Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Arūno Balčiūno prašymą išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. birželio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose buvo gautas antstolio Arūno Balčiūno prašymas, kuriame jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 589 straipsniu prašau išaiškinti, kurios veiklos teritorijos antstolis Lietuvos Respublikoje turi vykdyti 2024 m. gegužės 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-495-1021/2023 dėl 846,00 Eur išieškojimo iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini).

Atsisakytina tenkinti antstolio prašymą.

2024 m. gegužės 2 d. teisme gautas ieškovės I. B. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl 700 Eur advokato atstovavimo išlaidų, 146 Eur žyminio mokesčio bei 51,84 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo E. B.. Ieškovės prašymo pagrindu 2024 m. gegužės 7 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriame skolininko E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Vykdomąjį raštą vykdymui pateikė ne teismas, o išieškotoja I. B..

Vykdomųjų dokumentų išaiškinimo tvarką reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Šį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 straipsnio 2 dalis). CPK 593 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad šį klausimą teismas išsprendžia nutartimi. CPK 612 straipsnyje taip pat nurodyta, kad vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija, o tokia teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip.

Motyvuojamoji dalis

Nors CPK 589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta antstolio teisė prašyti išaiškinti ne tik teismo sprendimą, bet ir įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti vykdymo procese, teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai, todėl teismas turėtų atmesti antstolio prašymą išaiškinti teisės normą, jeigu jame nenurodyta, kuo prašoma išaiškinti teisės norma ir jos išaiškinimas yra aktualūs konkrečioje vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013).Taigi, nors vykdymo išaiškinimas reglamentuotas CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, jis yra sudėtinė teismo sprendimo trūkumų ištaisymo, kuris apima ir sprendimo išaiškinimą, instituto dalis. Teisė kreiptis dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo išaiškinimo pagal CPK nuostatas suteikta ne tik CPK 278 straipsnio 1 dalyje įvardytiems asmenims, bet ir antstoliui, kuris ją turi įgyvendinti CPK 589 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Vykdymo išaiškinimo reglamentavimas CPK VI dalyje šiuo atveju yra nulemtas to, kad specialus subjektas – antstolis, kuriam suteikta teisė prašyti išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką, civiliniame procese dalyvauja tik teismo sprendimo vykdymo stadijoje. Taigi, CPK 589 straipsnis gali būti aiškinamas kaip specialioji teisės norma, reglamentuojanti antstolio teisę vykdymo proceso metu prašyti išaiškinti teismo sprendimą ir jo vykdymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007)

Teismas, vadovaujantis 589 straipsnio 1 dalimi, turėtų aiškinti teismo sprendimą ar jo vykdymą, jeigu būtų neaiškus pats sprendimas ar jo vykdymas. Kaip matyti iš prašymo, antstolis prašo, kad teismas išaiškintų vykdomojo dokumento vykdymo tvarką, ar ieškovės pateiktą vykdomąjį raštą teisėtai galėtų priimti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantis antstolis. Pažymėtina, jog antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Valstybė, suteikdama antstoliui išskirtinę teisę vykdyti šias funkcijas, įpareigoja jas atlikti būtent antstolį (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu atliekamų priverstinio teismų sprendimų vykdymo esmė yra ta, kad būtent antstolis taiko įstatyme nustatytas priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemones (CPK 624 straipsnis). Antstolis, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, sprendžia, kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami vykdant vykdomąjį dokumentą. Teismas negali nurodyti antstoliui, kokius konkrečius veiksmus atlikti vykdant teismo procesinį sprendimą bei konsultuoti antstolį vykdymo procese atliekant jam pavestas funkcijas. Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra aiškus, todėl nėra pagrindo jo aiškinti. Pats antstolis prašyme cituoja CPK 590 straipsnio 1 dalį, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi turimos E. B. darbovietės, pajamos ar turtas Lietuvos Respublikoje, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl antstolis turėtų pats gauti šią informaciją iš registrų. Bylos duomenimis E. B. nuo 2017 m. deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę ir ten gyvena. Antstolis turi teisę savarankiškai nuspręsti priimti vykdomąjį raštą, ar jo nepriimti, teismas šiuo atveju jo negali įpareigoti tai atlikti. Antstoliui priėmus vykdymui ar atsisakius priimti vykdomąjį raštą, išduotą teisėtu pagrindu, ir atliekant atitinkamus vykdymo veiksmus, vykdymo proceso dalyviai (skolininkas, išieškotojas), nesutikdami su tokiais antstolio atliekamais veiksmais ar atsisakymu procesinius veiksmus atlikti, turi teisę juos skųsti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu,

nutaria:

Antstolio Arūno Balčiūno prašymo išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką netenkinti.

Nutarties kopiją išsiųsti antstoliui Arūnui Balčiūnui.

Nutartis neskundžiama.