Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

2020-08-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-890-878/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
A5.-890-878/2020
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00276-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Inga Liubinienė (pirm.)
Pažeidėjas
K. R.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-890-878/2020
Teisminio proceso Nr.4-13-3-00276-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 6.1; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 27 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant Rytei Kunigonei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. R.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, šiai bendrovei priklausančiame kebabų kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka apie įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui vieną dieną iki darbuotojo darbo pradžios, nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. liepos 24 d. leido A. Č. dirbti kebabų kepėjos-pardavėjos darbą. Tuo K. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir reikalavimus, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

K. R. kaltę dėl nusižengimo pripažino. Paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Turėjo kioską (duomenys neskelbtini), jį 2020 m. liepos 28 d. pardavė kitam asmeniui. Iki tol paskutiniu metu kebabų kioskelyje dirbo vienas, kadangi nebuvo finansinių galimybių pasisamdyti papildomų darbuotojų. Verslas buvo nepelningas, ypač prasidėjus COVID-19 epidemijai, todėl nutarė šį verslą parduoti, liepos 15 d. gavo rankpinigius ir dvi savaites laukė eilės pas notarą pardavimo sandoriui patvirtinti. Tuo laikotarpiu jo sugyventinė A. Č. sumanė išparduoti visus prekių likučius. Taip gavosi, kad jos darbo kebabų kioske laikas sutapo su Darbo inspekcijos patikrinimo laiku. K. R. patikrinimo metu buvo išvykęs į bazę nusipirkti prekių savoms reikmėms. A. Č. kioske gamino kebabus, tuo metu pirkėjų buvo, bet nedaug, gal du ar trys. Ji paskambino K. R. ir pasakė, kad atėjo patikrinti inspekcija, klausė, ką jai daryti. Jie abu bendru sutarimu nusprendė, kad reikia pasirašyti dokumentą - įsakymą, kad ji mokosi dirbti. K. R. grįžo namo ir apie 12.30 val., t. y. po pirmojo VDI patikrinimo, pasirašė minėtą įsakymą. Anksčiau A. Č. buvo dirbusi jo įmonėje, buvo įdarbinta legaliai, paskui ji susirado kitą darbą ir buvo atleista. K. R. liepos 20-24 dienomis neturėjo su niekuo sudaręs darbo sutarčių. Buvo taip nuspręsta, kad prieš perduodant verslą reikia išsiparduoti likučius, jie norėjo išparduoti kuo daugiau prekių. Tai buvo A. Č. iniciatyva, o jis leido taip daryti. Bendru sutarimu leido jai padirbėti, kadangi tai buvo jo kioskas. Ji dirbo neatlygintinai, nes jie kartu veda bendrą ūkį. Įsakymą po patikrinimo surašė dėl streso, norėjo sušvelninti susidariusią padėtį.

Institucijos atstovė paaiškino, kad buvo gautas anoniminis pranešimas dėl nelegalaus darbo kebabų kioske. Institucija tą pačią dieną kioską tikrino du kartus. A. Č. pateikė paaiškinimą, pagal kurį buvo nustatyti nelegalaus darbo požymiai - jai buvo pavesta atlikti tam tikras darbo funkcijas. A. Č. nurodė, kad dirba nuo 2020 m. liepos 20 d. K. R. pakartotinio patikrinimo metu neneigė, kad jis A. Č. pakvietė dirbti kebabų kioske kebabų kepėjos-pardavėjos pareigoms. Patikrinus Sodros duomenų bazę, buvo matyti, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo draustas vienas darbuotojas – pats K. R., kitų draustų darbuotojų įmonė neturėjo. A. Č. buvo pradėjusi realiai dirbti, buvo darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl darbo, dėl specialybės, A. Č. dirbo paklusdama darbdaviui, vykdydama jo pavedimus, todėl juos siejo darbiniai santykiai, bet darbo sutartis nebuvo sudaryta. Juridiniam asmeniui priimtame nutarime nurodyta, kad direktorius K. R. pripažino ir gailėjosi, jog nesudarė sutarties su A. Č. ir nepranešė Mokesčių inspekcijai, jog turi naują darbuotoją.

Tai, kad K. R. padarė administracinį nusižengimą, be jo paties paaiškinimų, patvirtina byloje surinkti ir ištirti duomenys:

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 1–3).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius V. G. 2020 m. liepos 24 d. pavedė darbo inspektoriams R. B. ir V. M. atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar/ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais (b. l. 7).

Nelegalaus darbo tyrimo 2020 m. rugpjūčio 4 d. akte užfiksuota, kad, atliekant patikrinimą 2020 m. liepos 24 d. apie 12.25 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kebabų kioske (duomenys neskelbtini) rasta dirbanti A. Č., kuri vykdė su maisto išsinešimui susijusias visas darbo funkcijas ir aptarnavo lankytojus: priėmė užsakymus iš pirkėjų, gamino kebabus, tiekė pagamintą maistą pirkėjams ir dirbo prie kasos kasos aparato, pirkėjams atsiskaitant už pagamintą maistą, paimant iš jų pinigus. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius leido dirbti A. Č. kepėjos-pardavėjos darbą nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. liepos 24 d., nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV apie šio darbuotojo priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (b. l. 8–10).

A. Č. 2020 m. liepos 24 d. paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kebabų ruošimo kioske mokosi dirbti ir tai atlieka nuo 2020 m. liepos 20 d. 2020 m. liepos 24 d. dirba viena, nes įmonės direktorius K. R. išvykęs pirkti produktų ir ji dirbs dar apie valandą, kol grįš direktorius. Su įmonės direktoriumi K. R. yra sutarusi, kad 2020 m. liepos 20 d. ji dirbs mokine ir praktikos laikotarpiu jai atlyginimas nebus mokamas, dėl praktikos atlikimo yra pasirašiusi kažkokį lapą, tačiau jo kopijos neturi ir pateikti negali. Direktorius sakė, kad 2020 m. liepos 27 d. ją įdarbins pagal darbo sutartį kebabų kepėja-pardavėja pilnu etatu ir mokės už darbą minimalų darbo užmokestį (b. l. 11).

K. R. 2020 m. liepos 24 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. liepos 24 d. 12.30 val. A. Č. buvo darbo vietoje, jis buvo išvykęs prekių. Dėl A. Č. apmokymo darbo vietoje nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. liepos 24 d. yra jo įsakymas, ji ateidavo 2 valandoms per dieną. Planuojamas jos įdarbinimas nuo 2020 m. liepos 27 d. Praktiką A. Č. atlieka su jo įranga ir žaliavomis. Darbo užmokesčio už šį laikotarpį nemoka, pranešimas Sodrai apie A. Č. įdarbinimą nepateiktas (b. l. 13).

A. Č. 2020 m. rugpjūčio 11 d. pateiktame Valstybinei darbo inspekcijai pasiaiškinime nurodė, kad 2020 liepos 24 d. 11–13 val. savavališkai dirbo kebabų kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu priklausė jos draugui K. R., su juo kartu gyvena ir veda bendrą buitį. Jai žinoma, kad 2020 m. liepos 15 d. prekybinis kebabų kioskas yra parduotas (gauti rankpinigiai), o 2020 m. liepos 28 d. buvo numatytas kiosko nuosavybės perdavimas. 2020 m. liepos 24 d. ji, pasiėmusi kiosko raktą, neįspėjusi K. R., vykdė kebabų prekybą. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba ir nesimoko, tačiau supanikavusi ir būdama stresinės būsenos, tai nurodė savo pirminiame paaiškinime (b. l. 16).

K. R. 2020 m. rugpjūčio 11 d. pateiktame Valstybinei darbo inspekcijai aiškinamajame rašte nurodė, kad 2020 m. liepos 24 d. apie 13 val. jam paskambino jo draugė A. Č., iš kurios jis sužinojo apie jos savavališką elgesį jam priklausančiame prekybiniame kioske. Ji pripažino, kad atvykus VDI pareigūnams, ji vykdė kebabų prekybą. Kioskas 2020 m. liepos 24 d. buvo parduodamas, jis jau turėjo rankpinigius, 2020 m. liepos 28 d. turėjo eiti pas notarą perregistruoti savininką, todėl veiklos nevykdė, ruošė objektą perdavimui. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 24 d. buvo ne darbo diena, tai matyti ir iš darbo grafiko, tačiau jis, būdamas streso būsenos, pasirašė įsakymą dėl A. Č. apmokymo darbo vietoje, tikėdamasis suteikti pagalbą savo gyvenimo draugei. Nuo 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo nuostolinga ir dėl įmonei nepakeliamų mokesčių bei reikalavimų buvo priimtas sprendimas nuostolingo verslo atsisakyti (b. l. 4).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo grafiko Nr. 20-07 matyti, kad 2020 m. liepos 24 d. grafoje darbo valandos nenurodytos (b. l. 5).

