Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Transnora“ ieškinį atsakovui R. N., tretieji asmenys V. N., M. N., UAB „V.“, dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, nurodė, jog atsakovas buvo UAB „Transnora“ vadovas ir akcininkas, todėl grynais pinigais išmokėdamas V. N., M. N. ir R. N. ieškinyje nurodytas sumas, elgėsi nesąžiningai, nesilaikė kreditorių eiliškumo ir pažeidė CK 2.87 str., 6.933 str., 6.930¹ str. bei Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Dėl galimybės ginčą spręsti taikiai su atsakovu nesitarė, prašo ieškinį tenkinti ir iš atsakovo priteisti skolą bei 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog nepripažįsta ieškinio, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad buvo įmonės steigėjas ir akcininkas, į įmonę yra investavęs nemažai savų lėšų, tačiau į bylą įrodymų nepateikė. UAB „Transnora“ užsiėmė krovinių pervežimais, bendradarbiavo su stambiomis užsienio šalių įmonėmis. Vėliau pradėjo kilti problemos dėl neatsiskaitymo, todėl įmonė įsiskolino darbuotojams ir kitiems kreditoriams, kol įmonei buvo iškeltas bankrotas. Nurodė, jog buvo raginimų iš kitų kreditorių padengti skolas, tikėjosi atgauti pinigus iš įmonės skolininkų, nežinojo įstatymų, kad būtina skolas dengti pagal eiliškumą, nepagalvojo, jog nesilaiko įstatymų. Šiuo metu dirba vadybininku pusę etato kitoje krovinių pervežimo įmonėje, nuomojasi butą, nekilnojamo turto neturi, todėl neturi galimybės sumokėti ieškovės reikalaujamos sumos.

Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį buvo informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad akcininkas R. N. įmonėje UAB „Transnora“ direktoriaus pareigose dirbo nuo 2006-11-28 iki 2015-02-02. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad BUAB „Transnora“ įsteigta 1995-01-03 (įregistravimo data iki 2006-11-02 buvusi R. N. komercinė įmonė „L.“), atsakovas bendrovės vadovu buvo nuo 2006-11-02 iki 2015-01-22. BUAB „Transnora“, įmonės kodas 269985890, įstatinio kapitalo dydis yra 10000 Lt, akcijų savininkas yra atsakovas R. N. Klaipėdos apygardos 2015-01-06 nutartimi UAB „Transnora“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „VTD GROUP“, įmonės kodas 302708143, įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA158. 2015-03-17 teismo nutartimi patvirtinti bankrutuojančios UAB „Transnora“ kreditorių sąrašas ir jų 127803,66 Eur finansiniai reikalavimai. Nustatyta, jog 1-os eilės kreditoriai yra V. M., R. G. ir R. G.; 2-os eilės kreditoriai yra VSDFV Mažeikių skyrius ir VMI prie Lietuvos Respublikos FM; 3-os eilės kreditoriai yra UAB „Stateta“, UAB „Centrako“, SIA CREDITREFORM LATVIJA, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, UAB „Ratola“, UAB „JL transportas“, AB „LESTO“, R. N., UAB „Omnitel“, J. Š., J. V., R. G., V. M. ir Plungės savivaldybės administracija. Iš šio kreditorių sąrašo matyti, kad ieškovės nurodyti asmenys – V. N., M. N. ir R. N. (pagal grąžinamą skolą), nepatenka į teismo patvirtintą kreditorių sąrašą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnis numato, kad skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Ieškovė nurodė, jog laikotarpiu nuo 2014-08-05 iki 2014-12-31 BUAB „Transnora" kasos išlaidų orderiais išmokėjo minėtiems asmenims 115925,39 Lt sumą. Nustatyta, kad įmonės finansininkė 2014-08-05 kasos išlaidų orderiu Nr. 012 už puspriekabės nuomą V. N. išmokėjo 10200 Lt, 2015-09-05 kasos išlaidų orderiu Nr. 016 už puspriekabės nuomą V. N. išmokėjo 3400 Lt, 2014-09-12 kasos išlaidų orderiu Nr. 017 pagal avanso apyskaitą R. N. išmokėjo 84325,39 Lt, 2014-10-30 kasos išlaidų orderiu Nr. 018 už automobilio Mersedes nuomą M. N. išmokėjo 12750 Lt, 2014-10-30 kasos išlaidų orderiu Nr. 019 už automobilio Audi nuomą M. N. išmokėjo 4250 Lt, 2014-12-31 kasos išlaidų orderiu Nr. 020 už skolą UAB „V.“ R. N. išmokėjo 1000 Lt. Kasos išlaidų orderiai ir byloje pateikti įmonės kasos duomenys patvirtina, jog nebuvo laikytasi atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos, nes kitų kreditorių finansiniai reikalavimai buvo susidarę anksčiau. Už įmonės veiklą atsakingas buvo įmonės vadovas ir akcininkas R. N.

Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, be kitų atsakomybės rūšių, jam gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą.

Ieškinio reikalavimas atlyginti žalą atsakovui kaip buvusiam UAB ,,Transnora“ vadovui, grindžiamas tuo, kad jis pažeidė vadovo pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje, taip padarė žalos bendrovei ir jos kreditoriams. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju, remiantis CK 6.67 straipsniu, atsakovo nesąžiningumas preziumuojamas, atsakovas pažeidė teisės aktų nustatytą kreditorinių reikalavimų eiliškumą, ieškovė ir kreditoriai patyrė žalą, t.y. nebuvo bent dalinai patenkinti jų reikalavimai, egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos.

CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį, bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas išaiškinimas, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, reiškiančio aiškų ir nepateisinamą aplaidumą vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė” v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Vis dėlto, kai ieškiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, teismas turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę–komercinę riziką. Bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius vadovaujamai bendrovei žalą nulemiančius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką. Aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos. Iš byloje esančių duomenų bei atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog atsakovas, būdamas įmonės vadovu, žinodamas, jog įmonė turi finansinių sunkumų ir nėra pajėgi vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, ką patvirtino ir bankroto bylos įmonei iškėlimo procese, dalį įmonės lėšų, turint ankstesnių skolinių įsipareigojimų, pervedė giminaičiams su kuriais įmonė sudarė vėlesnius sandorius. Tai rodo, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, jo elgesys padarė įtaką įmonės žalos atsiradimui.

Atsakovas atsiliepdamas į ieškinį nurodė, jog bankroto administratorius nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo prašoma iš jo priteisti žalą, neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų: jo neteisėtų veikų, kaltės, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir padarytos žalos, tai, kad žalai atlyginti neužtenka BUAB „Transnora" turto bei kad atsakovas savo veiksmais akivaizdžiai peržengė ūkinės komercinės rizikos protingumą ir elgėsi aiškiai aplaidžiai. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose iš bendrovės vadovui taikytinos civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuotolių atsiradimą), jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.). Atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus ir posėdžio metu duotus paaiškinimus, kuriuose su ieškiniu nesutinka, jo nepripažįsta, tačiau skolos neginčija, teigdamas, kad jis nežinojo, jog nesilaiko įstatyminės kreditorinių reikalavimų eilės ir neteisėtai pervedė pinigus tretiesiems asmenims, konstatuotina, jog atsakovas nepaneigė savo kaltės.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vadovo atlygintinos žalos dydis turi būti nustatinėjamas konkrečioje byloje vertinant nustatytų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę. Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų dydžiui, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nuotekų priežiūra“ v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-453/2014).

Ieškovė šiuo atveju prašo iš atsakovo priteisti 33574,31 Eur (115 925,39 Lt) žalą, kuri padaryta atsakovui išmokėjus atitinkamas sumas tretiesiems asmenims ir sau, kad padengtų skolą UAB „V.“, taip nesilaikant kreditorių eiliškumo. Aplinkybė, kad kasos išlaidų orderiai buvo išrašyti, kai įmonė UAB „Transnora“ jau turėjo finansinių sunkumų dėl atsiskaitymo su kreditoriais, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad atsakovo R. N. elgesys neatitiko sąžiningumo standartų reikalavimų, nes, žinodamas UAB „Transnora” galimybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir bendrovės finansinę situaciją, jis nepagrįstai nesilaikė kreditorių eilės, todėl žala 33574,31 Eur (115 925,39 Lt) priteistina iš atsakovo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priteisti 6 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau vertintina, kad atsakovas yra fizinis asmuo, todėl ši aplinkybė vertintina kaip pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.) ir šis faktorius lemia ieškinio tenkinimą iš dalies.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl, tenkinant ieškinį, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo – 960 Eur sumoje (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei BUAB „Transnora“ 33574,31 Eur (trisdešimt tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 31 ct)/ (115 925,39 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 960 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.