsakovas su vaiku išvis nebendrauja. Nustatyta, kad atsakovas 2018 m. pradžioje kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu grąžinti vaiką į nuolatinės gyvenamosios vietos šalį – (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą (b. l. 26-33, 34-43). Teismai konstatavo, kad atsakovas nuo vaiko išvežimo į Lietuvą momento neteikia vaikui išlaikymo, o visą vaiko priežiūros ir išlaikymo naštą perkėlė ant ieškovės pečių; konstatuota, kad atsakovas ne iki galo supranta tėvo pareigų apimtį ir nėra pasirengęs prisiimti visišką atsakomybę dėl vaiko auklėjimo ir globos.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

Atsakovui ieškinys įteiktas tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Pažymėtina, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas pažymi, kad jei tėvai nevykdo pareigos bendrauti su vaiku, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas).

Byloje nustatyta, kad atsakovas beveik ketverius su puse metų, t. y. iš esmės nuo vaiko gimimo, neįgyvendino tėvo valdžios – su vaiku nepalaiko artimų ryšių, su juo nebendravo, juo nesirūpino, nesidomėjo jo pasiekimais ir neauklėjo, neišlaikė. Atsakovas vaiką matė tik kūdikį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui buvo sudarytos kliūtys bendrauti su vaiku (CPK 178 straipsnis). Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad atsakovas be jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių visiškai nedalyvavo sūnų auklėjant ir ugdant, sąmoningai nevykdė savo kaip tėvo konstitucinės pareigos rūpintis nepilnamečiu sūnumi, buvo visiškai abejingas vaiko likimui, nedėjo jokių pastangų ryšiui su sūnumi sukurti ir tą ryšį išsaugoti (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, visiškas nusišalinimas nuo vaiko auginimo, auklėjimo daugiau nei ketverius metus neabejotinai daro ypatingą žalą vaiko raidai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui nuo vaiko gimimo.

Teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas apskritai žino, kokie yra jo sūnaus poreikiai ir kaip juos geriausiai būtų galima užtikrinti. Byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas visiškai nesirūpino sūnumi ir nevykdė tėvo pareigų.

Vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl tėvų valdžios apribojimo, išklauso vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgia. Pažymėtina, kad šalių nepilnametis sūnus bylos nagrinėjimo teisme metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Todėl esant byloje pakankamai kitų duomenų apie tarp atsakovo ir sūnaus tarpusavio ryšio nebuvimą bei atsakovo, kaip tėvo, pareigų nevykdymą, teismas tiesiogiai teisme neapklausė nepilnamečio vaiko. Teismo vertinimu, ketverių metų amžiaus vaiko galimybės, iš esmės nepažįstant tėvo, suformuluoti konkrečią nuomonę dėl tėvo valdžios apribojimo (asmeninių ir turtinių teisių apribojimo) yra akivaizdžiai ribotos.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad atsakovo gyvenimo būdas ir požiūris į tėvo valdžios įgyvendinimą iš esmės nesikeičia – atsakovas neteikia išlaikymo, nesiima jokių priemonių sukurti santykį su sūnumi. Toks atsakovo elgesys rodo, kad jis gyvena tenkindamas tik savo poreikius ir nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikui. Akivaizdu, kad toks tėvo elgesys daro vaikui žalą. Konstatuotina, kad atsakovas stokoja atsakomybės, nesuvokia tėvų valdžios turinio, pareigos auklėti ir prižiūrėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad vaiko tėvas visiškai nesirūpina vaiku, vengia atlikti pareigas auklėti vaiką ir yra nusišalinęs nuo jo priežiūros, išlaikymo, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvo valdžios apribojimas.

Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Nors atsakovas 2018 metais kreipėsi į teismą dėl vaiko grąžinimo į (duomenys neskelbtini), tačiau nedėjo realių pastangų bendrauti, sukurti ryšį su vaiku, rūpintis jo auklėjimu, neteikė išlaikymo. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius paaiškinimus, nustatyta, kad atsakovas S. S. yra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi vaiku, ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti. Atsakovas dėl savo kaltės ir nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis juo, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jam tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Toks atsakovo tėvo pareigų savo vaiko atžvilgiu nevykdymas vertintinas kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams ir žalos vaiko raidai darymu. Duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra, nes, kaip konstatuota, atsakovas neteikia išlaikymo, nesiima jokių priemonių sukurti santykį su sūnumi, todėl laikinas jo, kaip tėvo, valdžios apribojimas sūnaus atžvilgiu būtų betikslis, kadangi jis nedės pastangų vykdyti tėvo pareigų. Byloje duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės T. M. reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovui S. S. tėvo valdžią vaiko K. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovui galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašė nustatyti sūnaus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, kadangi vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove ir ieškovė viena juo rūpinasi. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprieštaravo, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tarnyba pateikė išvadą, kad ieškovė su vaiku gyvena dviejų kambarių ieškovės motinai priklausančiame bute, namuose sudarytos tinkamos sąlygos berniukui augti, vaiką ugdyti ir ilsėtis.

Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad mažametis šalių sūnus nuo pat gimimo gyvena su motina, kuri juo nuolat rūpinasi, užtikrina jam tinkamas sąlygas gyventi, augti, ugdytis, o atsakovas sūnaus auklėjime nedalyvauja. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nepilnamečio K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį. Sprendžiant dėl šalių nepilnamečio vaiko poreikių ir jam patenkinti reikalingų lėšų per mėnesį dydžio, atsižvelgtina į ieškinyje ir ieškovės paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 65-85 Eur maistui, drabužiams, avalynei – 50-80 Eur, sveikatos priežiūrai – 15-25 Eur, higienos priemonėms – 40 Eur, gyvenamajam būstui – 50 Eur, vaiko laisvalaikiui, pramogoms, žaislams – 50 Eur, kelionėms, atostogoms – 150 Eur (b. l. 3; 2020-03-05 teismo posėdžio garso įrašas). Vaikas turi specialiųjų poreikių ((duomenys neskelbtini)), dėl kurių vaikas vartoja vaistus. Taigi iš byloje pateiktos informacijos bei iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad išlaidas vaikui sudaro išlaidos už perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, vaistus, įvairios išlaidos vaiko pramogoms, ugdymui, laisvalaikiui ir kt.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nedirba, jos mėnesio pajamas sudaro maždaug 600 Eur (socialinė pašalpa, išmokos vaikams), jai finansiškai padeda jos mama. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad neturi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprieštaravo ieškovės nurodytoms aplinkybėms dėl jos patiriamų kas mėnesį išlaidų vaikui, taip pat dėl prašomo priteisti 200 Eur kas mėnesį išlaikymo dydžio vaikui, nepateikė duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, sveikatos būklę, ar turi kitų išlaikytinių, byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas ar yra kitų aplinkybių, objektyviai trukdančių atsakovui gauti pakankamas pajamas.

Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikas turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų visapusiškai tenkinami. Neabejotina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Ieškovė viena augina nepilnametį sūnų, todėl jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas vaikui.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, ieškovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas, kitas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimą tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovo nepilnamečio vaiko K. S. naudai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 22 d. (ieškinio pareiškimo dienos) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko K. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismas išaiškina, kad, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo skolos priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti vaikui 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo, kas mėnesį skaičiuojant išlaikymo dydį po 200 Eur.

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas nuo vaiko gimimo išvis neteikė vaikui išlaikymo, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2019 m. sausio 22 d. (36 mėnesius iki ieškinio pareiškimo) teikė K. S. išlaikymą, iš atsakovo priteistina jo nepilnamečiam vaikui išlaikymo skola. Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2016 m. sausio 22 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2019 m. sausio 22 d. (CK 3.200 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl konkrečių aplinkybių (šiuo atveju – atsakovo turtinės padėties, vaiko poreikių) turi būti aiškinamos vaiko naudai, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas minėtu laikotarpiu turėjo teikti vaikui 200 Eur išlaikymą per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui K. S. priteistina 7200 Eur išlaikymo skola (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Šioje byloje ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ji buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės interesams atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Gintaras Algirdas Perednis (b. l. 44). Iš teismui pateiktos 2020 m. kovo 2 d. pažymos Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 960,54 Eur (b. l. 152).

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 5,64 Eur.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo.

Kadangi ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 1354,18 Eur bylinėjimosi išlaidų: 100 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 72 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą, 216 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, 5,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 960,54 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 406, 496 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovui S. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią vaiko K. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina T. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikui K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2019 m. sausio 22 d., iki K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), 7200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų Eur) išlaikymo įsiskolinimą vaikui K. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pavesti nepilnamečio vaiko K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motinai T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 1354,18 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt keturis Eur 18 ct) bylinėjimosi išlaidų: 393,64 Eur suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660; 960,54 Eur suma už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Rimeikienė