Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-309/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-27
Bylos Nr.
1A-53-309/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39210-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
Ž. R.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-309/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39210-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. R. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė Ž. R. paskirta – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas Ž. R. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 9 d. 22 val. 10 min. iki 2021 m. lapkričio 11 d. 9 val. 10 min. (dvi dienos).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Ž. R. nuteistas už tai, kad 2021 m. lapkričio 9 d., apie 21 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia du kartus kumščiu smogė tėvui G. R. į kaktos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam G. R. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. R. ir jo gynėjas advokatas E. Jankaitis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį – taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir Ž. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

2.1. Skunde apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Pažymi, kad įstatymas nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistajam, kuris turi neišnykusį teistumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015), be to, bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-266-942/2015; 2K-7-8-788/2018).

2.2. Skunde pažymima, kad bausmes, paskirtas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, Ž. R. atliko, naujų nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, labai gailisi, kad buitinio konflikto metu smurtavo prieš tėvą, supranta, kad taip elgtis negalima ir ateityje pažada nebedaryti tokių neapgalvotų nusikalstamų veiksmų. Apeliantų teigimu, teismas, darydamas išvadą dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo Ž. R., atsižvelgė tik į formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, išskirtinę reikšmę suteikdamas tik ankstesniems teistumams, nors Ž. R. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė visas nusikalstamos veikos aplinkybes, yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jau 9 mėnesius jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs.

2.3. Apeliantų įsitikinimu, šiuo atveju paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, kartu su BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytomis elgesį kontroliuojančiomis ir koreguojančiomis priemonėmis, Ž. R. turėtų pozityvesnę įtaką nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, išlaikytų teisingą visuomenės ir nuteistojo interesų bei humaniškumo ir teisingumo principų pusiausvyrą. Pažymi, kad BK 75 straipsnio 1 dalis numato ir intensyvios priežiūros taikymo galimybę atidedant bausmės vykdymą, todėl sprendžiant, kad Ž. R. reikalinga tokia priežiūra, jis ir neizoliuotas nuo visuomenės galėtų būti kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistojo Ž. R. ir jo gynėjo advokato E. Jankaičio apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde Ž. R. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimas neginčijami, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas – prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir Ž. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

6. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

7. Pažymima, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

8. Ž. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą laisvės atėmimu 6 mėnesiams, taigi šiuo atveju yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Tačiau, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. R. anksčiau teistas net 14 kartų (1 t., b. l. 73–85, 88–98), naują nusikalstamą veiką jis padarė praėjus vos 9 mėnesiams po jo paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra laikomas recidyvistu. Tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau daro nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina, o pastarojo skundo argumentas, kad jis ateityje pažada nebenusikalsti, yra deklaratyvus. Be to, Ž. R. yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 99–135), nedirba (1 t., b. l. 137), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 138).

9. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai Ž. R. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, išvadą, jog bausmės tikslai Ž. R. gali būti pasiekti tik paskyrus pastarajam realią laisvės atėmimo bausmę, priešingai nei teigiama nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, padarė atsižvelgęs ne tik į ankstesnius Ž. R. teistumus, bet ir įvertinęs bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, taip pat tai, kad Ž. R. prisipažino kaltu ir gailėjosi nusikaltęs. Išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai Ž. R. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nekeičia ir nuteistojo bei jo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad įstatymas nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuteistajam, kuris turi neišnykusį teistumą, be to, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, jis 9 mėnesius nusikalstamų veikų nebuvo padaręs.

10. Teisėjų kolegijos nuomone, esant visumai nurodytų aplinkybių, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo bei intensyvios priežiūros nepakaktų Ž. R. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to apeliantų prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam Ž. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. R. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas MylėVirginija Žindulienė