Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-147-238/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-22
Bylos Nr.
AN2-147-238/2019
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00170-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Pažeidėjas
J. P.
Kategorijos
Byla Nr. AN2-147-238/2019
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00170-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. vasario 1 d. nutarimo J. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarimu J. P. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ANK 96 straipsnio 3 dalyje ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jai paskirta galutinė 1 000 Eur bauda už tai, kad būdama darbdavį UAB „ (duomenys neskelbtini) “, juridinio asmens kodas 304438910, atstovaujančiu asmeniu – įmonės direktore (pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. įgaliojimą), laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 16 d. 15.30 val. iki 2018 m. spalio 19 d. 17.00 val., leido dirbti nelegaliai E. J. greito maisto ruošėja. J. P. leido darbuotojai dirbti prieš darbo pradžią nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. Tokiais savo veiksmais J. P., būdama darbuotojos atžvilgiu įmonės vadove, neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, J. P. nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jos kaip įmonės vadovės žinios apie darbuotojų saugą ir sveikatą patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais J. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1-2 dalis, 4 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276, 4 punktą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

2.1. Skunde nurodo, kad 2018 m. spalio 20 d. patikrinimo metu dėl nelegalaus darbo, visos darbuotojos dirbo sudariusios darbo sutartis, apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento buvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. 2018 m. spalio 16-19 d. tarp J. P. ir E. J. susiklostę santykiai neatitinka teismų praktikoje suformuotų nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties požymių. E. J. nurodytomis dienomis realiai darbo funkcijų užkandinėje nevykdė. 2018 m. spalio 16-19 dienomis darbo funkcijas vykdė dvi darbuotojos – J. P. ir S. M.. 2018 m. spalio 16 d. E. J. buvo atėjusi į užkandinę kaip klientė, stovėjo prie baro ir gėrė kavą. 2018 m. spalio 17 d. E. J. atnešė savo ID kortelę, kurios duomenys buvo reikalingi darbo sutarčiai sudaryti. 2018 m. spalio 19 d. ji atnešė prašymą dėl priėmimo į darbą. E. J. nurodytomis dienomis galėjo į užkandinę atvykti ir išvykti jai patogiu laiku, jokie nurodymai dėl darbo funkcijų minėtomis dienomis jai duoti nebuvo, ji pati spręsdavo kiek laiko praleisti užkandinėje. Taip pat nebuvo susitarimo dėl apmokėjimo už darbą spalio 16-19 dienomis, nes šias darbines funkcijas atliko dvi darbuotojos – J. P. ir S. M.. 2018 m. spalio 20 d. E. J. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo šios dienos prasidėjo jos išbandymo terminas.

2.2. Skunde taip pat nurodo, kad teismas neišsamiai ištyrė bylą, nes visi bylai reikšmingi įrodymai nebuvo prijungti prie bylos, pvz.,, R. V. 2018 m. spalio 18 d. skundas, 2018 m. spalio 18 d. paaiškinimas. Administracinio nusižengimo byloje buvo pateiktas tik 2018 m. spalio 24 d. R. V. patikslintas paaiškinimas. R. V. 2018 m. spalio 18 d. skunde ir paaiškinime nėra jokios informacijos apie E. J.. Atkreiptinas dėmesys, kad R. V. papildė savo paaiškinimą 2018 m. spalio 24 d., t. y. po to, kai 2018 m. spalio 20 d. buvo jau atliktas patikrinimas dėl nelegalaus darbo. Galimai darbo inspektorius po atlikto nelegalaus tyrimo, išsikvietė R. V. paliudyti tam tikras aplinkybes, kurias 2018 m. spalio 20 d. inspektorius sužinojo iš įmonės darbuotojų rašytinių paaiškinimų.

