Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai): Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė Kauno butų ūkis, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, akcinė bendrovė „Kauno energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Besmegeniai“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, B2Kapital, uždaroji akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“, uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“, V. V. G., R. M., S. R., D. B., K. Š., T. N., L. G., L. Ž., antstolis V. Z., antstolė R. G., antstolė N. B., antstolė A. A., antstolė R. S., antstolis R. B., antstolis S. U., antstolis M. P., antstolė S. V., antstolis R. S., antstolis M. L., antstolis V. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. A. (toliau – pareiškėjas) prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti R. N., laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 360 Eur sumai, kuri reikalinga bankroto procedūroms atlikti, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti 240 Eur per mėnesį išlaidų sąmatą, kuri reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti, nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.

2. Pareiškime nurodė, kad 2016 m. mirė jo tėvai. Ši netektis jį itin sukrėtė. Po tėvų mirties pareiškėjas pradėjo kartkartėmis vartoti alkoholį. 2017 m. jis dėl R. M. apgaulės neteko savo namų, todėl kurį laiką gyveno nakvynės namuose. Pareiškėjo tvirtinimu, jam niekaip nepavykdavo susirasti pastovaus darbo, todėl jis neturi kaip grąžinti susidariusių įsiskolinimų. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 2-ojo skyriaus (toliau – Užimtumo tarnyba) 2022 m. sausio 7 d. pažyma dėl registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjas Užimtumo tarnyboje buvo registruotas šiais laikotarpiais: nuo 1995 m. birželio 22 d. iki 1996 m. kovo 26 d., nuo 2001 m. liepos 9 d. iki 2002 m. spalio 16 d., nuo 2005 m. gegužės 30 d. iki 2006 m. sausio 2 d., nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki 2011 m. gegužės 2 d., nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d., nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d., nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. balandžio 21 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2018 m. liepos 12 d., nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2020 m. spalio 19 d., nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki dabar. Šiuo metu pareiškėjo statusas Užimtumo tarnyboje yra bedarbis. Nurodė, kad per tris pastaruosius metus pareiškėjas buvo įsidarbinęs tik uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo vos kelias savaites. Pareiškėjo gaunamos pajamos per pastaruosius tris metus buvo ir yra itin žemos. Tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos centrinio apskaitos skyriaus pažymos, kuriose nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo išmokėta 780,80 Eur socialinė pašalpa, laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo išmokėta 1 420,53 Eur socialinė pašalpa, laikotarpyje nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo išmokėta 358,40 Eur socialinė pašalpa. Užimtumo tarnybos 2022 m. sausio 7 d. pažyma dėl registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio buvo išmokėta 1 346,10 Eur darbo paieškos išmoka. AB ,,Šiaulių bankas“ sąskaitos išraše nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. pareiškėjo sąskaitos likutis yra 0 Eur. Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. kovo 9 d. pažyma apie valstybinį socialinį draudimą patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 9 d. pareiškėjo draudžiamosios pajamos buvo 91,05 Eur. Šiuo metu pareiškėjo įsiskolinimo kreditoriams suma sudaro 52 694,54 Eur.

3. Suinteresuotas asmuo S. R. atsiliepime nurodė, jog nesutinka, kad pareiškėjui būtų iškelta bankroto byla, kadangi pareiškėjas iš jos išviliojo 6 000 Eur.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime nurodė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą yra pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.

5. Suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime nurodė, kad jis nesutinka dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo. Teigė, jog pareiškėjas per paskutinius ketverius metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo elgėsi pakankamai pasyviai, nesistengė gauti papildomų pajamų, kurias sveikas ir darbingas pilietis pajėgus gauti.

6. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą.

8. Teismas sprendė, kad pareiškėjo būklė atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nustatė, kad pareiškėjo įsipareigojimų suma, kurių mokėjimo terminai yra suėję, sudaro 52 694,54 Eur sumą. Darė išvadą, kad pareiškėjo turimų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, todėl pareiškėją laikė nemokiu FABĮ prasme.

