Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1362-1189/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-06-20Kauno apylinkės teismas
  2. T-293-1189/2024Nutartis · 2024-01-24Kauno apylinkės teismas
  3. T-632-753/2024Nutartis · 2024-03-21Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-20
Bylos Nr.
1-1362-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46135-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Kaltinamasis
K. L.
Nukentėjusysis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1362-1189/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46135-2022-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 20 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant prokurorei J. Č.,kaltinamajam K. L.,nukentėjusiajai D. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2000 m. vasario 8 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojusi redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 47-1str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 2000 m. gegužės 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusi redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 1 dalį, 117 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 42 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmė sumažinta 1/3, t. y. 1 metais;

3. 2004 m. kovo 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;

4. 2004 m. gegužės 4 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų ir 1 MGL dydžio bauda. Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartimi paskirta 40 parų arešto;

5. 2006 m. rugpjūčio 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 3 metams laisvės atėmimo;

6. 2007 m. sausio 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

7. 2011 m. rugpjūčio 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo;

8. 2011 m. gruodžio 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9. 2014 m. kovo 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. BK 64(1) str. pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu prie šios bausmės iš dalies pridėta 2011 m. gruodžio 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta - 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

10. 2016 m. gegužės 2 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 64(1) straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

11. 2017 m. rugpjūčio 3 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 36 MGL (1355,76 Eur) bauda;

12. 2017 m. gruodžio 8 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2017 m. rugpjūčio 3 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 4 mėnesiams ir 36 MGL (1355,76 Eur) bauda. 2020 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi 36 MGL bauda pakeista į 216 valandų viešųjų darbų;

13. 2022 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirta 66 parų arešto bausmė. BK 64(1) straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta – 44 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. L. 2022 m. gruodžio 7 d., apie 16:05 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto laiptinėje, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo buvusią sugyventinę D. J., tai yra pastūmė rankomis į krūtinę nukentėjusiąją, po ko ji atsitrenkė pakaušiu į buto durų staktą, ir taip dėl muštinės žaizdos pakaušio kairėje pusėje padarė nukentėjusiajai D. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais K. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis K. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su D. J. jis gyveno apie (duomenys neskelbtini) metų, tačiau kol jis atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) ji susirado kitą vyrą ir jam teko išeiti iš namų. 2022 m. gruodžio 7 d. konfliktas įvyko dėl malkų, kurias jis pats buvo pirkęs ir pats supjovęs. Dieną prieš konfliktą jam paskambino D. ir paklausė ar gali pasiimti malkų, tačiau jis nurodė, kad ateis sekančią dieną. Jam paskambino J. ir pasakė, kad nebėra malkų. Kai jis atėjo pamatė, kad nėra malkų, galvojo gal D. susinešė į malkinę. Tuo metu D. nebuvo namie, kai ji grįžo laiptinėje įvyko žodinis konfliktas, kai ji atsirakino buto duris jis pamatė, kad nėra malkų. Jie sukonfliktavo, tada D. jį stūmė, buvo atidarytos durys į tualetą, jis stovėjo, o ten laminatas ir buvo vandenio prilieta, ji norėjo jį į koridorių išstumti, slydo ir pakaušiu į staktos kampą susitrenkė. Jis jai nei smūgio jai nesudavė. Jis jos nestūmė, ji jį stūmė, jeigu nebūtų įsispyręs, būtų laisvai išstūmusi, o ji aukštielninka slydo. Jis nepanaudojo nei vieno smūgio. Prisipažįsta, kad jam nereikėjo ten pas ją užeiti. Jos nestūmė, bet tegu būna, kad stūmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio tvarka buvo pagarsinti kaltinamojo K. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis parodė, kad pagal jam pareikštą įtarimą kaltę pripažįsta pilnai. Pripažįsta, kad jis namo laiptinėje, kur gyvena jo buvusi sugyventinė D. J., su ja sukonfliktavo, dėl ko dabar nepamena, ar buvo išgėręs, nepamena, ir žodinio konflikto metu supykęs buvusią sugyventinę pastūmė rankomis į krūtinę ir ji neišlaikiusi pusiausvyros atsitrenkė galva, pakaušį į buto durų staktą ir prasikirto pakaušį. Daugiau įvykio aplinkybių nepamena, kadangi tai buvo seniai. Jis iš karto po konflikto išėjo į namus. Jis labai gailisi savo poelgio, atsiprašė D., ji jam atleido, jokių pretenzijų neturi. Taip pat atlygino žalą ir ligonių kasoms (t. 2 b. l. 28-30).

