- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- e2-31-304/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01622-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kigis“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Memelio medis“
- Advokatai
- Alvydas Krištupas, Reda Aleksynaitė
- Kategorijos
- 2.6.26Vežimas
- 3.4.1.11.4.3.1Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kigis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Memelio medis“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Norvegijos įmonė ENK „Memel‘s tree M.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 1030 Eur skolą už vežimo paslaugas, 133,10 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės darbuotojas kreipėsi į ieškovę dėl medinio namelio pervežimo maršrutu Mažeikiai – Tromso (Norvegija), ieškovė nurodė kainą – 1 000 Eur už pervežimą ir 30 Eur eksporto deklaracijos įforminimas, su kuo atsakovė sutiko. Atsakovė pasiūlė ieškovei sąskaitą už vežimą pateikti Norvegijos įmonei „Memel‘s tree M.“, tačiau ši įmonė sąskaitos neapmokėjo, todėl 2018-05-01 atsakovei, kaip tikrajam krovinio vežimo užsakovui ir siuntėjui, pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. KIG 01062 sutartai 1 030 Eur sumai, kurios atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių apylinkės teismas 2018-10-26 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad atsakovės darbuotojas A. S., tęsdamas susirašinėjimą elektroniniu paštu patvirtino, kad susitarimas dėl pervežimo galioja, tačiau tarp atsakovės ir ieškovės nebuvo susitarimo dėl to, kad atsakovė veikia kaip transporto paslaugų užsakovas, nebuvo susitarę dėl esminių tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygų. Pažymėjo, kad atsakovės atstovas šiuo atveju veikė kaip atlygio negaunantis tarpininkas. Atsakovė tik surado transporto įmonę (ieškovę), kuri pristatys atsakovės pagamintą produkciją Norvegijos įmonei „Memel‘s tree M.“. Norvegijos įmonė „Memel‘s tree M.“ rašte, skirtame ieškovei, nurodė, kad R. M. atstovaujama įmonė „Memel‘s tree M.“ iš gamintojo UAB „Memelio medis“ įsigijo sauną, kurios transportavimui į Norvegiją paprašė gamintoją tarpininkauti užsakant transportą. Ieškovė PVM sąskaitą faktūrą KIG 01019 sutartai 1 030 Eur sumai už transportavimo paslaugas išrašė įmonei „Memel‘s tree M.“. Be to, tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje pasirašė krovinio gavėjas R. M., atstovaudamas įmonę „Memel‘s tree M.“. Atsakovė nurodė, kad sutarties šalis šiuo atveju yra būtent Norvegijos įmonė „Memel‘s tree M.“.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus prašė teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad susirašinėjimo elektroniniu paštu metu atsakovės atstovas A. S. nenurodė, kad jis veikia kitos įmonės vardu ar pavedimu, ir visoje susirašinėjimo eigoje bendravo su ieškove kaip atsakovės atstovas, o ne kaip atlygio negaunantis tarpininkas, be to, ieškovė krovinį turėjo pristatyti ne „Memel‘s tree M.“, o B. E. Jei atsakovė būtų informavusi ieškovę, kad veikia tik kaip Norvegijos įmonės ar verslininko „Memel‘s tree M.“ atstovas, turintis pavedimą sudaryti vežimo sutartį „Memel‘s tree M.“ vardu, ieškovė nebūtų sudariusi susitarimo be išankstinio mokėjimo sąlygos arba atsakovo laidavimo. Ieškovė nurodė, kad šalių susirašinėjimas paneigia atsakovo poziciją, kad jis veikė tik kaip atlyginio negaunantis tarpininkas. Tai, kad ieškovė jau po vežimo parašė elektroninį laišką tiek R. M., tiek atsakovo atstovams, informuodama apie tai, kad paslaugos dar neapmokėtos, neturi jokios reikšmės, kadangi po sutarties įvykdymo vykęs susirašinėjimas sutarties sąlygų ar šalių nekeičia.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių apylinkės teismo 2019-01-22 galutiniu sprendimu 2018-10-26 preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl 2019-01-22 galutinio sprendimo panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, 2019-04-29 nutartimi nutarė panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-01-22 sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir duomenis matyti, kad Norvegijos įmonė „Memel‘s tree M.“ buvo tas asmuo, kuriam pristatyta prekė, ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neįgyvendino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 1 dalyje jam suteiktos teisės trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, į bylą įtraukti savo iniciatyva.
