- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- e2-654-947/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12083-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas, Vytautas Dargis
- Kategorijos
- 2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
- 2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Gabrielei Žemaitytei ir Dangirai Rasiukevičienei,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Vytautui Dargiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, esantis atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pusėje, – G. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 5 719,96 Eur draudimo išmoką, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. vasario 23 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kaltės, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Transporto priemonės KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB (duomenys neskelbtini), pagal sutartį draudėja – UAB (duomenys neskelbtini).
3. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieškovė atlygino transporto priemonės valdytojo padarytą žalą – išmokėjo 5 719,96 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmokos dydis buvo apskaičiuotas pagal užsienio žalų reguliavimo partnerio pateiktus pranešimus.
Šalies argumentai
4. Ieškovė ieškinio reikalavimo teisiniu pagrindu nurodė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pagal kurį draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė taip pat rėmėsi tuo, kad draudėjas apie eismo įvykį nepranešė draudikui – apie šį įvykį ieškovė nurodė sužinojusi 2018 m. balandžio 26 d., gavusi informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio (TPVCAPD įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 22 straipsnio 2 dalis).
5. Ieškovė nurodė, kad laiku negavus informacijos apie draudiminį įvykį, draudikas neturėjo galimybių tirti įvykio aplinkybių, objektyviai nustatyti žalos dydį ir pan. Dėl pavėluoto pranešimo draudikas privalėjo išmokėti draudimo išmoką, remdamasis tik nukentėjusiojo asmens pateiktais dokumentais, neturėjo galimybės po įvykio apžiūrėti sugadintos transporto priemonės ar kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, ieškovė reikalauja atlyginti 100 proc. dydžio draudimo išmoką – 5 719,96 Eur (100 proc. – dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos; 20 proc. – dėl nepranešimo apie eismo įvykį). Ieškovės atstovas teismo posėdžių metu patikslino, kad ieškovės reikalavimo teisinis pagrindas yra dvejopas, t. y. 100 proc. draudimo išmokos priteisimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir 20 proc. draudimo išmokos priteisimas dėl nepranešimo apie eismo įvykį. Tačiau turtinis reikalavimas iš esmės yra dėl 100 proc. draudimo išmokos priteisimo – 5 719,96 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžiuose ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad ieškinio senatis nėra praleista. Draudimo išmoka buvo išmokėta 2018 m. liepos 13 d. Vienerių metų terminas kreiptis į teismą turėjo baigtis 2019 m. liepos 13 d. 2019 m. liepos 13 d. ir 14 d. buvo ne darbo dienos. Iš Liteko sistemos duomenų matyti, kad ieškinys pasirašytas el. parašu 2019 m. liepos 15 d., teisme užregistruotas 2019 m. liepos 16 d. (2020 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 18 min. 28 sek. – 1 val. 19 min. 02 sek.).
II. Atsakovės atsiliepimo argumentai
7. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos (išlaidas už advokato teisines paslaugas). Atsakovė nurodė, kad 2018 m. vasario 6 d. atsakovė ir ieškovė, tarpininkaujant draudimo brokeriui UADBB (duomenys neskelbtini), sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažymėjo, kad ji 2019 m. liepos 9 d. gavo 2018 m. liepos 17 d. ieškovės pranešimą dėl išmokos išieškojimo. Šiuo pranešimu buvo prašoma atlyginti 20 proc. dydžio draudimo išmoką – 1 144,00 Eur. Iki šio pranešimo gavimo, t. y. iki 2019 m. liepos 9 d., atsakovė nurodė nežinojusi apie šį eismo įvykį, įvykusį Vokietijoje. Iki to laiko atsakovė nurodė negavusi jokių pranešimų iš AB (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigė, kad dar 2018 m. balandžio 4 d. atsakovei buvo siųstas pranešimas, tačiau atsakovės atstovui pareikalavus siuntimą įrodančių dokumentų, ieškovė pripažino, kad pranešimas dėl išmokos išieškojimo atsakovei 2018 m. balandžio 4 d. nebuvo išsiųstas dėl sisteminės klaidos.
