Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatas (toliau – ir Širvintų RPK) 2019-03-31 pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13091-19, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, dėl to, kad 2019-03-31 02.45 val. (duomenis neskelbtini), viešoje vietoje, prie namo laiptinės, K. B., galimai pradėjo įžeidinėti policijos pareigūną A. A., puolė jį mušti, tačiau A. A., panaudojęs kovinių imtynių veiksmus, apsigynė. Toliau ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas (toliau – ir Ukmergės RPK). Ikiteisminį tyrimą šioje byloje kontroliavo prokuroras D. Dambrauskas. Širvintų RPK taip pat 2019-03-31 pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13084-19 pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad 2019-03-30 apie 03.00 val. (duomenis neskelbtini), kaip nurodė K. B., viešoje vietoje jį ir jo draugę D. B. sumušė Širvintų RPK pareigūnas A. A.. Toliau ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Ukmergės RPK. Šioje byloje pateikti tiek D. B., tiek ir K. B. pareiškimai, prašant A. A. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl jų sužalojimo. Šiuos tyrimus Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras D. Dambrauskas 2019-04-01 nutarimu sujungė, tyrimui suteikiant Nr. 01-1-13084-19. Šis procesinis veiksmas rodo, kad prokuroras iš anksto apsprendė K. B. kaltę. Minėtas prokuroro D. Dambrausko nutarimas, pagal nukentėjusiosios D. B. įgalioto atstovo skundą, buvo panaikintas. 2019-05-28 prokuroro nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13084-19 buvo išskirtas į atskirą tyrimą ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00244-19 dėl veiksmų prieš D. B.. Šį tyrimą taip pat kontroliavo prokuroras D. Dambrauskas. Minėtose bylose yra nustatytos aplinkybės, kad K. B. 2019-03-31 apie 02.45 val. ties (duomenis neskelbtini) buvo sumuštas policijos darbuotojo A. A., jam padaryti kūno sužalojimai, jis kreipėsi į medikus, kur jam buvo suteikta pirminė medicininė pagalba. Suteikus medicininę pagalbą, į VšĮ Širvintų ligoninės priėmimo skyrių atvyko Širvintų RPK darbuotojai, kurie sulaikė jį ir pristatė į Širvintų RPK. Nuo pat sulaikymo momento jam nebuvo pateikti jokie įtarimai, nesurašytas sulaikymo protokolas ar kiti procesiniai dokumentai, susiję su jo sulaikymu. Policijos komisariate jis buvo laikomas 2019-03-31 nuo 3.30 val. iki maždaug 10 val., ne tik, kad nesurašant jokių su įvykiu ir jo sulaikymu susijusių dokumentų, bet ir nesuteikiant jam galimybės susisiekti su tėvu bei gynėju, t. y. jam nebuvo užtikrintos įstatymais numatytos procesinės teisės. Dėl šio įvykio ištyrimo 2019-05-15 K. B. pateikė pareiškimą Širvintų RPK, tačiau joks procesinis sprendimas nebuvo priimtas, apie pareiškimo tyrimo rezultatus jis nebuvo informuotas, o kaip paaiškėjo vėliau, pareiškimas buvo užregistruotas Nr. 10-AP-3442, policijos darbuotojai informavo, kad joks tyrimas pagal pareiškimą nebus atliekamas. Nei viename iš minėtų ikiteisminių tyrimų nebuvo tiriamos aplinkybės dėl K. B. sumušimo. Nors tiek D. B., tiek K. B. mušimo aplinkybes be D. B., K. B. patvirtino ir liudytojai M. L., A. Č., P. P., E. B., kurie prieštarauja A. A. parodymams, telefoniniams pranešimams apie įvykį, D. B. sužalojimą patvirtinantiems medicininiams dokumentams, ekspertizės aktui, abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose buvo vadovautas vien A. A. iškelta gynybine versija. 2020-06-02 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Audronė Nastulevičienė priėmė nutarimą baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00244-19, kuriame nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo K. B. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje padarymo. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje netęsiamas, A. A., dėl kurio veiksmų D. B. kreipėsi į policijos komisariatą, atsakomybės klausimas iki šiol nėra išspręstas. 