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas mažiausiai du kartus pardavinėjo butą, t. y. pardavinėjo butą S. R. ir L. Ž., tačiau jo nepardavė, paimdamas iš jų avansą už buto pardavimą. Teismas vertino, kad šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo emociškai palūžęs po tėvų mirties, o taip elgdamasis siekė savanaudiškų tikslų – gauti kuo daugiau pinigų. Tai, kad pareiškėjas pardavinėjo butą ir žinojo kaip elgtis su paveldimu turtu, patvirtino ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendyje nurodyti liudytojos R. S. parodymai (baudžiamoji byla Nr. 1-438-288/2019). Liudytoja parodė, kad pagal 2018m. liepos 3 d. jos patvirtintą Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, 2018 m. liepos 2 d. R. A. savo paveldėjimo teisę į paliktą turtą pardavė R. Z., kurį pirkėju pasiūlė pats pareiškėjas. Jis žinojo, kad visas jo paveldėtas butas bus skirtas skoloms dengti.

10. Be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas 2015–2018 m., kai įgijo daugiausia skolų, piktnaudžiavo alkoholiu ir skolos atsirado ne dėl emocinio palūžimo, o žalingų įpročių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018–2019 m. pareiškėjui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog šie duomenys patvirtina, kad pagrindinė pareiškėjo nemokumo priežastis buvo jo paties netinkamas elgesys dėl žalingo alkoholio vartojimo, o šis elgesys apsunkino atsiskaitymą su kreditoriais.

11. Sprendė, kad pareiškėjas iš esmės nesistengė grąžinti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, elgėsi pasyviai, nedėjo pakankamai pastangų atkurti savo mokumą bent iš dalies atsiskaitant su kreditoriais, nesistengė įsidarbinti Lietuvoje ir dirbti, o išvyko į (duomenys neskelbtini) ir nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo gautas pajamas (duomenys neskelbtini). Teismas tokį pareiškėjo elgesį vertino kaip neužtikrinantį teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros ir neatitinkantį reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos iškėlimo.

12. Teismas pareiškimo dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo faktą vertino kaip siekį išvengti turimų skolinių įsipareigojimų, o ne atkurti mokumą. Laikėsi pozicijos, kad tokie pareiškėjo siekiai nesuderinami su sąžiningumo reikalavimais ir pareiškėjui iškėlus bankroto bylą jis niekaip negalėtų vykdyti įstatyme nustatytos procedūros – atsiskaityti su savo kreditoriais. Taigi teismas, nustatęs, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingo įpročio – piktnaudžiavimo alkoholiu ir pareiškėjas yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, vadovaudamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punktais, atsisakė jam iškelti bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

II.

13. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas neteisingai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatas, klaidingai sutapatino pareiškėjo alkoholio vartojimą su jo nemokumo atsiradimu. Teigia, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios jis tapo nemokus, buvo R. M. apgavystė, kurios metu, pasinaudodamas pareiškėjo pažeidžiama būkle po tėvų mirties, jis iš pareiškėjo išviliojo butą. Nutartyje apie minėto asmens apgaulę ir kaip ji įtakojo pareiškėjo mokumą visiškai nepasisakyta. Vietoje to, nagrinėjami pavieniai epizodai, kurie neturi reikšmingos įtakos pareiškėjo mokumui. Net nutartyje aptariamas baudžiamosios bylos epizodas dėl avanso negrąžinimo nedaro reikšmingos įtakos pareiškėjo mokumui.

1.2. Nesutinka su teismu, kad pareiškėjas nesistengė grąžinti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams ir elgėsi pasyviai. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas stengdamasis pagerinti savo finansinę padėtį, uždirbti daugiau pinigų ir turėti geresnes galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais, išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad jam ten nepavyko rasti gerai apmokamo darbo ir įsitvirtinti, negali paneigti pareiškėjo pastangų siekiant pagerinti savo finansinę padėtį. Teismas nepagrįstai atmetė šias pareiškėjo pastangas remdamasis vien ta aplinkybe, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie jo gautas pajamas (duomenys neskelbtini).

14. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą vadovaudamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punktais. Apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingo įpročio – piktnaudžiavimo alkoholiu, taip pat pareiškėjas yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu (nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir elgėsi pasyviai).

18. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad jis nesistengė grąžinti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams ir elgėsi pasyviai. Teigia, kad jis, stengdamasis pagerinti savo finansinę padėtį, uždirbti daugiau pinigų ir turėti geresnes galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais, išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad jam (duomenys neskelbtini) nepavyko rasti gerai apmokamo darbo ir įsitvirtinti, negali paneigti jo pastangų siekiant pagerinti savo finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjo sąžiningumą, t. y. jo elgesį siekiant grąžinti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams, kreipė dėmesį ne tik į epizodą, kuomet jis buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), bet ir į kitus laikotarpius bei aplinkybes.

19. Pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

20. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018).

21. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, jog, vertinant pareiškėjo sąžiningumą, turi būti vertinami ne tik jo veiksmai, bet ir neveikimas siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016). Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

22. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo. Pareiškėjas pareiškime patvirtino, kad yra dirbęs, tačiau jam nepavyksta susirasti pastovaus darbo, taip pat, kad buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), bet ir ten nepavyko įsitvirtinti. Pareiškėjas nurodė, kad per tris pastaruosius metus jis buvo įsidarbinęs tik UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje išdirbo vos kelias savaites. Skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiškėjas buvo ir šiuo metu yra bedarbis (priešingi duomenys apeliacinės instancijos teismui nepateikti).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino pareiškėjo pasyvų elgesį kreditorių atžvilgiu. Šiuo atveju pareiškėjo pasyvus elgesys pasireiškė tuo, kad jis nesistengė / nesistengia įsidarbinti, o jeigu ir įsidarbindavo, ilgai darbovietėje neišdirbdavo. Šią aplinkybę patvirtina paties pareiškėjo prisipažinimas, jog per pastaruosius trejus metus jis buvo įsidarbinęs tik vienoje darbovietėje, kurioje išdirbo vos kelias savaites. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys – nebandymas susirasti pajamų šaltinio iš kurio būtų galima bent iš dalies įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, netoleruotinas ir nesuderinamas su siekiamais fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tikslais. Vertinant pareiškėjo sąžiningumą kreditorių atžvilgiu, svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad pareiškėjas buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo uždirbtas pajamas minėtoje šalyje, nors tai, keliant bankroto bylą, yra svarbu vertinant jo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Be kita ko, nei bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, nei atskirąjį skundą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui, pareiškėjas nenurodė, kad ieškotųsi darbo.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau šioje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, apelianto argumentus, neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas iš esmės nesistengė grąžinti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams ir elgėsi pasyviai, nedėjo pakankamai pastangų atkurti savo mokumą bent iš dalies, to iš esmės nedaro ir šiuo metu. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip siekis išvengti turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o ne atkurti mokumą, kas taip pat pripažintina pareiškėjo nesąžiningumu prieš kreditorius.

25. Apeliantas atskirajame skunde taipogi laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatas, klaidingai sutapatino pareiškėjo alkoholio vartojimą su jo nemokumo atsiradimu. Teigia, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios jis tapo nemokus, buvo R. M. apgavystė, kurios metu, pasinaudodamas pareiškėjo pažeidžiama būkle po tėvų mirties, jis išviliojo iš pareiškėjo butą. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje apie minėto asmens apgaulę ir kaip ji įtakojo pareiškėjo mokumą visiškai nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodyta apelianto argumentacija.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas daugiausia įsiskolino 2015–2018 metais ir būtent šiuo metu įgytos skolos lėmė jo nemokumą FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo po tėvų mirties. 2017 metais jis susipažino su R. M., kuris apgaulės būdu išviliojo iš jo butą, jį pardavė, tačiau pinigų už butą pareiškėjas negavo. Nors pareiškėjas teigia, kad esminė priežastis, dėl kurios jis tapo nemokus, buvo R. M. apgavystė, tačiau apeliacinės instancijos teismas laikosi priešingos pozicijos. Iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-438-288/2019, nustatyta, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje apklausta liudytoja R. S. parodė, kad pagal 2018 m. liepos 3 d. jos patvirtintą Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, 2018 m. liepos 2 d. R. A. savo paveldėjimo teisę į paliktą turtą pardavė R. Z., kurį pirkėju pasiūlė pats pareiškėjas. Taigi, nesutiktina su pareiškėju, kad jo emocinė būsena tuo metu buvo palaužta. Priešingai, pareiškėjas pardavinėjo butą ir žinojo kaip elgtis su paveldimu turtu.

27. Kita svarbi aplinkybė, yra tai, kad pareiškėjas dažnai vartojo alkoholį. Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad 2018–2019 metais pareiškėjui buvo diagnozuoti įvairūs psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo. Taigi byloje esantys oficialūs duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2015–2018 m., kai įgijo daugiausia skolų, piktnaudžiavo alkoholiu, todėl darytina išvada, kad skolos atsirado ne dėl emocinio palūžimo, bet dėl žalingų įpročių.

Dėl bylos procesinės baigties.

28. Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingo įpročio – piktnaudžiavimo alkoholiu ir pareiškėjas yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu. Konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.