Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-02-22 · Administracinė byla Nr. eI2-2108-1047/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-02-22Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-22
Bylos Nr.
eI2-2108-1047/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04846-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Beata Martišienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
R. A. B.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2108-1047/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04846-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. B. (R. A. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. A. B. (R. A. B.) skunde (su patikslinimais) prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 21S45371, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

Skunde paaiškina, jog Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi), galiojantį iki (duomenys neskelbtini) Leidimas laikinai gyventi panaikintas nutraukus santuoką.

Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamento Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia jo teises, kadangi tai, kad (duomenys neskelbtini) nutraukta santuoka, pareiškėjui tapo žinoma tik iš Migracijos departamento gauto sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti.

Paaiškina, kad Migracijos departamentas atlikdamas užsieniečių kontrolę 2021 m. lapkričio 20 d. patikrino Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis apie pareiškėją ir nustatė, kad pareiškėjo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete E. S. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Be to, pareiškėjas nuo jo santuokos nutraukimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo į Migracijos departamentą nesikreipė, apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo ir prašymo dėl naujo leidimo laikinai gyventi nepateikė.

Akcentuoja, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 21S45371, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjo, advokatės ir atsakovo atstovo paaiškinimais, rašytine administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentas, atlikdamas užsieniečių kontrolę, 2021 m. lapkričio 20 d. patikrino Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis apie pareiškėją ir nustatė, kad pareiškėjo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete E. S. (duomenys neskelbtini) nutraukta.

Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 21S45371, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Atsakovas Sprendime konstatavo, jog pareiškėjo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete E. S. (duomenys neskelbtini) nutraukta.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jei yra nutraukiama santuoka. Šio straipsnio 1 dalies 4–12, 16–18 punktuose nustatytais pagrindais leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi (50 straipsnio 2 dalis). Šia teisės norma siekiama užtikrinti užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo kontrolę, ji yra imperatyvi ir nesuteikia atsakovui pasirinkimo galimybės.

Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta užsieniečio, turinčio leidimą gyventi, pareiga apie pasikeitusią jo šeiminę padėtį ne vėliau kaip per septynias dienas apie tai pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 222 punktas, be kita ko, taip pat nustato, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, ne vėliau kai per septynias dienas nuo šeiminės padėties pasikeitimo dienos gyvenamosios vietos migracijos tarnybai turi pateikti apie tai laisvos formos rašytinį pareiškimą, kuris pridedamas prie užsieniečio bylos. Apie šią pareigą pareiškėjas buvo informuotas pasirašytinai.

Taigi, byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo nutraukęs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, taip pat dėl to, kad pareiškėjas raštu neinformavo Migracijos departamento apie santuokos nutraukimą, byloje nėra.

Pareiškėjo teigimu, apie santuokos nutraukimą jam tapo žinoma tik iš Migracijos departamento gauto sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas įrodymų, kad santuoka nebuvo nutraukta, kad jis vis dar susituokęs su E. B., nepateikė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, nustatė, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2021 m. liepos 16 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. e2YT-8033-1032/2021; teismas šį prašymą tenkino ir, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, (duomenys neskelbtini) sprendimu santuoką tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės nutraukė, patvirtino 2021 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjų R. A. B. (R. A. B.) ir E. B. patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį; (duomenys neskelbtini) sprendimo kopijos buvo išsiųstos proceso dalyviams jų nurodytais adresais; (duomenys neskelbtini) teismas įsiteisėjusio sprendimo kopijas išsiuntė viešiesiems registrams ir Civilinės metrikacijos skyriui. Taigi, iš civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo duomenų matyti, jog pareiškėjui apie pradėtą santuokos nutraukimo procesą buvo žinoma ir jame jis dalyvavo.

Pažymėtina, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Bylos duomenys patvirtina, kad Sprendimo priėmimo dieną nebuvo duomenų apie tai, jog būtų priimtas ir užregistruotas pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (pakeitimo).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, jame nurodytas faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas, todėl jį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Tokios praktikos nuosekliai laikosi Vilniaus apygardos administracinis teismas savo praktikoje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1669-1047/2019 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140¹ straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. A. B. (R. A. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstubisBeata MartišienėGediminas Užubalis