Telšių apylinkės teismo 2019-05-29 nutartimi Norvegijos įmonė „Memel‘s tree M.“ įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje.
Atsiliepimas
Atsakovės prašymu ieškovė pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus. Nurodė, kad trečiojo asmens nelaikė vežimo užsakovu, su juo bendravo tik po krovinio pasikrovimo, sutarties vykdymo tikslu. Trečiajam asmeniui 2018-04-25 išrašyta sąskaita faktūra įtraukta į PVM deklaraciją ir užfiksuota i.SAF registre. Trečiajam asmeniui neapmokėjus 2018-04-25 sąskaitos, atsakovei išrašė 2018-05-01 sąskaitą faktūrą, kuri įtraukta į PVM deklaraciją bei užregistruota i.SAF registre laiku. Trečiajam asmeniui kreditinę sąskaitą, anuliuojančią 2018-04-25 sąskaitą, išrašė tik 2018-12-31 dėl klaidos ir komunikacijos su buhaltere trūkumo, tačiau teisės aktų reikalavimų tuo nepažeidė. Trečiasis asmuo sąskaitą prašė išrašyti jo adresu jau po krovinio pakrovimo.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdyje patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad aplinkybes, jog ieškovę su atsakove siejo krovinio vežimo santykiai patvirtina susirašinėjimas elektoriniu paštu. Ieškovė susirašinėjo su atsakovės darbuotoju: ieškovė pasiūlė krovinį pristatyti, o atsakovės darbuotojas patvirtino, kad tinka. Ši formuluotė reiškia, kad vežimo sutartis buvo sudaryta. Teisės aktai nenumato rašytinės sutarties formos. 2018-04-23 sutartį pradėjo vykdyti, pasikrovė krovinį. Su trečiuoju asmeniui bendravo tik po krovinio pasikrovimo dėl muitinės procedūrų, tai buvo neišvengiama. Buvo pasiūlyta sąskaitą pateikti trečiajam asmeniui. Sąskaitą trečiajam asmeniui išrašė, nes prašė atsakovė, o neapmokėjus, išrašė sąskaitą atsakovei, nes su ja siejo sutartiniai santykiai. Trečiajam asmeniui 2018-04-25 išrašyta sąskaita yra negaliojanti, ji anuliuota 2018-12-31 kreditine sąskaita, galioja atsakovei 2018-05-01 išrašyta sąskaita.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad su atsakove nesitarė ir sutarties nepatvirtino, veikė tik kaip trečiojo asmens tarpininkas, tai patvirtina pateiktas susirašinėjimas su trečiuoju asmeniu. Su ieškove nesitarė dėl visų sąlygų, važtaraštyje parašų nėra, tik trečiojo asmens duomenys. Ieškovė elektroniniu paštu dėl sąskaitos diskutavo su trečiuoju asmeniu, tarėsi dėl apmokėjimo. Šiaulių apygardos teismo nutarties 19 punkte nurodė, kad krovinys pristatytas 2018-04-26, nurodymas išrašyti sąskaitą trečiajam asmeniui duotas 2018-04-27, o sąskaita trečiajam asmeniui išrašyta 2018-04-25, t. y. nepristačius krovinio ir negavus atsakovės nurodymo. Ieškovė neinformavo trečiojo asmens apie kreditinę sąskaitą ir 2018-04-25 sąskaitos anuliavimą. 2018-05-01 sąskaita atsakovei išrašyta 2018-06-06 arba 2018-06-07, tai galimas dokumentų klastojimas.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2018-04-19 į ieškovę elektoriniu paštu kreipėsi atsakovės atstovas dėl pirties nuvežimo iš Mažeikių į Tromsą. Ieškovė nurodė pervežimo kainą 1000+ex1, į tai atsakovė atsakė, kad tinka, 2018-04-20 laiške nurodė, kad „G., aš maniau, mes jau tiksliai sutarėme. Laukiame, kada galėsite pasikrauti“. 2018-04-23 laiške atsakovė nurodė pristatymo adresą, klausė, kada tikėtis pasikrovimo.