Pagarsinus parodymus kaltinamasis K. L. parodė, kad pripažįsta, jog nukentėjusiąją laiptinėje išvadino necenzūriniais žodžiais. Nurodė, kad tegul teismas pripažįsta, jog ją stūmė, nors nestūmė. D. supykusi pasakė, kad jis ją stūmė.

Nukentėjusioji D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. ji su K. L. jau buvo išsiskyrusi apie pusę metų, tačiau jis vis tiek galvojo, kad ji pas jį sugrįš. Kai anksčiau jie gyveno, jis nuolat ją mušdavo, gyvenimas su juo buvo pragaras. 2022 m. gruodžio 7 d. parvažiavo su kaimyne, pamatė, kad ateina L., pradėjo ją keikti, ji jam liepė išeiti, jis ją stūmė ir ji nukrito į staktą. Jis ją pastūmė ir ji krito, atsitrenkė į staktą ir prasiskėlė galvą. Konfliktas buvo namo laiptinėje, stakta į kurią atsitrenkė jau buvo namuose (bute), įėjus į namus. Konfliktas su L. įvyko, kad jis apkaltino, kad jo malkas vogė ir pardavinėjo. Po to, kai ja pastūmė ji išvažiavo pas bendradarbį V. N., nes buvo nupirkęs dujinį pečių, jai turėjo paduoti tą prekę. Jie pamatė, kad ji apsiverkusi, kruvina, liepė važiuoti į ligoninę. Nuvažiavo į ligoninę ir ligoninė iškvietė policiją, tada nurodė kas jai padarė sužalojimus. Jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sužalojimas, apžiūrėjo specialistai ir nustatė sužalojimus. Nežino iš kur sūnus sužinojo, kad ji sužalota, sūnus su negalia, jis pats paskambino policijai, kadangi jis neištaria visų žodžių ir tada kaimynė paėmė ragelį pakalbėti. Buvo atliekamas parodymų patikrinimas vietoje, viską išsamiai nurodė ir kokiu būdu sužalojo. L. ją stūmė į krūtinę, ten teisingai užfiksuota. Ji atbula krito ir trenkėsi į staktos kampą. Sužalojimas buvo padarytas pakaušyje, siuvo, kraujavo žaizda, skaudėjo. Siūlai buvo išimti po dešimt dienų, civilinio ieškinio nereiškia, nes jis atsiprašė.

Liudytojas V. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. apie 17.00 val. D. atvažiavo pas jį, nes jie buvo sutarę, kad jis nupirks jai dujinį pečių, tai ji turėjo atvažiuoti pasiimti. D. atvažiavus pamatė, kad jos galva kruvina ir ji verkia. Iš pradžių D. nieko nepasakojo tik verkė, vėliau papasakojo, kad ją užpuolė L.. Kai pamatė sužalojimus liepė D. važiuoti į priimamąjį, nes pakaušyje buvo gili žaizda, vėliau šią žaizdą priimamajame susiuvo, į priimamąjį jis palydėjo D.. D. nesiorientavo, nes buvo smarkiai galva sutrenkta. D. pasakė, kad L. vartojo fizinį smurtą, ji nežinojo pati dėl ko prieš ją smurtavo, kažką papasakojo, sakė, kad išėjo į lauką ir užsipuolė, rėkavo, D. jam pasakė, kad L. ją pastūmė ir ji trenkėsi galva į staktą, kur tiksliai viskas įvyko nežino. Pats nematė kaip ją sužalojo. Žino, kad D. buvo smegenų sutrenkimas sunkus ir reikėjo siūti žaizdą.

Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra D. J. kaimynė, gyvena namo antrame aukšte, pirmame aukšte gyvena D.. 2022 m. gruodžio 7 d. ji grįžo iš darbo ir prigulė, po to išgirdo triukšmą apačioje, triukšmas apačioje tarp D. ir L. dažnai būdavo, jis ten anksčiau gyvendavo, tai jie pykdavosi, tai nesipykdavo, tai garsiai kalbėdavosi. Išgirdo, kad trinktelėjo mašinos durelės ir D. išvažiavo, o triukšmas nutilo. Apie septintą ar aštuntą vakaro, kai jau buvo tamsu, į jos duris pradėjo belsti D. sūnus R.. R. buvo visas išbalęs, kalatojosi, pasakė, kad jo mamą sumušė, jis nežino kur dabar ji yra ir ką jam daryti. Paskui per skaipą paskambino kitas D. sūnus R., jis nuramino R.. R. pasakė kviesti policiją ir rašyti pareiškimą, ir bandyti išsiaiškinti kur D.. Jis kažkam paskambino, pasakė, kad mama ligoninėje ir mamai siuvo galvą. R. iškvietė policiją, jis mikčioja, kai susinervuoja visai neprataria žodžio, tada paprašė jos pareigūnams pasakyti ką jis nori perduoti policijai, nes ji gali su juo susikabėti ir moka nuraminti ir ji pasakė pareigūnams ką jai sakė R.. Kai atvažiavo pareigūnai paskui jau patys šnekėjo, o iš D. sužinojo, kad jai galva praskelta. R. pasakė, kad L. sumušė mamą. D. papasakojo, kad jai galva praskelta, jos kaip kaimynės geria kavą kartu ir D. papasakojo, kad L. pastūmė ir prakirto galvą. Kaip stūmė nesakė. Sakė buvo kivirčas ir viskas. Parodė, kad praskirta galva, kad susiūta, dar šnekėjo ar galės išimti siūlus.

Šalies argumentai

D. J. protokole – pareiškime nurodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. apie 16:05 val. adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto laiptinėje jos buvęs sugyventinis K. L., gim. (duomenys neskelbtini), ją pastūmė, ko pasekoje ji nukrito ir atsitrenkė į durų staktos kampą ir prasikirto galvą. Dėl šio įvykio juto fizinį skausmą bei jai atsirado kūno sužalojimai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-2).

Iš Tarnybiniame pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyrė - D. J., nurodyti sužalojimai – kraujuojanti žaizda ir patinimas galvoje (pakaušyje) (t. 1, b. l. 31-34).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jame nurodyta, kad nukentėjusiajai D. J. pasiūlius atlikti parodymų patikrinimą vietoje ir nurodyti visas jai žinomas įvykio aplinkybes, prie kurių ji nukentėjo, pastaroji sutiko ir nurodė jai visas žinomas įvykio aplinkybes, prie kurių ji nukentėjo. Nukentėjusioji D. J. parodė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinę, kur įvyko konfliktas tarp jos ir įtariamojo K. L.. Toliau, tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, nukentėjusioji D. J. nurodė užeiti į minėto namo laiptinės vidų. Užėjus į minėto namo laiptinės vidų, nukentėjusioji ant manekeno parodė, kad kaip ją į krūtinę pastūmė įtariamasis K. L.. Toliau tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, nukentėjusioji D. J. ant manekeno parodė, kaip po pastūmimo į krūtinę, ji galva, pakaušiu, trenkėsi į durų staktą ir prasikirto pakaušį. Tuo parodymų patikrinimas buvo baigtas (t. 1, b. l. 65-71).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. J. konstatuota muštinė žaizda pakaušio kairėje pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1 b. l. 76-77).

Objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus, įkelta į PRĮR skaitmeninė garso įrašo kopija. Apžiūros metu nustatyti šie duomenys ir pagal skaitmeninę garso įrašo kopiją padaryta stenograma: failo pavadinimas: (duomenys neskelbtini) skambučio pradžia_2022_12_07_17_55_19. mp3, pokalbio trukmė 04 min. 16 sek. Sutartiniai ženklai: A - Bendrojo pagalbos centro operatorė, B - Vyriškas balsas, C - Moteriškas balsas:

A - 112 klauso

B - Labas vakaras, reiktų policijos

A - Į kokį miestą, į kokį rajoną?

B - Į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)

A - Koks čia rajonas

B - Rajonas čia (duomenys neskelbtini)

A - Pone, koksai rajonas Lietuvos?

B - Lietuvos rajonas, (duomenys neskelbtini)

Fone girdisi moters balsas, atsakanti į užduodamus bendrojo pagalbos centro operatorės klausimus.

A - (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) seniūnija

B - Taip, taip taip

A - Ir koksai sakėt kaimas?

fone girdisi moters balsas sakant - (duomenys neskelbtini) kaimas

B - (duomenys neskelbtini) kaimas

A - Gatvė?

fone girdisi moters balsas sakant - (duomenys neskelbtini)

B - (duomenys neskelbtini) gatvė, (duomenys neskelbtini) kaimas (duomenys neskelbtini)

A - koksai namo numeris?

fone girdisi moters balsas sakant - (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini)

B - (duomenys neskelbtini)

A - Ir kas atsitiko?

B - buvo tas įvykis jis grįžta iš darbo, jos nors niera, bet žino kur jinai aišku, jinai yra dabar nuvažiavo į ligoninę nuvažiavo, jai galva yra labai stipriai sužalota

A - Nelabai suprato, kokia dabar šiuo metu pagalba rei..

fone girdisi moters balsas sakant - duok jam

A - Duokite moterei, nes jūs..

C - Laba diena, čia kaimynė jus trukdo

A - Taip, kokia.. minutėlę lukterkit, kokia jums reikalinga šiuo metu pagalba? Policija, greitoji ar abi tarnybos?

C - Ne, ne, ne. Sūnus nori parašyti pareiškimą apie įvykį. Mama dabar išvežta į (duomenys neskelbtini) priimamąjį.

A - Taip

C - Išvažiavusi, čia visas įvykis buvo prieš kažkur tai.. kokį porą valandų

A - taip ir kas ten atsitiko?

C - Buvęs, nu kaip pasakyt..

A - Sugyventinis?

C - Sugyventinis čionai labai didelį triukšmą kėlė, čia ir daužėsi ir trankėsi

A - O sumušė to kaimyno mamą?

C - Taip, kaimyno mamą stipriai sužalojo, ten kaip suprato stipriai praskelta galva yra. Jie apžiūrėjom butą, kad nieko ten nelikę aišku

A - Mamos vardą, pavardę galite nurodyti?

Fone girdisi vyro balsas sakant - D. J.

C - D. J.

A - O kiek jai metų?

C - Kiek metų mamai? (duomenys neskelbtini)

A - Aha, sužalota galva?C - Taip

A - ir moteris kur išvežta?

C - Jis kiek suprato jie dabar važiuoja į (duomenys neskelbtini) priimamąjį

A - š (duomenys neskelbtini) ligoninę?

C - Taip

A - Minutėlę. o kur tas sugyventinis?

C - Sugyventinio šiuo metu dabar niera, bet jisai čia..

A - Pasišalino?

C - Pasišalino, jisai čia kažkur glaudžiasi irgi (duomenys neskelbtini) pas, jo tas žmogelis kur...vienu žodžiu jo pravardė yra (duomenys neskelbtini), jisai ten gyvena..

A - Pas (duomenys neskelbtini)?

