Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Laurai Raukienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui V. E. dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tretieji asmenys R. G., D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas įteikti jo paties asmeniniu pageidavimu elektroniniu paštu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiajam asmeniui R. G. ieškinys ir teismo pranešimas įteikti 2023 m. lapkričio 25 d. CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovo mama trečiasis asmuo D. B. patvirtino, jog jos sūnus (atsakovas) su vaikais negyvena, jais rūpinasi minimaliai, nes gyvena ir dirba užsienyje. Su ieškiniu nesutiko.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo R. G. (vaikų močiutė) patvirtino, jog atsakovas visiškai vaikais nesirūpina, išlaikymo teikia labai retai, papildomai paaiškino, kad sutinka su ieškovės reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-11-05 įsakymu Nr. AD1-2006, nepilnametėms: K. E. ir L. E., nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja (rūpintoja) paskiriant R. G..

2021-02-17 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-118-639/2021, neterminuotai apribota motinos, E. E., valdžia jos nepilnamečių vaikų: K. E., L. E., atžvilgiu, o atsakovui – laikinai apribota tėvo valdžia. Atsižvelgiant į nepilnamečių, K. E. ir L. E., geriausius interesus, tokia priemonė, remiantis tuo, kad padėtis yra kardinaliai pasikeitusi (atsakovas visapusiškai nusišalino nuo neturtinių pareigų vykdymo nepilnamečių vaikų atžvilgiu) keistina į neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje, taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžtina, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Bylos rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad K. E. ir L. E. tėvas V. E. visiškai nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, auginimo, auklėjimo. Vaikais nesidomi, nelanko, nebendrauja su jais, yra išvykęs į užsienį ir ten dirba. Nors atsakovas deklaratyviai tvirtino norintis palaikyti ryšį su dukromis, tačiau nesiėmė jokių realių veiksmų iki šios dienos pasirūpinti vaikais. Ieškovė nurodė, kad Gyventojų registro – duomenų bazės išraše 2021-05-15 atsakovo fiksuotas gyvenamosios vietos deklaravimas Danijoje. Atsakovas, nuo išvykimo į Daniją dienos, nebepalaikė ryšio su dukterimis jokia forma. Tėvo padėtis nesikeičia, todėl siūloma kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo.

Bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad situacija esamu momentu tarp vaikų ir tėvo nesikeičia, vaikų ir tėvo ryšys nėra kuriamas, tėvas toliau nebendrauja su vaikais. Atsakovas netinkamai rūpinasi vaikais, jis yra atsiribojęs nuo dukrų auklėjimo, gyvena ir dirba užsienyje, todėl bendravimas su vaikais yra nutolęs, jis nededa pastangų jo atkurti, neteikia pilno išlaikymo. Akivaizdu, kad atsakovas tėvo valdžios neįgyvendina dėl savo kaltės, taip pat daro žalą vaiko vystymuisi, juo nesirūpindamas.

Taigi, iš bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovas visiškai nėra suinteresuotas savo vaikų K. E. ir L. E. gerove, jis nesidomi vaikais, jo požiūris į vaikus yra atsainus. Įvertinęs bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog atsakovas vaikais nesirūpina, t. y. vaikų neaugina, nesidomi, nedalyvauja jų gyvenime, taip daro žalą savo atsainiu elgesiu, vaikų ir tėvo ryšys yra nutrūkęs.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas neatlieka savo kaip tėvo pareigų ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl yra pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsakovas, nesidomėjo byla, buvo pasyvus viso teisminio proceso metu, atsakovo veiksmai leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas nenori keisti esamos situacijos ar dėti aktyvias pastangas vienokiu ar kitokiu būdu imtis iniciatyvos atkurti prarastus ryšius su nepilnamečiais vaikais. Nesant jokiems objektyviems duomenims, kad padėtis gali pasikeisti, teismo nuomone, tikslinga tenkinti ieškovės prašymą nustatant neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.

Teismas pažymi, kad tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apribojus tėvo valdžią, atsakovui išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Dėl reikalavimų apriboti tėvų valdžią, ieškovas ir atsakovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nepriteistinos.

Byloje yra susidariusių 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į dukras K. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. E., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą vykdyti skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Priteisti iš atsakovo V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.