Pagal ieškovės pateiktą tarptautinį važtaraštį CMR Nr. 04-11/1 krovinio siuntėjas yra atsakovė (1 grafa), krovinio iškrovimo vieta Norvegijoje, Tromso (2 grafa), krovinys (sauna) pakrautas 2018-04-23 (4 grafa), krovinys gautas 2018-04-26 (24 grafa).
Trečiojo asmens atstovas R. M. 2018-04-24 elektroniniame laiške ieškovei nurodė: „Sąskaitą už vežimo paslaugas siųskite mano firmos adresu“, nurodė trečiojo asmens duomenis. Ieškovė trečiajam asmeniui 2018-04-25 elektroniniu laišku išsiuntė 2018-04-25 sąskaitą faktūrą KIG01019, kurią trečiasis asmuo pasirašė, nurodė, kad apmokės po pristatymo.
Atsakovė 2018-04-27 elektroniniame laiške ieškovei nurodė sąskaitą faktūrą rašyti Norvegijos įmonei.
Byloje pateiktas atsakovės ir trečiojo asmens atstovo susirašinėjimas, kuriame atsakovė teiraujasi trečiojo asmens, ar padėti su transportavimu.
Trečiajam asmeniui neapmokėjus sąskaitos faktūros, ieškovė 2018-05-01 perrašė sąskaitą faktūrą atsakovei.
2018-04-25 ir 2018-05-01 sąskaitos faktūros įtrauktos į PVM deklaracijas bei užregistruotos i.SAF registre. Ieškovė 2018-12-31 trečiajam asmeniui išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, kuri užregistruota i.SAF registre.
Dėl sutartinių santykių (ne)buvimo tarp ieškovės ir atsakovės
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnio 2 dalis).
Tarptautinio krovinių vežimo (toliau – CMR) konvencijos 4 straipsnyje nurodyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui.
Krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų. Taigi, tam, kad būtų konstatuota, jog pervežime dalyvaujantys asmenys yra vienos sutarties šalys, turi būti nustatyta, kad jie yra įsipareigoję vienas kito atžvilgiu ir tarpusavyje suderinę valią (pasiekę konsensusą), t. y. susitarę dėl esminių tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, 6.808 straipsnis). Pažymėtina, kad nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR konvencijos 4, 9 straipsniai, CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Taigi, tokia sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad kilus šalių ginčui dėl neužfiksuotų sutarties sąlygų, taip pat kai duomenys važtaraštyje skiriasi nuo šalių sutarties sąlygų, teismas, remdamasis įrodymais (rašytinėmis sutartimis, vežimo užsakymais, dalykiniu šalių susirašinėjimu, kt.), turi nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013).
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatos suteikia didesnę reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, kad, šalims nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraštyje nurodyti duomenys jos nekeičia. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad važtaraščio duomenys taip pat yra reikšmingi; jie patvirtina vežimo sutarties sudarymą ir jos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-421/2018, 21 punktas).
Šioje byloje ieškovė teigia, kad tarp jos ir atsakovės, atstovaujamos A. S., buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, patvirtinta CMR važtaraščiu Nr. 04-11/1, ieškovė atsakovės užsakymu įvykdė krovinio pervežimą į siuntėjo pagal vežimo sutartį (atsakovės) nurodytą vietą, tačiau atsakovė neatsiskaitė už pervežimo paslaugas, liko skolinga 1030 Eur.
Atsakovė nurodo, kad tarp jos ir ieškovės nebuvo sutartinių vežimo santykių pagal pirmiau nurodytą CMR važtaraštį. Atsakovė nurodė, kad veikė kaip trečiojo asmens tarpininkė, CMR važtaraščio nepasirašė, jame esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog vežimo paslaugas užsakė būtent atsakovė, byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių sutartinius santykius tarp šalių, pridėjo susirašinėjimą su trečiuoju asmeniu, kuriuo siūlė trečiajam asmeniui padėti su transportu.
Ieškovė įrodinėja jos sutartinius santykius su atsakove jos darbuotojo A. S. susirašinėjimu elektroniniu paštu.
Teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad atsakovės atstovas A. S. tarėsi su ieškove dėl jos teikiamų paslaugų elektroninio pašto adresu info@memelwood.com. Šiuose susirašinėjimuose atsakovės atstovas net neužsimena apie tai, kad krovinio pervežimo paslauga sudaroma ne atsakovės, o trečiojo asmens vardu, kad atsakovė veikia kaip tarpininkas, 2018-04-27 elektroniniame laiške nurodo sąskaitą faktūrą už pervežimą rašyti Norvegijos įmonei. CMR važtaraštyje esantys duomenys bei elektroniniai laiškai, kuriuose nurodyta paslaugų kaina, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė ir ieškovė susitarė dėl esminių krovinio vežimo sutarties sąlygų: krovinio pristatymo į Norvegiją už 1030 Eur.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad veikė kaip trečiojo asmens tarpininkas, pateikė susirašinėjimą su trečiuoju asmeniu. Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad atsakovė neužsakinėjo atitinkamų paslaugų, o siųsdama užsakymą ieškovei veikė ne savo, bet trečiojo asmens vardu. Teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji turėjo teisę atstovauti kitą asmenį ir savo veiksmais jam sukurti teisinę pareigą atsiskaityti su ieškove. Be to, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad būtų informavusi ieškovę apie veikimą ne savo vardu ir sąskaita, bet kito asmens vardu ir sąskaita. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas A. S. nė viename ieškovei rašytame elektroniniame laiške nenurodė, kad veikia kaip trečiojo asmens atstovas. Priešingai, laiškuose nurodytos sąvokos „Tinka, ryt sutartėlę susirašom“, „G., aš maniau, mes jau tiksliai sutarėm. Laukiam, kada galėsite pasikrauti“, aktyvūs veiksmai nurodant adresatą Norvegijoje, nenurodant, kad veikia trečiojo asmens vardu, įrodo, kad atsakovė veikė savo vardu ir siekė pati sudaryti vežimo sutartį.
Tai, kad atsakovė užsakė pervežimo paslaugas, įrodo ir ieškovės atsakovei siųsti pranešimai apie važiavimą pasikrauti, krovinio pristatymą ir išsikrovimą.
Aplinkybę, kad krovinio pervežimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir būtent atsakovės, patvirtina ir tai, kad atsakovė, gavusi iš ieškovės 2018-05-01 sąskaitą faktūrą, neatsisakė apmokėti sąskaitos dėl to, jog nebuvo užsakiusi tokių paslaugų.
Aukščiau nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. S., atstovaudamas atsakovę, sudarė vežimo sutartį su ieškove susirašinėdamas elektroniniu paštu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Tokia vežimo sutarties forma yra galima pagal galiojantį teisinį reguliavimą.
Teismas, konstatavęs sutartinių santykių pagal CMR važtaraštį tarp ginčo šalių buvimą, pažymi, kad tai, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinių sutarčių dėl krovinio vežimo, nepaneigia šalių sutartinių santykių. Tokia išvada daroma vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nustačius, kad ginčo šalys raštu (susirašinėdami elektroniniu paštu) pasiekė susitarimą dėl visų esminių krovinio vežimo sutarties sąlygų. Būtent atsakovė, būdama siuntėja pagal vežimo sutartį, sudarė krovinio vežimo sutartį su ieškove, įsipareigodama už krovinio vežimą sumokėti 1030 Eur, o ieškovė kaip krovinio vežėja pagal vežimo sutartį įsipareigojo atsakovės perduotą krovinį nugabenti į sutartą paskirties punktą (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).
Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, konstatuoja, kad ieškovė įrodė buvus tarp šalių rašytiniam susitarimui dėl krovinio pervežimo iš Mažeikių į Norvegiją už 1030 Eur (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Krovinys buvo pervežtas, atsakovės procesiniuose dokumentuose (prieštaravimuose, rašytiniuose paaiškinimuose) nenurodyta, kad ji turėjo pretenzijų ieškovei dėl krovinio pristatymo, todėl darytina išvada, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugą tinkamai.
Dėl atsakovės pareigos sumokėti už užsakytas vežimo paslaugas
Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį.
Dvišalės sutarties teisinė reikšmė yra ta, jog civilines teises ir pareigas tokia sutartis sukuria ją sudariusioms šalims, tuo tarpu privatus dviejų asmenų susitarimas negali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, išskyrus išimtinius įstatymo nustatytus atvejus, kaip tą numato CK 6.190 straipsnis. Net ir tuo atveju, kai viena šalis, sudarydama sutartį pažadėjo, kad prievolę įvykdys ar kitokį veiksmą atliks trečiasis asmuo, tai šiam to nepadarius, pažadėjusi šalis privalo įvykdyti prievolę ar atlikti kitokį veiksmą ir atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (CK 6.190 straipsnio 2 dalis ). Taigi, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako sutartį sudariusi šalis visais atvejais – tiek kai ji pati nevykdo sutarties, tiek kai šito nepadaro trečiasis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2004).
