Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorei Raimondai Mackevičienei, kaltinamajai S. M. ir kaltinamosios S. M. gynėjai (advokatei) Reginai Vasiliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, turinti 8 klasių išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2011-04-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per 3 mėnesius užsiregistruoti Darbo biržoje;

2. Trakų rajono apylinkės teismo 2017-12-19 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3. Alytaus apylinkės teismo 2018-07-12 nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2017-12-19 baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; 2018-11-26 bausmę atliko; teistumas neišnykęs,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. kaltinimą valstybės vardu baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – reiškia kaltinimą S. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. S. M. kaltinama tuo, kad pagrobė svetimą turtą, o konkrečiau – būdama D. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2021-07-05 iki 2021-07-06, iš kambario spintoje esančio voko pagrobė iš viso 700 Eur.

2. Teisiamųjų posėdžių metu kaltinamoji S. M. kalta neprisipažino, kaltę neigė. Parodė, kad D. S. yra jos (S. M.) pamotė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos pirmomis dienomis svečiavosi pas D. S., tačiau pinigų nevogė ir nežinojo, kad D. S. turėjo tokią pinigų sumą (700 Eur), taip pat nežinojo kur tokią pinigų sumą laikė. Pinigų ji (S. M.) turėjo, nes birželio 10 d. gavo socialinę pašalpą (turėjo apie 200 Eur po 50 Eur ir 100 Eur kupiūromis). Pinigais paremdavo ir buvęs sugyventinis B., kuris dirba užsienyje. Paskutinį kartą 200 Eur, po 100 Eur kupiūromis, jai (S. M.) perdavė kovo mėnesį per savo brolį P. B.. S. M. pinigus taupė, gyveno krizių centre, gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, turėjo sutaupiusi 400 Eur, neskaitant pajamų už vaiką ir socialines pašalpas. Liepos pradžioje parduotuvėje nebuvo ir 100 Eur kupiūra neatsiskaitė.

3. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. teisiamųjų posėdžių metu (nedalyvavo tik 2022-03-22 teisiamajame posėdyje), vykusio 2021-12-17 parodė, kad gyvena viena, jai (D. S.) nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji S. M. yra jos (D. S.) podukra. Paaiškino, kad buvo sutaupiusi 800 Eur, kuriuos laikė vokelyje savo kambaryje, spintos viršutinėje lentynoje. Vokelyje iš viso buvo 800 Eur (kupiūromis po 50 Eur, viena kupiūra 100 Eur, kitos kupiūros po 20 Eur). Minėtame vokelyje liko tik 100 Eur kupiūromis po 20 Eur. Pinigų vagyste įtaria S. M., nes S. M. dažnai jos (D. S.) namuose lankydavosi ir nakvodavo, niekas kitas pinigų paimti negalėjo, tačiau ar kaltinamoji žinojo kur ji (D. S.) laikė pinigus patvirtinti negali. Apie dingusius pinigus sužinojo tuomet, kai paskambinęs V. M. pasakė, kad S. M. parduotuvėje atsiskaitė 100 Eur kupiūra. Tuomet ir pasigedo santaupų. Civilinį ieškinį palaikė, prašė grąžinti pinigus.

4. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-03-22, prokurorė kaltinimą palaikė kaltinamajame akte, surašytame 2021-10-11, nurodytais motyvais bei argumentais. Nurodė, kad nors kaltinamoji S. M. kalta neprisipažino, tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų kaltinamosios S. M. kaltei pagrįsti. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji neigė padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, anksčiau teista, nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, būdama recidyviste, tai atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Siūlė pripažinti S. M. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 90 parų arešto bausmę, nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti.

5. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-03-22, kaltinamosios S. M. gynėja (advokatė) Regina Vasiliauskienė prašė kaltinamosios S. M. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kaltinamoji S. M. kalta neprisipažino, vogtų pinigų fakto nepatvirtino nė vienas liudytojas, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Raimondos Mackevičienės kaltinamajame akte, surašytame 2021-10-11, kaltinamajai S. M. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, (ne)pagrįstumo (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–305 straipsniai).

Dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei surinktų įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

7. Nustatyta, kad prokurorė 2021-10-11 surašytame kaltinamajame akte (t. 1., b. l. 123–125), reiškia kaltinimą S. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad S. M. būdama D. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2021-07-05 iki 2021-07-06, iš nukentėjusiosios D. S. kambario spintoje esančio voko pagrobė 700 Eur įvairiomis kupiūromis.

8. Kaltinamoji S. M. prokurorės kaltinimus, inkriminuojamus padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, neigė ir kalta neprisipažino.