C - TaipA - Pas pažįstamą, tai kas jisai, pažįstamas?

C - Pažįstamas, taip no

A - Pravadre čia tokia

C - Jo čia tokia pravardė, o vardas J., o pavardės, pavardės tai tikrai nežino

A - O kaip to sugyventinio buvusio vardas, pavardė, žinote?

C - K. L.

A – L.

C - Taip

A - Ir galėtų būti pas tą (duomenys neskelbtini)?

C - TaipA - jūsų vardas, pavardė?

C - Jis tai yra iš antro aukšto I. K.

A - Bet tai jis su jumis bendravo tai..

C - Nu taip, taip I. K.

A – I.

A – K.

C - Taip, matot jos sūnui yra kalbos defektas jisai mikčioja

A - Tai jis suprato. Jūs palauksite pareigūnų pas tą sūnų, padėsite ten jam susišnekėti

C - Ai gerai tvarkoj

A - tai tikslinasi adresą (duomenys neskelbtini). O ten yra durų kodas?

C - Ne nėra, čia pirmam aukšte iš karto po de..kaip įeini po dešine puse

A - Gerai suprato informacija yra perduota pareigūnams (t. 1 b. l. 120-123).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - daugiabučio namo laiptinė adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 21-26).

Kaltinamasis K. L. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai smurtinių veiksmų panaudojimas, kai dėl to kyla įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusiam asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdoma jo sveikata.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis K. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino net ir pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis savo kaltės neneigė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad iš tiesų 2022 m. gruodžio 7 d. konfliktavo su nukentėjusiąją D. J., tačiau jis prieš ją nesmurtavo, smūgiu nesudavė, priešingai ji pati bandė jį pastumti ir dėl to krito aukštielninka. Teismas įvertinęs byloje esančius nukentėjusiosios bei liudytoju parodymus, taip pat kitus byloje esančius teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad toks kaltinamojo kaltės neigimas yra tik jo gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusioji D. J. teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus nuosekliai paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 7 d. tarp jos ir kaltinamojo K. L., daugiabučio namo laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), iš pradžių kilo žodinis konfliktas dėl malkų, kuris ilgainiui peraugo į smurto panaudojimą prieš ją K. L. pastumiant ją rankomis į krūtinę, po ko ji krito aukštielninką ir į durų, prie kurių vyko konfliktas, staktą trenkėsi pakaušiu ir jį prasikirto. Po šio smūgio pakaušyje jai atsirado žaizda, kurią reikėjo siūti. Iš karto po to, kai ji trenkėsi į durų staktą išvyko pas liudytoją V. N., kadangi jie buvo susitarę dėl susitikimo. Nukentėjusiosios D. J. aukščiau aptarti parodymai, susiję su fizinio smurto prieš ją panaudojimo aplinkybėmis, atitinka aplinkybes, kurios buvo nustatytos atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kurio metu nukentėjusioji parodė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinę, kur įvyko konfliktas tarp jos ir kaltinamojo K. L.. Taip pat parodymų patikrinimo metu ant manekeno, kuris buvo naudojamas kaip nukentėjusiosios atitikmuo parodymams patikrinti, nukentėjusioji D. J. parodė, kaip ją į krūtinę pastūmė kaltinamasis K. L., po ko ant manekeno parodė, kaip po pastūmimo į krūtine ji galva, pakaušiu, trenkėsi į durų staktą ir prasikirto pakaušį (t. 1, b. l. 65-71). Taigi kaip matyti teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios parodymuose nurodytos fizinio smurto panaudojimo aplinkybės bei po jų sekęs sužalojimas galvoje, pakaušyje, atitinka parodymo patikrinimo metu nustatytas aplinkybes apie kaltinamojo K. L. prieš nukentėjusiąją panaudotus veiksmus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. N. nurodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. apie 17.00 val. pas jį atvažiavo D. J., nes dėl jos atvažiavimo jie buvo taręsi anksčiau, D. J. atvykus jis pamatė jos galvoje esančius sužalojimus – gilią žaizdą pakaušyje, dėl kurių ją palydėjo į priimamąjį, kur jai buvo susiūta žaizda. D. J. buvo sutrikus, verkė, tačiau jam paaiškino, kad ją pastūmė K. L. po ko ji krito nugara į durų staktą ir į pastarąją prasiskėlė pakaušį. Tokiu būdu šie liudytojo, nukentėjusiąją mačiusio iš karto po kaltinime nurodyto įvykio, parodymai patvirtina D. J. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus. Be to nors kaltinamasis K. L. duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji jį apkalba ir iš tiesų jis jos nestūmė, ši aplinkybė paneigta aptartais liudytojo parodymais, kadangi nukentėjusioji, atvykusi pas liudytoją iš karto po įvykio, buvo stipriai paveikta emociškai dėl patirto smurto ir sužalojimų ir būtent aiškiai nurodė asmenį ją sužalojusį, tai yra K. L.. Juo labiau ir pareiškime, teiktame jau esant ligoninėje ji nurodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. apie 16:05 val. adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto laiptinėje jos buvęs sugyventinis K. L., gim. (duomenys neskelbtini), ją pastūmė, ko rezultate ji nukrito ir atsitrenkė į durų staktos kampą ir prasikirto galvą. Dėl šio įvykio juto fizinį skausmą bei jai atsirado kūno sužalojimai (t. 1, b. l. 1-2). Tai patvirtina, kad nukentėjusioji buvo nuosekli tiek pasakodama įvykio aplinkybes liudytojui V. N., kurį pirmąjį po aptariamo įvykio pamatė, tiek ir teikdama pareiškimą, tiek duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu.