Ieškovė krovinį pasikrovė 2018-04-23. Trečiasis asmuo 2018-04-24 ieškovei nurodė sąskaitą už vežimo paslaugas siųsti firmos adresu. Ieškovė sąskaitą faktūrą išrašė 2018-04-25. Atsakovė 2018-04-27 laiške nurodė sąskaitą rašyti Norvegijos įmonei.
Trečiajam asmeniui neapmokėjus 2018-04-25 sąskaitos, atsakovė tapo atsakinga sumokėti užmokestį už atliktą vežimą, todėl atsakovei ieškovė pagrįstai išrašė 2018-05-01 sąskaitą.
Atsakovė nurodė, kad 2018-05-01 sąskaita faktūra išrašyta atgaline data, ją atsakovė gavo tik 2018 m. birželio 8-9 d.
Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2018-05-01 sąskaita faktūra įregistruota i.SAF registre 2018-06-19. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo 85 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-04-21 įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų „Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių) (toliau – Taisyklės) 30 punkto 1 papunktis nustato, kad juridinio asmens mokestinio laikotarpio registrų duomenys VMI privalo būti pateikti iki kito mėnesio 20 dienos. Darytina išvada, kad 2018-05-01 sąskaita faktūra i.SAF registre įregistruota nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Taip pat ieškovė pateikė įrodymus, kad 2018-12-31 trečiajam asmeniui išrašė kreditinę sąskaitą, kuri anuliavo trečiajam asmeniui 2018-04-25 išrašytą sąskaitą faktūrą. Kaip nurodė ieškovė, kreditinė sąskaita trečiajam asmeniui buvo išrašyta tik 2018-12-31 dėl ieškovės vadovo buhalterinės apskaitos žinių stokos, buhalterės darbo laiko (dirba 2 val. per mėnesį).
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 15 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad <...> kai taisomos apskaitos dokumentų, kuriais įforminamos pirkimo-pardavimo operacijos, išrašymo metu padarytos, bet vėliau pastebėtos klaidos ir kitais atvejais rašomi patikslinamieji apskaitos dokumentai. Patikslinamieji pinigų apskaitos dokumentai nesurašomi. Patikslinamąjį apskaitos dokumentą surašo ūkio subjektas, kuris surašė apskaitos dokumentą, kurį reikia tikslinti, arba šalių susitarimu ūkio subjektas, kuris gavo šį apskaitos dokumentą. Patikslinamajame apskaitos dokumente, be šio įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rekvizitų, nurodomas tikslinamo dokumento pavadinimas ir jo surašymo data.
Vadovaujantis aukščiau paminėtomis BAĮ 15 straipsnio, PVM įstatymo 85 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 30 punkto 1 papunkčio nuostatomis darytina išvada, kad 2018-12-31 kreditinės sąskaitos išrašymu nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.
Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių turėtų būti naikinamas preliminarus sprendimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Preliminariu sprendimu buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios iki jo priėmimo dienos. Šiaulių apygardos teismas 2019-04-29 nutartimi panaikino Telšių apylinkės teismo 2019-01-22 galutinį sprendimą. Teismas priteisia išlaidas, susidariusias po preliminaraus sprendimo priėmimo.
Ieškovė patyrė 242 Eur išlaidas už atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus rengimą (2018-11-30 sąskaita faktūra), 217,80 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (2018-12-21 sąskaita faktūra), 302,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą (2019-03-14 sąskaita faktūra), 217,80 Eur už papildomų įrodymų, prašymų rengimą (2019-12-13 sąskaita faktūra), 217,80 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje (2020-01-28 sąskaita faktūra), 217,80 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje (2020-09-16 sąskaita faktūra). Iš viso ieškovė patyrė 1415,70 Eur išlaidas po preliminaraus sprendimo priėmimo. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybė patyrė 11,26 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalimi,
nusprendžia:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-10-26 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelio medis“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kigis“ bylinėjimosi išlaidas 1415,70 Eur ir valstybei 11,26 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.