- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- I-1669-1047/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04559-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- A. I.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. (A. I.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Nigerijos Federacinės Respublikos pilietis A. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 24–25) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1830(01909) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui A. I., panaikinimo“.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas dėl nutrūkusios jo santuokos. Tačiau, pasak pareiškėjo, jis Lietuvos Respublikoje yra jau 7 metus, baigė aukštąjį mokslą, dirba, moka mokesčius, išsilaikė lietuvių kalbos egzaminą ir ruošia dokumentus prašyti leidimo gyventi Lietuvoje 5 metus. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad yra sutaręs įsigyti nuosavą būstą Anykščiu r., šiuo metu laukia, kol bus sutvarkyti pardavimo dokumentai. Be to, anot pareiškėjo, jis turi susitarimą su stambia lietuviška maisto gamybos įmone dėl produkcijos eksporto į Afrikos rinkas. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas sprendimas sukėlė jam milžinišką stresą ir nežinomybę. Tiek metų pragyvenęs Lietuvoje jis turi įsigijęs nemažai kilnojamojo turto ir nespėjo visko sutvarkyti po santuokos nutraukimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 41–42).
Nurodė, kad pareiškėjui tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje ketina gyventi su sutuoktine R. I., t. y. šeimos susijungimo pagrindu, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2019 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama santuoka. Ši nuostata yra imperatyvi, nėra numatyta jokių išimčių dėl jos netaikymo. Skundžiamame sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjo ir R. I. santuoka 2018 m. spalio 8 d. buvo nutraukta, todėl yra pagrindas pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi. UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas iki sprendimo priėmimo į Migracijos departamentą nesikreipė, apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas gyveno Lietuvos Respublikoje 7 metus, baigė aukštąjį mokslą, išlaikė lietuvių kalbos egzaminą, planuoja įsigyti nuosavą būstą ar yra įgijęs daug kilnojamojo turto, savaime nesuteikia pareiškėjui teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Atkreipė dėmesį, jog ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš UTPĮ įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Po teismo posėdžio teisme gautas el. laiškas (b. l. 152), kuriame prašoma atidėti teismo posėdį, nes pareiškėjas ir jį turėjęs atvežti asmuo susirgo.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad iki šiol pareiškėjas su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi kitais pagrindais i atsakovą nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. (15/5-2)11U-1830(01909) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui A. I., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė R. I. (b. l. 43–53).
2018 m. gegužės 31 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, galiojantį 1 metus (UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p., 43 str. 1 d. 5 p.) (b. l. 18).
2018 m. liepos 5 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2019 m. liepos 5 d (b. l. 16).
2018 m. lapkričio 30 d. raštu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius pateikė atsakovui duomenis, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką su R. I. (b. l. 87, 88).
Migracijos departamento Kontrolės skyrius, įvertinęs minėtą informaciją, 2018 m. gruodžio 10 d., vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priėmė skundžiamą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Kaip minėta, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas, vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, t. y. šeimos susijungimo atveju, nes pareiškėjas sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama santuoka. Vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 2 dalimi, minėto 1 dalies punkto nustatytu pagrindu leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi. Kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dėl santuokos su R. I., tačiau jų santuoka nutrūko (dėl to ginčo byloje nėra), atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovas ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą. Taigi atsakovas elgėsi pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl gyvenimo Lietuvoje trukmės, mokslo darbo ir ateities planų, nesudaro pagrindo nesivadovauti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Kaip teisingai nurodė Migracijos departamentas, pareiškėjas turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš UTPĮ įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamo Migracijos departamento 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. (15/5-2)11U-1830(01909) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui A. I., panaikinimo“, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. I. (A. I.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.