- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- 2YT-18005-994/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Suinteresuotas asmuo
- savivaldybės įmonė Susisiekimo
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) S. R. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – savivaldybės įmonė Susisiekimo paslaugos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, antstolė Virginija Meškauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. R. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (b. l. 2-4), kuriame prašo panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2017-02-15 patvarkymą Nr. S1-11231 vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/09639 ir priimti kitą patvarkymą – tikslinantį priverstinio išieškojimo 2015-08-24 patvarkymą, kuriuo vykdomas išieškojimas iš pareiškėjų lėšų įkalinimo įstaigos sąskaitoje, jame nurodant, kad skolininkui leidžiama naudotis pinigų suma neviršijančia 1 MMA. Nurodo, kad pareiškėjas nedirba ir piniginių lėšų priliginamų darbo užmokesčiui ar kitų lėšų, kurias reglamentuoja CPK LI skyrius negauna. Į sąskaitą, administruojamą kalinimo įstaigos, gauna tik artimųjų pervedamas lėšas bei priteistą neturtinę žalą. Šios lėšos pareiškėjui priklauso turtine teise, jos užtikrina pareiškėjo teisę apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje, todėl vykdyti išieškojimą iš šių lėšų, neviršijančių 1 MMA, draudžiama (CPK 668 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016).
Antstolė Virginija Meškauskienė su pareiškėjo (skolininko) skundu nesutiko ir CPK 510 str. 3 d. nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Antstolė 2017-03-16 patvarkyme (b. l. 5-6) nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-11 nutartimi c. b. Nr. 2-40006-833/2015 išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, teismo buvo konstatuota, kad antstolė 2015-08-24 pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Vilniaus apygardos teismas 2016-04-12 nutartimi c. b. 2S-844-565/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Pažymi, kad pareiškėjas analogiškus argumentus dėl negalėjimo nukreipti išieškojimą į piniginių lėšų sumą, neviršijančią 1 MMA, pateikė ir 2016-05-01 skunde dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2017-01-19 nutartimi c. b. Nr. 2S-416-590/2017 antstolės atskirąjį skundą tenkino, nurodydamas, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios išieškant iš skolininko pinigų sumų, kaip turto rūšies, likusias iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo ir būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas. Pabrėžia, kad jokių duomenų apie tai, kad skolininkas dirba ir gauna darbo užmokestį nėra. Skolininkas pats skunde nurodo, kad nedirba ir jokių pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui negauna, taigi jokio pagrindo tikslinti ar keisti antstolės patvarkymą nėra. Jokių kitokių įrodymų apie pasikeitusias aplinkybes ir skolininko į sąskaitą gaunamas pinigines lėšas, iš kurių, vadovaujantis CPK 739 str. išieškojimas yra negalimas, skolininkas nepateikia.
Atsiliepimas
Teismo 2017-03-21 nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims pasiūlyta pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 8).
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš vykdomųjų bylų skaitmeninių kopijų nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2006-05-03 teismo įsakymą Nr. L2-6575-235/2006 (vykd. b. Nr. 0015/07/09639, b. l. I tomas, b. l. 1) ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ išduotus nutarimus (vykdomoji byla Nr. 0015/07/03803 b. l.1; 0015/11/02995 b. l. 1, 0015/11/02385 b. l. 1). Iš 2015-08-24 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, antstolė nustatė, kad pareiškėjo S. R. buvimo vieta yra laisvės atėmimo vietoje (vykd. b. Nr. 0015/07/09639, I tomas b. l.65). Į šią įstaigą buvo išsiųstas 2015-08-24 patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b. Nr. 0015/07/09639, I tomas b. l. 65). Pareiškėjas 2015-09-09 skundu kreipėsi į antstolę dėl piniginių lėšų arešto, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, panaikinimo, vykdymo proceso nutraukimo suėjus vykdymo senačiai bei baudos antstolei skyrimo (vykd. b. Nr. 0015/07/09639, I tomas b. l. 65), šio skundo antstolė netenkino ir persiuntė nagrinėti teismui (vykd. b. Nr. 0015/07/09639, I tomas b. l. 81). Minėto skundo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-11 nutartimi c. b. Nr. 2-40006-833/2015 netenkino (vykd. b. Nr. 0015/07/09639, I tomas b. l. 94-97), ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2016-04-12 c. b. Nr. 2S-844-565/2016 buvo palikta nepakeista (vykd. b. Nr. 0015/07/09639, I tomas b. l. 107-109). Pareiškėjas 2016-05-01 skundu prašė antstolės grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas, nes jos neviršija 1 MMA (vykd. b. Nr. 0015/07/09639, I tomas b. l. 116-117), antstolė šio skundo netenkino (vykd. b. Nr. 0015/07/09639, I tomas b. l. 118-119), o Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi c. b. Nr. 2-24341-912/2016 (vykd. b. Nr. 0015/07/09639, I tomas b. l. 121-122) skundą patenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismas minėtą nutartį panaikino, pažymėdamas, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios išieškant iš skolininko pinigų sumų, kaip turto rūšies, likusias iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo ir būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas (vykd. b. Nr. 0015/07/09639, I tomas b. l. 188-191). 2017-02-09 antstolės kontoroje buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl priverstinio išieškojimo patvarkymo keitimo ar jo papildymo (vykd. b. Nr. 0015/07/09639, II tomas b. l. 5-6). 2017-02-15 patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą (vykd. b. Nr. 0015/07/09639, II tomas b. l.7-8).