9. Kaltinamajai nepripažinus inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, teismas turi pareigą, priimdamas nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamosios kaltės (ne)įrodytinumą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

10. Kaltinamosios S. M. kaltė įrodinėta žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

10.1. nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021-12-17, parodė, kad buvo sutaupiusi 800 Eur, kuriuos laikė vokelyje savo kambaryje, spintos viršutinėje lentynoje. Voke iš viso buvo 800 Eur: kupiūromis po 50 Eur, viena kupiūra 100 Eur, kitos kupiūros po 20 Eur. Minėtame voke liko tik 100 Eur kupiūromis po 20 Eur. Pinigų vagyste įtaria S. M., nes S. M. lankėsi jos (D. S.) namuose ir nakvojo, todėl niekas kitas pinigų paimti negalėjo. Apie dingusius pinigus sužinojo tuomet, kai paskambinęs V. M. pasakė, kad S. M. parduotuvėje atsiskaitė 100 Eur kupiūra, tuomet ir pasigedo santaupų;

10.2. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021-12-17, liudytoja O. N. parodė (garso įrašo takelio 00:49:30 min.–00:58:45 min.), kad dirba „K.“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja. Tikslios datos, kada S. M. lankėsi parduotuvėje, pasakyti negali, tačiau tai buvo vasara. S. M. lankydavosi dažnai, pinigų turėdavo, atsiskaitydavo įvairiomis kupiūromis, taip pat ir 100 Eur kupiūromis. Pinigų užsidirbdavo uogaudama, grybaudama. Tai, kad S. M. už prekes atsiskaitė 100 Eur kupiūra jai (O. N.) įtarimo nesukėlė. Vasarą 100 Eur kupiūra atsiskaitė vieną kartą, dienos metu. Atvejis nebuvo ypatingas. Tuo metu, kai S. M. atsiskaitė 100 Eur kupiūra, parduotuvėje pirkėjų nebuvo. Nepamena, ar S. M. iš vakaro tikrino banko kortelės likutį. Paminėjo, jog parduotuvėje yra „Perlo“ bankomatas, kuriame galima nusiimti pinigus, pasitikrinti sąskaitos likutį;

10.3. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-03-09, apklausta liudytoja Deimantė Danilevičiūtė parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie tai, jog S. M. iš D. S. pavogė 700 Eur. Su kolege (Svetlana Smotkina) nuvyko į įvykio vietą, kurioje ji (Deimantė Danilevičiūtė) apžiūrėjo įvykio vietą ir surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Nukentėjusioji D. S. apklausos metu parodė, jog 2021-07-05 atvykusi podukra S. M. pavogė 700 Eur, kupiūromis po 50 Eur ir vieną kupiūrą 100 Eur, kuriuos ji (D. S.) laikė miegamojo kambario spintoje, voke. Voke buvo likę tik 100 Eur po 20 Eur kupiūromis. Kadangi įvykio aplinkybių detaliau neprisiminė, todėl prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Liudytojo apklausos protokole (t. 1, b. l. 106–107) užfiksuota, jog nukentėjusioji D. S. pinigų vagyste įtaria S. M. todėl, kad tik ji (S. M.) galėjo įvykdyti vagystę, niekas kitas jos (D. S.) namuose nesilankė; be to, kitą dieną S. M. pirko alkoholį D. kaimo parduotuvėje „K.“. Kolegė jai (Deimantei Danilevičiūtei) minėjo, kad girdėjo, kaip parduotuvėje buvo kalbama, jog „S. parduotuvėje kaip niekada turėjo daug pinigų, pirko alkoholį“;

10.4. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-03-09, apklausta liudytoja L. B. parodė, kad dirba Trakų „K.“ prekybai priklausančioje D. kaimo parduotuvėje vedėja. Teisiamojo posėdžio metu pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, palaikė (1 t., b. l. 112–113). Papildomai paaiškino, kad S. M. dažnai apsilankydavo minėtoje parduotuvėje, pirkdavo didelėmis sumomis, dažniausiai maisto produktus, nes turėjo vaikutį, kaip atsiskaitydavo nepamena, nepamena ar dirbo 2021-07-05, taip pat nepamena ar kaltinamoji iš vakaro tikrino banko mokėjimo kortelės likutį;