Atsiliepimas
8. Atsakovės turimais duomenimis, atsakovės transporto priemonė panašiu laiku buvo teritorijoje, kurioje įvyko ieškovės minimas eismo įvykis, tačiau nei atsakovei, nei atsakovės transporto priemonės vairuotojui nebuvo žinomas eismo įvykio padarymo (ar dalyvavimo jame) faktas. Atsakovės paaiškinimu, transporto priemonės vairuotojas G. G. nepastebėjo jokių eismo įvykio aplinkybių, transporto priemonė nebuvo apgadinta. Vairuotojas, pasak atsakovės, negirdėjo jokių kito automobilio kliudymo garsų, iš ko žmogus galėtų suvokti, jog įvyko eismo įvykis. Dėl šių priežasčių atsakovė negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad minėta transporto priemonė dalyvavo Vokietijoje įvykusiame eismo įvykyje. Atsakovė prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad transporto priemonės vairuotojas vairavo atitinkamo svorio vilkiką su priekaba, kurių bendra masė, lyginant su lengvuoju automobiliu, yra ženkliai didesnė, t. y. priekabai neženkliai kliudžius lengvąjį automobilį kabinoje esantis vairuotojas galėjo ir nepajusti smūgio efekto.
9. Atsakovė taip pat pažymėjo kad 2019 m. liepos 17 d. ieškovė atsiuntė atsakovei Vokietijos policijos dokumentą, išverstą į lietuvių kalbą, kuriame nurodyta, jog nukentėjęs asmuo lenkė atsakovės transporto priemonę ir įpusėjus pastaroji išvažiavo į priešingo eismo juostą, nes norėjo aplenkti priekyje važiuojantį kitą vilkiką. Tokiu būdu buvo kliudyta nukentėjusio asmens transporto priemonė (keleivio pusėje). Nukentėjęs asmuo laiku sugebėjo pristabdyti, kad nebūtų nustumtas į griovį. Tačiau ieškovės teismui pateiktame to paties dokumento vertime faktinės eismo įvykio aplinkybės nurodomos jau kitaip. Jame rašoma, kad nukentėjęs asmuo pradėjo stabdyti ir atsidūrė griovyje. Atsakovės vertinimu, faktinės eismo įvykio aplinkybės aprašomos skirtingai.
10. Atsakovė taip pat laikėsi pozicijos, kad atsakovės vairuotojo nepasišalinimą iš eismo įvykio vietos patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovė rėmėsi tuo, kad Vokietijos policijos dokumentuose yra nurodyta informacija, jog 2018 m. gegužės 23 d. buvo gautas Veideno prokuratūros raštas, kad tyrimas baigtas, nes manoma, kad eismo įvykį padaręs transporto priemonės vairuotojas eismo įvykio nepastebėjo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad policijos tyrimo išvados apie tai, jog greičiausiai vilkiko vairuotojas nepastebėjo eismo įvykio, būtų neteisingos. Taigi, nežinodama, kad toks eismo įvykis buvo, atsakovė nurodė negalėjusi ieškovės informuoti apie įvykusį draudiminį įvykį Vokietijoje.
11. Atsakovės vertinimu, ieškinyje tik deklaratyviai nurodoma, jog nepranešimas apie eismo įvykį turėjo neigiamos įtakos draudžiamojo įvykio tyrimui. Ieškinyje nėra įvardinta nei viena draudžiamojo įvykio tyrimui aktuali aplinkybė, kuri būtų nustatinėjama anksčiau sužinojus apie eismo įvykį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai byloja, kad ieškovė (jos partneris užsienyje), tirdama ginčo draudžiamąjį įvykį, atliko veiksmus (surinko įrodymus), kurie įprastai atliekami šios kategorijos žalos administravimo bylose. Ieškovė iš kompetentingos ikiteisminio tyrimo įstaigos (Noištato prie Valdnabo policijos komisariato) gavo informaciją apie eismo įvykio aplinkybes ir jo kaltininką, buvo apklaustas nukentėjęs asmuo, atliktas apgadintos transporto priemonės žalos ekspertinis vertinimas ir pan. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų atlikusi ir kitus veiksmus toms pačioms aplinkybėms ar kitoms aplinkybėms nustatyti. Atsakovės manymu, buvo nustatytos visos ieškovės, kaip draudikės, pareigai išmokėti draudimo išmoką aktualios aplinkybės, todėl atitinkamai nėra pagrindo taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnį „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“.
Šalies argumentai
12. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovės pozicija dėl draudimo išmokos atlyginimo buvo nenuosekli. Ieškovė teismui buvo pateikusi pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 1 144,00 Eur (20 proc. draudimo išmokos). Derantis dėl taikos sutarties sudarymo galimybių ir sąlygų, reikalaujama grąžinti suma buvo padidinta iki 2 859,98 Eur, t. y. 50 proc. sumos. Taikos sutarties projekte reikalaujama grąžinti suma vėl keitėsi, t. y. buvo padidinta iki 4 003,97 Eur (70 proc. draudimo išmokos). Dar vėliau ieškovė pateikė teismui ieškinį su reikalavimu atlyginti 100 proc. draudimo išmoką dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir 20 proc. dėl nepranešimo apie eismo įvykį. Atsakovės vertinimu, ieškovė elgiasi nesąžiningai, nuolat keisdama savo poziciją.
Atsiliepimas
13. Apibendrinant atsakovės atsiliepimo argumentus, pažymima, kad pagal atsakovės paaiškinimą apie Vokietijoje įvykusį draudiminį įvykį bendrovei ir transporto priemonės vairuotojui nebuvo žinoma iki 2019 m. liepos 9 d. Pasišalinti iš eismo įvykio vietos atsakovės transporto priemonės vairuotojas neturėjo jokio pagrindo, nes transporto priemonė buvo apdrausta ir vairuotojas buvo blaivus. Atsakovė ir jos transporto priemonės vairuotojas atitinkamai nepranešė draudikui apie eismo įvykį, nes apskritai įvykio nepastebėjo. Iš Vokietijos policijos pažymos matyti, jog tyrimas buvo nutrauktas, nes, tikėtina, vairuotojas nepastebėjo įvykio. Ieškovė neįrodė priešingai, todėl ieškovei tenka ir su tuo susijusi rizika – regreso teisės į draudėją įgyvendinimo negalimumas dėl įrodymų nepakankamumo. Taigi, atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ieškovė neįgijo teisės atgręžtinio reikalavimo tvarka reikalauti išmokėtos draudimo sumos (nei 100 proc., nei 20 proc. dydžio) iš atsakovės.
14. Atsakovė nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas iš dalies ir dėl kitos priežasties. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad į žalos dydį negali pateikti žalos administravimo išlaidos (draudėjo sąnaudos). Draudėjas turi pareigą administruoti draudiminius įvykius, todėl šios išlaidos negali būti priteistos iš atsakovės (28,50 Eur paslaugos inžinieriui, 20,00 Eur policijos pažyma, 25,00 Eur kitos išlaidos, 607,66 Eur mokestis).
15. Atsakovė taip pat prašė ieškinį atmesti ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Atsakovė nurodė, kad ieškovė mokėjimą atliko Vokietijoje esančiam savo korespondentui 2018 m. liepos 13 d., todėl būtent šią dieną (kai ieškovė pilna apimtimi įvykdė prievolę išmokėti draudimo išmoką) prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Taigi, ieškinio senaties terminas baigėsi 2019 m. liepos 13 d. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2019 m. liepos 16 d., t. y. jau praleidus ieškinio senaties terminą.
16. Teismo posėdžiuose atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Vytautas Dargis palaikė atsiliepimo argumentus, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovei išlaidas už advokato teisines paslaugas.
III. Trečiojo asmens argumentai
17. Trečiasis asmuo G. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžių vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Byla išnagrinėta, nedalyvaujant trečiajam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).