Taip pat teisiamojo posėdžio metus parodymus davė ir liudytoja I. K., kuri nors tiesiogiai įvykio nematė, tačiau parodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d., grįžusi po darbo, pirmame daugiabučio namo aukšte, kur gyvena nukentėjusioji D. J. girdėjo triukšmą. Triukšmą girdėdavo ir ankščiau, nes K. L. gyvendamas su D. J. ir anksčiau konfliktavo. Tačiau šį kartą konfliktas nurimo, kai ji išgirdo, kad D. J. išvažiavo su savo automobiliu. Dar vėliau pas ją atėjo D. J. sūnus R., kuris nurodė, kad jo mamą sumušė K. L., po ko jie iškvietė policijos pareigūnus. Aplinkybę, kad D. J. sumušė K. L., nukentėjusioji jai ir pati vėliau papasakojo nurodydama, kad kaltinamasis D. J. pastūmė ir ji prasikirto galvą. Taip pat matė, kad D. J. buvo susiūta galva. Šie liudytojos duoti parodymai patvirtina aplinkybę, kad iš karto po įvykio D. J. išvažiavo iš namų, kas tik patvirtina aplinkybę, jog ji vyko pas liudytoją V. N.. Be to šiai liudytojai tiek D. J. sūnus, tiek pati nukentėjusioji nurodė, kad fizinį smurtą, kurio rezultate atsirado sužalojimas nukentėjusiosios pakaušyje, prieš pastarąją naudojo kaltinamasis K. L., todėl teismas, įvertinus visus aukščiau aptartus duomenis, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios duotais parodymais ir konstatuoti, kad būtent K. L. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad nors pats kaltinamasis aplinkybę kaip nukentėjusioji susižalojo nurodo kitaip, iš esmės pačių konflikto aplinkybių neneigia, tik prieštaringai nurodo, kad tai ne jis, o nukentėjusioji jį stūmė į krūtinę ir dėl to, kad jis tvirtai stovėjo, nukentėjusioji nukrito. Vis tik ši kaltinamojo versija paneigta aptartų duomenų visuma.

Tuo tarpu nukentėjusiosios D. J. patirtus sužalojimus patvirtina ir 2022 m. gruodžio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. J. konstatuota muštinė žaizda pakaušio kairėje pusėje, padaryta paveikus kietu buku daiktu, tiek suduodant, tiek pakaušio sritimi atsitrenkiant į tokio pobūdžio daiktą, vienu trauminiu poveikiu (1 t. b. l. 76-77). Specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis taip pat patvirtina nukentėjusiosios duotus parodymus, tai yra, kad kaltinamasis K. L. pastūmė ją į krūtinę po ko neišsilaikiusi ji krito ir galva trenkėsi, ir pakaušį prasikirto į durų staktą, taip vieno trauminio poveikio rezultate patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog BK 140 straipsnyje numatyta veika – nežymus sveikatos sutrikdymas – gali būti padaroma tiek asmeniui veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmens kaltė gali pasireikšti ir sąmoningu leidimu padariniams – nežymiam nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymui – kilti. Šiuo atveju, teismas vertina, kad kaltinamasis būdamas vyras pastumdamas nukentėjusiąją moterį rankomis į krūtinę suvokė, jog gali jai sukelti fizinį skausmą ar kitą alternatyvų ir kaltininko veikoje kvalifikuotą požymį – nežymų sveikatos sutrikdymą ir savo aktyviais veiksmais vieno iš šių galimų padarinių siekė. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, veikė tiesiogine tyčia.

Išdėstytų duomenų plotmėje teismas daro išvadą, jog kaltinamojo K. L. kaltė atliktus priešingus teisei veiksmus numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta visiškai ir kaltinamojo veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti pagal šį BK straipsnį. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad K. L. 2022 m. gruodžio 7 d., apie 16:05 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto laiptinėje, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo buvusią sugyventinę D. J., tai yra pastūmė rankomis į krūtinę nukentėjusiąją, po ko ji atsitrenkė pakaušiu į buto durų staktą, ir taip dėl muštinės žaizdos pakaušio kairėje pusėje padarė nukentėjusiajai D. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Skiriant bausmę kaltinamajam K. L., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo K. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis savo noru atlygino žalą, tai yra dar ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai atlygino žalą padarytą Kauno teritorinei ligonių kasai, kurią pastaroji patyrė dėl nukentėjusiajai D. J. suteiktos skubios medicininės pagalbos (t. 1, b. l. 95) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę kaltinamajam K. L. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) asmeniui veikiant tiesiogine tyčia. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis ne kartą praeityje teistas, teistumas neišnykęs, kaltinamojo dalis ankstesnių teistumų taip pat susiję su smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymu nukreiptų prieš tą pačią nukentėjusiąją. Ne kartą baustas administracine tvarka bei turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 46-64), dar vieną administracinį nusižengimą padarė ir bylos nagrinėjimo metu, tai yra į teisiamąjį posėdį vykusį 2023 m. balandžio 26 d. atvyko neblaivus. Psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas, priklausomybių ligų įstaigoje neregistruotas (t. 2, b. l. 133). Kaltinamasis yra nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje. Duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos kaltinamasis būdu pakartotinai smurtavęs ar daręs kitas nusikalstamas veikas, nėra. Šios aplinkybės yra svarbios ne tik sprendžiant dėl kaltinamajam skirtinos bausmės, bet ir dėl jo galimos resocializacijos ir tinkamo bausmės tikslų numatytų BK 41 straipsnyje įgyvendinimo be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į aptartą bei kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant BK 140 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio taikymas yra teismo diskrecija, tačiau ne pareigas, dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas sprendžia tik įvertinęs visas aplinkybes reikšmingas skirtinos bausmės individualizavimui. Taip pat atidėdamas bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas. Įvertinus įstatymo nuostatas kaltinamajam K. L., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatomos pareigos – sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 8 punktai).

Kaltinamajam K. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktas turintis reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 8 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, K. L. nustatyti pareigas – sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

Daiktą turintį reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Gabrielė Kaktienė