10.5. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-03-09, apklaustas liudytoju V. M. parodė, kad pats asmeniškai pinigų pas S. M. nematė, o apie tai, kad S. M. parduotuvėje atsiskaitė 100 Eur kupiūra jam (V. M.) papasakojo V. J., kuris tą dieną parduotuvėje buvo sutikęs S. M.. Po pokalbio su V. J. paskambino D. S. ir paklausė ar nedingo pinigai. Nežinojo, kad D. S. turėjo santaupų;

10.6. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-03-09, apklaustas liudytoju A. L. parodė, kad S. M. yra jo (A. L.) buvusi draugė. 2021-07-05 S. M. sutiko Dusmenų parduotuvėje perkančią sidrą ir cigaretes, o važiuojant namo pamatė ją (S. M.) autobusų stotyje su V. J.. Jam kilo įtarimas iš kur S. M. turi pinigų, todėl nuvažiavo pas D. S., kuri pasiskundė, kad S. M. nakvodama jos (D. S.) namuose pavogė didelę pinigų sumą. Kokia pinigų suma buvo pavogta D. S. neminėjo. Kaime sklandė kalbos, kad nuo 2021-07-06 keletą dienų iš eilės S. M. vaišino visus alkoholiniais gėrimais ir cigaretėmis, bet pats to nematė;

10.7. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-03-22, apklaustas liudytojas V. J. (procesu dalyvių įvardijamas ir V. vardu – apylinkės teismo pastaba) parodė, kad važiuodamas Dusmenų gatve sutiko S. M., kuri jam (V. J.) davė 20 Eur ir paprašė nupirkti alaus ir cigarečių, daugiau pinigų pas S. M. nematė. V. M. jam (V. J.) pasakė, kad iš vakaro pas S. M. pinigų kortelėje nebuvo, o kitą dieną parduotuvėje ji (S. M.) turėjo 200 Eur. S. M. pinigus gaudavo už vaiką. Nežino iš kur S. M. gavo 20 Eur, tačiau jam (V. J.) D. S. yra sakiusi, kad S. M. matė kur D. S. dėdavo pinigus;

10.8. iš protokolo-pareiškimo, surašyto 2021-07-04, turinio matyti, kad pareiškėja D. S. pranešė, jog 2021-07-05 pas ją (D. S.) lankėsi ir nakvojo podukra S. M., po kurios apsilankymo pasigedo vokelyje buvusių 700 Eur kupiūromis po 50 Eur, viena kupiūra 100 Eur. Minėtame vokelyje liko tik 100 Eur (kupiūromis po 20 Eur). Paskutinį kartą pinigus vokelyje matė 2021 m. birželio mėn. Pinigų vagyste įtaria S. M., nes jos (D. S.) namuose daugiau niekas nesilankė, o S. M. žinojo kur ji (D. S.) laikė vokelį su pinigais. Dusmenų parduotuvės pardavėjos jai (D. S.) sakė, jog 2021-07-06 S. M. parduotuvėje pirko alkoholinius gėrimus ir atsiskaitė 100 Eur kupiūra. Prieš tai S. M. pinigų neturėjo ir skolinosi iš pažįstamų. Dėl minėto įvykio padaryta 700 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 9);

10.9. akistatos tarp nukentėjusiosios D. S. ir kaltinamosios S. M. 2021-09-09 protokolo bei proceso veiksmo protokolo specialaus priedo duomenimis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24300-21 metu S. M. per akistatą tarp nukentėjusiosios D. S. ir jos (S. M.) pakartojo 2021-09-09 savo, kaip įtariamosios, parodymus, kaltės nepripažino (t. 1, b. l. 74–75).

11. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnio 1 dalis, 3-4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys).

12. Baudžiamoji atsakomybė už vagystę numatyta BK 178 straipsnyje. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas skiria paprastąją vagystę bei kvalifikuotą vagystę (žr. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Knyga 2. Specialioji dalis (99–212 straipsniai). Vilnius: Registrų centras, 2009, p. 280). Paprastosios vagystės sudėtis numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato baudžiamąją atsakomybę už slaptą svetimo turto pagrobimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2008).

13. Kasacinio teismo išaiškinta (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2–3 dalys), jog: i) pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam (asmeniui) priklausantį turtą, juo (turtu) naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo (turto) neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis (kaltininkas) šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nebūtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai; ii) BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta paprastosios vagystės sudėtis; iii) vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-495/2020, nutarties 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-415/2008).