18. Pažymėtina, kad G. G. trečiuoju asmeniu į bylą buvo įtrauktas teismo iniciatyva 2020 m. sausio 13 d. teismo posėdžio metu. Šiame teismo posėdyje minėtas asmuo teismui davė liudytojo parodymus. Liudytojas G. G. paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju nuo 2016 m. (turbūt rugsėjo), šiuo metu jo reisai vyksta maršrutu Šveicarija – Beneliukso šalys, 2018 m. krovinius vežiojo maršrutu Italija – Vokietija – Danija (turbūt Danija). Nurodė, kad tiksliai neatsimena darbo kelionės, kurios metu galimai galėjo atsitikti eismo įvykis. Nurodė, kad visus savo reisus žymisi, veda duomenis. Kiek pamena, 2018 m. vasario 22 d. išvažiavo iš Italijos, tačiau į jokį eismo įvykį nepateko, transporto priemonė nebuvo sugadinta. Liudytojas nurodė, kad galbūt to reiso metu krovinį pasikrovė Vokietijoje, tačiau to tiksliai neatsimena. Liudytojas patvirtino, kad niekada neturėjo avarijų, kurių kaltininkas jis būtų buvęs. Avariją nurodė turėjęs dirbant UAB (duomenys neskelbtini) (Milane 2019 metais turėjo įvykį, į jo vairuojamą transporto priemonę įvažiavo lengvoji mašina, liudytojas nebuvo kaltas dėl eismo įvykio). Sunkiasvorę transporto priemonę liudytojas turi teisę vairuoti nuo 18 metų amžiaus, sunkiasvorę transporto priemonę su priekaba turi teisę vairuoti apie penkerius metus. Pačiam liudytojui apie 2018 m. vasario 23 d. eismo įvykį tapo žinoma prieš savaitę iki posėdžio (2020 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 55 min. 51 sek. – 56 min. 05 sek.), jam apie tai pranešė darbdavys. Liudytojas patikslino, kad jei būtų buvęs susidūrimas, jo vairuota transporto priemonė būtų buvusi apgadinta, o šiuo atveju tokių faktų nebuvo nustatyta ir fiksuota. Bylą nagrinėjusiam teismui parodžius puspriekabės nuotrauką, esančią byloje, liudytojas patvirtino, kad jis anksčiau vairavo puspriekabę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškinio senaties
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-78/2010). Tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu ieškinio dalykas yra susijęs su TPVCAPD sutartimi, jos aiškinimu ar taikymu, reikalavimu pripažinti ja negaliojančia, ginčo šalis sieja draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-352/2007).
20. Teismas pažymi, kad ieškovė AB (duomenys neskelbtini) ieškinio senaties termino nepraleido. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad draudimo išmoka buvo išmokėta 2018 m. liepos 13 d. Vienerių metų terminas kreiptis į teismą baigėsi 2019 m. liepos 13 d. Kaip teisingai pažymėjo ieškovės atstovas, 2019 m. liepos 13 d. ir 14 d. buvo ne darbo dienos, o iš Liteko sistemos duomenų matyti, kad ieškinys el. parašu buvo pasirašytas 2019 m. liepos 15 d. (pirmąją darbo dieną). Teisme ieškinio registracija įvyko kitą darbo dieną – 2019 m. liepos 16 d. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškinio senatis nėra praleista ir tuo pagrindu ieškinys negali būti atmestas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).
Dėl ieškinio teisinio pagrindo ir bylos nagrinėjimo ribų
21. Ieškovė turtinius reikalavimus dėl draudimo išmokos priteisimo grindžia TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto (kai eismo įvykį sukėlęs asmuo pasišalino iš įvykio vietos) pagrindu, kartu akcentuodama, kad pareiga grąžinti draudikui iki 20 proc. draudimo išmokos atsakovei kyla ir dėl nepranešimo draudikui apie draudiminį įvykį (TPVCAPD įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 22 straipsnio 2 dalis).
22. Atsižvelgiant į ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, pabrėžiama, kad šios bylos ginčo dalykas yra: 1) dėl draudėjo atsakomybės, pasišalinus iš eismo įvykio vietos; 2) dėl draudėjo atsakomybės, nepranešus draudikui apie draudiminį įvykį.
