Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Čeponytei-Sušinskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ieškinį atsakovei R. P. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, trečiasis asmuo D. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovės atstovės, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė R. P. yra nepilnamečių K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), motina. Nepilnamečių K. G. ir M. G. tėvas D. G., 2010 m. rugpjūčio 4 d. mirė. Atsakovės R. P. šeima Alytaus vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2007 m., atsakovė nuo 2007 m. birželio 4 d. iki 2015 m. vasario 4 d. buvo įrašyta į Varėnos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą dėl alkoholio vartojimo, vaikų nepriežiūros. Laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. sausio 24 d. Alytaus vaiko teisių apsaugos skyrius 3 kartus vertino grėsmės vaikui lygį ir nustatė pirmą grėsmės lygį. Per šį laikotarpį R. P. tinkamai nesirūpino vaikais, neužtikrino nepilnamečių interesų, nevykdė motinos pareigos auklėti, tinkamai prižiūrėti, išlaikyti vaikus, piktnaudžiavo alkoholiu, pagalbos plane numatytų įsipareigojimų nevykdė arba vykdė tik iš dalies. Atlikus grėsmės vaikams lygio vertinimą 2019 m. kovo 21 d. M. G. ir K. G. nustatytas antras grėsmės lygis. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2687-314/2020 leista pareiškėjui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, paimti nepilnametes M. G. ir K. G., iš jų įstatyminės atstovės – motinos R. P.. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 2 d. įsakymais Nr. V-35-232 ir V-35-233 K. G. ir M. G. nustatyta laikinoji globa laikinosios globėjos senelės D. G. šeimoje. Ieškovė, nustačiusi, jog atsakovė visiškai nesirūpina nepilnametėmis dukromis, piktnaudžiauja alkoholiu, ryšys tarp atsakovės ir dukrų yra nutrūkęs, o mergaitės yra išreiškusios norą gyventi globėjos – savo senelės šeimoje, kreipėsi į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo atsakovei, išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

I. D. laikino motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008, 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009, 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013, 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį bei nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad R. P. šeima Alytaus VTAS dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma nuo 2007 metų. R. P. nuo 2018 m. gruodžio 20 d. taikomas atvejo vadybos procesas, šeimai paskirtas atvejo vadybininkas, sudarytas pagalbos šeimai planas, numatyti tikslai ir uždaviniai susidariusiai šeimoje situacijai gerinti. Nors atsakovei buvo nuolat institucijų teikiama socialinė pagalba pakeisti savo gyvenimo būdą, tačiau kaip patvirtina byloje esantys įrodymai 2019 m. kovo 19 d. nepilnametė K. G. atvykusi pas socialinę darbuotoją informavo, kad jos mama R. P. pastaruoju metu gausiai girtauja ir jos jaunesnioji sesuo M. G. negali sugrįžti į namus, nes bijo motinos, jaunesnioji sesuo M. nakvoja pas draugę. Ieškovei vertinat grėsmės vaikams K. ir M. G. lygį paaiškėjo, kad nepilnametė K. jau beveik metus negyvena namuose, dėl to, kad atsakovė R. P. vartoja alkoholį, o jos alkoholio vartojimas tęsiasi jau labai ilgą laiką. K. G. nurodė, kad nenori grįžti į namus, tarp K. ir mamos nebeliko jokio dvasinio ryšio. M. G. atsisako sugrįžti į namus, nenori augti su mama, nes ji mamos bijo ir netiki, kad mama pasikeis ir nevartos alkoholio. Atsakovės R. P. šeimai buvo organizuota net dešimt atvejo vadybos posėdžių, tačiau R. P. neatlieka savo kaip motinos pareigų, nesirūpina vaikais, jų neišlaiko, neauklėja, institucijų teikiamos pagalbos nepriima. Be to, iš ieškovės pateiktos informacijos matyti, kad atsakovei nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, ligą, įtakojanti diagnozė (F31.5) - bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija su psichozės simptomais, tačiau kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų atsakovė R. P., nesilaiko gydytojų nurodymų, t. y., alkoholį slopinančius medikamentus vartoja kartu su alkoholiu, nesilanko pas psichiatrą, psichologą, nesigydo psichikos sutrikimų psichiatrinėje ligoninėje ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovė dėl savo pasirinkto gyvenimo būdo daro ne tik žalingą įtaką dukroms, tačiau jomis tinkamai nesirūpina, emocinis ryšys tarp jų yra nutrūkęs, o byloje duomenų, kurie sudarytų pagrindą tikėtis, jog susidariusi padėtis iš esmės galėtų pasikeisti, nėra. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir tretysis asmuo D. G.. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus atsakovės elgesį, požiūrį į susidariusią situaciją, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, atsakovei laikinai apribotina motinos valdžia nepilnamečių dukrų K. G. ir M. G. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Laikinai apribojus atsakovei motinos valdžią dukrų K. G. ir M. G. atžvilgiu, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su dukromis, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Atsakovei išaiškintina, kad laikinas tėvų (motinos) valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

I. D. išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigą dėl vaiko išlaikymo. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos, kuri šiuo metu yra 607,00 Eur, dydžio išlaikymas ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms K. G. ir M. G. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, tai, kad R. P. iki 2020 m. balandžio 8 d. buvo nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, ir bent, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečių dukrų K. G. ir M. G. poreikiai, iš atsakovės priteistinas ieškovės ieškinyje prašomas priteisti išlaikymas nepilnametėms dukroms po 100,00 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš atsakovės priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). K. G. ir M. G. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) K. G. ir M. G. nustatymo įsiteisėjimo skirtina laikinoji globėja D. G., kuri gautą išlaikymą privalo naudoti išimtinai vaikų interesams (CK 3.202, 3.275 straipsniai). Ieškovė informuotina, kad pasikeitus aplinkybėms (motinos materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) ji turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

I. D. nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo

CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 2 d. įsakymais Nr. V-35-232 ir V-35-233 K. G. ir M. G. nustatyta laikinoji globa laikinosios globėjos – močiutės D. G. šeimoje. K. G. ir M. G. iki šiol gyvena laikinosios globėjos šeimoje, jas sieja stiprus ryšys, mergaitės nori gyventi su laikinąja globėja, pas laikinąją globotoją, mergaitėms sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, ieškovės nuomone geriausiai vaiko interesus atitiktų gyvenimas normalioje šeimos aplinkoje, todėl nepilnamečių K. G. ir M. G. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina kartu su laikinąja globėja D. G..

I. D. bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tačiau teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybės naudai iš atsakovės turėtų būti priteistinas už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau teismas, įvertinęs bylos pobūdį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes, byloje esamus duomenis apie atsakovės šiuo metu gaunamas pajamas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais sprendžia, kad nagrinėjamojo byloje bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Sprendimo dalys dėl tėvų motinos apribojimo ir išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis l punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 269 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti motinos R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valdžią nepilnametės K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametėms dukroms K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį kiekvienai, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo 2020 m. kovo 19 d. iki K. G. ir M. G. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšų, skirtų K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikyti, tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) K. G. ir M. G. nustatymo įsiteisėjimo.

Nustatyti nepilnametės K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl K. G. ir M. G. globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo kartu su D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Sprendimą dalyse dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą nuorašą per tris darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.