2.3. Skunde teigia, kad 2018 m. spalio 20 d. VDI darbuotojai atliktus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio pažeidimo neaptiko ir nematė. Kaip nurodė visos darbuotojos, jie patikrinimo metu darė spaudimą, grasino baudomis, rėkė, prašė papildyti tekstą, nurodė, kokį tekstą parašyti, uždavinėjo menamus klausimus, dėl ko gautus 2018 m. spalio 20 d. paaiškinimus interpretavo selektyviai ir surašė protokolą J. P.. Teismo posėdžio metu tiek J. P., tiek E. J., tiek ir 2018 m. spalio 16-19 dienomis dirbusi S. M. pateikė vieningą poziciją, kad E. J. tik stebėjo darbo procesą būdama kliento zonoje, jokių fizinių veiksmų neatliko, sėmėsi žinių ir mokėsi tik teoriškai, tačiau teismas šiuos parodymus vertino kritiškai, nes nurodytos liudytojos dėl jų darbo santykių su įmone suinteresuotos slėpti buvusius faktinius darbo santykius. Pabrėžia, kad jos neturėjo ko slėpti, nes visos davė priesaiką dėl melagingų parodymų davimo bei pasakė teismui visą žinomą informaciją, bet teismas nesivadovavo jų pozicija. Teismas vadovavosi kitos buvusios darbuotojos R. V. parodymais, nors ji teismo metu pateikė prieštaraujančią poziciją savo pirminei pozicijai dėl matytų aplinkybių.

2.4. Apeliantė nurodo, kad administracinio nusižengimo bylose teismas yra aktyvus. 2018 m. gruodžio 10 d. prašyme J. P. parašė, kad nėra pridėta R. V. pirminio paaiškinimo. Teisėja posėdžio metu pasiteiravo darbo inspektoriaus, ar dar yra papildomos medžiagos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios inspektorius nepateikė. Teisėja žinodama, kad yra daugiau įrodymų, susijusių su byla, jų neišsireikalavo, tokiu būdu neišsamiai ištyrė bylą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

3. J. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. nesutinka su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas J. P. pagrįstai pripažino padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. P. kaltė padarius minėtus administracinius nusižengimus yra įrodyta.

7. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

8. DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

9. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. J. realiai dirbo J. P. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, o jos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykiai turėjo darbo teisinių santykių požymių.

11. Apeliantė skunde teigia, kad ji nepadarė inkriminuoto administracinio nusižengimo, kadangi E. J. 2018 m. spalio 16-19 dienomis realiai darbo funkcijų užkandinėje nevykdė, jokie nurodymai dėl darbo funkcijų minėtomis dienomis jai duoti nebuvo, ji pati spręsdavo kiek laiko praleisti užkandinėje. Tačiau ši apeliantės pateikta versija yra paneigta liudytojų parodymais, jie detaliai nurodė visas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, be to, administracinio nusižengimo padarymą patvirtina ir pirminiai J. P. paaiškinimai.

12. E. J. 2018 m. spalio 20 d. rašytiniu paaiškinimu nustatyta, kad E. J. kaip pirmąją savo darbo dieną nurodė 2018 m. spalio 20 d. Nurodė, kad 2018 m. spalio 15 d. ji buvo pakviesta dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, atvykus jai buvo papasakota visa informacija apie darbą. Spalio 16-19 dienomis ji atlikinėjimo praktiką, mokėsi gaminti kavas, ledus, pieno kokteilius, priimti užsakymus, dirbti su kasa ir tvarkyti darbo vietą. Kavas, pieno ledų kokteilius pirmiausia pradėjo gaminti sau, o išmokusi gaminti ir gavusi įgūdžius jau galėjo gaminti jas užsisakiusiems klientams. Į darbo praktiką ateidavo po pamokų, su direktore suderintu laiku. Spalio 16 d. buvo pirma jos praktikos diena (b. l. 24).

13. J. P. 2018 m. spalio 20 d. rašytiniu paaiškinimu nustatyta, kad J. P. nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 20 d. įdarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ E. J.. Dirbdama su ja apmokino kaip dirbti su kavos aparatu, daryti ledų kokteilius. 2018 m. spalio 15 d. supažindino E. J. su kavinės aplinka, o 2018 m. spalio 16 d. E. J. buvo mokoma kaip elgtis su kavos aparatu, kaip priimti užsakymus. 2018 m. spalio 17 d. E. J. buvo mokoma kaip daryti ledų kokteilius, kavas, jie buvo gaminami kartu su ja. 2018 m. spalio 19 d. E. J. dirbo maždaug iki 17 val. Kokteiliai ir kavos buvo daromos sau, o po to kavinės lankytojams. Už mokymąsi darbo užmokestis mokamas nebuvo. Su pažeidimu sutinka, dėl jo nuoširdžiai gailisi (b. l. 25).