Nuotraukose užfiksuota darbo vieta (duomenys neskelbtini), bei 2020 m. liepos 24 d. nelegaliai dirbusi A. Č., priimanti užsakymus, ruošianti maistą, jį atiduodanti pirkėjai (b. l. 17–21).

VSDFV informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 24 d. VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešusi apie A. Č. įdarbinimą (b. l. 22, 23, 24).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nubausta 868 eurų bauda už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą administracinį pažeidimą (b. l. 37-38), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. R. 2020 m. rugpjūčio 19 d. paaiškinime dėl pažeidimo padarymo sutiko (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad K. R. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai ir jo kaltė dėl nelegalaus darbo nusižengimo yra įrodyta.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje apibrėžta darbo sutarties sąvoka: darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; pagal šio straipsnio 2 dalį pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnio 2, 4 dalys). Taigi darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, apie tai nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Tai reiškia, kad darbuotojas ir išbandymo laikotarpiu privalo dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį. Apmokant darbuotoją, galioja tos pačios jau aptartose DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytos darbo sutarties sudarymo sąlygos (Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. AN2-232-634/2018, 2019 m. kovo 22 d. nutartis byloje Nr. AN2-147-238/2019).

Pagal formuojamą teismų praktiką, tam, kad darbą būtų galima vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad A. Č. nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. liepos 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kepėja-pardavėja. Šiuo laikotarpiu ji realiai atliko jai pavestas darbo funkcijas: priėmė užsakymus iš pirkėjų, gamino maistą (kebabus), tiekė pagamintą maistą pirkėjams ir dirbo prie kasos aparato. Ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir paklusdama darbdavio nustatytai tvarkai, susitarusi su įmonės direktoriumi K. R. dėl darbo laiko ir vietos, konkretaus kepėjos-pardavėjos darbo ir dėl darbo užmokesčio, kuomet bus oficialiai sudaryta darbo sutartis, darbo funkcijoms atlikti A. Č. naudojo įmonei priklausančius įrankius bei priemones, tačiau šiuo laiku dirbo nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Pagal administracinėn atsakomybė traukiamo asmens ir jo sugyventinės A. Č. paaiškinimus, A. Č. ir darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. R. buvo sutarę, jog laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. liepos 24 d. A. Č. nebus mokamas atlyginimas. Tačiau šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. Č. nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. liepos 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegalų darbą, todėl darbdaviui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui K. R., kuris privalėjo kontroliuoti, kad būtų laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, užtikrinti, kad darbuotojo darbas būtų legalus, tačiau to nepadarė, kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas nuobaudą K. R., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. K. R. leido dirbti nelegalų darbą vienam asmeniui, nelegalaus darbo trukmė – penkios dienos. Jis savo kaltę dėl nusižengimo padarymo pripažino, tai teismas vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. K. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šias bylos aplinkybes, tai, kad K. R. tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Pažeidėjas prašė skirti jam mažesnę nei minimali įstatymo numatyta baudą, jos mokėjimą išdėstyti dalimis, nurodė, kad jis turi kreditinių įsipareigojimų už gautą paskolą butui, o jam teks dar sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu paskirtą baudą.

Remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeistas konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjas yra anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis už kitokius administracinius nusižengimus, išskirtinai teigiamai jį charakterizuojančių duomenų nėra, todėl pažeidėjo prašymas skirti mažesnę baudą netenkinamas.

Nutarimų skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka numatyta ANK 675 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė išdėstyti baudos sumokėjimą. Asmens rašytiniu prašymu, baudos mokėjimą galima išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, kai asmuo pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.). Tai gali būti padaryta priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Byloje nėra jokių duomenų apie K. R. materialinę padėtį, teismui nėra pateikti dokumentai apie jo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turimus kreditinius įsipareigojimus ir pan., santaupas, bendras gaunamas pajamas, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti jo prašymo. Šiuo atveju išaiškintina, kad pažeidėjui manant, jog jo finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, jis gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl baudos išdėstymo dalimis (kartu pateikiant prašymą pagrindžiančius duomenis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

K. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Inga LiubinienėPapildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant unikalų mokėjimo kodą – ROIK 20120881337, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.