2020-11-10 Vilniaus regiono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-218-522/2020 priėmė nuosprendį, kuriuo K. B. pagal BK 284 straipsnį išteisino, kaip nepadariusio veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju nustatyti Širvintų RPK darbuotojų bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro neteisėti veiksmai 2019-03-31 policijos darbuotojams neteisėtai sulaikant K. B., nefiksuojant jo sulaikymo, be teisėto pagrindo laikant jį sulaikytą 6 valandas 30 minučių policijos komisariato patalpose, neužtikrinant jo teisių į gynybą, o prokurorui bei policijos komisariato vadovams nereaguojant į minėtus neteisėtus veiksmus, neužtikrinant tyrimo nešališkumo – policijos darbuotojui J. Z., dirbančiam kartu su policijos darbuotoju A. A., nustatinėjant pastarojo girtumą, vienpusiškai atliekant ikiteisminį tyrimą vien pagal pastarojo iškeltą įvykio versiją, tyrimo metu A. A. kolegų duotus parodymus vertinant, kaip patikimus, netikrinant K. B., D. B. nurodytų aplinkybių, nepradedant ikiteisminio tyrimo pagal K. B. paduotą pareiškimą ir nepriimant dėl jo procesinio sprendimo, nepagrįstai apkaltinus jį D. B. sumušimu pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, chuliganizmu pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje, skiriant kardomąsias priemones ir dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos perdavus teisti, sąlygojo K. B. nepagrįstą apkaltinimą dėl D. B. sumušimo, dėl chuliganiškų veiksmų konflikte su policijos darbuotoju A. A.. Širvintų RPK ir Ukmergės RPK darbuotojai atlikdami ikiteisminius tyrimus minėtose bylose pažeidė pagrindinius baudžiamojo proceso principus užtikrinant proceso objektyvumą, nešališkumą, įstatymais garantuotas asmens teises, rungtyniškumą, ignoruodami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnyje numatytą baudžiamojo proceso paskirtį. Prokuroras D. Dambrauskas tiksliai nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jam teisės aktais priskirtų funkcijų, o dalį šių funkcijų vykdydamas veikė pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nešališkai. Todėl tokie pareigūnų veiksmai pripažintini aplaidžiais, turinčiais paviršutiniškumo požymių ir tai suponuoja neteisėtų veiksmų, turėjusių įtakos ieškovo teisėms, laisvėms ir interesams, konstatavimą. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro padarytų neteisėtų procesinių veiksmų ieškovas galėjo būti nepagrįstai nubaustas. Ieškovas patyrė žalą, kurią sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsniu, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra privalo atlyginti solidariai. Sprendžiant klausimą dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos, atsižvelgtina į ieškovo patirtus išgyvenimus dėl sulaikymo, laisvės apibojimo, netaikant įstatymais numatytų priemonių, teisių į gynybą, objektyvų ikiteisminį tyrimą neužtikrinimu. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų ieškovas išgyveno sulaikomas VšĮ Širvintų ligoninės priimamajame skyriuje, kur kreipėsi dėl jo sužalojimo, būdamas sulaikytas ir nakties metu laikomas policijos komisariato patalpose, nepagrįstai apkaltintas tiek draugės D. B. sužalojimu, tiek ir chuliganiškų veiksmų atlikimu, dėl ko perduotas teisti. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme užtruko 18 mėnesių, per kuriuos K. B. jautė nerimą, išgyvenimus dėl savo tolimesnio gyvenimo, galimo nuteisimo ir galimos bausmės. Netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būsena, jo procesinė padėtis ikiteisminiame tyrime dėl D. B. sužalojimo, tiek dėl chuliganiškų veiksmų, kuriais jis buvo kaltinamas, neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą, sveikatą, neabejotinai pakenkė jo reputacijai tiek draugų, tiek kitų jį pažįstančių žmonių akyse. Jis pergyveno ir dėl tėvų, jautė gėdą prieš juos, nors nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veiksmų. Tokio pobūdžio išgyvenimai ir nepatogumai teismų pagrįstai vertinami kaip ieškovo patirta neturtinė žala. Konstatuotinas nurodytos neturtinės žalos ir neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad nustatytos visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės už ieškovo patirtą neturtinę žalą sąlygos. Ieškovo nuomone, jo prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinė žala atitinka jam padarytos žalos pobūdį, įstatymo ir teismų jurisprudencijos nuostatas, yra sąžininga ir teisinga.