Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal R. R. atstovo advokato G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria iš dalies tenkinus pareiškėjos R. R. skundą panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio specialisto 2020 m. liepos 6 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio specialisto 2020 m. liepos 6 d. nutarimu R. R. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 30 Eur dydžio bauda dėl to, kad ji 2020 m. gegužės 5 d., 15.50 val., adresu: (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį pastatė jį ir paliko stovėti trukdant pėsčiųjų judėjimą patekti į kitą teritoriją.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriuo vadovavosi apylinkės teismas, įtvirtinta nuostata, jog teismas gali priimti nutartį panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tačiau toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Šis teismo sprendimas privalo būti motyvuotas. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo nurodyti trūkumai nepagrindė minėtos teisės normos taikymo.

7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismas privalo būti aktyvus, siekdamas nustatyti byloje objektyvią tiesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-27-976/2015, Nr. 2AT-18-693/2016 ir kt.). Skundą nagrinėjantis teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, prireikus imtis įstatyme numatytų veiksmų siekdamas gauti naujus įrodymus, taip pat privalo įvertinti jų pakankamumą, patikimumą bei padaryti teisines išvadas dėl asmens kaltės ar nekaltumo bei dėl kitų reikšmingų aplinkybių. Šios išvados atitinka ANK 567 straipsnio 1 dalies, 627 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 630 straipsnio 1 dalies, 639 straipsnio, 640 straipsnio nuostatas.

8. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, apylinkės teismas buvo aktyvus ir ėmėsi veiksmų siekdamas surinkti ir ištirti papildomus reikšmingus duomenis, o būtent, teismas gavo ir vertino R. R. rašytinius paaiškinimus, apklausė liudytoją K. R., išreikalavo ir ištyrė rašytinius dokumentus. Išanalizavęs šiuos įrodymus apygardos teismas sprendžia, kad jie patikimai patvirtina, jog R. R. teisės vairuoti automobilį neturi ir jo nevairuoja, nuo 2020 m. vasario mėnesio Vilniuje nebuvo, o automobilį „WV Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į administracinio nusižengimo protokole nurodytą vietą nuo 2020 m. balandžio 26 d. pastatė ir ten laikė ne ji, o kitas asmuo. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad ir apylinkės teismas, įvertinęs surinktų duomenų visumą, padarė išvadą, kad automobilį nurodytoje vietoje pastatė ne R. R., o kitas asmuo (K. R.). Šios nustatytos faktinės aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad R. R. veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

9. Kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties, bylos grąžinimą pagrindusį argumentą, kad administracinio nusižengimo aplinkybės nėra aiškios, teismas daugiau siejo su išvada, kad R. R. inkriminuotą pažeidimą tęstine veika galimai padarė kitas asmuo. Vertindamas šiuos argumentus apygardos teismas pažymi, kad Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą ir surinkusi bylai reikšmingus duomenis, kaltinimą įvykdžius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą administracinio nusižengimo protokole suformulavo būtent R. R., tad būtent šio asmens atsakomybės klausimas ir turėjo būti sprendžiamas byloje. Apylinkės teismas be kitų aplinkybių privalėjo, visų pirma, nustatyti, ar būtent šis asmuo įvykdė jam inkriminuotus objektyviuosius veiksmus, ir kliūčių R. R. pateiktą informaciją patikrinti bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nebuvo. K. R. į teismo posėdį atvyko pats nekviestas, posėdžio metu jis buvo apklaustas kaip liudytojas, taigi, apygardos teismo vertinimu, visos galimybės nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiama R. R. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, buvo išnaudotos. Asmens kaltumas/nekaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė/nepadarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Todėl apylinkės teismas turėjo vertinti byloje surinktus įrodymus ir nesant objektyvių asmens kaltę pagrindžiančių duomenų, privalėjo spręsti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį R. R. atžvilgiu nutraukimo klausimą remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, o ne grąžinti bylą Institucijai. Ši įstatymo taikymo klaida taisytina apeliacinės instancijos teisme.

10. Apylinkės teismas ginčijamoje nutartyje pateikė argumentus ir dėl to, kad R. R. informaciją apie tai, kad automobilį į požeminės aikštelės Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietą pastatė ne ji, o jos sutuoktinis K. R., pateikė tik 2020 m. birželio 10 d., jau pasibaigus nustatytam terminui; be to nurodė informaciją, sietiną su automobilio pastatymu ne 2020 m. gegužės 5 d., o 2020 m. balandžio 29 d., pati į bylos nagrinėjimą 2020 m. liepos 6 d. neatvyko, todėl į jos paaiškinimus nebuvo galimybės atsižvelgti. Tuo remdamasis teismas konstatavo, kad pati R. R. neįvykdė jai nustatytos pareigos per 30 dienų pranešti apie administracinio nusižengimo protokole nurodytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusį asmenį. Dėl šių aplinkybių pasisakoma ir apeliaciniame skunde. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad šioje byloje R. R. nėra kaltinama tuo, kad laiku ir tinkamai neįvykdė ANK 611 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. Ji kaltinama pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį tuo, kad būtent ji 2020 m. gegužės 5 d., 15.50 val., adresu: (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį pastatė jį ir paliko stovėti trukdant pėsčiųjų judėjimą patekti į kitą teritoriją. Teismas taip pat pažymi, kad nors pagal minėtas ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai ANK 417 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui), tai neatleidžia nuo pareigos visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinį nusižengimą ir pagrįsti kaltinimus patikimais įrodymais.

11. Remiantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šiuo atveju R. R. išsakyta pozicija, kad ji automobilio nevairuoja, nuo 2020 m. vasario mėnesio nebuvo Vilniuje, kad automobilį protokole nurodytoje vietoje pastatė jos sutuoktinis, Institucijai buvo žinoma dar iki priimant 2020 m. liepos 6 d. nutarimą, tačiau, nežiūrint to, nebuvo atlikta jokių papildomų veiksmų, kad šią versiją patikrinti bei motyvuotai patvirtinti ar paneigti. Todėl policijos nutarimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

12. Apeliaciniame skunde pateikiami ir argumentai, sietini su asmens teisės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu pažeidimu, dėl KET reikalavimų taikymo privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Apygardos teismas dėl šių argumentų nepasisako, nes byloje konstatavus, kad R. R. nepadarė jai inkriminuotos objektyvios ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinio nusižengimo veikos, teisena jos atžvilgiu nutraukiama.

13. Apeliaciniame skunde pateikti ir argumentai, kad byla buvo vilkinama. Su tokiais teiginiais apygardos teismas nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama kiek mažiau nei keturis mėnesius. Ilgesnę nagrinėjimo trukmę sąlygojo siekis surinkti būtinus papildomus duomenis, tarp jų ir gauti pačios R. R., neatvykusios į teismo posėdį, paaiškinimus. Dėl to buvo paskelbtos pertraukos 2020 m. rugsėjo 11 d. ir 2020 m. spalio 15 d. teismo posėdžiuose. Tuo tarpu 2020 m. lapkričio 10 d. posėdyje pertrauka paskelbta iki 2020 m. lapkričio 17 d. tenkinus pačios apeliantės atstovo prašymą leisti detaliau susipažinti su bylos medžiaga. Ginčijama teismo nutartis buvo paskelbta 2020 m. gruodžio 1 d., tai yra, įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumą, laikantis ANK 637 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Įvertinęs šių duomenų visumą apygardos teismas bylos vilkinimo požymių nenustatė.

14. Apeliaciniame skunde pateikti ir argumentai, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Su tokiais teiginiais apygardos teismas taip pat nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos procesas vyko vadovaujantis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, įtvirtintomis ANK, rungimosi principu, apeliantei sudarant galimybes naudotis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir turėti atstovą. Byloje ją atstovavo advokatas G. B.. K. R. pagal jo paties paaiškinimus yra tiesiogiai susijęs su R. R. šioje byloje reiškiamais kaltinimais, byloje buvo pateiktas prašymas apklausti jį liudytoju, kurį teismas tenkino, tad teismas pagrįstai neleido jam dalyvauti procese ir kaip apeliantės atstovui. Tai atitinka ir ANK 582 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti pirmosios instancijos teismo teisėjos asmeninį tendencingumą, kad ji turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo. Jai pareikštas nušalinimas buvo atmestas pagrįstai, nes nebuvo grindžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnyje numatytais pagrindais (ANK 576 straipsnio 2 dalis). Tai, kad šios instancijos teismas padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi traukiamas atsakomybėn asmuo, taip pat tai, kad teismas, remiantis anksčiau išdėstytais argumentais, nenutraukdamas bylos teisenos padarė teisės taikymo klaidą, savaime nereiškia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas, nėra.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojui K. R. apylinkės teismas turėjo priteisti kelionės išlaidas, kurias šis patyrė vykdamas į apylinkės teismo posėdžius, apeliacinės instancijos teismo prašoma išspręsti šį klausimą. Byloje nėra duomenų, kad apeliacinį skundą pateikęs advokatas G. B. šioje byloje yra įgaliotas atstovauti ir liudytojo K. R. interesus, todėl teismas dėl minėtų skunde pateiktų argumentų ir prašymo nepasisakys.

16. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti R. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato G. B. pagalbai apmokėti, pateikiama apmokėta sąskaita už teisines paslaugas (b. l. 15). Šis prašymas netenkinamas. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su reikiamais pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. Remiantis BPK 106 straipsniu, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas iš valstybės nepriteistinas. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai nustatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-76-222/2016, 2K-308-648/2019, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020). Tokios pačios išvados darytinos ir nagrinėjamoje byloje.

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, ginčijamą teismo nutartį bei Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną R. R. nutraukti (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. R. atstovo advokato G. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2020 m. liepos 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną R. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Prašymo priteisti R. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato G. B. pagalbai apmokėti netenkinti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.