Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 21S45371, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas, Departamento sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2022 m. gruodžio 23 d., nes, Departamento duomenimis, Lietuvos Respublikos pilietės E. B. ir (duomenys neskelbtini) piliečio R. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Departamento Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia jo teises, kadangi tai, kad (duomenys neskelbtini) nutraukta santuoka, pareiškėjui tapo žinoma tik iš Departamento gauto sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto (šeimos susijungimo atveju) bei 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto (Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi) pagrindu (pareiškėjo santuokos su Lietuvos Respublikos piliete E. S. pagrindu) pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2022 m. gruodžio 23 d. Įstatymo 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama santuoka. Departamentas atlikdamas užsieniečių kontrolę 2021 m. lapkričio 20 d. patikrino Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis apie pareiškėją ir nustatė, kad pareiškėjo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete E. S. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Departamentas ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.

3.2. Pareiškėjas neginčija, kad buvo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas imperatyvus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas – nutraukta pareiškėjo santuoka. Taip pat pareiškėjas skunde nenurodė teisinio pagrindo, kodėl jo leidimas laikinai gyventi galėtų būti nepanaikintas nustačius imperatyvų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą. Departamento sprendimas buvo priimtas remiantis objektyviais duomenimis – Gyventojų registro duomenimis. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad duomenys, įrašyti į Gyventojų registrą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčijami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat užsienietis turi pareigą išduoto leidimo laikinai gyventi metu atitikti jam keliamus reikalavimus. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas nuo jo santuokos nutraukimo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo į Departamentą nesikreipė, apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo ir prašymo dėl naujo leidimo laikinai gyventi nepateikė. Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2022 m. gruodžio 23 d. Departamentas, atlikdamas užsieniečių kontrolę, 2021 m. lapkričio 20 d. patikrino Gyventojų registro duomenis apie pareiškėją ir nustatė, kad pareiškėjo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete E. S. (duomenys neskelbtini) nutraukta. Departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.

7. Teismas nurodė, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jei yra nutraukiama santuoka. Šio straipsnio 1 dalies 4–12, 16–18 punktuose nustatytais pagrindais leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi (50 str. 2 d.). Šia teisės norma siekiama užtikrinti užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo kontrolę, ji yra imperatyvi ir nesuteikia atsakovui pasirinkimo galimybės. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta užsieniečio, turinčio leidimą gyventi, pareiga apie pasikeitusią jo šeiminę padėtį ne vėliau kaip per septynias dienas apie tai pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo 222 punktu.

8. Teismas pabrėžė, kad byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas buvo nutraukęs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, taip pat dėl to, kad pareiškėjas raštu neinformavo Departamento apie santuokos nutraukimą, byloje nėra. Pareiškėjas įrodymų, kad santuoka nebuvo nutraukta, jog jis vis dar susituokęs su E. B., nepateikė. Teismas, įvertinęs duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, nustatė, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. e2YT-8033-1032/2021; teismas šį prašymą tenkino ir, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu santuoką tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės nutraukė, patvirtino 2021 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjų R. A. B. ir E. B. patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį; 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo kopijos buvo išsiųstos proceso dalyviams jų nurodytais adresais; 2021 m. rugsėjo 28 d. teismas įsiteisėjusio sprendimo kopijas išsiuntė viešiesiems registrams ir Civilinės metrikacijos skyriui. Taigi iš civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo duomenų matyti, jog pareiškėjui apie pradėtą santuokos nutraukimo procesą buvo žinoma ir jame jis dalyvavo.

9. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis nustato, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Bylos duomenys patvirtina, kad Sprendimo priėmimo dieną nebuvo duomenų apie tai, jog būtų priimtas ir užregistruotas pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (pakeitimo).

10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, jame nurodytas faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas, todėl jį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

III.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas jokių duomenų apie pradėtą santuokos nutraukimo procesą neturėjo, jame nedalyvavo bei iš teismo sprendimo apie santuokos nutraukimą negavo. Pareiškėjo buvusi sutuoktinė ir/ar jos atstovas teismui santuokos nutraukimo byloje pateikė duomenis, kuriais teismas tariamai gali siųsti dokumentus pareiškėjui el. paštu bei adresus, tačiau teismui nurodytas el. paštas jam nėra žinomas, jis juo nesinaudoja, taip pat jis negyvena ir teismui nurodytais adresais. Tai, kad (duomenys neskelbtini) yra nutraukta santuoka, pareiškėjui tapo žinoma tik iš Departamento gauto sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

13. Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 21S45371, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo.

14. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustačius, jog Lietuvos Respublikos pilietės E. B. ir (duomenys neskelbtini) piliečio R. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 50 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažino, kad ši teisės norma yra imperatyvi ir nesuteikia atsakovui pasirinkimo galimybės, todėl Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad pareiškėjas jokių duomenų apie pradėtą santuokos nutraukimo procesą neturėjo, jame nedalyvavo bei iš teismo sprendimo apie santuokos nutraukimą negavo. Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teismo nagrinėtame skunde, pareiškėjas nurodo, kad tai, jog (duomenys neskelbtini) nutraukta santuoka, pareiškėjui tapo žinoma tik iš Departamento gauto sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d.).

19. Įstatymo 50 straipsnio (Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai) 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama santuoka. Įstatymo 50 straipsnio 2 dalis (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija) nustato, kad šio straipsnio 1 dalies 4–12, 16–18 punktuose nustatytais pagrindais leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi.

20. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kuris galiojo iki 2022 m. gruodžio 23 d. Įstatymo 40 straipsnio (Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai) 1 dalies 3 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Pagal Įstatymo 43 straipsnio (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) 1 dalies 5 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.

21. Bylos duomenimis, Departamentas, atlikdamas užsieniečių kontrolę, 2021 m. lapkričio 20 d. patikrino Gyventojų registro duomenis apie pareiškėją ir nustatė, kad pareiškėjo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete E. S. (duomenys neskelbtini) nutraukta. Lietuvos teismų informacinėje sistemos „Liteko“ duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8033-1032/2021 prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkino, nutraukė 2002 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp pareiškėjo ir E. B., patvirtino 2021 m. rugpjūčio 10 d. R. A. B. ir E. B. patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Šis teismo spendimas įsiteisėjo.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ginčo nėra dėl faktinių aplinkybių – tai, jog pareiškėjo santuoka nutraukta. Departamentas nustatė, kad santuoka yra nutraukta remdamasis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis. Duomenys, įrašyti į Gyventojų registrą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčijami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Departamentas rėmėsi pagrindinio valstybės registro duomenimis, kurie nėra nuginčyti, todėl turėjo neabejotiną faktinį pagrindą priimti Sprendimą.

23. Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad vien aplinkybės dėl santuokos nutraukimo nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Departamentas, vadovaudamasis 50 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

24. Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjo tvirtinimas, kad apie santuokos nutraukimą pareiškėjui tapo žinoma tik iš Departamento gauto sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, neturi reikšmės bylos išsprendimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad civilinėje byloje priimtas procesinis sprendimas būtų panaikintas ir tuo pagrindu būtų pakeisti Gyventojų registro duomenys. Be to, nėra pagrindo tikėti pareiškėjo paaiškinimais, kad jis nežinojo apie santuokos nutraukimą teisme, nes santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taigi paduodant abiejų sutuoktinių pasirašytą prašymą ir abiejų sutuoktinių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 539 straipsnis).

25. Apibendrindama prieš tai nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto nustatytų aplinkybių ir taikytų teisės normų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.