Dėl faktinių aplinkybių, dėl kurių tarp šalių nekilo ginčo
23. Akcentuotina, kad bylą nagrinėjant iš esmės, nustatyta, jog tarp bylos šalių nekilo ginčo dėl šių faktinių aplinkybių (CPK 187 straipsnis):
1) atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Vytautas Dargis nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl draudimo išmokos 4 010,98 Eur dydžio (2020 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 38 min.);
2) atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas taip pat nurodė, kad nėra ginčo, jog ieškovė išmokėjo 5 719,96 Eur savo užsienio partneriui (duomenys neskelbtini), kurią sudaro: 289,02 Eur transporto priemonės remonto išlaidos, 4 010,98 Eur bendras nuostolis transporto priemonei, 25,00 Eur tiesioginės išlaidos, 738,80 Eur transporto priemonių inžinieriaus mokestis, 20,00 Eur policijos ataskaita, 28,50 Eur policijos ataskaita, 607,66 Eur mokestis (12 proc. nuo 5 063,80 Eur sumos) (ieškovės procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-89456: išsamūs duomenys apie kompensaciją ir išlaidas, 2018 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 14280412);
3) atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) taip pat neneigė, kad transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo būti įvykio metu ir įvykio vietoje, tačiau taip pat pabrėžė, kad pagal GPS duomenis egzistuoja tik tokia tikimybė.
Dėl teismo veiksmų įrodinėjimo procese
24. CPK 179 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
25. Bylą nagrinėjęs teismas, vadovaudamasis šia teisės norma, 2020 m. birželio 8 d. teismo posėdyje teiravo bylos šalių advokatų, ar byloje ieškovė arba atsakovė teiks į byla (prašys išreikalauti) įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tas faktines aplinkybes, apie kurias buvo užsiminta šalių atstovų bei liudytojo G. G. tik žodžiu: dėl duomenų apie transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą po 2018 m. vasario 23 d. įvykusio eismo įvykio. Ieškovės ir atsakovės atstovai nurodė, kad šių duomenų neteiks bylą nagrinėjančiam teismui. Savo iniciatyva teismas šių duomenų nerinko, nes tokio pobūdžio byloje teismas nėra aktyvus ir neturi teisės už šalis rinkti įrodymus. Taigi atitinkamai konstatuojama, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų buvusi apgadinta (remontuojama) po 2018 m. vasario 23 d. eismo įvykio Vokietijoje.
Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir dėl nepranešimo apie eismo įvykį (TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas)
26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraudusi atsakovės civilinę atsakomybę dėl transporto priemonės KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio Reg. Nr. CBP-15482 priedas: 2018 m. vasario 6 d. Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/465921218). Neginčijama ir aplinkybė, kad ieškovė, kaip civilinės atsakomybės draudikas, tarpininkaujant Vokietijoje veikiantiems partneriams, išmokėjo apgadintos transporto priemonės savininkui draudimo išmoką, taip pat turėjo su žalos administravimu susijusių išlaidų.
27. Ištyrus ir įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojo parodymus, teismas konstatuoja, kad šio ginčo atveju neegzistuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos reikalavimo atlyginti draudiko išlaidas sąlygos. Be to, pareigos įrodyti nepagrįstą nepranešimą apie draudiminį įvykį draudikas (ieškovė) taip pat neįvykdė (TPVCAPD įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šioms išvadoms pagrįsti teikiami teismo motyvai.
28. Pasisakydamas dėl ginčo santykiui aktualaus teisinio reglamentavimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktą, 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019 19 punktą). Civilinės atsakomybės draudimo tikslas suponuoja, kad draudikas, kuris sumokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, neturi teisės reikalauti regreso būdu iš draudėjo ar apdraustojo draudiko nukentėjusiam asmeniui sumokėtos sumos. Tokia draudiko teisė galėtų atsirasti tik išimtiniais atvejais.
29. Pažymima, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis išimčių, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, sąrašas, o konkrečios išimties taikymo sąlygų egzistavimą kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti ginčą nagrinėjantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019 21 punktą).
30. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019 22 punktą). Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte aptartą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Maksimaliai apdairaus ir atidaus transporto priemonės vairuotojo standarto taikymas šiuo atveju neatitiktų aptariamos normos išimtinio pobūdžio ir reikštų, kad visais atvejais, kai transporto priemonės vairuotojas, išgirdęs bent menkiausią garsą, nesustoja ir nepatikrina, ar kas nors neatsitiko, būtų pagrindas spręsti, jog vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Toks aiškinimas paneigtų civilinės atsakomybės draudimo esmę ir tikslą, civilinės atsakomybės draudimas taptų daugeliu atvejų beprasmis. Taigi teismas šiuo atveju privalo taikyti ne maksimaliai apdairaus, o pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartą.
31. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir tai patvirtina šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės:
1) kaip matyti iš vairuotojo G. G. parodymų, duotų teismui 2020 m. sausio 13 d. teismo posėdyje, vairuotojas nepatvirtino aplinkybės, kad būtų pastebėjęs išskirtinę situaciją, susijusią su 2018 m. vasario 23 d. eismo įvykiu. Apskritai liudytojas nurodė, kad eismo įvykio net nepastebėjo, todėl negali paaiškinti, ar ką nors galėjo pamatyti, pajausti ar išgirsti. Pabrėžtina, kad liudytojas akcentavo, jog apie eismo įvykį, kuriame galėjo dalyvauti jo vairuota transporto priemonė, sužinojo tik iš savo darbdavio prieš savaitę iki posėdžio, kuriame liudytojas teikė parodymus teismui (2020 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 55 min. 51 sek. – 56 min. 05 sek.). Taigi transporto priemonės vairuotojas nepatvirtino aplinkybės, kad dalyvavo arba žinojo apie 2018 m. vasario 23 d. eismo įvykį Vokietijoje. Teismas pagrįstais laiko atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens G. G. paaiškinimus, kad vairuotojas galėjo net nepastebėti eismo įvykio, nes įvykis galimai įvyko ne tarp dviejų lengvųjų automobilių, kurių susidūrimo atveju sujudėjimas ar garsas paprastai yra aiškiai juntami, tačiau tarp lengvojo automobilio ir vilkiko su priekaba. Sutiktina su atsakovės atstovo pozicija, kad didelių gabaritų transporto priemonė nėra tokia jautri kontaktams, manevravimo metu tokia priemonė gali skleisti pašalinius garsus, susvyruoti gali ir priekaboje vežamas krovinys, todėl spręsti, kad bet koks kontaktas vilkiko vairuotojui turėjo būti akivaizdus nėra pagrindo;
2) teismas pažymi ir tai, kad byloje ieškovė neteikė ir nereikalavo išreikalauti įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovės transporto priemonė po 2018 m. vasario 23 d. būtų buvusi apgadinta ar remontuota (kaip jau minėta, teismas 2020 m. birželio 8 d. teismo posėdyje teiravosi, ar ieškovė teiks į byla (prašys išreikalauti) įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius aplinkybes apie transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą po 2018 m. vasario 23 d.). Tačiau tokiais įrodymais ieškovė nurodė nesiremsianti byloje. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovei priklausančios transporto priemonės apgadinimus. Atsakovė savo ruožtą pateikė į bylą 2019 m. rugpjūčio mėn. darytas transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukas, kuriose nėra fiksuoti priekabos apgadinimai (atsakovės procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-99913 priedai: 5 nuotraukos);
3) į bylą buvo pateikta atsakovės transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotrauka, padaryta iš galinės transporto priemonės dalies (ieškovės procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-111462 prieduose). Bylos duomenimis, nuotrauka galimai buvo padaryta eismo įvykį mačiusio liudininko R. S., važiavusio su savo lengvuoju automobiliu ta pačia kryptimi. Tačiau pažymima, kad byloje nėra išsamesnių duomenų nei kur tiksliai, nei kada nuotrauka buvo padaryta. Duomenys, užfiksuoti tiriant eismo įvykį, vertintini kritiškai dar ir dėl tos priežasties, kad esminę reikšmę turinti informacija yra prieštaringa (ieškovės pateikto procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-111462 priedai). Užsienio valstybėje užvestoje byloje Nr. BY3405-000934-18/0 užfiksuota, kad „18-02-23, apie 14:20 val. nukentėjusioji 02 važiavo su savo lengvuoju automobiliu Skoda, (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini), t. y. judėjo iš (duomenys neskelbtini) kryptimi. Ties (duomenys neskelbtini) vietove 02 norėjo prieš jį važiavusį 01 – balninį vilkiką su priekaba aplenkti. 02 aplenkus 01 iki pusės, 01 įvažiavo į priešingo eismo juostą ir norėjo pralenkti priekyje važiuojantį vilkiką. 