14. Teismas, įvertinęs visų ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu surinktų įrodymų visumą nustatė, kad nėra pagrindo kaltinamąją S. M. pripažinti kalta dėl jai (S. M.) inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Kaltinamoji S. M. nepripažino padariusi nusikalstamą veiką nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme. Kaltinamosios S. M. parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir objektyviais duomenimis nepaneigti, t. y. nei liudytojų parodymais, nei akistatos tarp nukentėjusiosios D. S. ir jos (S. M.) metu. Nukentėjusioji D. S. dėl įvykdytos nusikalstamos veikos (vagystės) su pareiškimu į policijos pareigūnus kreipėsi tik 2021-07-19, paskatinta liudytojo A. L., nors, pasak jos (nukentėjusiosios D. S.), vagystė buvo įvykdyta 2021-07-05. Nukentėjusioji D. S. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog santaupas galėjo paimti tik S. M., nes ji (S. M.) žinojo kur buvo laikomas vokas su pinigais, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021-12-17, šios aplinkybės nukentėjusioji nepatvirtino, kaip ir aplinkybės, kad jos (D. S.) namuose niekas kitas, išskyrus kaltinamąją, nesilankė, tačiau liudytojas V. M. parodė, kad tą dieną lankėsi D. S. namuose (grėbė ir išvežė žolę), taip pat užsukęs pas nukentėjusiąją buvo ir A. L.. Liudytoja O. N. parodė, kad jai (O. N.) įtarimo nesukėlė, kad S. M. už prekes atsiskaitė 100 Eur kupiūra, nes parduotuvėje lankydavosi dažnai, pinigų turėdavo, atsiskaitydavo įvairiomis kupiūromis, taip pat ir 100 Eur kupiūromis. Liudytoja L. B. neprisiminė ar 2021-07-05 dirbo parduotuvėje. Liudytojas V. M., teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-03-09, parodė, kad pats asmeniškai pinigų pas S. M. nematė, apie tai, kad S. M. parduotuvėje atsiskaitė 100 Eur kupiūra jam (V. M.) papasakojo V. J., tuo tarpu pats V. J. pas S. M., išskyrus 20 Eur kupiūrą, daugiau pinigų nematė. Liudytojas A. L. tik girdėjo kalbas, kad nuo 2021-07-06 keletą dienų S. M. vaišino visus alkoholiniais gėrimais ir cigaretėmis, bet pats to nematė.

15. Teismas nesutinka su valstybinį kaltinimą palaikančiu subjektu (prokurore), kad vertinant kaltinamosios S. M. padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajame akte nurodytu būdu, kaltinamosios S. M. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 178 straipsnio 1 dalyje (slapta vagystė). Teismo vertinimu, byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų S. M. kaltę įvykdžius jai (S. M.) inkriminuotą svetimo turto vagystę, o liudytojų A. L., V. M. ir V. J. parodymai, grįsti nuogirdomis, negali būti laikomi neginčijamu S. M. kaltės įrodymu. Byloje taip pat nėra ir netiesioginių įrodymų, kurie galėtų būti gretinami su kitais byloje esančiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti kaltinamosios kaltę (pvz., pirštų antspaudų buvimas ant voko, iš kurio pavogti pinigai; vaizdo kamerų įrašai; buhalteriniai duomenys iš parduotuvės (pvz., kasos operacijos ginčui aktualiu laikotarpiu, iš kurių būtų matyti atsiskaitymai stambesnėmis kupiūromis) ir pan.). Teismo vertinimu, kaltinimas stokoja objektyvių įrodymų, o nuogirdos ar asmeninis įsitikinimas, paremtas subjektyviais išgyvenimais ar nuomone apie kaltinamąją, negali būti laikytinas asmens kaltės įrodymu. Nei vienas apklaustas liudytojas byloje tiesiogiai neparodė, jog matė, kad kaltinamoji būtų atsiskaičiusi stambiomis kupiūromis 2021 m. liepos mėn. pradžioje, taip pat nei vienas liudytojas nepatvirtino, jog kaltinamoji būtų prasitarusi, kad pinigus paėmė iš pamotės. Parduotuvės „K.“ kasininkės taip pat neįprasto S. M. elgesio 2021 m. liepos mėn. parduotuvėje nepastebėjo (nenurodė, jog buvo pirkta alkoholio/cigarečių ar kitų prekių už itin didelę sumą). Objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamajai inkriminuojamą vagystę, į bylą nepateikta. Byloje iš esmės nėra ir netiesioginių įrodymų, kuriuos būtų galima sugretinti su liudytojų parodymais, ar faktinių aplinkybių eiga kaltinimui aktualiu momentu (2021-07-04–2021-07-05). Iš esmės kaltinimas grįstas liudytojų parodymais, tačiau liudytojai konkrečių vagystės detalių neparodė, o likę liudijimai vienareikšmiškai nepatvirtina kokių nors aplinkybių, kurios padėtų atskleisti vagystę (pvz., liudytojai tiesiogiai nematė, kad kaltinamoji parduotuvėje atsiskaitytų didele pinigų suma, pirktų neįprastai daug kokių nors prekių ir pan.). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

16. Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais dėl bylos duomenų vertinimo, sprendžia, kad nesurinkus neginčytinų įrodymų ir nepavykus pašalinti abejonių dėl S. M. veiksmų, šioje byloje neįrodyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyti subjektyvieji ir objektyvieji požymiai. Atsižvelgiant į tai, S. M. išteisinama, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio (ne)pagrįstumo

17. Nustatyta, kad byloje nukentėjusioji D. S. pareiškė 700 Eur civilinį ieškinį kaltinamajai S. M. (t. 1, b. l. 35). BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į tai, D. S. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Dėl kaltinamajai paskirtų kardomųjų priemonių likimo (galiojimo)

18. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).

19. Nustatyta, kad kaltinamajai S. M. paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) 2021-09-09 nutarimu skirtas laikinas (nuo 2021-09-09 iki 2022-04-09) nuosavybės teisių (kaltinamajai S. M. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB areštas, kurio mastas 700 Eur) apribojimas, disponavimas, valdymas ir naudojimas (t. 1, b. l. 78, 79); Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-03-10 nutartimi skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 700 Eur sumą, esančią pas S. M., taip pat S. M. atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose kredito įstaigose, įskaitant kaltinamosios S. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, taip pat S. M. lėšas, neviršijant 700 Eur sumos, esančias pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant 700 Eur suma disponuoti, valdyti bei naudotis, pratęstas nuo 2022-03-10 iki 2022-09-10 (t. 2, b. l. 40–41); ii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-09-09 nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-03-18 nutartimi pakeistas į kaltinamosios S. M. suėmimą; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-03-22 nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-03-18 nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas – pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 2, b. l. 81–82).

20. BPK 307 straipsnio 4 dalies 3 punkte imperatyviai nurodyta, jog teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodo sprendimą dėl procesinių prievartos priemonių nuteistajam panaikinimo.

21. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose. Pasisakant dėl kaltinamajai skirtų kardomųjų ir kitų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo), teismo vertinimu, priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir S. M. išteisinus nebeliko faktinio poreikio taikyti kardomąsias priemones. Visgi, teismo vertinimu, byloje kaltinamajai taikytos kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir laikinas nuosavybės teisų apribojimas) turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

22. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-03-22 pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai S. M. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 106,60 Eur išlaidų.

23. BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 1 dalyje nurodyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Teismas pastebi, jog kaltinamajai gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. privalomai, neatsižvelgiant į kaltinamosios valią turėti gynėją, nes kaltinamoji teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo suimta. Nustatyta, kad kaltinamoji S. M. nedirba (t. 1, b. l. 84–85), duomenų apie kaltininkei priklausantį turtą nėra, nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų sumokėjusi už administracinius nusižengimus paskirtas baudas (t. 1, b. l. 86–88), turi užvestų vykdomųjų bylų (t. 1, b. l. 137–148), jai (S. M.) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-12-08 sprendimu neterminuotai apribota jos (S. M.) motinos valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu, priteistas nepilnamečiui vaikui išlaikymas, mokamas kas mėnesį po 150 Eur iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad kaltinamoji turi dar 8 vaikus (du iš jų pilnamečiai), kurių atžvilgiu taip pat apribota motinos valdžia. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, teismas mano, kad teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, būtų neteisingas ir nesuderinamas su asmens teise į gynybą. Valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Dėl nurodytų priežasčių teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje S. M. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, priimamas išteisinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kai byloje nepakanka įrodymų nusikalstamos veikos požymiams konstatuoti, tai nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio asmuo yra išteisinamas dėl to, kad nusikalstama veika nepadaryta, t. y. pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-648/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-03-22 nutartimi skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-03-10 nutartimi skirtą laikiną, t. y. nuo 2022-03-10 iki 2022-09-10 nuosavybės teisės apribojimą į 700 Eur sumą, esančią pas S. M., taip pat S. M. atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose kredito įstaigose, įskaitant kaltinamosios S. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, taip pat S. M. lėšas, neviršijant 700 Eur sumos, esančias pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant 700 Eur suma disponuoti, valdyti bei naudotis, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. ieškinį dėl 700 Eur turtinės žalos palikti nenagrinėtu.

Netenkinti BĮ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 106,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (išieškojimo) iš S. M..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.