- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- e2-21113-868/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15730-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. E.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. E. dėl užmokesčio už suteiktas UAB „Cgates“ paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 200,28 Eur skolos, 15,39 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 20 Eur skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidų, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2020 m. birželio 16 d., viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Cgates“ 2017 m. gruodžio 12 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/1211/228069, kuria pradinis kreditorius UAB „Cgates“ įsipareigojo, esant techninėms galimybėms, atsakovui teikti elektroninių ryšių tinklo aptarnavimo, interneto prieigos, kabelinės televizijos retransliavimo, mikrobangės daugiakanalės televizijos retransliavimo, telefonijos, paslaugų teikimui reikalingos įrangos nuomos ar panaudos ir/ar kitas atsakovo užsakytas paslaugas sutartyje ir pradinio kreditoriaus viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos teikimo taisyklėse nustatyta tvarka, o atsakovas įsipareigojo už paslaugas atsiskaityti sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinis kreditorius tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, tai patvirtina darbų atlikimo aktas, tačiau atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų, t. y. neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi pagal PVM sąskaitas – faktūras, todėl sutartis 2018 m. gruodžio 6 d. nutraukta. Atsakovas liko skolingas 200,28 Eur skolos.
2019 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. RP2019-08/01 pradinis kreditorius UAB „Cgates“ reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – UAB „Legal Balance“. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas ieškovo 2019 m. spalio 3 d. elektroniniu laišku.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2019 m. spalio 3 d. elektroniniu laišku. Be to, įteikus CPK nustatyta tvarka atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutarčių išrašus, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Paslaugų sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja kitos šalies užsakymu teikti tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas, tarp jų ir atlikti tam tikrus veiksmus, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai ir atsakovas turėjo pareigą laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, ieškovui iš atsakovo priteistina 200,28 Eur užmokestį už suteiktas UAB „Cgates“ paslaugas (CK 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis).
Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Šios palūkanos, vykdančios nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Atsižvelgiant į tai, kad, perimdamas reikalavimo teisę, ieškovas įgijo ir su ja susijusias papildomas teises, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 15,39 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 28 d., yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 straipsnio 2 dalį, nuo to momento, kai skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atliginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 20 Eur skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidų yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 235,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, 121 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Bendra ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma – 136 Eur. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,79 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovo V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,28 Eur (du šimtus ir 28 ct) užmokestį už suteiktas UAB „Cgates“ paslaugas, 15,39 Eur (penkiolika eurų ir 39 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 20 Eur (dvidešimt eurų ir 00 ct) skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidų, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 235,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.