01 atsitrenkė į 02 keleivio pusę. 02 sugebėjo laiku stabdyti, kol buvo nustumta į griovį. Liudytojas R. važiavo su savo lengvuoju automobiliu ta pačia kryptimi už 01 ir 02 ir matė eismo įvykį“. Taigi šiame pranešime apie eismo įvykį nurodyta, kad nukentėjusiojo asmens automobilis buvo nustumtas į griovį. Tuo tarpu pačios nukentėjusiosios R. H. paaiškinimu, pateiktu 2018 m. kovo 11 d., automobilis nebuvo nustumtas į griovį. Nukentėjusiosios paaiškinimu, ji maždaug 80 km/h greičiu važiavo paskui du vilkikus; vietoje, kur viskas gerai matosi, norėjo lenkti, toje vietoje matomumas buvo geras, todėl be problemų ji galėjo aplenkti abu vilkikus; tuo metu, kai ji buvo aplenkusi vieną priekabą iki pusės (galinis vilkikas), šis vilkikas be jokio įspėjimo staiga pats pradėjo lenkti, jo priekaba atsitrenkė į nukentėjusiosios lengvąjį automobilį; nukentėjusioji nurodė stabdžiusi, signalizavusi ir galiausiai su savo automobiliu sustojo išorinėje kairiosios juostos pusėje; už jos važiavusio lengvojo automobilio vairuotojas sekė vilkiką, kadangi šis nesustojo ir pasišalino iš įvykio vietos, ir padarė priekabos / numerio nuotrauką;
4) teismas taip pat sutinka su atsakovės atstovo argumentu, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog vilkiko vairuotojas galėjo turėti motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Transporto priemonės valdytojo atsakomybė buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, o įrodymų, kad transporto priemonė būtų apgadinta, nėra. Pabrėžtina ir tai, kad pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pasekmės yra itin reikšmingos (tiek administracinės, tiek ir civilinės atsakomybės prasme), todėl profesionalus vairuotojas (iš liudytojo G. G. nustatyta, kad vairuotojas turi didelę vairuotojo patirtį) įprastomis sąlygomis negali turėti intereso pasišalinti iš įvykio vietos, o duomenų, kad sąlygos nebuvo įprastos (pvz., transporto priemonė buvo vairuojama tokios teisės neturinčio asmens ir/ar buvo netvarkinga, ir/ar neturinti civilinės atsakomybės draudimo, ar pan.) byloje nėra;
5) ieškovė nurodė, kad iš savo partnerių Vokietijoje duomenis apie 2018 m. vasario 23 d. eismo įvykį gavo 2018 m. balandžio 26 d. (2019 m. liepos 16 d. ieškinyje nurodytos aplinkybės). Iš žalos administravimo bylos dokumentų matyti, kad draudimo išmokos klausimą kuravo ir visus būtinus veiksmus atliko AB (duomenys neskelbtini) partneris užsienyje (duomenys neskelbtini). Be to, draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą kuravo ir kitas partneris – advokatų biuras (duomenys neskelbtini) (ieškovės procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-111462 priedai). Taigi, kaip nepagrįsti, atmetami ieškovės AB (duomenys neskelbtini) argumentai, kad ieškovė dėl nepranešimo apie eismo įvykį neturėjo galimybių tinkamai administruoti klausimus dėl draudimo išmokos dydžio ir pan. Priešingai, pažymima, kad ieškovė AB (duomenys neskelbtini) užsiima draudimine veikla ir yra profesionali šios srities žinovė, turėdama partnerius užsienyje turėjo galimybę operatyviai ir išsamiai koordinuoti visą žalos sureguliavimo procesą;
6) nors ieškovės atstovas teigė, kad 2018 m. liepos 17 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog šis pranešimas buvo faktiškai išsiųstas (ieškinio Reg. Nr. CBP-15482 priedas: 2018 m. liepos 17 d. pranešimas dėl išmokos išieškojimo Nr. R0002033928). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo pranešimu ieškovė reikalavo atlyginti ne 100 proc. dydžio draudimo išmoką, bet 20 proc. šios išmokos – 1 144,00 Eur. Tai, kad ieškovė pati laiku nesikreipė į atsakovę išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas, iš kurio duomenų matyti, kad ieškovės atstovas (AB (duomenys neskelbtini) jaunesnysis teisininkas V. M.) 2019 m. liepos 17 d. elektroniniu laišku patvirtino šias aplinkybes: „Peržiūrėjome sistemoje esančius duomenis ir matome, kad dėl sisteminės klaidos nebuvo išsiųsti paklausimai ir pretenzija UAB (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, mūsų turimi įrodymai: policijos pažyma ir krovininės priekabos KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauka iš įvykio vietos, patvirtina faktą, kad UAB (duomenys neskelbtini) priekaba dalyvavimo eismo įvykyje ir nustatytas pasišalinimo faktas. Todėl peržiūrėję dokumentus informuokite ar sutinkate su reikalavimu ir ar yra taikus ginčo sprendimo būdas. Taip pat lauksime informacijos dėl vilkiko, kuris dalyvavo eismo įvykyje“ (ieškovės pateikto procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-86231 priedas: elektroninio susirašinėjimo išrašas);
7) iš byloje ieškovės pateiktų dokumentų nustatyta, kad dalį ieškiniu reikalaujamos sumos sudarė administravimo išlaidos, kurias atsakovė prašė nepripažinti draudimo išmoka pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalies reglamentavimą. Atsakovės atstovas argumentavo, kad 1 419,96 Eur išmoka (25,00 Eur tiesioginės išlaidos, 738,80 Eur transporto priemonių inžinieriaus mokestis, 20,00 Eur policijos ataskaita, 28,50 Eur policijos ataskaita, 607,66 Eur mokestis) negali būti reikalaujama regreso tvarka. Byloje nustačius, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis apskritai neįrodė, kad transporto priemonės vairuotojas suprato ar turėjo suprasti sukėlęs eismo įvykį ir kad iš eismo įvykio vietos neteisėtai pasišalino, atitinkamai atmetami visi ieškinio reikalavimai, tame tarpe ir reikalavimas dėl minėtų sumų priteisimo. Todėl teisinis vertinimas dėl to, ar į regreso tvarka reikalaujamą priteisti sumą priežastiniu ryšiu patenka ir minėtos administravimo išlaidos, neteikiamas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
32. Remdamasis sprendime nustatytų aplinkybių visuma ir teisiniais motyvais, teismas daro išvadą – ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovės transporto priemonės vairuotojas suprato ar turėjo suprasti sukėlęs eismo įvykį, kad iš eismo įvykio vietos neteisėtai pasišalino ir kad atsakovė neįvykdė pareigos pranešti draudikui apie draudiminį įvykį. Šiuos teiginius ieškovė byloje grindė ne į bylą surinktų įrodymų visuma, bet prielaida, nepagrįstai orientuota į maksimalaus transporto priemonės vairuotojo atidumo ir rūpestingumo standartą. Byloje ištirti įrodymai leidžia spręsti, kad atsakovė įrodė argumentus, kuriais nuginčijamos atsakomybės taikymui reikšmingos faktinės eismo įvykio aplinkybės. Tuo pagrindu ieškinys dėl 5 719,96 Eur draudimo išmokos ir dėl 6 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo yra laikomas nepagrįstu, todėl yra atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
34. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą).
35. Šioje byloje atmetus ieškinį, netenkinamas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau tenkinamas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
36. Iš ieškovės atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato Vytauto Dargio teisinę pagalbą – 2 299,00 Eur (181,50 Eur teisinė konsultacija, 726,00 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimas, 665,50 Eur tripliko parengimas, 726,00 Eur pasirengimas teismo posėdžiams ir atstovavimas teismo posėdžiuose).
37. Pažymėtina, kad išlaidos už advokato teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių.
38. Valstybei iš ieškovės nepriteistinos 1,79 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą, nes jų dydis neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti ieškovės AB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), dėl 5 719,96 Eur draudimo išmokos, 6 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo.
Iš ieškovės AB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas – 2 299,00 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.