Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui S. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui S. S., kuriuo ieškovė prašo (1) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui K. S. po 200 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, mokamų nuo ieškinio padavimo dienos iki K. S. sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; (2) paskirti ieškovę T. M. nepilnamečio K. S. lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; (3) priteisti iš atsakovo 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, terminą už 36 mėnesius skaičiuojant iki ieškinio teismui pateikimo dienos; (4) nustatyti nepilnamečio K. S. gyvenamąją vietą su motina T. M.; (5) neterminuotai apriboti atsakovo S. S. tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus K. S. atžvilgiu; (6) priteisti iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas S. S. yra nepilnamečio vaiko K. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 13). Ieškovės, davusios priesaiką teismo posėdžio metu, paaiškinimais nustatyta, kad vaikas gimė šalims gyvenant kartu, tačiau, gimus vaikui, (duomenys neskelbtini) ieškovė su vaiku grįžo į Lietuvą (b. l. 15), atsakovas atvykęs į Lietuvą nebuvo. Byloje nustatyta, kad atsakovas su vaiku išvis nebendrauja. Nustatyta, kad atsakovas 2018 m. pradžioje kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu grąžinti vaiką į nuolatinės gyvenamosios vietos šalį – (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą (b. l. 26-33, 34-43). Teismai konstatavo, kad atsakovas nuo vaiko išvežimo į Lietuvą momento neteikia vaikui išlaikymo, o visą vaiko priežiūros ir išlaikymo naštą perkėlė ant ieškovės pečių; konstatuota, kad atsakovas ne iki galo supranta tėvo pareigų apimtį ir nėra pasirengęs prisiimti visišką atsakomybę dėl vaiko auklėjimo ir globos.

Atsakovui ieškinys įteiktas tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad atsakovas beveik ketverius su puse metų, t. y. iš esmės nuo vaiko gimimo, neįgyvendino tėvo valdžios – su vaiku nepalaiko artimų ryšių, su juo nebendravo, juo nesirūpino, nesidomėjo jo pasiekimais ir neauklėjo, neišlaikė. Atsakovas vaiką matė tik kūdikį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui buvo sudarytos kliūtys bendrauti su vaiku (CPK 178 straipsnis). Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad atsakovas be jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių visiškai nedalyvavo sūnų auklėjant ir ugdant, sąmoningai nevykdė savo kaip tėvo konstitucinės pareigos rūpintis nepilnamečiu sūnumi, buvo visiškai abejingas vaiko likimui, nedėjo jokių pastangų ryšiui su sūnumi sukurti ir tą ryšį išsaugoti (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, visiškas nusišalinimas nuo vaiko auginimo, auklėjimo daugiau nei ketverius metus neabejotinai daro ypatingą žalą vaiko raidai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui nuo vaiko gimimo.

Teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas apskritai žino, kokie yra jo sūnaus poreikiai ir kaip juos geriausiai būtų galima užtikrinti. Byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas visiškai nesirūpino sūnumi ir nevykdė tėvo pareigų.

Vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl tėvų valdžios apribojimo, išklauso vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgia. Pažymėtina, kad šalių nepilnametis sūnus bylos nagrinėjimo teisme metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Todėl esant byloje pakankamai kitų duomenų apie tarp atsakovo ir sūnaus tarpusavio ryšio nebuvimą bei atsakovo, kaip tėvo, pareigų nevykdymą, teismas tiesiogiai teisme neapklausė nepilnamečio vaiko. Teismo vertinimu, ketverių metų amžiaus vaiko galimybės, iš esmės nepažįstant tėvo, suformuluoti konkrečią nuomonę dėl tėvo valdžios apribojimo (asmeninių ir turtinių teisių apribojimo) yra akivaizdžiai ribotos.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad atsakovo gyvenimo būdas ir požiūris į tėvo valdžios įgyvendinimą iš esmės nesikeičia – atsakovas neteikia išlaikymo, nesiima jokių priemonių sukurti santykį su sūnumi. Toks atsakovo elgesys rodo, kad jis gyvena tenkindamas tik savo poreikius ir nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikui. Akivaizdu, kad toks tėvo elgesys daro vaikui žalą. Konstatuotina, kad atsakovas stokoja atsakomybės, nesuvokia tėvų valdžios turinio, pareigos auklėti ir prižiūrėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad vaiko tėvas visiškai nesirūpina vaiku, vengia atlikti pareigas auklėti vaiką ir yra nusišalinęs nuo jo priežiūros, išlaikymo, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvo valdžios apribojimas.

Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Nors atsakovas 2018 metais kreipėsi į teismą dėl vaiko grąžinimo į (duomenys neskelbtini), tačiau nedėjo realių pastangų bendrauti, sukurti ryšį su vaiku, rūpintis jo auklėjimu, neteikė išlaikymo. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius paaiškinimus, nustatyta, kad atsakovas S. S. yra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi vaiku, ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti. Atsakovas dėl savo kaltės ir nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis juo, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jam tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Toks atsakovo tėvo pareigų savo vaiko atžvilgiu nevykdymas vertintinas kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams ir žalos vaiko raidai darymu. Duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra, nes, kaip konstatuota, atsakovas neteikia išlaikymo, nesiima jokių priemonių sukurti santykį su sūnumi, todėl laikinas jo, kaip tėvo, valdžios apribojimas sūnaus atžvilgiu būtų betikslis, kadangi jis nedės pastangų vykdyti tėvo pareigų. Byloje duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės T. M. reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovui S. S. tėvo valdžią vaiko K. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovui galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašė nustatyti sūnaus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, kadangi vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove ir ieškovė viena juo rūpinasi. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprieštaravo, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tarnyba pateikė išvadą, kad ieškovė su vaiku gyvena dviejų kambarių ieškovės motinai priklausančiame bute, namuose sudarytos tinkamos sąlygos berniukui augti, vaiką ugdyti ir ilsėtis.

Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad mažametis šalių sūnus nuo pat gimimo gyvena su motina, kuri juo nuolat rūpinasi, užtikrina jam tinkamas sąlygas gyventi, augti, ugdytis, o atsakovas sūnaus auklėjime nedalyvauja. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nepilnamečio K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį. Sprendžiant dėl šalių nepilnamečio vaiko poreikių ir jam patenkinti reikalingų lėšų per mėnesį dydžio, atsižvelgtina į ieškinyje ir ieškovės paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 65-85 Eur maistui, drabužiams, avalynei – 50-80 Eur, sveikatos priežiūrai – 15-25 Eur, higienos priemonėms – 40 Eur, gyvenamajam būstui – 50 Eur, vaiko laisvalaikiui, pramogoms, žaislams – 50 Eur, kelionėms, atostogoms – 150 Eur (b. l. 3; 2020-03-05 teismo posėdžio garso įrašas). Vaikas turi specialiųjų poreikių ((duomenys neskelbtini)), dėl kurių vaikas vartoja vaistus. Taigi iš byloje pateiktos informacijos bei iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad išlaidas vaikui sudaro išlaidos už perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, vaistus, įvairios išlaidos vaiko pramogoms, ugdymui, laisvalaikiui ir kt.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nedirba, jos mėnesio pajamas sudaro maždaug 600 Eur (socialinė pašalpa, išmokos vaikams), jai finansiškai padeda jos mama. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad neturi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprieštaravo ieškovės nurodytoms aplinkybėms dėl jos patiriamų kas mėnesį išlaidų vaikui, taip pat dėl prašomo priteisti 200 Eur kas mėnesį išlaikymo dydžio vaikui, nepateikė duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, sveikatos būklę, ar turi kitų išlaikytinių, byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas ar yra kitų aplinkybių, objektyviai trukdančių atsakovui gauti pakankamas pajamas.

Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikas turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų visapusiškai tenkinami. Neabejotina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Ieškovė viena augina nepilnametį sūnų, todėl jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas vaikui.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, ieškovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas, kitas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimą tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovo nepilnamečio vaiko K. S. naudai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 22 d. (ieškinio pareiškimo dienos) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko K. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismas išaiškina, kad, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo skolos priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti vaikui 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo, kas mėnesį skaičiuojant išlaikymo dydį po 200 Eur.

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas nuo vaiko gimimo išvis neteikė vaikui išlaikymo, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2019 m. sausio 22 d. (36 mėnesius iki ieškinio pareiškimo) teikė K. S. išlaikymą, iš atsakovo priteistina jo nepilnamečiam vaikui išlaikymo skola. Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2016 m. sausio 22 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2019 m. sausio 22 d. (CK 3.200 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl konkrečių aplinkybių (šiuo atveju – atsakovo turtinės padėties, vaiko poreikių) turi būti aiškinamos vaiko naudai, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas minėtu laikotarpiu turėjo teikti vaikui 200 Eur išlaikymą per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui K. S. priteistina 7200 Eur išlaikymo skola (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Šioje byloje ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ji buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės interesams atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Gintaras Algirdas Perednis (b. l. 44). Iš teismui pateiktos 2020 m. kovo 2 d. pažymos Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 960,54 Eur (b. l. 152).

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 5,64 Eur.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo.

Kadangi ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 1354,18 Eur bylinėjimosi išlaidų: 100 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 72 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą, 216 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, 5,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 960,54 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovui S. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią vaiko K. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina T. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikui K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2019 m. sausio 22 d., iki K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), 7200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų Eur) išlaikymo įsiskolinimą vaikui K. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pavesti nepilnamečio vaiko K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motinai T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 1354,18 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt keturis Eur 18 ct) bylinėjimosi išlaidų: 393,64 Eur suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660; 960,54 Eur suma už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.