Antstolė Virginija Meškauskienė, atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą nurodė, kad antstolės procesinių veiksmų teisėtumas, vykdant išieškojimą iš pareiškėjo sąskaitos, esančios kalinimo įstaigoje yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Byloje neginčytinai nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-11 nutartimi c. b. Nr. 2-40006-833/2015 netenkino pareiškėjo skundo, kuriuo buvo prašoma nenukreipti išieškojimo į skolininko sąskaitą esančią pataisos namų administruojamoje sąskaitoje (vykd. b. Nr. 0015/07/09639, I tomas b. l. 94-97), ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2016-04-12 c. b. Nr. 2S-844-565/2016 buvo palikta nepakeista (vykd. b. Nr. 0015/07/09639, I tomas b. l. 107-109). Tačiau nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia klausimą ne dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko lėšas, esančias pataisos namuose apskritai, bet ribojimų, numatytų CPK taikymą atliekant išieškojimą iš skolininko lėšų, esančių pataisos namų administruojamojoje sąskaitoje. Taigi sprendžiant 2017-02-15 patvarkymo Nr. S-11231 (vykdomoji byla Nr. 015/07/09639) teisėtumą, svarbu nustatyti ar egzistavo pagrindas keisti ar papildyti antstolės patvarkymą, kuriuo vykdomas išieškojimas iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, remiantis CPK nustatytais ribojimais.
Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016). Kasacinis teismas 2016-03-23 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016 pažymi, kad vienkartinės ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, kurioms taikomos normos, reglamentuojančios išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų, jam prilyginamų pajamų (CPK LI skyrius). Nors pareiškėjas nurodo, kad negauna darbo užmokesčio bei kitų jam prilyginamų pajamų, vadovaujantis aukščiau minėta nutartimi, teismas konstatuoja, kad į pareiškėjo sąskaitą gaunamos lėšos, o būtent iš artimųjų gaunamos lėšos bei išmokos, kilusios iš neturtinės žalos atlyginimo, nesusijusios su sveikatos sužalojimu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-03-16 nutartis c. b. Nr. I-3318-643/2016), laikytinos kitomis pajamomis. Taigi antstolė, prašomu papildyti ar pakeisti patvarkymu vykdo išieškojimą iš skolininko asmeninių lėšų, esančių pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, ir šios lėšos laikomos ne pareiškėjo iki tol turėtu turtu, o kitomis pajamomis, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis aktualia teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016-06-13 nutartimi c. b. Nr. 2S-1477-560/2016 bei pirmosios instancijos teismo praktika (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-30 nutartis c. b. Nr. 2YT-25762-933/2016, 2016-06-27 nutartis c. b. Nr. 2YT-25554-910/2016 ir kt.), darytina išvada, kad antstolė, atsisakydama pakeisti patvarkymą, kuriuo vykdomas išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų. Todėl 2017-03-16 antstolės patvarkymas Nr. S1-12757 pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Antstolė įpareigotina pakeisti 2015-08-24 patvarkymą, laikantis įstatyme nustatyto vykdymo tvarkos (CPK 733-743 str.). Akcentuotina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolė, aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, negali remtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016).
Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas visiškai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016). Vertindamas skundžiamo patvarkymo pagrįstumą, teismas pažymi ir tai, kad prie pinigų sumų, kaip turto rūšies, be kita ko priskirtinos ir lėšos likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų ir skolininko turimo pradėjus išieškojimą. Taigi išieškojimas iš pareiškėjo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, pagal CPK 688 straipsnį yra galimas, tačiau tik skolininko iki pradedant išieškojimą turėtų lėšų apimtyje ar pinigų sumoms, likusioms iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo ir būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalies nustatytas ribojimas. Duomenų, apie skolininko tokių lėšų turėjimą, byloje nėra. Priešingai, pareiškėjas nurodo, kad neturi jokių kitų (be artimųjų pervedamų bei išmokų dėl neturtinės žalos atlyginimo) pajamų, todėl nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo įpareigoti antstolę Virginiją Meškauskienę papildyti ar pakeisti patvarkymą, kuriuo išieškomos lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, taikant CPK 668 straipsnio 1 dalies nustatytus ribojimus bei nurodant, kad skolininkui leidžiama naudotis pinigų suma neviršijančia 1 MMA.
Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 str. 1 d.). Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-225/2009).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsniu, 510 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo S. R. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/09639 priimtą 2017-02-15 antstolės patvarkymą Nr. S1-11231.
Skundo reikalavimą dėl antstolės įpareigojimo pakeičiant ar papildant patvarkymą, kuriuo išieškomos lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nurodant, kad pareiškėjui leidžiama naudotis pinigų suma neviršijančia 1 MMA – atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.