14. R. V. 2018 m. spalio 24 d. rašytiniu paaiškinimu nustatyta, kad R. V. nurodė, jog iš draugių sužinojo, kad kavinės direktorė ieško naujos darbuotojos vietoje jos ir buvo pasiūlyta dirbti E. J.. 2018 m. spalio 17 d. apie 17-18 val. praėjo pro kavinę ir pamatė, kad už baro kartu su J. P. dirba nauja darbuotoja E. J.. Matė kaip ji klientams gamino gėrimus. Spalio 18 d. atvyko į VDI ir apie tai informavo pareigūnus (b. l. 28).

15. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad J. P. ir E. J. vėlesniuose rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu nurodė kitokias aplinkybes nei savo pirminiuose paaiškinimuose, teigdamos, kad jokių darbinių funkcijų E. J. 2018 m. spalio 16-19 dienomis neatliko, o liudytoja S. M. nurodė, kad nematė, jog E. J. būtų užėjusi už prekystalio, ji buvo klientų zonoje. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytoja E. J., pakeisdama savo pirminius parodymus, o ir liudytoja S. M., tokiu būdu siekė padėti išvengti J. P. administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad J. P. ir liudytojos E. J. pirminiai paaiškinimai buvo rašyti jų pačių ranka, nurodytų aplinkybių teisingumą jos patvirtino parašais, be to, šias jų nurodomas aplinkybes patvirtina ir nuoseklūs, viso proceso metu nekitę liudytojos R. V. parodymai. Liudytoja R. V. tiek savo pirminiame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad matė, jog E. J. gamino gėrimus, aptarnavo klientus. Būdama lauke prie kavinės lango matė, kad E. J. stovi pusėje, kurioje dirba aptarnaujantis personalas. Taip pat nurodė, kad ir ji taip pat atliko praktiką kavinėje iki oficialaus įdarbinimo. J. P. teisme paaiškino, kad tarp jos ir R. V. yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, todėl teismas pagrįstai rėmėsi jos parodymais tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad VDI darbuotojai atliktus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio pažeidimo neaptiko ir nematė, patikrinimo metu jie darė spaudimą, grasino baudomis, rėkė, prašė papildyti tekstą, nurodė, kokį tekstą parašyti, uždavinėjo menamus klausimus. Tačiau nustatyta, kad teismo posėdžio metu VDI Kauno skyriaus atstovas paaiškino, kad darbo inspektoriai apklausė jas žodžiu, užduodami konkrečius, standartizuotus klausimus, siekiant nustatyti nelegalaus darbo požymius (pas ką dirba, nuo kada dirba, kuo dirba ir kt.). Atstovas, pats dalyvavęs patikrinime, patvirtino, jog nebuvo daryta jokia įtaka asmenų teikiamiems atsakymams. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad VDI darbuotojai siektų nepagrįstai apkaltinti J. P. nebūto administracinio nusižengimo padarymu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp J. P. ir VDI Kauno skyriaus darbuotojų A. S. ir K. Š. būtų kilusių konfliktinių situacijų ar nesutarimų, dėl kurių liudytojų parodymus reikėtų vertinti kaip nepatikimus, tokių duomenų nepateikė ir apeliantė.

17. DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Taigi, ir apmokant darbuotoją, galioja tos pačios jau aptartose DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytos darbo sutarties sudarymo sąlygos, kurių šiuo atveju J. P. nesilaikė. E. J. 2018 m. spalio 16-19 dienomis, kuomet ji atlikinėjimo praktiką – mokėsi gaminti kavas, ledus, pieno kokteilius, priimti užsakymus, dirbti su kasa ir tvarkyti darbo vietą, turėjo būti sudariusi darbo sutartį su darbdaviu, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.

18. Apeliantė nurodo, kad teisėja žinodama, kad yra daugiau įrodymų, susijusių su byla, jų neišsireikalavo, tokiu būdu neišsamiai ištyrė bylą. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodymų rinkimas ir tyrimas nėra begalinis procesas, o įrodymų turi būti surenkama ir ištirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas išvadas dėl administracinio nusižengimo fakto konstatavimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti, jog J. P. padarė administracinį nusižengimą.

19. Taigi, byloje neginčytinai nustačius, jog J. P. laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 16 d. 15.30 val. iki 2018 m. spalio 19 d. 17.00 val., laikinai eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, neužtikrino, kad su E. J., kuri dirbo maisto ruošėja, būtų sudaryta darbo sutartis, ir tokiais veiksmais pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį, todėl jos veika pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

20. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, ANK 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, J. P. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. vasario 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir J. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė